1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i am not crazy, my mother had me tested
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 9 mėnesius »
  Geriau būti negalėjo. Jis sėdėjo alkanas, ta tauškalė neužsičiaupė nė minutei, o dar ir mažvaikė kažkur dingusi. Nerūpėjo ji jam – pati kalta, kad bastosi miške viena, tačiau kaip pasakysi mokytojai, kad viena negrįžo?
  Tiesa, netrukus ji pasirodė. Tačiau ties tuo geros naujienos baigėsi, mat ją vedėsi polininkas, dabar liepiantis susikrauti daiktus ir praeiti su juo. Įdomu, ką toji akiniuotė bus jam pripliurpusi?
  Net ir Nora tylėjo. Hm, visgi moka, pasirodo. Gaila, anksčiau nepasinaudojo šiuo gebėjimu,, piktai mintyse burbėjo pilkaakis, kol jie ėjo paskui pareigūną į jo automobilį. Visi tylėjo ir tik svaidėsi tarpusavy nervingais žvilgsniais – kas bus toliau? Ar skambins tėvams? O gal į mokyklą? Ne, į mokyklą negali. Tai kas tada?
  Buvo baisu ir dar baisiau pasidarė, kai jie pasiekė kelionės tikslą – mažą ir gana šaltą areštinę, kurioje dvelkė alkoholiu ir tabaku.
one cries because one is sad.
for example, i cry because others are stupid and that makes me sad
(sheldon lee cooper)

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 432
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 9 mėnesius »
  Policininkas, išklausęs Rafaelos pasakojimo (su mokykla važiavę iškylauti, tačiau netyčia atsiskyrę nuo grupės ir pasimetę), tik linktelėjo. Nesisiūlė padėti rasti kitus (ačiū Merlinui). Bet pasakė galįs leisti pernakvoti komisariate ir ryte pamėtėsiąs iki miesto. Tai visai tenkino mažąją italę, juolab, jog kitų alternatyvų jie neturėjo.
  Oktavianas su Nora atrodė kaip reikiant išsigandę. Negalėjo jų kaltinti – pareigūnas neatrodė draugiškas, nekalbėjo nieko, net nepasakė, kur jie važiuos. O ir Rafaela nedrįso prasitarti savo kompanionams, tad taip ir važiavo tylėdami.
  Komisariate (labai negražiai kvepiančiame) irgi nebuvo laiko pokalbiams. Pareigūnas paskirstė jiems „kambarius“ – mažytes areštinės celes – ir liepė eiti miegoti. Kai ji atsibudo, visi jau buvo pakilę ir susiruošę keliauti.
  – Labas rytas, – daug maloniau prašneko policininkas, – Nagi, važiuojam. Pametėsiu iki artimiausios stoties, o iš ten rasit kelią patys, tiesa?
  Rafaela tik linktelėjo, vis dar nedrįsdama pažiūrėti Oktui ir Norai į akis.
  Stoty jie atsidūrė greitai. Vos policijos automobilis išnyko iš vaizdo, ji puolė aiškintis.
  – Aš labai atsiprašau! Sutikau jį miške ir nežinojau ką pasakyti, pamelavau, kad pasimetėm! – bene verkdama subliovė.
  Tačiau laiko verksmams nebuvo, nes atėjo metas kelionei į Hogvartsą. Visa trijulė palietė nešyklę, atnešusią juos į stovyklavietę ir atsidūrė šviesiame kabinete, iš kurio iškeliavo. Na, pagaliau!
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • VII kursas
  • *
  • 233
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • for i can't help falling in love with you...
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 8 mėnesius »
-Gal kokį sėkmės talismaną nešiojies?-kilstelėjo antakius Keitas,-Man irgi kiek sėkmės reiktų, nes vis į tokias situacijas įsiveliu, kad šakės,-gūžtelėjo pečiais švilpis. Juk paskutinį kart kai buvo nuspręndęs kiek pasilinksminti nusigerdamas, jį buvo prigavusi ta blondė grifė, tad galima sakyti, kad sėkmės baltaplaukiui reikėjo labiau.
-Žinau, kad neatsisakysi,-nusišypsojo Kolinsas, nužvelgdamas šokančių liepsnų nušviestą merginos siluetą. Jai atsisėdus šalia, auskaruočio širdis suplakė kelis kartus greičiau ir nori nenori reikėjo valdytis, kad rankos nedrebėtų.
-Tai tu ir be baimės gali atsidurti mano glėbyje,-vėl su ta pačia šelmiška šypsena nusišypsojo Keitukas,-Buvai grįžusi į Ispaniją?-paklausė vaikinukas, susidomėjęs.
Toliau vakaras buvo gan ramus. Keitas, pamatęs, kad Davina užmigo, nuėjo iki palapinės ir iš ten ištraukęs adialiuką, apklojo merginą, pats atsiguldamas ne per toliausiai ugnies. Žaliaakis dar kurį laiką pastebėjo žvaigždes, bandydamas atpažinti žvaigždynus išmoktus per astronomiją, bet akys galiausiai užsimerkė ir švilpis užmigo.
Vaikinas pabudo nuo skaisčių saulės spindulių, švyščiojančių į akis. Nugarą diegė nuo miegojimo ant žemės.
-A, velnias, niekada nebemiegosiu ant žemės,-sumurmėjo pats sau Keitukas, prasiražydamas.


*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 8 mėnesius »
-Kartais imu manyti, kad pati esu sėkmės talismanas sau pačiai,-nusijuokė rudaplaukė žvilgtelėdama į smaragdines vaikino akis.-su peiliais ar be?-kilstelėjusi vieną antakį paklausė mėlynakė ir nukreipė žvilgsnį į laužą. Šios veide, kaip ir visuomet būnant su Keitu, žaidė žavi šypsena. Nė nesistengdama suvaldyti jos Davina stebėjo šokčiojančias liepsnas.
-Vadinasi man tereikia ištarti stebuklingą žodį?-kilstelėjo lūpų kampučius erzindama švilpį ir žvilgtelėjusi į šį perbraukė ranka per išdžiūti spėjusius plaukus.
-Taip, buvau grįžusi ir...nemaniau, kad būsiu taip pasiilgusi savo tikrųjų namų...Tik ten trūko dar vieno žmogaus,-šyptelėjusi Davina įsmeigė žvilgsnį Keitą. Nors didžiąją atostogų dalį leido su draugais, tačiau šios atmintyje nuolat iškildavo smaragdinių akių savininkas. Pokalbiui nutrukus ir merginai panirus į tamsą, ši jautė, kaip kažkas minkšto uždengia kūną. Per miegus kilstelėjusi lūpų kampučius mėlynakė patogiau susirangė ant kietos žemės. Žinoma, ši tikrai neprilygo šiltai, minkštai lovai, tačiau dabar rudaplaukė į tai nekreipė dėmesio. Kelias valandas taip ir miegojusi šešiolikmetė pramerkė akis ir kilstelėjo galvą. Neseniai šokčiojusios liepsnos dabar vos kilstelėdavo savo galvas. Apsidairiusi mergina nužvelgė netoli laužo miegantį Keitą ir šyptelėjo. Nors baltaplaukis ir atidavė pledą mėlynakei, tačiau ši nė neketindama palikti vaikino šalti naktį, atsigulė arčiau kartu užklodama ir švilpį. Jausdama ramų Keito kvėpavimą Davina ir vėl nepajuto, kaip užmigo. Pabusti iš saldaus miego ir atmerkti akis privertė pirmieji saulės spinduliai. Nenoriai atmerkusi savo šviesiai mėlynas akis Davina kilstelėjo galvą. Viskas aplinkui skendėjo mirtinoje tyloje, o iš vakaro degęs laužas dar buvo visiškai užgesęs. Vis dar užsimiegojusi mergina tingiai atsisėdo ant žemės. Dėl nepatogios, miegojimui neskirtos žemės kūnas skundėsi siųsdamas mėlynakės kūnu skausmą. Nekreipdama dėmesio į tai rudaplaukė šyptelėjo Ketui sveikindamasi.
-Regis, mums metas grįžti į pilį,-nors žodžiai aiškiai parodė, jog Davina nusiteikusi grįžti į pilį, tačiau ši taip ir liko sėdėti apsiklojusi minkštu pledu šalia vaikino. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Davina Murrell »

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • VII kursas
  • *
  • 233
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • for i can't help falling in love with you...
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 8 mėnesius »
-Gal ir man sėkmės talismanu pabūsi,-klausiamai kilstelėjo sidabro spalvos auskaru pravertą antakį Keitas, vis dar su ta pačia šelmiška šypsena blyškiame veide,-Su peiliais? Taip. Ir su šaukštais ir visais desertiniais šaukšteliais,-dar labiau sureikšmino situaciją Kolinsas.
-Na... Gal užteks ir tiek, bet tik tau šitokią išimtį darau,-labai rimtu tonu tarė jaunuolis, nejučiomis prisimindamas vasarą po penktojo kurso, kai susipažino su šita varne.
-A, tu davei ir man adialo. Dėkui,-šyptelėjo vaikinas.
Išgirdęs, kad pats laikas grįžti į pilį, švilpis kiek susiraukė. Vis dėl to nori nenori, visi geri dalykai anksčiau ar vėliau baigiasi, tik gaila, kad ši išvyka netruko ilgiau.
-Taip, turbūt pats laikas,-linktelėjo Keitas, lankstydamas palapinę ir grūsdamas visus daiktus į kuprinę.
-Lyg ir viskaa,-tarstelėjo švilpis,-Su lyg trim paliečiam nešyklę. Vienas... Du... Trys,-palaukdamas, kol tai padarys Davina, vaikinas pats padėjo ranką ant juos čia atgabenusio daikto, paskutinį syk pažvelgdamas į šią gražią vietą prie ežero.


*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #65 Prieš 8 mėnesius »
Nihal stovėjo taip pat apstulbusi kaip ir vaikinukas šalia, buvo keista matyti tiek žiobarų, kurie rodos tik ir spoksojo į ją, tačiau, kai esi kitoks, turbūt nekeista, juk jų niekas nemoko mandagaus elgesio. Dar to betrūko, kad visą vakarą būčiau dėmesio centre...
- Aha, jie, - atsakė mėlynplaukė vaikinui ir pažvelgė į jį. Rodos, jis sapnuoja, - pamįslijus mergina suprunkštė ir pajautė, kaip jis atsisuka į ją.
- Aha, aš pastebėjau, kad kaustau dėmesį, tačiau aš jau pripratus prie to, - kilstelėjo lupų kampučius Grifė ir nusekė paskui vaikiną, kuris traukė link suoliuko prie kurio šalimais buvo ir laužavietė, tačiau šiam teko grįžti, nes pamiršo savo numestą pagalvę.
Ėmė temti, tad visi aplinkui jau ėmė kurti lažus, tačiau ir jaunuoliai neatsiliko, nors mokėti nelabai mokėjo, tačiau Suzu Nihal pasitikėjo.
- Gal pavyks, - šyptelėjo violetinių akių savininkė ir laukė kol vaikinukas atsineš pagaliukų. Šiam grįžus ji te sedėjo ir laukė, nes šiandien ji buvo labai aptingus, o dar ir vaikinas ją erzino, ji nesitikėjo, kad čia jį ir vėl sutiks.
- Šaunuolis, - tarstelėjo mergina, pamačiusi šokinėjančią ugnį. - Mano eilė? Ką? Na gerai, ką su jais daryti, kepti? - Gūžtelėjo pečiais mergina ir pasiėmusi šalia gulintį pagaliuką užmovė zefyrą ir ėmė kaitinti, tačiau šis greit pajuodavo ir buvo skonio lyg svylėsis.- Manau perkepiau, Gal geriau tu bandyk, - šyptelėjo mergina ir atsigulus ant savo miegmaišio, kurį atsinešė įsižiūrėjo į žvaigždes.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • New year, new life.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #66 Prieš 8 mėnesius »
Kay buvo keista, kai apylinkėse sukinėjosi keli žiobarai, nes ši nebuvo pratusi prie jų. Galima sakyti jie atrodo - normalūs, tačiau apie magiją nieko nenutuokia, kaip ir ši apie jų gyvenimą.
- Taip, o matai kitą pasirinkimą? - Klaustelėjo rudaplaukė ir pažvelgė į laužavietę. Nutipenusi savo pėdomis iki ten ji pasidėjo daiktus ir radusi du pagaliukus paėmė juos į rankas.
- Gerai, aš pabandysiu, - išlemeno Kaylie ir pritupusi ant žemės, ėmė trinti abu šakaliukus viens į kitą, tačiau sekėsi gana sudėtingai, ji nusprendė, kad čia greičiau ji savo rankas susižeis, nei kokia kibirkštis atsiras. Kol Elridė vargo su palapine Mateo vargo su dviem pagaliais, kuriais turėjo uždegti laužą.
- Viskas paskutinį kartą, - sumurmėjo sau po nosimi rudaakė ir stipriai iš visų jėgų ėmė trinti. Pagaliau pasimatė kažkokia viltis - ėmė rūkti dūmai. Taip, pavyko, - nežymiai šyptelėjo Kay ir pažvelgė į baltaplaukę.
- Aš irgi nesitikėjau, kad man pavyks, - vos kilstelėjo lupų kampučius ir palykusi laužą kūrentis nusuko link palapinės.
- Tai ką veikiam?

*

Neprisijungęs Adam Green

  • III kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #67 Prieš 8 mėnesius »
Adamas ne pirmą kartą vaikščiojo smėliu, tačiau vistiek jam buvo nemalonu, nes kojos visas kūnas būna pilnas jo.
- Aš Adamas, - šyptelėjo jaunuolis ir žingsniuojant paplūdimiu žvalgėsi, aplinkui buvo pilna žiobarų, kurie žiopsojo į jaunuolius.
Erikui sustojus Adamas taip pat staptelėjo ir prisėdo šalia, nes nebuvo didelio noro kažką veikti.
- Aha, aš irgi taip, manau, nes man čia nelabai patinka išskyrus tai, kad galima akis pagadinti į paneles, - šyptelėjo Green.
- Galim ir daugiau, - pritariamai linktelėjo rudaplaukis žinodamas, kad Eriko žvilgsnį atkreipė merginos. O šis tuo tarpu išsilukšteno batonėlį ir po truputį ji kramsnojo, tiesiog norėjo poilsio, nors vaikis buvo nuotaikingas ir dažniausiai energingas, tačiau  čia kur pilna smėlio ir aplink pilna žiobarų jis jautėsi labai keistai ir nejaukiai.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #68 Prieš 8 mėnesius »
Tylą perskrodus vaikino balsui Davina nusijuokė.
-Mielai,-linksmai kilstelėjo savo lūpų kampučius ir nusuko žvilgsnį į laužą. Šio ramiai spragsinti ugnis prikaustė merginos dėmesį. Stebėdama šokčiojančias liepsnas ir klausydamasi šių spragsėjimo rudaplaukė nejučia nuklydo į prisiminimus. Atmintyje iškilo atostogų prisiminimai, tačiau netrukus šiuos nutraukė Keito balsas. Kilstelėjus galvą Davina atsisuko į vaikiną.
-Esu tikra, jog net ir blogiausiose situacijose sugebi išsisukti,-šyptelėjo ir kilstelėjusi galvą klausėsi baltaplaukio. Šio rimtas tonas nuskambėjo tyliu, ramiu žemės paviršiumi. Nieko neatsakydama varnė tik linktelėjo veide žaidžiant šypsenai. Pokalbiui nutrukus ir Davinai nugrimzdus į tamsą, aplinkui įsivyravo visiška tyla.
Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams ir Keitui pritarus dėl grįžimo į pilį rudaplaukė stryktelėjo nuo žemės. Nekreipdama dėmesio į skausmą, kurį sukėlė miegojimas ant žemės, mėlynakė padėjo smaragdinių akių savinikui sudėti visus daiktus atgal į kuprinę. Tiesa, daugelio iš jų taip ir nepanaudojo, nors į tai Davina nekreipė dėmesio. Džiaugėsi, jog teko smagiai praleisti laiką. Keitui ėmus skaičiuoti mergina kartu su juo palietė nešyklę ir vos po kelių akimirkų atsidūrė Žiobarotyros klasėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Davina Murrell »

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • IV kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #69 Prieš 8 mėnesius »
Grifas pasiėmė zefyrą ir palaikė jį virš ugnies. Baltas zefyriukas gražiai parudavo ir buvo patraukas nuo ugnies, o skonis jo buvo toks tobulas! Patenkintas berniukas uždėjo daugiau zefyriukų ir kelis davė Nihalai tikėdamasis, kad šiai patiks.
Suzu šiek tiek pyko, kad jam teko atlikti visus darbus, bet, ką padarysi, juk jis labiau domisi žiobarų gyvenimų, nei mėlynplaukė mergaičiukė.
Kai vaikiui atsibodo zefyrai, o kitką dėt jis per daug tingėjo, kadangi bijojo, kad šie bus dar saldesni, jis tiesiog atsipalaidavo ir įsistebeilijo į ugnį. Naktis rudaplaukiui patiko, o dar kai taip pavalgė... Buvo tiesiog malonu.
-Kad daugiau tokių pamokų būtų... Eičiau ir eičiau...-tyliai tarstelėjęs Grifiukas nužvelgė gulinčią merginą. Ji ir vėl vaikinuką ėmė žavėti, įdomi būtybė jam buvo, bet šis tai nutylėjo, tiesiog stebėjo ją laukdamas, kol viskas pasibaigs.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 33
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #70 Prieš 8 mėnesius »
Erikas nejučia šyptelėjo į tokius mažamečio žodžius.
-O tu man patinki... Šaunuolis,-ramiai tarstelėjęs Grifas nusižiovavo. Ką jis turėtų veikti stovyklaudamas? Išvis, kur jie turėtų stovyklauti paplūdimyje? Ten buvo taip nuobodu, o dar kai temti pradėjo ir žmonių per pus sumažėjo. Neišmąstydamas, ką turėtų daryti, garbanius pasirąžęs atsistojo ir apsidairė. Valgyti jis nenorėjo, bet turėjo nuveikti kažką, kas skaitytųsi prie stovyklavimo. Nužvelgęs aplinką Erikas pastebėjo kažkokią laužavietę ir šyptelėjęs patraukė link jos.
-Stovyklautojai kūrena laužus... Man rodos, tad reikia ir mums...-taip pasakęs Grifas apžvelgė prieitą vietą ir pakrapštęs pakaušį svarstė, ką turėtų daryti. Naudoti burtų lazdelės negalimėjo, tai kaip po velnių užkurti tą laužą? Kaip?!
-Ė, klausyk... Gal tu netyčia moki... Khem, laužą užkurti?-vis dairydamasis ir bandydamas sugalvoti kažką berniukas pastebėjo tik akmenis, kurių neišdrįso paimti, nes nenorėjo susimauti.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #71 Prieš 8 mėnesius »
-O ką mes galim veikti?-nesumąstydama nieko įdomaus Grifė nužvelgė palapinę, kurią buvo pastačiusi.-Žinai... Gal aš tiesiog eisiu miegoti, nesuvokiu, kuo žiobarams taip linksma stovyklaut, tai tikrai ne man...-taip tarusi Elridė neskubėdama patraukė link palapinės. Ji nelabai suvokė tokios praktikos esmės, kam jai reikės tokių dalykų? Vaikystėj nestovyklavo, tai kodėl turėtų kažkada ateity stovyklaut? Nors realiai, turbūt ir burtininkai mėgo stovyklauti, tik jie įdėdavo šiek tiek magijos, o ne kankindavosi su ugnim ar tokiom kvailom palapinėm.
Įsitaisiusi palapinėje baltapūkė padėjo galvą ant pagalvės ir giliai įkvėpusi įsistebeilijo į viršų. Noras miegoti dingo, buvo ir nebėra. Tad panelytei teko dar pasikamuoti, kol ši užmigo, ir tikėtis, kad praktikos pabaigoje ji bus klasėje, o ne palikta palapinėje.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #72 Prieš 8 mėnesius »
Mergina išdalino atėjusiems mokinukams nešykles. Šie buvo prisirinkę įvairiausių daiktų daiktelių nuo galinių suolų. Kiekvienai porai ar grupelei Sofija dar palinkėdavo sėkmės prieš mokinukams išnykstant iš klasės. Kai galiausiai klasėje liko tik viena profesorė, ji padėjo linkusias nešykles atgal į spintą, o klasės gale esančius daiktus po truputį pradėjo išnešinėti iš klasės. Kai rankose atsirado paskutinės pagalvės, žiobarotyros profesorė tuo pačiu užrakino ir klasę.
Sekančios dienos rytą Demerian įėjo į klasę su termosiniu puodeliu pilnu arbatos. Rytas buvo ankstus, o saulė dar tik tik patekėjusi, na, bet ji juk tiksliai nežinojo kada grįš pirmieji mokinukai. Pasėdėjus kelioliką minučių į klasę parskriejo pirmoji pora. Sofija jiems nusišypsojo ir pasiteiravo kaip praėjo naktis. Kai galiausiai parsirado ir paskutinė pora buvo vidurdienis. Blondinė palaukė kol mokiniai išeis iš klasės, o tada ir pati ją paliko.
I’m broken, do you hear me?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019