0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

ANJM pirmoji pamoka
« Prieš 5 metus »
Dar vieni metai, kai į Apsigynimo nuo Juodosios Magijos klasę įžengia aukšta juodaplaukė mergina su plačia šypsena. Toks užsibuvimas net ir Lucy stebino, kadangi ji manė, jog šis darbas bus ne jai. Moterėlė nužvelgė klasę ir giliai atsiduso, kiekvienais metais vis tas pats. Atrodo, Hogvartsas turi namų elfus, o klases profesoriui reikia tvarkytis pačiam. Ji trumpam pastoviniavo, o tada apsisuko ir patraukė link durų. Juodaplaukė sumąstė, kad klasėje jai sėdėti atsibodo, tad uždariusi duris atsirėmė į jas ir ėmė laukti mokinukų. O ilgai laukti nereikėjo, nužvelgusi mokinukus ir apdovanojusi juos šypsena Lucy sumirksėjo ir pasisveikino:
-Sveiki ir sveikinu su naujais mokslo metais, negaiškim laiko, šiandienos pamoka bus lauke, kadangi, manau, klasėje sėdėti tokiu puikiu oru negalima,-taip pasakiusi mergina sparčiu žingsniu patraukė nuo durų mąstydama, kaip pradės pamoką pievutėje prie ežero. Aišku, Lucy vis pasižiūrėdavo, ar mokinukai per daug neatsilieka ir svarstė, kad galėjo tiesiog visų palaukti lauke, jai būtų lengviau ir laiko negaištų, bet jau buvo per vėlu.
Pagaliau pasiekus norimą tikslą mergina sustojo ir trumpam palaukė, kol vaikai sustos.
-Taigi, burtažodžiai... Kas man galite pasakyti kažką apie protego burtažodį?

[Tik pirmasis atsakęs gaus taškų, praktika prasidės ryt]

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Prasidėjus naujiems mokslo metams Davina pirmiausia patraukė link ANJM kabineto, deja, nespėjus šio nė pasiekti išvydo koridoriuje stovinčią profesorę. Supratusi, kad pamoka vyks ne klasėje mėlynakė sveikindamasi nusišypsojo profesorei ir atsirėmė į palangę laukdama kitų mokinių. Netrukus visiems susirinkus ir nuaidėjus varpo dūžiams profesorė pradėjo pamoką. Išgirdusi juodaplaukės žodžius mergina kilstelėjo savo lūpų kampučius. Mintis, jog pamoka vyks lauke, viliojo rudaplaukę. Neatsilikdama nuo profesorės Davina ėmė žingsniuoti lauko link. Netrukus šaltas vėjas sveikindamasis apgobė merginą ir ėmė draikyti varnės plaukus. Perbraukusi ranka per ilgus, rudus plaukus Davina sustojo klausydamasi profesorės.
-Protego burtažodis yra skydinis burtas, skirtas gynybai, taip pat burtininkai naudoja Protego horibilis burtažodį, kuris veikia kur kas stipriau nei Protego.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Lucy laukdama atsakymo pasitaisė taip mėgstamą juodą suknelę ir išsitraukė savo burtų lazdelę.
-Šaunuolė, uždirbi savo koledžui taškų,-linktelėjusi varnanagei profesorė nužvelgė visus mokinius ir draugiškai nusišypsojo.
-Manau, visiems aišku, šiandiena mokysitės protego,-mergina parodė lazdelės judesį ir tikėjosi, kad vaikai jį atkartos, ar bent pabandys įsidėmėti.-Per daug nenusivilkite, jei šis burtažodis jums nepavyks, kadangi jis yra labai sunkus, bet, manau, kuo daugiau praktikuositės tuo lengviau bus.-Ji vėl šyptelėjo mokinukams, šį kartą patiems mažiausiems, ir trumpam atsikvėpė.-Susiraskit sau plotelį, kad netyčia kitų žmonių neužgautumėte su nepavykusiais burtažodžiais ir galite pradėti. Kai jums atrodys, kad šis burtažodis ima sektis pasikvieskite mane, išbandysim, ar tikrai,-paskutinį sakinį Lucy tarstelėjo su pasitenkinimu. Kaip ir kiekvieną pamoką, sėdėti ir žiūrėti, kaip darbuojasi vaikai mergina nenorėjo, jai tai atrodė visiška nuobodybė. Būtent dėl to juodaplaukė tikėjosi, kad atsiras kažkokių gabesnių vaikų, kurie norės pasitikrinti savo jėgą.

[Prašau dviejų postų, vunderkindų man nereikia, jei veikėjui burtažodis nepavyks taškų nemušiu. Kurių veikėjai norės išsibandyti, parašykite į A.Ž. ko tikitės.
PASTABA: pamoka vyksta ne klasėje, o lauke.]

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Atsakydama į profesorės žodžius mergina tik šyptelėjo. Nuo mažens mokoma tėvų atskirti visus burtažodžius dabar jaunoji ispanė puikiai tai sugebėjo, tik pritaikyti šias žinias praktikai nelabai sekėsi. Žinoma, ištaisyti šią problemą nebuvo sunku, tik Davinos ši problema nelabai traukė. Nusprendusi atostogas praleisti su draugais ir treniruodamasi, didžiąją jų dalį rudaplaukė buvo pasinėrusi į treniruotes su ginklais, o burtažodžiams skyrė ne per daugiausiai laiko. Bet vis dėl to skyrė, tiesa? Pasitraukusi į šalį mėlynakė išsitraukė savo burtų lazdelę ir kelis kartus giliai įkvėpė. Galvoje sukosi daugybė minčių, kurios neleido rudaplaukei susikaupti ją blaškydamos. Bandydama nekreipti į tai dėmesio Davina kilstelėjo ranką.
-Protego,-tylus merginos balsas dingo lauke nė nepasiekęs kitų mokinių, lygiai taip pat, kaip ir pačios varnės. Ištartas burtažodis nesuveikė. Nė neketindama pasiduoti jaunoji ispanė pabandė dar kartą, tačiau pastangos nuėjo per niek. Turbūt turėjau skirti daugiau laiko burtažodžiams... Deja, tam buvo per vėlu. Nuleidusi ranką mėlynakė atsirėmė į šalia augantį medį. Ne, pasiduoti ji neketino, priešingai, buvo pasiryžusi bandyti tiek kartų kiek prireiks, tik pirma reikėjo nuvyti mintis, kurios nedavė ramybės. Stebėdama kitus mokinius mėlynakė ramiai stovėjo atsirėmusi į kietą medžio kamieną. Trumpam užmerkusi akis mergina pabandė nuvyti visas mintis į šalį ir regis, pavykus pasitraukė nuo medžio.
-Protego,-šįkart Davinos balsas nuskambėjo tvirtai ir užtikrintai. Mergina šyptelėjo išvydusi ją juosiantį blausiai mėlyną skydą. Patenkinta savimi rudaplaukė pabandė dar kartą ir antrą kartą skydui apsupus septyniolikmetę ši kryptpelėjo galvą į profesorę. Nieko nelaukdama žengė juodaplaukės link.
-Manau, esu pasirengusi išbandyti savo jėgas,-kilstelėjo savo lūpų kampučius jaunoji ispanė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Klara atsakymą į klausimą žinojo ir žadėjo ranką kelti, bet kita mokinė buvo greitesnė už ją. Pastebėjo, kad šioji taip pat varnanagė taigi didelio skirtumo nėra. Mergaitė tik patrynė rankas ir klausėsi ką profesorė pasakojo.
Iš pirmo žvilgsnio gal ir būtų atrodę, jog praktika visai lengva, bet, aišku, varnė buvo įsitikinusi, jog toli gražu jai nesiseks šis burtažodis. Tiesą sakant, ji buvo pamiršusi kada paskutinį kartą jai tobulai pavyko kažką išburti.
Vis dėl to, tikėdamasi, kad ta pamoka praeis greitai, o profesorė prie jos neprikibs Klara nuėjo šiek tiek tolėliau nuo kitų mokinių. Išsitraukė savo burtų lazdelę, bet dar nieko nesakė. Ji atidžiai stebėjo kitus mokinius bandydama įsidėmėti jų rankų judesius. Galiausiai kai jautėsi, jog jau gali bandyti Klara ištiesė ranką.
-Protego,-ištarė. Aišku, nieko nenutiko. Niekas net nekrustelėjo. Šituo varnė nesistebėjo, bet nesijautė pakankamai gerai. Galima sakyti, jog tai ją nervino. Nežinojo ar tai burtų lazdelės kaltė ar jos. Juk, rodos, bent jau paprasti burtažodžiai turėtų pavykti. Gal ji tikrai nusipirko brokuotą lazdelę? Stipriai įsikandusi į lūpą ji apsižvalgė. Rodos, kitiems mokiniams sekėsi kur kas geriau nei jai.
-Protego,-šįkart mergaitės balse buvo girdėti susierzinimas. Ji gal kiek per stipriai mostelėjo lazdele ir iš šios išlėkęs kažkas melsvo trenkėsi į mergaitę. Nė nespėjusi suvokti kas nutiko Klara sėdėjo ant žolės iš skausmo negalėdama įkvėpti. Akyse net aptemo ir varnė stengdamasi nepanikuoti bandė po truputį įkvėpti.
Laimei, skausmas kažkiek atlėgo ir kai pagaliau galėjo mastyti, Klara apsižiūrėjo. Kojos, rankos vietoje. Galva sveika. Kraujo nėra. Rodos viskas gerai. Padariusi išvadą mintyse mergaitė atsistojo ir pakėlė nuo žemės lazdelę.


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Klara Severova »

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Levanda visai neapsidžiaugė išgirdusi, jog pamoka vyks lauke. Mergina su mielu noru būtų susirangiusi mokyklos suole, jai ir taip gryno oro pakako. Jei pamoka vyktų kabinete, turėtų bent šansą susirasti kokį užgriozdintą kamputį ir tyliai pasėdėti, o dabar visi hogvartsiečiai profesorei bus kaip ant delno ir tyliai nusimuilinti nepavys. Levanda neturėjo nieko prieš Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas, tiesiog tai nebuvo jos stiprioji pusė. Akivaizdu, teorija jai sekdavosi geriau nei praktika.
Profesorei liepus susirasti plotelį, klastuolė atsiskyrė nuo grupelės hogvartsiečių ir paėjėjusi šiek tiek tolėliau rado laisvos vietos. Klestelėjusi ant vėsios žolės giliai atsiduso ir bandė morališkai pasiruošti pamokai. Meldėsi, kad bent jau neapsijuoktų prieš visus ir nieko nesužeistų. Mintyse keliskart pakartojo profesorės ištartą burtažodį, bandė atgaminti lazdelės judesį. Pilve jautė šiokį tokį jaudulį, o rankos vos pastebimai drebėjo. Na... gerai, tau pavyks...
- Protego! - sukaupusi visas jėgas sušuko ir mostelėjo savo jovaro lazdele. Levandą nematoma jėga bloškė tolyn. Ši nerangiai tėškėsi ant nugaros, bet smūgį sušvelnino žolė.
Atsistojusi nusibraukė žolės likučius nuo apsiausto. Jautė lengvą dilgčiojimą ties mentėmis, akivaizdu, be mėlynių neapsiėjo. Suirzusi apsidairė, vildamasi, jog ne jai vienai taip klaikiai sekasi. Keli hogvartsiečiai taip pat paniurę vis mėgino burtą ir jiems sekėsi ne ką geriau. Pasitrynusi vis dar maudžiančią nugarą, bandė suvokti, kas čia ką tik įvyko ir kodėl jai nepavyko. Burtą tarė aiškiai ir garsiai, tačiau jos ranka, vedžiojanti lazdelę, judėjo nerangiai, tad nieko keisto, jog tėškėsi ant nugaros. Darkart mintyse aiškiai ištarusi burtažodį ir prisiminusi lazdelės judesį pabandė:
- Protego, - tardama pati nepastebėjo, kaip užsimerkė. O atsimerkusi nieko neišvydo.
Piktai pavarčiusi akis ji klestelėjo ant žolės. Ši pamoka gadino nervus. Mergina rankoje spaudė lazdelę ir akimis klaidžiojo aplinkui stebėdama kitus mokinius.
 - Protego. Protego. Protego. - netekusi kantrybės vis kažką niurnėjo ir bandė atkartoti lazdelės judesį, tačiau jos susierzinimas ir bereikšmis rankos mosavimas ore jokių rezultatų nedavė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Levanda Devyndarbė »
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Profesorė patenkinta stebėjo mokinius ir stebėjo kiekvieną jų judesį, ji klausėsi visų jų tariamų burtažodžių ir vos vos šyptelėjo. Pastebėjusi, kad vienai merginai visai gerai sekasi pati nejausdama ėmė iš lėto, po truputį, artintis link jos, ir nesuklydo. Varnanagė pasišovė išsibandyti, kas sukėlė džiaugsmą moterėlei. Draugiškai jai nusišypsojusi Lucy dėmesys nukrypo ties kita varnanagė. Greit priėjusi prie mokinukės, nors ir šiek tiek pavėlavo, norėjo įsitikinti, kad šiai viskas gerai.
-Nieko neskauda?-susirūpinusi mergina nužvelgė mokinę ir išspraudė šypseną.-Gali truputį pasėdėti ant žemės jei sunku ir būk šiek tiek ramesnė buriant,-taip pasakiusi profesorė pasitraukė nuo mergaičiukės, tačiau ne iškart patraukė prie drąsiosios varniukės. Ji greit pribėgo prie klastuolės ir nusišypsojo jai.
-Nesinervuok ir susikaupk, bet koks žodžių laidymas ir lazdelės mosavimas tavęs neapsaugos,-rimtesniu tonu pasakiusi Lucy pagaliau patraukė link merginos ir šiai nusišypsojusi tvirčiau suspaudė burtų lazdelę. Ji buvo kaip laimės skraiste apgobta, negalėjo nustot džiaugtis, kad turi galimybę nuveikti kažką įdomaus ir tuo pačiu padėti mokinukei.
Profesorė vaidino susikaupusia, o tada akivaizdžiai parodė, kaip jos žvilgsnis nukrypsta tieks kitais mokiniais norėdama, kad varniukė prarastų budrumą.
-Expelliarmus,-Lucy veiksmas nebuvo toks greitas, ji norėjo suteikti šansą rudaplaukei apsiginti, kadangi nujautė, jog jos reakcija neturėtų būti tragiška, neturėtų.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Išvydusi profesorės veide šypseną Davina ir pati šyptelėjo, tačiau užuot puolusi naudoti išmoktą burtažodį stebėjo, kaip Lucy pasuka prie kitų mokinių. Gavusi dar šiek tiek laiko mergina pabandė susikaupti ir pasiruošti kovai. Nors pamokoje mėlynakė nebuvo pratusi būti užpulta, tačiau neprarado budrumo. Žinojo, jog praradusi budrumą gali būti užklupta iš pasalų. Pakankamai daug kartų jau krito ant skaudžios žemės per vasaros atostogas, jog dabar ir vėl norėtų tai pakartoti. Turbūt praleistos treniruotės davė savo vaisių. Atidžiai stebėdama juodaplaukę šešiolikmetė tvirtai suspaudė savąją lazdelę visai pamiršusi, jog rankose laiko ne kokį durklą ar kardą, o medinę burtų lazdelę. Atpalaidavusi ranką atgniaužė pirštus ir kryptelėjo galvą į kitą varnę, kuriai buriant neitin pasisekė. Užjaučiamai šyptelėjusi šiai Davina kilstelėjo galvą ir įsmeigė žvilgsnį į profesorę. Išvydusi, kaip Lucy tvirčiau suspaudžia savo lazdelę mergina šyptelėjo ir kilstelėjo ranką pasiruošdama kovai. Nepraėjus nė kelioms akimirkoms lauke nuaidėjo profesorės balsas.
-Protego,-tvirtai ištarė rudaplaukė ir šyptelėjo išvydusi, kaip profesorės ištarto burtažodžio kerai atsimuša į šviesiai melsvą skydą.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
 Wrena labai stengėsi mokytis. Švilpiukė jautė dar didesnę pareigą gerai išlaikyti egzaminus bei pereiti į kitą kursą ir dėl globėjo. Svarbu buvo ir nenuvilti koledžo, surinkti pakankamai taškų, neapleisti Švilpynės, neprisidaryti gėdos, tačiau ir vis dėl to netapti vien tik apie mokslus mąstančia varnange. O visus punktus įvykdyti buvo taip sunku...
 Mėlynos akytės turėjo spindulėlį šilumos, tačiau lūpų kampučiai niekaip nekilo į viršų, kad ir kaip to pati norėjo. Ką jau padarysi su dienomis, kai išlipi ne ta koja iš lovos? Pražiopsojo galimybę atsakyti į klausimą (bei užsidirbti tašką ar du), tad taškeliai nukeliavo į varnės sąskaitą.
 Pala, o kartais neatėjau į Varno Nago ir Klastūnyno pamoką? Čia vien varniai, tai gal klastuoliai užmigo?
 Profesorė nieko nesakė, nors Alder juodai ir ryškiai geltonai dryžuotas kaklaraštis švietė taip, kad turbūt net mėnulyje išsilaipinęs žiobaras kosmonautas pamatyti galėjo. Keistoka, keistoka...
 Apsigynimas Nuo Juodosios magijos turbūt buvo vienas iš svarbesnių, tačiau klausimas ar dažnai gyvenime praverčiančių dalykų. Mokytis reikėjo atsakingai, tad sukaupusi visus varganus pastangų lašelius ir supylusi į nedidelę stiklinaitę, stebėjo mokytoją. Lucy Lewins. Vat turbūt šitaip rašydavo dokumentuose, vargu ar kas kreipdavosi vardu ir pavarde. Nors gal net ir ne taip vadina. O kreipiasi profesija, jei ko prireikia. Wrena ir pati taip sakydavo „Profesore, kaip atlikti šiuos kerus“ arba „Profesoriau, ar dabar jau pilti kūdros vandenį į katilą?“. Kartais pridėdavo pavardę, tačiau tik kartais. Ir jeigu žinodavo.
 Alder išsitraukė savo lazdelę. Pavaizduotas mostas buvo pakankamai lengvas, it koks pagaliukas, tačiau iš patirties žinojo ir „Neperšokęs griovio, nesakyk op“ ir „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Luktelėjusi pamatė, kad ne visiems iškarto burtažodis pavyksta, tad beveik pasmerkė save šokimui iš astronomijos bokšto. Dirbam, Wrenute, dirbam, už tave niekas nesimokys, tu nesi pati talentingiausia, tad mokykis, mokykis, mokykis.
 -Protego,- pabandė, bet nulis susikaupimo yra lygus nuliui šansų ką nors išburti. Reikėjo ne noro pamiegoti, o emocijų arba kaip tik - susikaupimo. Bet nė tas, nė tas nebuvo dažnas svečias šią dieną.
 Juodo bato su raišteliais galu perbraukė per žolę, akutės įsispoksojo į tuos žalius stiebelius, kuriuos jau norėjo pakąsti rudavimas. Žolė žalia, o aš kvaila. Ir ką gi man daryt daba?
 -Protego,- pyktelėjusi pati ant savęs ištarė tą burtažodį. Nenutuokė ar viena melsva kibirkštėlė buvo iš tiesų, ar čia jau kokios haliucinacijos iš noro pamatyti tai, ko nėra buvo. Greičiausiai tiesiog noras, mat dar kartą išbandžiusi burtažodį, mokinukė nepamatė net to. Tingėjo išvis ką nors daryti, o akys merkėsi, tik papūtęs žvarbesnis vėjelis padarė kokią įtaką - lyg nupūtė mažą debesėlį iš stambių, didelių ir tankių lietaus debesų susitikimo.- Protego.
 Magija kažką formavo. Jau vos ne buvo pradėjusi džiaugtis, tačiau tai buvo vos penkių centimetrų skersmens skydukas. Puiku. Galėsiu apsiginti nuo dulkės. Raganaitė savo minčių sąrašėlyje pasižymėjo punktą paklausti ko nors iš švilpių - gal Roanos, gal Kajaus, kad pamokytų ką čia išvis reikia daryti. Jiems su lazdelėmis draugauti sekėsi geriau.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
 Levanda sukryžiavusi kojas sėdėjo ant vėsios žolės, nusprendė pasielgti taip, kaip praeidama sakė profesorė. Visus savo nervus sudėjusi į konservus, bandė nusiraminti ir susikaupti. Nors giliai širdy vis dar niršo ant viso pasaulio, kad jai nesiseka, tvirtai spausdama burtų lazdelę nusprendė pabandyti dar kartą. Mintyse melsdamasi visiems jai žinomiems dievams suriko:
- Protego!- pasirodęs blyškiai melsvos spalvos debesėlis greitai išsisklaidė, tačiau tai buvo puiki pradžia. Mintyse Levanda šoko savo džiaugsmo šokį, jos surūgusiame veide pasirodė nedidelė šypsenos apraiška, kuri, kaip ta blausi melsva šviesa, vos nušvitusi iškart pranyko, mat iki pilnos laimės dar šiek tiek trūko.
Apsidairiusi suprato, jog turbūt burtažodį ištarė per garsiai....
- Protego, - dabar, atsiradus motyvacijai vėl bandyti, pirmakursė pasitaisė milžiniškus, akis užgožiančius akinius ir atplėšusi žvilgsnį nuo žemės tiesiu stuburu, jau nebe taip garsiai ištarė burtą. Kaip ir prieš tai pasirodė melsva blyški šviesa, tačiau šįkart ji neišnyko. Dabar Levandos veide pasirodžiusi šypsena taip pat nepranyko. Pagaliau... Bent kažkas pavyko.
Patenkinta nužvelgė kitus, vis dar besipraktikuojančius mokinius. Jau ruošėsi ieškoti profesorės, tačiau sudvejojo. Pirmakursei visad geriau sekdavosi, kuomet ji žinodavo, jog niekas jos nestebi ir nevertina, tačiau vos pajutusi į nugarą įbestą žvilgsnį, iškart susijaudindavo. Mergina norėdavo viską atlikti kuo geriau, įsitempdavo ir, kaip tyčia, nieko neišeidavo. Iš galvos išgaruodavo visa teorija, rankos pradėdavo drebėti ir ji atrodydavo visiškai beviltiška. Tad nusprendė neskubėti ir dar kelis kartus pakartojo burtažodį. Kerai suveikė, neliko nieko kito, kaip tik prieiti prie profesorės. Levanda delsė iki paskutinės minutės, vis trypčiojo vietoje ir akimis stebėjo susikaupusius hogvartsiečius. Klastuolė nesijautė itin gerai įvaldžiusi kerus, bet pastaruoju metu ji niekad nėra tokia savimi pasitikinti, kad net dėl menkniekių nesijausdavo tvirtai. Kas bus, tas bus... Dideliai žingsniais patraukė profesorės link.
- Amm... - ji jau jaudinosi, o dar nei žodžio neištarė. Na ką, Levanda, puiki pradžia. - Manau, jau išmokau burtą, - pasakiusi nejučia nuleido akis ir laukdama, ką pasakys profesorė, spoksojo į žemę.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Lyg iš niekur prie jos atsidūrė profesorė, klausdama ar nesusižeidė. Nustebusi ir gal kažkiek susigėdusi, kad vis dėl to kažkas pastebėjo kaip jai nesiseka, Klara tik papurtė galvą. Tiesa, gal reiktų pasakyti, kad jai vis dar kažkiek skaudėjo dešinį šoną, bet nusprendė nepasirodyti visiškai silpna ir tokia nevykusi.
Bet profesorei dar nuėjus prie netoliese buvusios kitos mokinės, kuriai, rodos, irgi sekėsi nekaip, Klara pasijuto šiek tiek geriau. Juk pati profesorė sakė, kad burtažodis gana sunkus, taigi nenuostabu, kad jai nepavyko. Giliai atsidususi ji perėmė lazdelę į dešinę ranką ir susikaupė.
-Protego,-ištarė ir mostelėjo lazdele. Ir... visiškai nieko nenutiko. Net žolė nesujudėjo. Bet mergaitė dar neleido sau vėl nusivilti. Ji pabandė vėl ir vėl, ir vėl... Bet nieko nenutiko. Netgi niekas jos vėl nenutrenkė ant žemės. Netgi kitai pirmakursei kažkas pavyko.
-Tai beprasmiška,-supykusi ant savęs Klara paspardė žolę.-Geriau jau apsiginsiu išbadydama akis šita lazdele. Taip lengviau.
Pasakė ir sukryžiavusi rankas atsirėmė į netoliese esantį medžio kamieną. Vis dar pykdama ant savęs stebėjo kaip kitiems mokiniams sekėsi.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
 Wrena pagavo save suėmus į abi rankas lazdelę taip, kad labai labai labai pasistengus būtų galėjusi ją sulaužyti. Bet nebuvo jėgų nei burti, nei stengtis, tad paėmė lazdelę vėl įprastai ir braukdama per orą pasakė burtažodį, norėdama išburti tą apsauginį skydą ir nebesibaiminti dėl trolio. Gal net gautų G. Arba N. Bet ką ten, koks kas vien už pastangas šiaip ne taip būtų išspaudusi S, kas reiškė „Silpnai“. Nereikėjo būti profesorium ar mokslininku, kad tai suvoktum.
 Protego šį kartą neatnešė jokios naudos. Kerus kartojo dar kokią dešimtį kartų, tačiau išėjo šnipštas. Tai tebuvo žodžiai, papildantys mokinės žodžių paros normą. Jei jau žiobarai buvo nustatę, kad moterys naudoja daugiau įvardžių, o vyrai - daiktavardžių, tai burtininkai tikrai galėtų nustatyti ir kiek vidutiniškai burtažodžių per dieną ištaria berniukai ir mergaitės.
 -Protego,- susikaupusi ištarė ir stebėjo, kaip palengva kuriasi skydas. Vėžlio žingsniu ir po poros sekundžių, mergaitei nukreipiant mintis į tai, kad kažkas pavyko, jis pokštelėjo ir pradingo. Dar gražiau. Kodėl kitiems išeina kitaip? Alder piktumą paskatino ir tai, kad pirmakursei klastuolei pavyko kerai, o jai ne. Ar aš tokia nevykėlė, ar tik tokia apsimetu? Sudejavo ir supyko ant profesorės, kad davė tokią užduotį, burtažodžio kūrėjo, kuris sukūrė sunkų burtažodį, savo lazdelės, kuri turbūt tingėjo burti, ant talentingų mokinių, kuriems viskas pavykdavo žymiai greičiau nei jai, ant tėvų, kad gimė žiobare ir dėl to nesiseka lazdelių mokslas ir galų gale ant savęs pačios.
 -PROTEGO!- ištarė gerokai per garsiai, tačiau bent jau nepamiršo lazdelės judesio. Įsivaizduodama, kad į ją lekia kažkokia tamsi figūra (gal muštukas, kuris atsitrenkė į psichą ir su jo juodu apsiaustu skrido toliau), pagaliau įvykdė užduotį.
 Nors niekas ir nematė, tačiau mokinės vaizduotėje tas keistas padaras išnyko. Nebuvo patys stipriausi kerai, dar reikėjo treniruotis, tačiau bent truputėlį kažkas pavyko. Iš tiesų pavyko. Švilpė stovėjo išsišiepusi kaip kokia kvailelė, tačiau net suvokimas, kad atrodo keistai, nepadėjo kvailos šypsenėlės nutrinti nuo veido.
 Priėjo prie profesorės su mintimi, kad kai ši šiek tiek atsilaisvins ir mokinukai, laukiantys galimybės išbandyti kerus mini kovoje pabaigs praktikos darbą, paprašys profesorės pagalbos kaip išburti geresnę apsaugą bei gal, tačiau tik gal - išmėgins apsiginti.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Mergina su pakylėta nuotaika nužvelgė mokinukus. Kad jūs įsivaizduotumėte, kaip ji jautėsi ir kaip ji džiaugėsi, kad pamokoje yra ne vienas aktyvus vaikiukas ir ne kažkoks niurzga, kurių pasauly apstus.
Lucy pastebėjo mažąją klastuolę, prie kurios buvo priėjusi ir su šiokia tokia nuostaba šyptelėjo stebėdama jos darbą. Bet ilgai stebėti negalėjo, kadangi šioji sumąstė išsibandyti, kas dar labiau nustebino. Nors, ko čia stebėtis, pasaulis pilnas visokiausių stebuklų ir netgi mažiausi gali būti labai gabūs.
-Na, na, tada pasiruošk, pažiūrėsim, kaip išmokai,-draugiškai tarstelėjusi profesorė stebėjo klastuolę spindėdama kaip maža žemėje atsiradusi saulutė. Šį kartą ji nesinaudojo jokia klasta, tiesiog suspaudė burtų lazdelę ir pasigirdo jos mėgstamas burtažodis:
-Expelliarmus,-burtažodis buvo ištartas gan garsiai, mat Lucy norėjo, kad mergaičiukė žinotų, nuo ko ginasi, bet iš tikrųjų, ji nesitikėjo, kad šioji sugebės greit apsiginti.
Paleidusi burtažodį juodaplaukė pastebėjo, kad laukia dar viena mergaičiukė, šį kartą švilpė ir nejučia šyptelėjo. Puiki pamoka... Tobula

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Levanda pabandė susikaupti, tiesa, nelabai vykusiai, mat iš jaudulio jos galvoje sukosi bene tuzinas įvairiausių minčių. Pradedant visais įmanomais šios nedidelės dvikovos su profesore scenarijais, kurie nei kiek nedžiugino pirmakursės, ir baigiant visai nesusijusiomis mintimis, pavyzdžiui, kas šiandien bus vakarienei, ir ar ji suspės padaryti visus namų darbus iki ryt ryto. Tau pavyks... Visaip kaip drąsindama save klastuolė, pamačiusi profesorės rankoje suspaustą lazdelę, pasiruošė gintis.
Pro... - išgirdusi profesorės burtą mergina prasižiojo, tačiau per vėlai. Nespėjus tinkamai sureaguoti ir apsiginti, jai iš rankų iškrito burtų lazdelė ir dusliai atsitrenkė į žolę. Nuostabu... Klastuolė pasiėmė šalimais nukritusią lazdelę ir išraudo it koks burokėlis. Tiek neuronų prarado bandydama suvokti, kaip šie kerai veikia ir kuomet jai pagaliau pavyko, jos itin lėta reakcija nesugebėjo tinkamai ir laiku suveikti, rankos kaip tyčia vos nulaikė lazdelę, o į galvą lindo visokios mintys, kurios neleido susikaupti. Galų gale atplėšusi susierzinusį žvilgsnį nuo žemės pažvelgė į profesorę:
- Atleiskit, matyt, nebuvau tinkamai pasiruošusi, - klastuolė nukabino nosį, tačiau džiaugėsi, kad bent išdrįso pamėginti, o ne trypčiojo savo žolės lopinėlyje stebėdama kitus hogvartsiečius ir nežinodama kur dėtis. Šiaip ar taip prisiminusi tuos neraminančius šio įvykio scenarijus, kurie prieš tai lindo į galvą, suprato, jog kaip ir nieko blogo nenutiki, tik ji vėl eilinį kartą nesugebėjo nieko doro nuveikti, susigėdo ir norėjo skradžiai žemę prasmegti. O pastaruoju metu tokie pojūčiai Levandą gan dažnai lydėjo.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

Ats: ANJM pirmoji pamoka
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Lucy draugiškai šyptelėjo klastuolei.
-Esi šaunuolė ir gabi, daugiau praktikos ir mažiau jaudulio ir viską pasieksi, tik nenusivilk savimi per daug,-taip pasakiusi mergina mirktelėjo mažametei ir patraukė savais keliais svarstydama, ką turėtų veikti su tokiu gabesniu vaiku, duosi lengvą burtažodį ir turbūt greit jį išmoks, nors, kaip iš tikrųjų būtų, nežinia.
Profesorė neskubėdama nužvelgė švilpiukę ir jai draugiškai nusišypsojo. Ji nežinojo, ar panelytė norės pagalbos, ar visgi tai bus dar vienas mokinukas, kuris norės išsibandyti, bet vis tiek džiaugėsi aktyvumu. Nužvelgusi mergaitę ir šiek tiek pasvarsčiusi ji vėl šyptelėjo.
-Na, kažkas neaišku, ar norėsi bandytis?-ramiai paklaususi Lucy nužvelgė visus likusius vaikus, nes norėjo įsitikinti, kad niekas neguli ant žemės susižeidę ir vėl atsuko akis į švilpiukę.