0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Dar nebaigus profesoriui savo ilgo monologo, Levanda jau žinojo, kokias žoleles nori smilkyti. Vis dirsčiojo į šalimais gulėjusius drobinius maišelius su žolelėmis ir vylėsi, jog klastuolės norimų žolelių nieks nespės išgraibstyti, atėjus jos eilei pasirinkti. Levandas ji nusprendė smilkyti, ne vien dėl to jog, jos vardas sutapo su žolelių pavadinimu, bet dėl to, jog tai vienos iš mėgstamiausių jos gėlių.
Vos užuodusi žoleles pirmakursė prisimindavo močiutės namus, akimis neaprėpiamą mišką netoliese ir ten augančias levandas. Tas miškas, bemaž vienintelė vieta, kur ji jausdavosi saugiai. Ten sustodavo laikas ir atrodydavo, jog atsidūrė visai kitam pasauly, kažkur, kur nėra jokių rūpesčių, visur tylu ir vienintelis, ausis pasiekiantis, garsas -  tyli vėjyje šnarenančių lapų melodija ir skambūs, medžių viršūnėse dainuojančių paukščių balsai. Apie tai pagalvojus apimdavo nenumaldomas noras, ten grįžti ir niekad nebeišeiti. Klaidžioti miške, pasiklysti ir niekad nerasti kelio atgal. Su gražiais prisiminimais, visad atslinkdavo kažkoks juodas šešėlis, kuris tik ir laukdavo, kol mergina grįš. O vos jai išėjus iš miško ir levandomis kvepiančių pievų, jis apgobdavo Levandos pečius it mantija, slinkdavo jai iš paskos. Taip, kaip visalaik iki tol, diena iš dienos slėgdavo jai pečius.
Prasisklaidžius visoms mintis, Levanda jautėsi keistai, gal šiek tiek nejaukiai. Profesoriui baigus monologą, ši pasiėmė maišelį su žolelėmis ir apsidairė ieškodama partnerės. Na, puiku, Levanda, per savo kvailus prisiminimus, dabar ir Reiną pametei iš akių...
Pamačiusi netoliese šmėstelėjusį Reinos veidą ši, prasispraudusi pro hogvartsiečių būrelį, pribėgo prie merginos.
- Aš jau išsirinkau žoleles, jei tu pasiruošusi, galim bandyti kažką daryti, - kilstelėjusi savo drobinį maišelį, laukė Reinos atsakymo.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Profesoriaus žodžiai nė kiek nenuramino Klaros. Netgi antraip, ji pakėlė galvą išpūtusi akis. Jis tikrai išprotėjo! Kas jeigu jai nepavyks sukurti to prakeikto skydo?!
Stipriai surišusi levandas varnė apsižvalgė ieškodama su kuo jas uždegti. Jau žadėjo prašyti bent jau kokių degtukų, kol galiausiai suvokimas aplankė jos mintis. Ji susiraukusi pašnairavo į profesorių.
-Nebijok, tau kerėti nereiks,-pašaipiai pamėgdžiojo jo balsą ir padėjo žoleles ant žemės. Nenorėjo netyčia sudeginti savo pirštus. Išsitraukdama burtų lazdelę ji vis dar bambėjo visiškai pamiršusi, kad netoliese stovi koledžo vadovas.-Na gerai. Tiktais nepykit jei kartais jus padegsiu.
Laimei šis burtažodis kelis kartus Klarai buvo gan gerai pavykęs. Na, beveik. Jai vis tiek pavykdavo kažką padegti.
-Incendio,-ištarė, bet ji vis dar buvo supykusi ant profesoriaus, mat levandos neužsidegė. Vietoj to užsiliepsnojo netoli buvęs menkas krūmelis, gana arti Varno Nago koledžo vadovo kojų. Nedaug trūko, kad ir jis užsidegtų.
Vis dėl to, galima sakyti, kad burtažodis pasisekė. Klara skubiai priėjo prie degančio krūmo ir uždegė savo smilkyklę. O tada apsisuko ir nužingsniavo tolėliau, palikdama profesoriui spręsti degančią problemą.
Klarai užpūtus ugnį, į orą pakilo stipriai kvepiantys dūmai. Kaip įprastai, dėl raminančio levandų kvapo visas pyktis išgaravo ir mergaitės veide pasirodė šypsena. Nieko nelaukdama pradėjo tomis levandomis, lyg kokia vėduokle, mojuoti prieš save. Ir tikrai, greitai suprato, kad save smilkyti kur kas sunkiau nei supinti džiovintas levandas ar jas uždegti burtažodžiu. Teko dar ir laisva ranka kartu mojuoti, kad būtų lengviau apgaubt save dūmais.
Užtruko kur kas ilgiau nei reikėtų. Norėjo būti visiškai tikra, kad profesoriui nepavyktų jos užmušti. Ir dabar ji pati jautėsi kaip smilkyklė. Buvo įsitikinusi, kad uniforma kvepės levandomis visus likusius metus. Galiausiai, kai jau beveik nebeliko ko smilkyti, Klara grįžo prie profesoriaus.
-Aš jau pasiruošusi,-nors jos balsas skambėjo tvirtai, širdis plakė pernelyg greitai.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Išklausiusi profesoriaus nurodymų, Reina per daug negalvodama pasuko prie ryšulėlių su žolelėmis ir išrinko tą, kuris pirma pakliuvo po ranka. Paėjusi toliau, kad leistų kitiems mokiniams prieiti prie maišelių, ji dirstelėjo į vidų. Pušis, visai gerai. Vėl užrišusi maišelį, Reina jau ruošėsi pasakyti Levandai, kad eitų kur nors nuošaliau nuo kitų, bet porininkė buvo dingusi. Galiausiai Reiną ją pamatė stovinčią prie kitų mokinių. Rankoje ji laikė levandų šakeles ir atrodė paskendusi mintyse. Reina jau norėjo prieiti ir griebti ją už pečių, bet Levanda atsipeikėjo ir ją susirado pati.
- Aš irgi pasiėmiau savo, - ji iškėlė savo pušies šakeles, galva mostelėjo į šoną, - Einam toliau nuo kitų, bus lengviau susikaupti.
Buvo likusios kelios minutės iki vidurnakčio, todėl joms reikėjo paskubėti. Reina iškratė savo maišelio turinį ant rankos, tuomet suėmė šakelės ir surišo jas kartu. Rankos šiek tiek drebėjo, kelis kartus ploni stiebeliai išslydo iš rankų, tačiau galiausiai pavyko. Palaukusi, kol Levanda padarys tą patį, ji pasuko galvą, kaip užsidegti tas prakeiktas žoleles. Ar profesorius minėjo kažką apie kerėjimo draudimą? Atrodo, ne?
- Na, jeigu išspirs iš kurso, tai bent išlėksiu su garbingais kerėjimo įgūdžiais, - sumurmėjo po nosimi ir išsitraukė savąją burtų lazdelę. Per kelias akimirkas sukaupusi dėmesį, ji įsistebeilijo į pušies šakeles, - Incendio.
Dėkui dievams, kad šio burtažodžio buvo išmokusi dar pirmame kurse, todėl labai stengtis nereikėjo. Šakelių galas paskendo oranžinėse liepsnose. Galbūt klastuolė šiek tiek persistengė, nes ugnies didumas vos nekainavo jai jos pačios veido, tačiau vis dėlto smilkyklę ji padarė, dabar liko tik apsmilkyti Levandą. Palaukusi, kol pušis įsidegs, mergaitė užpūtė ugnį ir šiek tiek pamojavo smilkyklę ore, kad patikrintų, ar tikrai smilksta. Pasklidus blankiems dūmams, ji žengtelėjo prie Levandos ir pradėjo švelniai zigzagais mosuoti savo šakelėmis. Reina nebuvo tikra, kiek gausiai reikia dūmuose panardinti savo porininkę, bet atsarga gėdos nedaro, todėl ji smilkė tol, kol pati nebematė Levandos veido.
- Na va, turėtų būti gerai, - baigusi žengė kelis žingsnius atgal, neužtikrinta. Ji labai tikėjosi, kad viską padarė gerai, antraip kentės Levanda. Pasidėjusi pušų šakeles šalin, ji atsisuko į bendrakoledžę ir, išdykėliškai nusišypsojusi, plačiai išskėtė rankas, - Na, tavo eilė. Pirmyn.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
  Lūžinėjanti, tačiau smilkyklė greitai buvo supinta. Starkas tik spėjo akimis apibėgti kitus mokinius, stebėdamas jų progresą, kai užsidegė šalimais stovintis krūmas. Nustebęs profesorius kilstelėjo galvą ir pamatė šio laužo kaltininkę. Šioji kaip tik „skolinosi“ iš krūmo ugnies savo smilkyklei.
  Lankininkas tik garsiai atsiduso ir ėmėsi reto autalo gelbėjimo. Tiesa, pastarasis itin bijojo vandens, tad geriausias būdas jį užgesinti buvo užmesti viršun kokį nedegų audeklą. Jaunuolis apsižvalgė: pora mokinių turėjo pledus, tačiau šie tikriausiai tik sustiprins ugnį. Ech. Dar sykį atsidusęs nusisegė savo apsiaustą, likdamas tik su plonais, medvilniniais baltais marškiniais ir užmetė jį ant degančio krūmo. Ugnis greitai apsiramino, deja, iš jo rūbo beveik nieko nebeliko. Teks šalti su marškiniais.
  Laimei, jo porininkė jau buvo apsismilkiusi.
  – Pasirinkai levandas, jos turėtų tave apsaugoti nuo Stupefy kerų. Kad įsitikintum, ar tikrai gerai apsismilkei, nebandyk atmušti kerų lazdele. Pirma, todėl, kad greičiausiai nepavyks, – pasipūtėliškai vyptelėjo, įsitikinęs savo kerėjimo gebėjimais, – antra, jei kartais pavyktų, nežinosime, ar kerai atsimušė nuo lazdelės, ar nuo tariamojo skydo, kurį turėjo sukurti smilkymas. Pasiruošusi?
  Ir nė nelaukdamas atsakymo paleido kerų srovę į Klarą.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Bepindama levandų stiebelius kartu su Reina paėjėjo tolėliau, nors tiesą pasakius visi hogvartsiečiai, mąstė taip pat kaip klastuolės ir buvo išsibarstę po visą sodą, tad atrasti iš ties nuošalią, dar niekieno neužgrobtą, vietelę, nebuvo taip jau lengva.
Pirmakursės porininkė nieko nelaukusi išsitraukė savo pušies šakeles iš gelsvai rudo, drobinio maišelio ir jas uždegusi pradėjo smilkyti Levandą. Ši, net gerai nesuvokusi kas įvyko, paskendo dideliuose tamsių dūmų tumuluose. Smilkomos pušies kvapas erzino jos uoslę, ši įkvėpusi dūmų nejučia smarkiai nusikosėjo ir atsiprašė trečiakursės, kuri vis dar smilkė tas nelemtas žoleles. Galų gale visą klastuolę dengė tirštų dūmų skraistė, per kurią vos galėjo įžiūrėti susikaupusios Reinos veidą. Dūmai ne tik dusino, bet ir graužė akis, kurios paraudusios pradėjo drėkti. Tik neapsibliauk... Save sudrausminusi Levanda tankiai sumirksėjo ir mintyse meldėsi, kad ši akimirka kuo greičiau praeitų. Dūmų skraistė vertė merginą jaustis nepatogiai, gal net gi šiek tiek klaustrofobiškai. Gerklėje įstrigęs tūnojo kažkoks gumulas. Klastuolė užvertė galvą ir bandė įkvėpti šviežio oro gurkšnį, tačiau jai nepavyko, Levanda dar kart nusikosėjo. Na, kad ir kaip ten bebūtų Reina savo darbą atliko puikiai, pirmakursė tikrai skendėjo dūmuose.
Porininkei pranešus, kad ši jau baigė, klastuolė lengviau atsikvėpė ir, prisiminusi, kaip jos porininkė uždegė savąsias žoleles, Levanda pasitelkė tą patį burtą. Kad ir kaip būtų keista, jei pavyko uždegti žoleles iš pirmo karto. Mergina šyptelėjo, jau galvojo, kad teks trečiakursės prašyti pagalbos, tuomet ji pasijus visiškai beviltiška mažvaikė ir galės tik tikėtis, kad dievai suteiks jai malonę ir leis tiesiai žemę prasmegti.
Užpūtusi degančias levandas pirmakursė pajuto stiprų jų kvapą, tačiau šįkart neleido sau klajoti prisiminimuose ir susikaupusi pradėjo smilkyti žoleles. Dūmams lengvai kylant į viršų ir užklojant jos porininkę vos perregimu šydu, klastuolė prisiminė kokius burtus turės naudoti.
- Na štai, manau, viskas. Dabar turėčiau išbandyti kerų poveikį, - ji išsitraukė burtų lazdelę, jos rankos iš nerimo pradėjo drebėti, - Stupefy.
Jos porininkė smarkiai tėškėsi nugara į žemę. Na, šaunuolė. Dabar tai tikrai galiu melstis dievams, kad šie leistų skradžiai žemę prasmegti... Klastuolė pribėgusi prie Reinos atsiprašinėdama padėjo šiai atsisėsti.
- Ar smarkiai nesusižeidei? Atleisk, iš manęs nekokia pagalbininkė, tik viską sugadinu... - jausdamasi visiškai beviltiška, vylėsi, kad trečiakursei viskas gerai.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Klara visiškai nesiklausė ką jai sakė profesorius. Ji įsitempusi kaip styga laukė. Mintyse tik ir įsivaizdavo kaip teškiasi į žemę. Juolab, mergaitė tikrai neabejojo savo koledžo vadovo kerėjimo sugebėjimais.
Tiksliai nežinojo ko po to jai tikėtis, bet tikrai nenorėjo vėl viską kartoti iš naujo. Nors greičiausiai bandyti dar kartą jau būtų per vėlu. Ir mergaitė tada turėtų tiesiog laukti pamokos galo ir stebėti kaip kitiems mokiniams sekasi geriau nei jai.
Vis dėl to, nors ir visi raumenys bandė ją pajudinti iš vietos, kad išvengti smūgio, Klara tik sugniaužė kumščius sau už nugaros ir stipriai užsimerkė, pasiruošusi susipažinti su žole. Mintyse meldėsi bet kokiems Dievams, kokius tik žinojo, kad šie jai suteiktų sėkmės.
Bet kelios sekundės praėjo ir nieko nenutiko. Varnė liko stovėti kaip stovėjusi. Jau buvo pradėjusi galvoti, kad profesoriui galbūt nepavyko burtažodis. Mergaitė net pati netikėdama kas nutiko atsimerkė ir apžvelgė save. Rodos, jai pavyko. Net nepastebėjusi, kad visą tą laiką buvo sulaikiusi kvėpavimą varnė su palengvėjimu iškvėpė. Nejučia ir jos lūpas iškreipė savimi besididžiuojanti šypsena. Patenkinta, kad pagaliau viskas baigėsi Klara rankomis perbraukė per savo uniformą, apsisuko ir nuėjo susirinkti savo daiktų.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Reina kantriai laukė, kol Levanda uždegė savąsias šakeles ir jas užpūtė. Merginos nosį tuoj pat užplūdo levandų kvapas, tačiau jis neerzino, veikiau kaip tik ramino. Esant kitokioms aplinkybėms, galbūt net būtų padėjęs užmigti, tačiau dabar jos buvo pamokoje, todėl reikėjo susikaupti. Levandos smilkyklė vos skleidė dūmus, Reinos manymu, jų nė iš tolo neužteko, kad apsaugotų ją nuo kerų, bet ji nusprendė nieko nesakyti. Juk pati neprisiminė, kaip tiksliai reikėjo atlikti smilkymą - tai ką čia dabar pradės aiškinti porininkei?
Merginai ištarus burtažodį, iš pradžių neįvyko nieko, ir Reina jau buvo bepradedanti galvoti, kad vis dėlto joms pavyko. Tačiau tada ji pajautė stiprų smūgį tiesiai į paširdžius, kuris žaibiškai pasklido po visą kūną. Klastuolė net nespėjo susigaudyti, kas vyksta. Akyse aptemo, iš plaučių ištrūko visas sukauptas oras ir kitą akimirką ji susivokė gulinti ant kietos žemės. Nejautė pusės savo kūno, lyg būtų suparalyžiuota, aplinkui negirdėjo nieko, o atsimerkus viskas, kas ją pasitiko, buvo aklina tamsa. Reina pabandė pajudinti galūnes, pirštais graibė šalia esančią žolę, ieškodama lazdelės, kad galėtų ištaisyti visą šitą dalyką, tačiau galėjo pasiekti vos kelis centimetrus nuo savęs, nes kūnas neklausė. Ji jautė, kad viduje plinta siaubinga panika, bet stengėsi nusiraminti. Ar aš mirštu? Ne, negali būti... Levanda mažvaikė, po šimts, ji niekaip negalėtų paleisti labai pavojingo lygio Stupefy. Jos smilkymas nepavyko, ir tiek, o man viskas bus gerai, reikia tik nusiraminti ir palaukti... Velnias, jeigu prarasiu kojas, sugrūsiu tą prakeiktą smilkyklę tai pirmakursei į burną ir užkasiu ją po žeme. Galės tada augti, Levanda mat...
Pagaliau Reinos klausa ėmė grįžti, spengimas ausyse dingo ir ji aiškiai išgirdo, kaip Levanda jos atsiprašinėja. Iš balso buvo galima spręsti, kad jaunesnioji klastuolė buvo dar labiau išsigandusi, nei pati Reina. Tačiau po truputį paralyžius išnyko ir mergina pradėjo jausti kūną. Levanda padėjo jai atsisėsti, vis dar atsiprašinėdama, tačiau Reina atsiplėšė nuo jos.
- Neliesk manęs, - pastebėjusi, kad tai pasakė pikčiau, nei tikėjosi, ji pažemino balsą, - Tiesiog... Man viskas gerai. Neatsiprašinėk, tu negalėjai žinoti, kad nepavyks. - techniškai, tai ir buvo Reinos kaltė. Juk ji nujautė, kad dūmų aplink ją buvo per mažai. Nusisukusi nuo porininkės, Reina perbraukė rankas per pėdas, kojas ir liemenį, tikrindama, ar viskas veikia. Kažkur tolumoje šmėkštelėjo profesorius, dabar dar labiau matomas mėnesienoje, kai nusivilko apsiaustą. Reina kuo greičiau atsistojo, tikėdamasi, kad profesorius nepastebėjo viso šito fiasko.
- Gerai, siūlau daryti taip, - nusibraukusi žolę nuo apsiausto, ji iš naujo užsidegė savo smilkyklę ir priėjo prie Levandos. Apsmilkė dar kartą, mat praeiti dūmai jau buvo išsisklaidę, ir pasistengė prismilkyti pakankamai, kad jos situacija vėl nepasikartotų. Baigusi išsitraukė lazdelę, - Pabandom patikrinti mano darbą, ir tada tu galėsi pakartoti savo smilkymą ant manęs dar kartą. Pasiruošusi? Expelliarmus!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Reina Devynbalsė »
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Bandančią padėti Levandą, piktai suniurnėjusi, sustabdė jos porininkė. Šiek tiek sutrikusi mergina atatupsta žengė atgal. Jau žiojosi vėl drėbtelti kokį "atsiprašau", kuris buvo nuoširdus, bet aišku padėties visai negelbėjo, tačiau klastuolė tik tvirtai sučiaupė lūpas, vildamasi, jog trečiakursei smarkiai nepakenkė. Jos pilve šliaužiojo apmaudo ir tų visų gėdingų jausmų kirminėliai, tačiau nurijusi seiles pirmakursė nusprendė savęs pagailėti vėliau. Susirangiusi lovoje, kuri dabar veikiau priminė vadovėliais ir prirašytais pergamentais apkrautą sandėlį, nei miegojimui skirtą minkštą gūžtą, galės savęs gailėtis iki tol, kol pati supras, jog visa tai absurdiška. Klastuolė stengėsi atrodyti kuo oriau, mat Reinos drėbtelta frazė, toli gražu nebuvo maloni. Mergina nenorėjo atrodyti per daug skysta, nes buvo įsižeidusi. O kuomet ji taip pasijaučia, labai greitai pasikeičia ir jos elgesys.
Jos porininkė vėl paskandino Levandą dūmų tumuluose, nors šie, gal ir nebuvo tokie tiršti, kaip prieš tai, tačiau toli gražu nebuvo ir tokie skysti kaip Levandos. Klastuolė nejučiomis suraukė nosį, nors jau buvo šiek tiek apsipratusi su kvapu, jis vis dar erzino jos kvėpavimo takus. Trečiakursei nutaikius lazdelę tiesiai į ją, mergina instinktyviai užsimerkė, jau norėjo išsitraukti savo lazdelę, bet susilaikė. Reinai sušukus "Expelliarmus", nieko neįvyko, stora dūmų skraistė apsaugojo Levandą. Dūmams besisklaidant, ši darkart uždegė smilkynę, jos rankos šiek tiek drebėjo, tad tvirčiau suspaudė levandas. Dūmai, lėtai judėdami keista, kreiva trajektorija, iš lėto apgaubė priešais stovinčią trečiakursę. Oras švelniai kvepėjo levandomis. Šiek tiek atsitraukusi pirmakursė išsitraukė savo jovaro lazdelę ir vylėsi, jog šįkart pavyks.
- Stupefy, - tariant burtažodį, jai sustojo širdis, jei šįkart Reiną nutėkš ant žemės, ši daugiau su ja niekad nesikalbės, ką jau kalbėti apie bendrus praktikos darbus. Ji niekad neturėjo itin daug draugų, tad gal tai tiesiog likimas. Na, jei dabar jos porininkei kažkas atsitiks, ji tik dar labiau įsitikins, kad su šunimis draugauti, jei sekasi daug geriau. O gal šie taip pat jos nepakenčia, tik negali to pasakyti...
Sulaikiusi kvėpavimą stebėjo kaip kerus sulaiko smilkyklės dūmai. Jai pavyko, nors ir iš antro karto. Levandos sėkmė niekad nelydėjo, tad tai, kad merginai iš vis kažkas pavyko, jau buvo didelė pažanga. Ši garsiai atsiduso ir pajuto, kaip jos įsitempę kūno raumenys atslūgsta. Mergina šiek tiek susikuprino ir turbūt pažemėjo dar kokiais trim centimetrais.
- Na, atrodo, viskas pavyko, - pirmakursė patvirtino ir taip akivaizdų faktą.
Rudens drėgmė pradėjo smelktis į kūną, o Levanda it kempinė sugėrė visą šaltį ir drėgmę. Kol atlikinėjo praktiką, šalčio nejautė, buvo pernelyg susikaupusi, bet dabar... Ji vylėsi, jog pamoka neilgai trukus pasibaigs ir ši galės susirangyti bendrajame Klastunyno kambaryje prie židinio.
Na, o dėl Reinos... Tiesą pasakius Levanda nežinojo kaip elgtis. Nesuprato, kas dedasi Reinos galvoje. O ir pati jautėsi susierzinusi, nenorėjo per daug gilintis į visą šitą situaciją. Žinoma, iš musės dramblio irgi nereikėtų daryti, nors klastuolei pastaruoju metu trūko dramų, tad ji buvo linkusi viską išpūsti.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
O, brangiausiasis, kas čia vyksta? Ar jai tik pasivaideno? Gal jau prasideda haliucinacijos? Negi profesorius jai tikrai mirktelėjo? Ne, negali būt. Bet juk tikrai, žiūrėjo tiesiai jai į akis. Torė jautė kaip jos skruostus nudažo raudonis. Ji papurtė galvą bandydama išmesti tą vaizdinį sau iš galvos. Atsisuko į Sebastianą ir jam šyptelėjo. Suprato, kad darbas su šia persona nebus vienas linksmiausių, bet vis geriau nei dirbti vienai. O tada ji pastebėjo, kad ta, kuri nesugebėjo susirasti porininko dirbs su Starku. Starku! Ne, ne, ne, negali būt. Nagi, kodėl jai taip pasisekė? Kodėl Torė turėjo gimti po tokia nelaiminga žvaigžde? Juk nieko blogo nepadarė, na, bet iš klaidų mokaisi. Štai priminimas: Herbologijos pamokose niekada neieškoti partnerio. Torė kelis kartus sumirksėjo bandydama sugrįžti į realybę:
- Na, tai nuo ko turėtumėm pradėti?- paklausė ketvirtakursio varno ir nelaukusi atsakymo nuskubėjo link profesoriaus. Apžvelgusi maišelius pagalvojo kurį augalą reiktų rinktis. Galiausiai pagriebė maišelį, kuriame buvo sudėtos levandos. Nebuvo daug laiko, juk darbą reikia atlikti per patį vidurnaktį. Gerai, kad bent miego nesinorėjo.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
- Ko tokia išraudus?- išsiviepė pažvelgęs į bendrakoledžę. Na, mergaitės dažnai spoksodavo į jį, bet čia jau kitas lygis. Na, bet varniukas visai gerbė Torę už pasiryžimą su juo kalbėti kitos tiesiog kraupiai spoksodavo. Vaikinukas pasistengė nusišypsoti žaviausia dirbtine šypsena. Nebloga proga dar labiau ją suvystyti. Ne, jis visai nenorėjo jokių draugysčių, bet smagu žinoti, kad kažkas apie jį galvoja laisvu laiku. Na, bet nereikia nukrypti nuo temos. Sebastianas laukė sukryžiavęs rankas kol Torė nuėjo paimti kažkokių ten žolių. Grįžo. Ir nepatikėsit, bet Sebastianui neatnešė.
- Turbūt juokauji. Negi sunku buvo paimti ir man?- susiraukė ir nužingsniavo prie profesoriaus paimdamas pirmą pasitaikiusį maišelį. Pastebėjo, kad keli nukrito ant žemės, bet nesivargino jų pakelti. Grįžęs prie savosios maksimaliai nedraugiškos porininkės žvilgtelėjo maišelin. Levandos. Pažvelgė į josios. Tokios pat.- Na, tau tikriausiai teks eiti pakeisti savo maišelį,- šyptelėjo. Juk pirmą kartą neatnešė, dabar tegul neša sau antrąjį kartą. Taip jai ir reikia.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: I herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
  Jo paleistų burtų srovė labai dailiai atsimušė nuo nematomo skydo, sukurto gėlių dūmų. Jis tik spėjo pamatyti, kaip mėlynas blyksnis atsimuša ir nuskrieja į nežinomybę.
  – Šaunuolė, puikiai apsismilkei, – kreivai šyptelėjo auklėtinei, pamerkdamas jai akį.
  Iš tiesų nė nežinojo, ko jis čia šiandien markstosi visoms panikėms. Jos šiaip ar taip buvo jam per jaunos, be to, mokinės (tarsi tai buvo kažkokia kliūtis). Tačiau puiki nuotaika ir mėnulio pilnatis nuteikė jį labai koketiškai, tad galėjo retsykiais leisti sau paflirtuoti su mergiotėm. Gi ne šiaip sau pamoka vyko naktį.
  Kiti mokiniai irgi po truputį ėjo pabaigos link. Ne visi, tačiau laiko nebebuvo – vidurnaktis jau seniai praėjo, tad kiekvienu atveju jau nebepavyktų išgauti skydo iš augalų magijos.
  – Puikiai padirbėjot ir, turiu pripažinti, esu maloniai nustebintas, kad beveik nieko nesudeginot, – pašnairavo vienos varniukės pusėn, – ir neužmigot. Dabar galit eiti miegoti. Labanakt, – šyptelėjo mokinukėms.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame