0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • Žiobarotyros profesorė ir Magiškų Žaidimų ir Sporto departamento darbuotoja
  • *
  • 73
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Kol rudens dienomis dar švietė saulė ir medžius puošė dar spalvos nepakeitę lapai, Sofija skubėjo į pilį. Dabar, kai dirba ir profesore, ir magijos ministerijos darbuotoja, laisvo laiko lieka trupiniai. Ji atrakino kabinetą. Žinot, blondinė žadėjo nebesugrįžti į Hogvartsą, bet štai, po metų pertraukos, ji ir vėl čia. Šį kartą – kaip naujoji Žiobarotyros profesorė.
Šią pamoką ji surengė dar pirmosiomis rugsėjo dienomis. Juk nenori, kad mokiniai sušaltų. Mergina įžengė į kabinetą. Jau beveik besileidžianti saulė maloniai švietė pro langus. Devyniolikmetė išvalė kabinetą, pastatė papildomų augalų ir kelias knygų lentynas. Iki varpo, skelbiančio pamokos pradžią, dar buvo likę šiek tiek laiko, bet klasėje jau laukė mokiniai. Kurį laiką dar pavarčiusi žurnalą, naujoji profesorė atsistojo priešais klasę.
- Sveiki, esu Sofija Demerian, naujoji Žiobarotyros profesorė. Galbūt kai kurie mane prisimenate iš Transfigūracijos pamokų, tačiau šiais metais prie manęs nereikės užsiimti sunkiais burtais,- nusišypsojo,- o šiandien praleisime teorinę dalį, žinau, jinai dažniausiai nuobodi. Taigi, mūsų tema – stovyklavimas. Turite rasti sau draugą su kuriuo keliausite, nueisite prie galinių suolų nuo kurių pasiimsite palapines, patalynes ir maisto. Na, galite imti visko, ko rasite, nes ten yra ne tik mano išvardinti daiktai,- pasakojo Sofija prisimindama šį rytą, kai į klasę tempė palapines ir patalynes su pagalvėmis. Tikriausiai aplinkiniams atrodė kaip koks pasiklydęs, peraugęs namų elfas.
- Išsirinkę daiktus prieisite prie manęs ir paimsite už nešyklės, kuri nuneš jus į stovyklavietes. Turėsite viską padaryti be burtų pagalbos, o aplinkui dar tikrai knibždėte knibždės žiobarų. Ežeruose vanduo dar šiltas – galite išsimaudyti. Tokiu atveju nepamirškite rankšluosčių. Taigi, veikite ką tik norit, pasilinksminkit, bet neišsiduokite. Kiekvienoje stovyklavietėje bus keli mano draugai, kurie man praneš kaip jums sekėsi, todėl geriau nebandykite paslapčiomis užsiimti burtais,- nusišypsojo.- Beje, pamiršau paminėti, kad jei tikrai nebegalėsite daugiau būti tenai tiesiog vėl nueikite prie nešyklės, tiems, kuriems bus smagu, turite grįžti iki rytojaus vidurdienio. Geros nakvynės,- dar pridūrė ir nužingsniavo prie nešyklių, kurias reikės išdalinti mokiniams.

Pamoka prasideda jau vakarėjant, taigi, veikėjai nebus apsimiegoję ir nekovos su žadintuvu.
Trumpai tariant, turite pasiimti norimus daiktus iš klasės galo, prieiti prie manęs ir su nešykle nusikelti į kažkokią stovyklavietę. Ten praleidžiate naktį be jokių burtų pagalbos. Taigi, turėsite pasistatyti palapinę, pasigaminti valgyti ir sugalvoti kitų problemų. Prisiminkite, kad aplinkui yra žiobarų. Darbą atlikite poromis arba, jeigu norite, tryse. Reikalauju trijų įdomių post'ų. Sėkmės!
I’m broken, do you hear me?

*

Prisijungęs Klara Severova

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai: 65
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 savaitę »
Gal kas nors pasakytų, kad Klaros mėgstamiausia pamoka yra Žiobarotyra, bet jie stipriai suklystų. Nors jai tai viena lengviausių pamokų, mergaitė pernelyg didelio susidomėjimo nerodė. Ėjo vien dėl to, kad reikėjo. Paprastai viskas jai neatrodydavo pernelyg įdomu ar ypatinga. Greičiau jau tiesiog nuobodu.
Tik šįkart buvo kitaip. Naujai profesorei paskelbus pamokos temą mergaitės veide pasirodė šypsenėlė. Stovyklauti jai visai patiko. Tiksliau ji be galo mėgo gamtą ir jei galėtų gyventų miške ir nė kojos nekeltų į civilizaciją. O dar tai, kad neprireiks naudotis burtų lazdelėmis. Tiesiog tobula.
Aišku, vienas dalykas jai netiko. Kaip įprastai reikėjo jai susirasti porą. O jai visada atrodydavo keista kaip tai padaryti. Nors ir trejus metus čia mokosi vis tiek nesugeba užvesti įdomaus pokalbio ar susirasti gerų draugų. Ji niekaip nesuprasdavo kokios magijos prireikdavo, kad galėtum su kuo nors susidraugauti. Juolab praktiką atlikti ji norėjo viena.
Vis dėl to stovyklauti ji vis tiek norėjo, taigi nesiskųsdama apsisuko ir pasisveikino su netoliese buvusia mokine.
-Labas. Tu jau turi porą? Jei nori gali kartu su manimi stovyklauti,-draugiškai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • III kursas
  • *
  • 30
  • Taškai: 56
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 6 dienas »
Dienai artėjant į pabaigą, Reina patraukė į paskutinę - žiobarotyros - pamoką. Oras buvo pakankamai malonus, saulė po truputį leidosi už horizonto, nudažydama viską aplink aukso spalva. Pavargusi nuo prieš tai buvusių sunkių pamokų, klastuolė džiaugėsi, kad paskutinioji nuskilo tokia lengva. Na, žinoma, kartais kai kurie žiobarotyros dalykai galėjo būti sukti, kadangi paprastų žmonių pasaulį mergina jau seniai buvo ištrynusi iš atminties, o ir domėtis nesidomėjo - buvo per daug nuobodu. Tačiau pamokas lankyti reikėjo, norit baigti mokyklą, todėl kartkartėmis reikėdavo pėdinti link žiobarotyros kabineto, nors ir per prievartą.
 Pirmas dalykas, kuris krito į akis atėjus į klasę, buvo krūvos spalvingų palapinių, miegmaišių ir dar velniai žino kokių daiktų, sugrustų kambario gale. Jau nutuokdama, apie ką bus ši pamoka, Reina atsiduso ir atsisėdo į savo vietą. Po kiek laiko profesorė paskelbė užduotį, patvirtindama Reinos spėliones. Stovyklavimas. Nuostabu.
  Iš tikrųjų, klastuolė nenorėjo iškart nusiteikti, kad stovyklavimas žiobarų pasaulyje bus taip blogai. Juk būdama maža kelis kartus stovyklavo su broliais. Tačiau net ir turėdama tą patirtį, apie patį stovyklavimą mergina nieko neišmanė - sunkiąją dalį visuomet atlikdavo Sebastijanas su Ezra. Viskas, ką darydavo ji, tai kepdavo zefyrus ant laužo ir grožėdavosi nakties žvaigždynais. Tu gali, viskas bus gerai. Gyveni ir mokaisi, ar ne taip ten sako?
  Reina nė nepajuto, kaip užsisvajojo, kol ją išbudino kažkieno balsas. Atsisukusi ji pamatė panašaus amžiaus atrodančią varnanagę, kuri draugiškai jai šypsojosi.
- A, poros dar neturiu. Kaip tik pataikei, - Reina pasistengė paslėpti savo suglumimą. Tikrai nesitikėjo, kad kažkas pirmas prie jos prieis. Būtent dėl tos iniciatyvos ji prisiekė sau, kad pasistengs būti kuo draugiškesnė. Todėl, šyptelėjusi nepažįstamajai, ji apžvelgė kambario gale esančią įrangą. Žinoma, joms reikėjo palapinės. Apžiūrėjusi kelias pirmas pasitaikiusias, ji surado tamsiai žalią dvivietę palapinę ir nelaukdama ją stvėrė. Dar pagriebė kelis miegmaišius, neperšlampamų maišelių, metalinių puodelių ir puodų valgio gaminimui, maišelį su neįžiūrimu turiniu viduje, žibintuvėlį ir... ko dar reikėjo stovyklavimui?
- Jei kažką pamiršau, būtinai paimk, nenoriu, kad dėl manęs kentėtume, - pajuokavo ji, atsisukdama į porininkę, - Beje, gal turi idėjų, kur keliausime?
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Prisijungęs Klara Severova

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai: 65
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 6 dienas »
Kai jos užkalbinta klastuolė iškarto kibo į darbą ir nuėjo rinkti palapinės, Klara tik dar plačiau išsišiepė. Atrodo viskas sekėsi gana gerai. Ir toji šviesiaplaukė atrodė visai draugiška.
-Beje, aš Klara,-prisiminė, kad dar neprisistatė ir nužvelgė tą daiktų krūvą. Jos porininkė jau buvo paėmusi to ko reikėjo labiausiai.
-Degtukų reikia,-atsakė ir pasikapsčiusi paėmė rudos spalvos dėžutę. Taip pat dar keletą pledų ir pagalvių. Dar rado kelis vandens butelius, bei sandariose dėžutėse esančio maisto. Sustojo ir atsidususi vėl apžiūrėjo daiktus, bandydama ką nors prisiminti.-Kaip manai ar reikia rankšluosčių?-paklausė, bet vis tiek dėl viso pikto paėmė dvejus, baltus rankšluosčius. Jei jos ir nesimaudys tai vis tiek kam nors pravers. Galiausiai nusprendė, kad jau pakaks.
-Manau kur nors prie ežero ar upės. Bet kadangi profesorė minėjo, kad galim sutikti žiobarų, greičiausiai būsim netoli kokio...-staiga varnė sustojo prisiminusi dar kai ką. Ji staigiai apsisuko ir grįžo prie daiktų krūvos. Suradusi dvejus kišeninius peiliukus, vieną ji atsuko klastuolei.
-Dėl viso pikto,-paaiškino. Juk liepė nesinaudoti burtų lazdelėmis, taigi jei kas ir užpuls jas ar bandys apvogti, bent jau turės kuo apsiginti.
Dabar jau nusprendė, kad yra pasiruošusi. Klara nuėjo prie nešyklės.

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • V kursas
  • *
  • 222
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • I thought you won't break my heart, that was my mistake. Sorry, dear.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 5 dienas »
  Roanai jau nebuvo neįprasta ir keista matyti pasikeitusius mokytojus, tad ir dabar žingsniavo į žiobarotyrą jau pasiruošusi pamatyti naują mokytoją. Pakeliui mąstė kas tai galėtų būti. Gal profesorius Dylan Frendlin grįžo? pamąstė penktakursė. Juk, tiesa pasakius, ji visai nesidomėjo politika tad mažai ką žinojo apie Magijos Ministeriją. Iš vyresnės sesers sužinojo tik tai, kad jos buvęs bendrakursis Fasiras von Sjuardas, buvusio nuodų ir vaistų profesoriaus Soreno von Sjuardo sūnus dabar magijos ministras.
  Pasiekusi klasę, užėjo ir nustebo pamačiusi pažįstamą veidą. - Laba diena, profesore Demerian. - Pasisveikino su Sofija ir atsisėdo klasės gale.
  Sedėti ilgai neteko, išklausiusi užduotį Amneta pažvelgė į Gają, Kajų bei Wreną bei žvilgsniu parodė kartu eit daiktų link. Pirmiausia pradėjo ieškoti maisto ir palapinės.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • IV kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 31
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 5 dienas »
 Wrenutė buvo anksčiau mačiusi profesorę Demerian. Kiek sutriko, kadangi neprisiminė, ar tikrai ji vedė būtent šį dalyką, bet tegu. Mažiau sumaišties bandant įsiminti profesorių pavardes.
 Šiaip žiobarotyra Wrenutei ir patiko, ir nepatiko tuo pat metu. Patiko, nes viskas buvo pakankamai lengva, mat tarp žiobarų buvo užaugusi. Na, o tuo pačiu ir kiek sunkiau, kadangi šios pamokos priminė ne taip jau mėgstamą buvusios šeimos dalį. O dabar jos šeima - Hogvartso švilpiai, tiek baigę, tiek dar tęsiantys mokslus Hogvartse.
 Tradiciškai atėjo į pamoką, tačiau visiškai netradiciniu laiku - jau po pietų. Apie tai buvo anksčiau informuota, o tokiais atvejais dažniausiai būdavo kokia nors išvyka ar panašiai. Ką gali žinoti, gal teks keliauti į žiobarų pasaulį? Ketvirtakursė apsirengė nebe Hogvartso uniforma, mat pietaujant didžiojoje salėje jau buvo pasklidusios kalbos, kad profesorė į savo klasę tempia patalynę. Na, greičiausiai ne tam, kad mokintųsi žiobariškų čiužinių prekinių ženklų (net tiek prabuvus su žiobarais, žinojo tik vieną pavadinimą, tad abejojo ar tokiu beprasmišku reikalu užkraus grynakraujus burtininkus).
 O pasirodo, tema buvo stovyklavimas. Alder greitai apsižvalgė ir sugavusi Roanos žvilgsnį, šiai nusišypsojo. Vos išlaukė aiškinimo pabaigos, o tada greitu žingsniu nukeliavo į kitą klasės galą bei apsikabinusi beveik tikrą sesutę, pasižiūrėjo kokių gi čia daiktų yra.
 -Imam šitą,- nieko nelaukusi greitai pasakė tai šiek tiek per garsiai - pusė klasės tikrai girdėjo. Šviesiaplaukės nusižiūrėtas daiktas buvo balta, nei didelė, nei maža, su raudonu kryželiu vaistinėlė. Greičiausiai Amnetos nuo mažens augo kiek labiau burtų apsuptame pasaulyje, tad jautė pareigą pasirūpinti tokiomis mažomis smulkmenėlėmis, kurios galėjo padėti.
 Dėl visa ko, atvėrė vaistinėlę ir pasižiūrėjo kas ten buvo. Paprastas bintas, keli tvarsčiai, kelių rūšių pleistrai, žirklės, vata, ausų krapštukai... Vyptelėjo pamačiusi vandenilio peroksidą. Kaip ir tai, ko tikėjosi, tad uždarė dėžutę ir apsižvalgė ieškodama dar ko nors.
 -Reikia degtukų... Arba kalio permanganato ir cukraus... Arba žiebtuvėlio...- murmėjo po nosimi bandydama ką nors naudingo rasti.
Laiškas lieka laišku, tačiau sugeba įskaudinti ir žlugdyti.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VI kursas
  • *
  • 165
  • Taškai: 62
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 5 dienas »
Dienai einant į pabaigą mergina lėtai žingsniavo link Žiobarotyros kabineto stebėdama už lango besileidžiančią saulę. Ši tarsi nenorėdama atsisveikinti ir leisti tamsai užlieti dangų švelniai glostė merginos odą. Šyptelėjusi mėlynakė nusuko žvilgsnį nuo koridoriaus lango ir pravėrė kabineto duris. Čia, kaip ir koridoriuje, patalpa skendėjo apšviesta paskutinių saulės spindulių. Linktelėjusi profesorei Davina įsitaisė arčiausiai stovėjusiame suole ir nužvelgė susirinkusius mokinius. Nužvelgus klasę merginos žvilgsnis užkliuvo už netoliese stovinčių suolų, ant kurių gulėjo sudėtos palapinės, miegmaišiai ir kiti daiktai reikalingi stovyklavimui. Atitraukusi žvilgsnį nuo daiktų mergina kilstelėjo galvą į profesorę. Šiai paminėjus stovyklavimą Davinos veide atsirado plati šypsena. Nors šešiolikmetė buvo pratusi prie normalios aplinkos, tačiau niekada neatsisakydavo praleisti laiko gamtoje, be to profesorė minėjo, jog bus galima išsimaudyti ežere, tad kodėl ne? Jokių burtų, kerų ir jokios magijos. Geriau ir būti negali. Sofijai baigus aiškinti pamokos užduotį mergina kryptelėjo galvą ir nė nespėjus akimis dar kartą perbėgti klasės, šios žvilgsnis užkliuvo už baltaplaukio vaikino, sėdinčio netoliese. Pakilusi iš savo vietos šešiolikmetė pasuko prie žaliaakio.
-Labas,-žaviai nusišypsojo mėlynakė,-pasirengęs pastovyklauti?

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 369
  • Taškai: 55
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 5 dienas »
Uždariusi Varno Nago bendrojo kambario duris Luna pasuko link Žiobarotyros kabineto. Koridoriaus sienomis šokčiojo saulės spinduliai išsklaidydami artėjančią tamsą. Nors laikrodis rodė dar ankstų vakarą, tačiau šviesiai melsvą dangų pamažu keitė tamsus. Priėjusi prie kabineto juodaplaukė įžengė į vidų ir nužvelgė klasę. Praėjusiais metais nesilankiusi Žiobarotyros pamokoje dabar mėlynakė keistai jautėsi būdama čia. Nuvijusi šias mintis į šalį atsisėdo į suolą ir įsmeigė žvilgsnį į profesorę, kuri vos nuskambėjus varpui pradėjo pamoką. Jokių burtų, jokios magijos ir dar galėsim pastovyklauti? Manau, Žiobarotyra ką tik tapo mano mėgstamiausia pamoka. Plačiai šypsodamasi mergina klausėsi tolimesnių Demerian žodžių. Kryptelėjusi galvą juodaplaukė nužvelgė vaizdą už lango. Nors prasidėjo ruduo, tačiau saulė tebešildė žemę kartu neleisdama pradingti gerai nuotaikai. Luna nė pati nežinojo, kodėl buvo tokios geros nuotaikos. Turbūt proga išsimiegoti, jokių burtų nebuvimas ir stovyklavimas privertė atsirasti gerą nuotaiką.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • VI kursas
  • *
  • 196
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • for i can't help falling in love with you...
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 5 dienas »
Keitas gerai nežinojo ko atsivilko į šitą pamoką. Žinoma, žiobarų pasaulis jį kažkuo žavėjo ir dar nepažinti dalykais savotiškai traukė, bet reikia pripažinti-pamokos buvo nuobodžios. Ar bent taip į savo peroksidu nubalintų plaukų pilną galvą buvo įsikalęs Kolinsas.
Na, kabinete bent jau buvo šviesu, nors tai nori nenori ir priminė vasarą. O vasara priminė poilsį. Poilsis priminė miegą... Nors jau ir vakarėjo, bet kitos šios dienos pamokos išvargino, kaip reikalas. Švilpis pasirėmė galvą ranka ir patogiau įsitaisė viename galinių suolų. Bandė atidžiai klausytis ką sako profesorė, bet tai buvo gana sudėtinga, nes miego trūkumas veikė... Savotiškai. Vis dėl to išgirdus užduotį (na Keitas iš esmės išgirdo tik žodį stovyklavimas) akys nori nenori atsiplėšė.  Jis beveik nieko nežinojo apie šį reikalą-juk nuo pat tada, kai žengė pirmuosius žingsnius jis augo su burtais ir visada buvo magiškame pasaulyje, tad nuo jo atsiplėšti, nors ir trumpam laikui, bet turėjo būti įdomi patirtis.
Smaragdo spalvos akimis vaikinas tingiai peržvelgė klasę. Už akių iškart užkliuvo pusilgiai plaukai. Keitas žinoma žinojo kam jie priklausė. Kolinsas jau norėjo atsistoti ir keliauti prie varnės, bet ji atėjo pati. Keituko veide įsižiebė šypsena.
-Ar tai skaitosi, kaip pasimatymas?-išsišiepęs paklausė jos Keitas, bet vis dėl to atsistojo. Daiktus susirinkti reikėjo.
-Imam miegmaišius, palapinę, rankšluosčius, maistą... Degtukus. Ko mums dar reikia?-paklausė švilpis pamažu rinkdamas šiuos daiktus sau į glėbį. Pamatęs tarp maisto šokoladuką, paėmė jį. Vis dėl to vakare turbūt norėsis kažko saldaus.


*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VI kursas
  • *
  • 298
  • Taškai: 18
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 5 dienas »
Elijah pats nelabai suprato, ką veikia Žiobarotyros pamokoje, nes pats puikiai buvo susipažinęs su žiobarų pasauliu ir maždaug viską žinojo, o žodis - stovyklavimas, vaikino nei kiek nenustebino, nes su tėvu jam teko daug apkeliauti, o be stovyklavimo mažai kur išsiversdavo. Jam buvo smagu tik tai, kad nereiks magijos ir burtų, kas jam nelabai ir sekėsi..
Netoliese išvydęs Luną, jaunasis vampyras iš kart suprato su kuo dirbs, juk dirbti su nepažįstamu būtų kiek nejauku ir nelabai smagu, kai nepažįsti žmogaus..
- Sveika, - šyptelėjo Dawson' as, - tai gal nori pastovykliauti kartu? - kilstelėjo lupų kampučius ir pažvelgė į merginą.. - Na, ko mums reikės?  - Stovėdamas prie įvairių daiktų klaustelėjo vilkės, - tai gal imame palapinę, miegmaišių ir truputį maisto, - šyptelėjo surinkinėdamas daiktus į savo rankas... - Manau bus smagu.. 

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VI kursas
  • *
  • 165
  • Taškai: 62
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 5 dienas »
Išgirdusi Keito žodžius mergina nusijuokė.
-Regis, taip,-linktelėjo rudaplaukė,-ir ne bet koks, o su nakvyne lauke,-šyptelėjo ir nusekė paskui baltaplaukį prie galinio suolu ant kurio puikavosi daugybė daiktų. Nespėjus šešiolikmetei nė išsižioti Keito rankose atsidūrė beveik visi svarbiausi daiktai.
-Manau, kad kuprinės,-šyptelėjo Davina pastebėjusi po miegmaišiais padėtą juodos spalvos kuprinę. Patraukusi šiuos į šalį mergina ištraukė kuprinę ir atsegusi užtrauktuką leido baltaplaukiui sudėti visus reikalingus daiktus į vidų. Paėmusi dvi tamsiai mėlynos spalvos matines gertuves ir dar kelis šokoladukus mergina nužvelgė likusius daiktus.
-Regis, viskas,-šyptelėjo vaikinui ir išsitraukė burtų lazdelę. Tyliai sušnibždėjusi puikiai žinomą burtažodį šešiolikmetė pakeitė Varno Nago uniformą į juodus džinsus, plėšytus per kelius, ir persikinį megztuką, kuris laisvai krito atidengdamas merginos pečius. Jei stovyklauti, tai bent jau su patogiais drabužiais.
-Pasiruošęs smagiai praleisti laiką?-žaviai šyptelėjo mėlynakė ir pasuko prie profesorės. Vos palietus nešyklę vaizdas ėmė keistis ir netrukus abu jaunuoliai stovėjo vešlioje pievoje šalia tyvuliuojančio ežero. Nužvelgusi viską aplinkui Davina nusišypsojo. Šalia ežero laiką leido daugybė žiobarų, kurie regis, nė nematė jaunuolių. Toliau nuo ežero augo nedidelis plotas medžių, kurių pavėsis puikiai tiko tiems, kurie nebenorėjo būti saulėje. Praėjusi pro kelis gulinčius žmones rudaplaukė nužvelgė ežerą, kuris regis, tik ir kvietė įšokti į jį. Turbūt mergina taip ir būtų padariusi, tik pirma reikėjo pasistatyti palapinę. Nusukusi žvilgsnį nuo ramiai banguojančio vandens mergina dar kartą nužvelgė aplinką ir įsmeigė žvilgsnį į tuščią plotą, kuriame puikiai turėjo tikti pastatyti palapinę.
-Tikiuosi, esi pasiruošęs statyti palapinę,-šyptelėjo šešiolikmetė ir ištraukė palapinę. Daugybę kartų stovyklavusi su tėvais ir draugais, dabar Davina šyptelėjo nuo minties, kad teks išsiversti pačiai. Po kelių akimirkų tuščiame plote atsiradus chaki spalvos palapinei su viduje ištiestais miegmaišiais mergina žvilgtelėjo į ežerą, kurio vandenyje maudėsi keli žiobarai leisdami juos glostyti besileidžiančios saulės spinduliams. Žvilgtelėjusi į šalia stovintį vaikiną Davina šelmiškai nusišypsojo ir pasileido link ežero. Vis dar šiltas, ramiai banguojantis vanduo kvieste kvietė pas save. Sustojusi prie kranto mergina žvilgtelėjo į Keitą ir kelias akimirkas dvejojusi išsinėrė iš juodų džinsų ir persikinio megztuko numesdama šiuos ant žemės ir likdama tik su juodu maudymusi kostiumėliu (kurį kartu su uniforma spėjo pakeisti klasėje). Stovėdama ant kranto mergina žvilgtelėjo į vaikiną. Saulės spinduliai ėmė švelniai glostyti Davinos odą.
-Regis, turi progą įmesti mane į vandenį,-prisiminusi jų susitikimą prie upelio nusijuokė šešiolikmetė ir stebėdama baltaplaukį pasileido bėgti. Žinojo, jog Keitas vysis ją ir šįkart tikrai įmes į vandenį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Davina Murrell »

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • VI kursas
  • *
  • 369
  • Taškai: 55
  • Lytis: Moteris
  • Jei nori nugalėti, išmok kentėti.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 dienas »
Atitraukti žvilgsnį nuo profesorės Luną privertė pažįstamo vaikino balsas. Kilstelėjusi galvą šešiolikmetė išvydo šalia stovintį Elijah'ų. Turbūt jei ne gera nuotaika mergina būtų kandžiai atkirtusi vampyrui, tačiau šįkart tik žaviai nusišypsojo.
-Labas, mielai, jei tik gausiu progą tave pakankinti,-nusijuokė juodaplaukė ir pakilusi iš savo vietos nužingsniavo prie apkrauto suolo. Grifui besikraunant daiktus į savo glėbį šešiolikmetė nusijuokė.
-Elijah'au, juk stovyklausim kartu, neketinu leisti tau visko tempti vienam,-ištraukusi iš vaikino glėbio miegmaišius nusijuokė juodaplaukė. Vienoje rankoje laikydama savąjį nešulį mergina nužvelgė likusius daiktus ir prieš pasukant prie nešyklės pačiupo dvi mėtinės spalvos gertuves ir kišeninį peiliuką. Juk jei be burtų, tai bent jau ginklas reikalingas. Niekada nežinai į kurią pusę pasisuks gyvenimas. Jei taip ir toliau, tai durklą pradėsiu nešiotis ne tik į Nuodų ir Vaistų pamoką, bet ir į kitas...Hmm...Įdomu, ką sakytų profesoriai, jei apie tai sužinotų? Turbūt meiliai nusišypsotų ir pagirtų, na, arba atimtų durklą ir nubaustų kelioms savaitėms...Ne, pirmas variantas man labiau patinka. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į Sofiją Luna nusisuko nuo šios ir palietė nešyklę. Niekada nekeliavusi tokiu būdu dabar mergina jautėsi apsvaigusi, tad atsidūrus žaliuojančioje pievelėje vos neparkrito. Vis dėl to pusiausvyrą išlaikė. Kelis kartus tankiai sumirksėjusi šešiolikmetė nužvelgė čia laiką leidžiančius žiobarus. Šie visiškai atsipalaidavę ir pamiršę apie kasdienes problemas deginosi prieš kaitrią saulę. Būtent tokio gyvenimo mergina visą laiką ir troško. Pamiršti apie esančias problemas ir smagiai praleisti laiką. Kilstelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į dangų, tačiau buvo priversta užsimerkti. Akinanti saulė neleido nė žvilgtelėti į šią. Nusisukusi nuo didžiausio šilumos šaltinio Luna žvilgtelėjo į vaikiną ir pasuko toliau nuo visų žiobarų. Nors šiems nejautė jokios neapykantos, tačiau norėjo nakvynę praleisti ramiai. Pasitraukusi pakankamai toli nuo saulėje besideginančių žmonių jaunoji anglė paliko visus daiktus ir apsidairė. Juodaplaukės žvilgsnis užkliuvo už netoli esančio šlaito. Žengusi kelis žingsnius mergina nužvelgė apačioje tyvuliuojantį vandenį. Džiaugėsi, jog į Žiobarotyros pamoką nusprendė ateiti su kasdieniais drabužiais, vietoj to, kad būtų apsivilkusi Varno Nago uniformą. Šlaitas, esantis vos kelių metrų aukštyje, sukėlė merginai norą tuoj pat nerti nuo šio ir panirti į vis dar šiltą vandenį. Apsisukusi ant kulno Luna priėjo prie vaikino ir žvilgtelėjusi į šį šyptelėjo.
-Manau, palapinę galėsim pasistatyti vėliau, o dabar gal verčiau pašokinėjam?-kilstelėjusi lūpų kampučius mergina nusivilko savo bordo spalvos palaidinę ir išsinėrusi iš tamsiai mėlynų džinsų žvilgtelėjo į vaikiną.
-Palenktyniaujam? Tik be jokių "sukčiavimų",-šyptelėjo mergina ir pasileido link šlaito. Žvilgtelėjusi per petį į grifą mergina lengvai atsispyrė ir šoko į vandenį. Panirusi po vandeniu Luna greitai išnėrė ir šyptelėjo. Buvo smagu ir vėl džiaugtis neseniai praėjusios vasaros malonumais. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 dienas sukūrė Luna Gardner »

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VI kursas
  • *
  • 298
  • Taškai: 18
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 dienas »
Vaikinas labai apsidžiaugė, kad mergina sutiko kartu dirbti, nes dabar turės tikrai, ką paerzinti ir pakankinti.
- Aš irgi, - atkirto vaikis laikydamas daugybė daiktų savo rankose.. Buvo kiek keistoka, kad jie kartu stovyklaus, tačiau priprasti prie to po biškį reikėjo, nes jei jiems teks bendrauti ir po šios mokyklos, turbūt šie stovyklavimo neišvengs..
- Malonu iš jūsų pusės, - gana mandagiai ištarė vaikinas ir nužvelgė merginą, kuri iš jo glėbio ištraukė pora daiktų, ir dar keletą nugriebė nuo staliuko, tačiau ji buvo teisi gertuvių ir peiliuko tikrai prireiks, juk ne visada žinai, kuo viskas baigsis..
Tad vaikinukas nieko nebespėjęs paklausti nusekė paskui merginą ir kartu su ja palietė nešyklę.. Viskas vyko labai greitai, vaikis atsiduręs pievoje vos neišvėmė to, kuo šiandien maitinosi, tačiau stengėsi laikytis kuo tvirčiau, juk jis pirmą kartą tokiu daiktu kažkur keliavo, tiksliau sunku suprasti kas čia įvyko, kiek atsigavęs jis apsižvalgė aplinkui, viskas buvo labai įspūdinga..
Kad ir kaip būtų gaila, saulė buvo gana kaitri, kas jaunajam vampyrui nelabai patiko ir jį išties erzino, tačiau jo motina jam įteikė tai, kas nuo to jį saugojo, nes jis beelkurią akimirką, galėjo labai smarkiai nudegti, tačiau senelio palikimas tikrai jam padėjo.. Visai netyčia prisiminęs motiną, jis kiek susipainiojo ir suglumo, dabar jam buvo jos ir gaila, tačiau ta neapykanta tikrai niekur nedingo.. O Elijah mintis greit išvaikė Lunos klausimai..
- Gerai, juk dar ne vakaras - atkirto vaikis ir pažvelgęs į merginą kilstelėjo savo lupų kampučiais.. Ir tuo pat metu greit nusirengė, juk su džinsais maudytis nepatogu.. - Na jei tu taip nori lenktinių, galim bandyti,  šyptelėjo Dawson' as ir atsispyręs stengėsi bėgti tiek kiek kojos neša, tačiau nesukčiauti buvo labai sunku, pasiekęs šlaitą šis greit atsispyrė ir paniro po vandeniu buvo išties smagu vanduo buvo šiltas ir gaivinantis, tad šis išniręs perbraukė ranka per savo vežlius plaukus ir nusukė žvilgsnį į varnę..
- Na sakyčiau lygiosios, - nusijuokė..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 dienas sukūrė Elijah Chris Dawson »

*

Neprisijungęs Gaja Kasandra Amneta

  • III kursas
  • *
  • 33
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Seems like everybody's got a price I wonder how they sleep at night
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 3 dienas »
  Šiandien Gaja buvo pakilios nuotaikos. Nežinojo kodėl, tiesiog buvo. Gal dėl to, kad nežinojo daugelio problemų, kurių dalis vyko ir artimoje aplinkoje? Tačiau tai paauglei nerūpėjo. Širdy ji dar vaikas. Ji nori linksmintis, nori linksminti kitus ir negirdėti nė žodžio apie problemas. Pavalgiusi pietus ir persirengusi į patogesnius rūbus nukeliavo žiobarotyron. Keista buvo pirmą syk eit į pamokas vėlai, tačiau neatrodo jog tai buvo kitiems tokia pati netikėta žinia kaip jai. Juk čia Hogvartsas, žmonės. Čia nėra komendanto(ar ne kitaip?) valandos, na tada kai reikia gultis nurodyta valanda ir taškas. Prisiminusi apie namuose vyraujančią tvarką, Amneta net sukikeno panosėje. Čia - Hogvartse buvo tikra laisvė.
  Žiobarotyros klasėje ilgai neteko sėdėt, kaip mat ji šovė paskui seserį ir Wreną - pasiimti daiktų. Greit pažiūrėjusi kas visoje toje gerumoje yra, pagriebė ukulėlę ir maisto, daug maisto. Tiek, kiek jai jos pačios jėgos būtų leidusios patempti. Šypsodamasi pažiūrėjo į Roaną ir Wreną ir ištarė vienintelį žodį:
  - Maistas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 15 valandų sukūrė Gaja Kasandra Amneta »

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • VI kursas
  • *
  • 196
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • for i can't help falling in love with you...
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 3 dienas »
-Na, jei nemokėsiu nė palapinės pastatyti-nekaltink manęs, niekada nestovyklavau žiobarišku būdu,-iškart perspėjo merginą Keitas. Gal kartais ir ne toks geras dalykas užaugti vien tarp grynakraujų burtininkų ir vien magijos pasaulio, nematant nieko kito.
”Žiobarai pavojingi. Jie turi daug baisesnių dalykų, nei magija”-ar ne kažkaip panašiai sakė Keito tėvas? Juk jam kaip aurorui teko su daug jų susidurti. Baltaplaukis papurtė galvą, stengdamasis išmesti tokias mintis iš galvos.
Pastebėjęs kokios spalvos kuprinę Davina parinko, Keitas nenustebo.
-Žinok pradėsiu galvot, kad nusigaudei mano stilių,-nusijuokė vaikinas, nužvelgdamas savo apraną. Uniformos (kaip ir visada) apsirengęs nebuvo. Cha, norėtum, vietoj to buvo pasirinkti plėšyti džinsai ir senos žiobariškos roko grupės marškinėliai. Tinkama apranga mokymuisi, jei paklaustumėt Keito.
-Aš visada pasiruošęs,-išsišiepęs atsakė švilpis ir vos palikęs lazdelę, sugriebė už nešyklės, vos prieš jai išsikeliant. Nusileido žinoma ne per maloniausiai-dar nemokėjo gerai nusileisti keliaudamas su nešykle.
Kiek nustebęs švilpis apsidairė-nesitikėjo, kad jie atsiras vietovėje su TIEK žiobarų. Jie jo netrikdė, tik buvo keista viską matyti taip... Paprastai. Žmonės bendravo ir net gamtoje naudojosi mobiliaisiais.
Su palapinės statymu, tai reikia pripažinti-nelabai ir padėjo, nes pirmą kart teko statyti nemagišką palapinę, bet vis dėl to menkas trenksmas jo vyriškam ego netrukus buvo numalšintas džiaugsmo pamačius skaidrų, saulės spindulių apšviestą ežerą.
-O, ir ja tikrai pasinaudosiu!-nusijuokė baltaplaukis ir greit išsinėręs iš marškinėlių, vis dar su džinsais, pasileido į vandenį. Spėjo padėkoti Merlinui už ilgas kojas ir ėmė vytis merginą, pakeliui pasiųsdamas beveik tiek pat purslų, kaip koks hipopotamo jauniklis.
-Tau šakės!-beveik pasivyjęs ją šūktelėjo žaliaakis, smarkiai pasemdamas vandens ir imdamas aptaškyti varnę, nė nekreipdamas dėmesio į aplinkinius.


 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017