1
3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #15 Prieš 9 mėnesius »
 Mergaitė nudelbė akis į stalą, supratusi, kad prašovė pro šalį. Ką gi, teks atidžiau skaityti bei geriau mokytis, bei išnaudoti galimybes... Klausėsi kitų atsakymų atidžiau nei įprastai. iš profesorių juk galėjai tikėtis visko. O išklausiusi praktinę dalį, vis vien negalėjo prisiminti, kokiu vardu vadinamas tas burtažodis, kuriuo galima atkeisti daiktą į pradinę būseną.
 Ji gavo rainą rainą katytę. Pasidėjo ją ant kelių ir glostydama skaitė vadovėlio puslapius, kur kalbėjo būtent apie šiuos burtažodžius. Transfigūracija iš tiesų buvo labai sudėtingas dalykas, o dar ir lazdelių mokslas. Švilpė viską perskaitė dukrat, o trečiąjį sykį skaitydama bandė įsiminti svarbiausius dalykus. Reikia įsivaizduoti katilą. Reikia lazdele mojuoti labai tiksliai. Burtažodį taip pat teisingai sukirčiuoti. Ak, viskas atrodė taip sudėtinga!
 Kitas pridėtas sunkumas buvo pati katė. Rainiukė iš pradžių gražiai gulėjo, o paskui pradėjo kandžioti mergaitę bei net įdrėskė - raudona linija žadėjo, kad tuoj apsitrauks šašiukais ir reiks laukti kol sugis, kadangi dėl tokio paprasto dalyko į ligoninės sparną eiti nenorėjo, o burti bijojo.
 Šviesiaplaukė pasisodino katytę ant stalo ir įsmeigė savo melsvas akutes į ją.
 -Klausyk, mieloji. Susitariam draugiškai - tu sėdėsi, o aš tave vėliau atversiu, gerai?- Tačiau gyvūnėlis visiškai nenorėjo būti bandomuoju triušiu katinu. Liuoktelėjo nuo stalo ir pradėjo bėgioti po klasę. Kažkur pamatytas sujudėjęs apsiaustas jos dėmesį traukė labiau negu paskui bėganti švilpiukė. Katytė palindo po varnės, panelės Severovos, kaip kreipėsi profesorė, kėde ir stebėjo jos batą. Atrodė, kad jei tamsiaplaukė bent per colį pajudės, katė ją puls.
 -Raine!

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #16 Prieš 9 mėnesius »
Dar kelias minutes Klara skaitinėjo knygą ir stebėjo kitus mokinius, kol galiausiai nusprendė bandyti dar kartą. Vėl atsisukusi į baltą katiną, kuri tinginiaudama gulėjo ant stalo, įsispitrijo į jos akis.
-Gerai, šįkart man turi pavykti,-ryžtingai tarė pati sau.
Katinas lyg abejotų mergaitės žodžiai lėtai sumirksėjo ir padėjo galvą ant savo letenų. Klara vėl paėmė į rankas lazdelę ir susikaupė.
-Feli...-nespėjo pabaigti savo burtažodžio kai katinas staigiai stryktelėjo į orą ir garsiai sušnypštė, žiūrėdamas kažkur jai po kėde. Klara išpūtė akis stebėdama kaip prieš tai snūduriavusio katino plaukai pasišiaušė.
-Kas tau dabar?...-sumurmėjo varnė ir ištiesė rankas, norėdama nuraminti katiną. Bet šis tik garsiai sušnypštė ant jos ir dar nagais įdrėskė jos dešinę ranką. Dabar ir Klara suriko ir pašoko. Kai tik apsižvalgė jos katinas jau lėkė po kitų mokinių stalais, gaudydamas, o gal bėgdamas nuo nežinia ko. Klara aiškiai nematė ko jis taip pasiuto. Bet žinojo, kad šitai geruoju nesibaigs.
-Felifors!-garsiai suriko, tikėdamasi, kad katinas pavirs į katiliuką ir nuo jos negalės toliau bėgti. Ir rodos jai pavyko. Gyvūnėlis pradėjo keisti ir pavirto į juodos spalvos katiliuką... su uodega... ir kojomis. Dabar po klasę lakstė tikrų tikriausias katilas su baltom kojytėm. Klara apstulbusi stebėjo kaip katiliukas lakstė po klasę.
-Aš sapnuoju...-sušnabždėjo ji netikėdama kuo mato. Galiausiai ji prisiminė, kad reikėtų atversti tą pusiau katiną, pusiau katiliuką. Bet burtažodžio tai neprisiminė.
-Eee... Avifors,-suriko pirmą į galvą šovusi burtažodį. Bet nieko nenutiko. Bėgdama paskui katilą ji vėl suriko.-Geminio! Engorgio!-dabar ji rėkė bet kokius burtažodžius nė normaliai nežinodama kuris yra tinkamiausias. Nė vienas iš jų nesuveikė.
Mergaitė pasidavė ir dabar tiesiog bėgo paskui katilą. Ir kai katiliukas nušoko nuo vieno stalo Klara lyg gaudytų kritlį per kvidičo rungtynes ore sugavo katilą. Mergaitė su garsiu dunkstelėjimo trenkėsi į grindis. Priešais save matė kažkieno kojas ir kai pakėlė galvą pastebėjo profesorės veidą.
-Amm... atsiprašau,-numykė ji.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #17 Prieš 9 mėnesius »
 Ta rupūžė dar sugebėjo ir kitą katiną į nedoros kelią nuvesti. Dabar po klasę bėgiojo keturiese - varnė paskui savo katiną, o Wrena - paskui savo katytę.
 -Winggardium leviosa,- šovė pirmą į galvą atėjusių burtažodį, tačiau nepataikė - kilti pradėjo kažkokio mokinio netyčia numestas pergamentas. Ak, Merline... Švilpiukė toliau bėgo paskui katytę, norėdama ją sugauti. Tik buvo bėda, kad katinas lėkė kaip koks žaibas.
 Stabtelėjo. Ir katinas, ir Wrena iš paskos. Lyg gyvūnas būtų stovėjęs kryžkelėj ir ieškojęs kur bėgti. Na, dabar jau tikrai nebepabėgsi, maže. Alder paruošė lazdelę burtui ir netrukus jau raižė orą.
 -Winggardium leviosa,- tyliau nei praeitą sykį pasakė ir netrukus galėjo pažiūrėti, kaip katė palengva kyla į orą. Niekaip nesuprato kas čia vyksta, tad apsižvalgė iš viršaus ir pabandė bėgti visomis keturiomis savo letenėlėmis, tačiau jai nepavyko. Pričiupau. Valdydama skraidantį katiną, mokinė palengva ėjo link savo suolo ir pamačiusi, jog varnė, greičiausiai dėl rainės kaltės guli ant grindų, vos nenutraukė kerų, kas galėjo reikšti katinėlio kitokį susipažinimą su grindimis. Paprasčiau tariant - galėjo nukristi it išsitėkšti.
 Palengva patupdė ant stalo ir iškarto padėjo ranką ant nugaros, kad ramiai gulėtų. Tikėjosi, kad pavyks bent jau katę išlaikyti vietoj. Tai turbūt buvo sunkiau, nei išmokti burtažodį, kurį knygoje dar sykį perskaitė mergaitė.
 - Felifors,- ištarė burtažodį ir kaip visuomet, nieko nenutiko. Tik šiuo atveju kaltas buvo išsiblaškymas - nesumojavo lazdele.- Felifors,- ištarė antrą kartą. Pavyko. Palengva, o ne staigiai, kaip mokėjo profesorė, katė virto katilu. Tiksliau katilėkate. Su uodega, kojytėmis ir ausimis. Šis kūnas gyviui nepatiko, tad pradėjo bėgti, tačiau Alder šį kartą buvo vikresnė ir sugavo už uodegos. Gerai, kad neliko galva, dar įkąsti būtų galėjusi. Atleisk, Akro. Su tavimi taip tikrai nepasielgčiau.
 Kojytės buvo trumpesnės nei įprastai, o katilas - sunkesnis, tad tas neaiškus objektas padėjo katio dugną ant stalo ir ištiesė rainas kojytes į šonus. Tuo metu mažoji raganaitė susirado burtažodį, kuris buvo reikalingas atvertimui. Persiskaitė kaip reikia burti ir iškvėpė orą.
 -Reparifarge,- sumojavo lazdele, kaip objektą pasirinkdama katilkatę. Pavyko tik iš dalies - atsirado katės galva, o katilas vis dar buvo savo vietoj. Šiuo metu dėl vaizdo Wrena būtų nusijuokusi, tačiau reikėjo atlikti užduotį, o tai nebuvo labai juokinga. Kodėl viskas taip primena žiobarišką komediją?

Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #18 Prieš 9 mėnesius »
Nifora šyptelėjo. Matė, kaip mokiniai vargsta su katėmis ir tai priminė jai jos pačios patirtus nuotykius kadaise, panašiose pamokose. Tačiau šurmulys kilo didesnis nei turėtų. Ji tylėdama stebėjo mergaitę kuri gaudė po klasę savo katilą. Jai atsidūrus po profesorės kojomis, Nifora pažvelgė itin griežtu žvilgsniu.
- Panele Severova, ką tu sau galvoji? Pažvelk į Wreną, puikiaiusiai suvaldė situaciją pasitelkdama jau turimus įgudžius, o tu tik šauki kas papuola ant liežuvio ir iš to jokios naudos. Negana to, sugriovei kone pusę klasės. Felifors, - ištarė burtą nukreipusi lazdelę į katiliuką mergaitės rankose ir šis gražiai baigė transformaciją. - Jei per sunku, mokykis Vera verto. O dabar prašau sėsk į savo vietą ir atversk katilą atgal į katę. Beje, tau areštas, už nesugebėjimą blaiviai mąstyti. Kitą kartą gal geriau pagalvosi prieš trukdydama kitiems mokytis.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #19 Prieš 9 mėnesius »
Klara atsistojo ir klausydamasi profesorės griežto balso nuleido akis. Turėjo sutikti su jos žodžiais. Juk vis dėl to ji pasirodė tikrai blogai ir kvailai. Nevarniškai. Nuo gėdos juos veidas nuraudo ir pasiėmusi katilą ji grįžo į savo vietą. Norėjo pasakyti profesorei, kad tai ne jos kaltė. Na iš dalies... Juk ne jos kaltė, kad katinas sumanė bėgtis nuo jos.
Pasidėjusi savo burtų lazdelę ant stalo mergaitė giliai atsiduso ir padėjo galvą ant rankos. Bandė skaityti knygą ir rasti atvertimo burtažodį, bet jos mintys tik kūrė įvairius pasiteisinimus. Daugiausia kvailus, kad tik išvengti arešto. O šias mintis lydėjo baisūs vaizdai apie areštą. Mergaitė dar nė karto nebuvo gavusi arešto, tad nė normaliai nežinojo kaip viskas vyksta. Ji įsivaizdavo, kad turės valyti katilus ar tvarkyti klasę. O gal tie areštai kaip žiobarų mokyklose? Net oda pašiurpo kai apie tai pagalvojo.
Mergaitė atvertė kitą puslapį ir, laimei, prisiminė reikiamą burtažodį. Palinkusi apie jį pasiskaitė, na, bent jau bandė... Susikaupti dabar buvo sunkiausia. Galiausiai atsilošė ir apsižvalgė ieškodama profesorės. Tik kai įsitikino, kad ji nemato mergaitė paėmė į rankas burtų lazdelę.
-Reparifarge,-tyliai ištarė. Kaip įprastai nieko nenutiko. Dabar mergaitei net ir to katino pagailo. Vargšeliui tikriausiai tiek streso teko. Net pabandė įsivaizduoti kaip ji jaustųsi jei kartais pavirstų į katilą su kojomis.
Klara dar kartą pabandė ir dar kartą, bet vis dar nieko. O žinojo, kad pamoka amžinai netruks. Ir jai tikrai dabar reikia parodyti, kad nėra tokia nevykusi.
-Reparifarge,-vėl mostelėjo lazdele ir laimei katiliukas atvirto į katiną. Tik šįkart jis buvo be uodegos, o kailis - juodas. Susiraukusi mergaitė atsilošė ir dėl viso pikto prilaikė gyvūną, kad vėl nesugalvotų bėgti. Klara pakartojo burtažodį, bet katinas nesikeitė.
Velniop. Užteks ir tiek. Pagalvojo ir padėjo burtų lazdelę ant stalo. Atsilošusi kėdėje ji niūriai spoksojo į katiną ir laukė pamokos galo.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • IV kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #20 Prieš 9 mėnesius »
Reina knisosi savo krepšyje, ieškodama transfigūracijos vadovėlio, o kai radusi pakėlė galvą, ant jos stalo stovėjo gražus, pilkai baltas katinas. Kad jo neišgąsdintų, mergina atsargiai padėjo sunkią knygą, pergamentus ir visas priemones ant suolo krašto ir pažvelgė į gyvūną.
- Koks mielas, - tarė, tačiau staiga jai pradėjo kutenti nosį. O velnias, šiandien pamiršo išgerti vaistus nuo alergijos. Juk ji nesitikėjo, kad per pačią pirmą pamoką jau reikės tvarkytis su katėmis. Klastuolė kiek galėdama tyliau nusičiaudėjo ir pasistengė susikaupti. Laimei, jos katinas atrodė pakankamai ramus, atsisėdo ant suolo ir žaliomis akimis stebėjo mokinę. Reina prisitraukė vadovėlį ir atsivertė reikiamą jo puslapį, kurį buvo nurodęs turinys. Nė pati nepastebėjo, kaip jos pergamento lapai nukrito ant žemės. Reina stengėsi įsiminti svarbiausią informaciją, aprašytą knygoje, tačiau raidės liejosi tarpusavyje, akys ašarojo nuo šalia esančio katino, o aplinkui prasidėjęs šurmulys blaškė. Išgirdusi, kaip kažkokia mokinė suriko ir už jos pradėjo bildėti daiktai, klastuolė nebeiškentė.
- Ar jums su nervais viskas gerai? Sveiką protą kambaryje palikot? - norėjo užrėkti, tačiau net negalėjo baigti sakinio, pamačiusi, kas vyksta. Klasėje tvyravo visiškas chaosas. Po klasę lakstė kelios merginos, viena vijosi katilą su kojomis, kita ore levitavo savąją katę. Tuomet Reina pamatė, kad jos nukritę pergamentai taip pat skraidžioja ore. Greitai stvėrusi juos, mergina dar spėjo pamatyti kaip viena varnė, rėkdama įvairius burtažodžius, negrakščiai tėškėsi ant grindų. Reinai jos pagailo, tačiau vos susilaikė nenusijuokusi. Kai profesorė suvaldė chaosą, Reina grįžo prie savo užduoties. Nuo alergijos ir šurmulio jai įskaudo galvą, tačiau bent jos katinas išliko ramus - jis vis dar sėdėjo savo vietoje.
- Gerai, pabandom. Pasiruošęs, pilki? - ji ištiesė burtų lazdelę ir pasiruošė tarti burtažodį. Nusprendė rinktis lengvesnį, kad nesusimautų, o jeigu pavyks, vėliau pabandys ir sunkesnįjį. Tačiau vos pradėjus, nosį vėl siaubingai užkuteno, - Vera Verto!
Vos ištarus burtažodį, ją suėmė čiaudulio priepuolis. Jis aidėjo per visą klasę, o Reina negalėjo sustoti. Priepuolis buvo toks stiprus, kad ji blaškėsi į visas puses, o burtažodis vietoje to, kad pataikytų į katiną, pataikė į šalia buvusios švilpės katės-katilo hibridą. Katino galva liko vietoje, tačiau iš katilo apačios išaugo taurės kojelė, o katinas sumiaukė ir praradęs pusiausvyrą, nusirideno ant žemės. Persigandusi, Reina padėjo lazdelę ant stalo, kad nesugadintų situacijos dar labiau.
- Velnias, labai atsiprašau, aš, - ją nutraukė dar vienas nusičiaudėjimas, - aš netyčia...
Šaunuole, Reina, nuostabiai pasirodei, pagalvojo ji sau, vėl sugriebdama lazdelę.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #21 Prieš 9 mėnesius »
 Katinėlis vargo su katilo kūnu. Wrenai jo pagailo - tokio mažo ir bejėgio, atrodė, tuoj padvės iš bandymo pajudėti. Norėjo jam kuo greičiau padėti, tačiau profesorės kalba privertė nukreipti mintis kitur. Kaip čia taip? Ta varnė užsidirbo areštą? Švilpiukei nepatiko, jog ją parodė kaip gerą pavyzdį. Visuomet įsivaizduodavo, kad kai ją pagirs, ji bus patenkinta, tačiau nutiko visiškai kitaip. Ketvirtakursės pilve bėgiojo laukinių dramblių kaimenė. Žinojo, kad reikia ką nors pasakyti, tačiau buvo baisu. Nebežinojo kaipturėtų pasielgti tikras švilpis. Tačiau vis dėl to, ji buvo iš dalies kalta, o varnei tiesiog nepavyko susitvarkyti su bėgančia kate. Ir pačiai šviesiaplaukei nebūtų pavykę, jei ji nebūtų sugalvojusi sustoti.
 -Profesore,- kreipėsi į moterį ir suprato, kad pradėjo bėgti antra kaimenė dramblių.- Tačiau čia yra daug mano kaltės. Aš leidau savo katei pabėgti, todėl Klara,- labai tikėjosi, kad teisingai prisiminė vardą,- turėjo vytis savo katę, nes mano katė ją suerzino. O savo katę aš sugavau tik todėl, kad ji sugalvojo sustoti. Esu tikra, kad jei Klaros katė būtų stabtelėjusi, jai būtų pavykę susitvarkyti geriau negu man.
 Wrena nudelbė akis į suolą, ant kurio buvo vargšelis katinėlis. Netrukus į jį pataikė kerų pliūpsnis ir būdamas trečdaliu tarurės, trečdaliu katilo ir trečdaliu katės, nusirito žemyn.
 -Ojėtau, vargšele,- pakeldama nuo žemės tą nesusipratimą, mintyse pažadėjo kuo greičiau išmokti kerus, kad nebereiktų kankinti gyvūnų.- Nieko, viskas gerai. Atversta ji bus sveikut sveikutėlė. Tikiuosi.
 Švilpė labai susikaupė. reiėkjo kaip nors tą užduotį atlikti. Jei ne dėl taškų ir savęs, tai bent dėl katytės. Pravalė visas galvytėje ūžusias mintis (ar bent pabandė) ir iškvėpus pakėlė lazdelę:
 -Reparifarge!- kas keisčiausia, jai beveik pavyko. Tik viena galinė letenėlė buvo su taurės kojele, o visa kita buvo paprastas katinas.-Reparifarge.
 Pagaliau! Į raganaitę žvelgė dvi mielutės katino akytės ir katytė, it dėkodama, sumurkė. Deja, tačiau reikės tave dar sykį pakeisti, jei nori, kad įvykdyčiau užduotį. Katinėlis visai nesitikėjo, tačiau netrukus į jį pataikė dar vienas Felifors kerų pliūpsnis. Šį kartą liko tik uodega. Pusė jos buvo alavinė, tik pats galiukas buvo minkštas ir pūkuotas. Ojėtus, atleisk, brangute.
 -Reparifarge,- burtažodis suveikė ir per keletą sekundžių vėl tapo normaliu katinu.-Felifors.
 Katė jau buvo pradedanti bėgti, tačiau prieš švilpiukę atsirado tamsus katilas. Tik viena juostelė buvo rudesnė, tačiau ir taip, lyginant su prastais lazdelės įgūdžiais, tai buvo geriau negu gerai.

Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #22 Prieš 9 mėnesius »
Nužvelgusi čiaudinčią mokinę ragana mostelėjo burtų lazdele ir jos katinas dingo.
- Panele Devynbalse, siūlyčiau tuojau pat pasirodyti seselei ir jei dar spėsi grįžk į klasę. O jei ne, tai praktiką galėsi man atsiskaityti ir vėliau. O panele Alder...
Profesorė jau norėjo sakyti, kad mokinė neliestų to katino, bet ši puikiai susitvarkė su padėtimi. Ji liko patenkinta mokinės darbu.
- Džiugu, kad esi draugiška ir bandai užtarti panelę Severovą, bet aš savo žodžio nekeisiu.
Ragana vėl nužingsniavo prie lentos, mostelėjo savo burtų lazdele ir kreida lentoje išpiešė kažkokį keistą vingį.
- Tai yra judesys kurį turi padaryti jūsų lazdelės būrimo metu. Ne riešas, kartais kas nors sugalvoja ne taip tai interpretuoti, lazdelės galas turi atlikti šį judesį. Pasipraktikuokit.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • IV kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #23 Prieš 9 mėnesius »
Išgirdusi profesorės nurodymus, Reina sunkiai atsiduso ir vis dar niežinčia nosimi nupėdino link ligoninės sparno. Per visus trejus metus klastuolei nebuvo tekę eiti pas seselę, ir dabar turėjo gaišinti laiką dėl kažkokios alergijos? Visiškas absurdas, pagalvojo ji, seselė iš manęs pasijuoks, kad atėjau su tokia maža bėda. Gal dar ne per vėlu susilaužyti ranką, ar ką?
Po kiek laiko, gavusi savo dozę vaistų, Reina paskubomis grįžo į klasę. Laimei, pamoka dar nebuvo pasibaigusi, todėl ji atkreipė mokytojos dėmesį, kad pabandytų dar kartą. Gavusi savo katiną, šįkart naują, kažkokį rainą, ji pasisodino jį ant suolo ir susikaupusi kelis kartus įkvėpė. Neturėjo laiko pasipraktikuoti su lengvesniu burtažodiu, todėl beliko tik naudoti Felifors. Reina atidžiai įsižiūrėjo į katiną ir nusitaikė į jį lazdele.
- Felifors! - pamažu rainas gyvūnas ėmė transformuotis į tamsiai pilką katilėlį. Reina bijojo, kad vis dėlto kojos arba uodega liks, tačiau katinas pasivertė pilnai. Te palaimintas Merlinas, ji lengviau atsiduso. Dabar liko tik antra, dar sunkesnė dalis - visa tai atversti atgal.
- Reparifarge, - galbūt lazdele sumosavo per greitai, o galbūt mintyse vis dar šmėsčiojo seselės veidas ir tie šlykštūs vaistai, bet burtažodis toli gražu nesuveikė taip, kaip turėjo. Katiliukas ėmė judėti, keistis, tačiau išdygo tik uodega ir ausys, o visa kita taip ir liko katilo formos. Reina sunkiai atsiduso ir perskaitė vadovėlyje esančią informaciją dar kartą, po nosimi murmėdama tekstą. Po kelių minučių nusprendė pabandyti vėl.
- Reparifarge,- širdis daužėsi krūtinėje iš nervų, tačiau su kiekvienu bandymu katinas atrodė vis labiau panašesnis į save. Po trečiojo karto, prieš ją vėl sėdėjo rainius. Suirzęs ir pavargęs, bet vis dėlto katinas. Reinai kaip akmuo nuo širdies nusirito. Ji paglostė gyvūną ir atsilošė savo kėdėje, laukdama pamokos pabaigos.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

Ats: Pirma transfigūracijos pamoka
« Atsakymas #24 Prieš 8 mėnesius »
Profesorė su pasimėgavimu stebėjo mokinių uolų darbą. Net ir ta mergaitė, kuri praleido pusę pamokos, puikiai susitvarkė su užduotimi.
- Puiku mokiniai, pasidėkite savo burtų lazdeles. - Ragana vikriai mostelėjo savąja ir visi katinai dingo iš klasės. - Matau šiemet bus tikrai gabių žmonių mano dalykui, labai džiaugiuosi jūsų darbu. Iki kitos pamokos prašau atlikti namų darbų užduotį. Noriu, kad aprašytumėte kaip jūsų manymu reikėtų atlikti bežodinius transfigūracinius kerus, kuo jie skiriasi nuo žodinių kerų, ar verčiant daiktą arba gyvūną nutinka kas nors kito, jei kerai nepavyksta ir panašiai. Patys pasirinkit kokio ilgio bus rašinėlis. Pamoka baigta, galit eiti.
Ji vos kilstelėjo lūpų kampučius, mat buvo itin patenkinta, kaip praėjo pirmoji jos pamoka hogvartse. Dar kartą mostelėjusi savo burtų lazdele nuvalė viską, kas buvo prirašyta ant lentos ir palaukusi, kol visi mokiniai išeis, pati susirinko savo užrašus ir išėjusi iš klasės paskui save uždarė duris.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019