0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #90 Prieš 4 mėnesius »
Buvo daugiau nei akivaizdu, kad jaunuolis sutriko. Nenuostabu - Matthew ir pats nustebo tuos žodžius ištaręs. Turner būtų sutikęs sumokėti didelę kainą, kad tik galėtų sužinoti, kas dedasi Llewellyn galvoje. Ar jis patikėjo žodžių nuoširdumu? O gal ieško priežasties, kodėl profesorius galėtų šitaip meluoti? Jeigu vaikinas išties nebuvo reikalingas namuose, pasitikėti žmonėmis turėtų būti be galo sunku. Tai, ko gero, paaiškina ir jo baimę, kuri, tiesa, vis tiek atrodė nepagrįstai didelė.
- Sakau tai nuoširdžiai. Ir atsiprašau, jei kada priverčiau jaustis blogai, - draugišku tonu pasakė Turner. Jautėsi kiek apgailėtinas: dabar jau nieko nepakeisi, o atsiprašyti prieš dešimtmetį padarytus veiksmus gali kiekvienas. Vis dėlto kažkodėl norėjosi, kad Llewellyn patikėtų žodžių nuoširdumu.
Atviras klausimas apie žmoną įspeitė raudonplaukį į kampą, iš kurio pabėgti buvo be galo sunku, o gal net ir neįmanoma. Matthew kuo puikiausiai tai suprato ir vos sulaikė pergalingą šypseną. Pagaliau! Panašu, kad pavyko išspręsti uždavinį. Vis dar buvo smalsu, ar tai gali būti jam pažįstama mergina, bet herbologas Llewellyn neskubino - dabar tereikėjo sulaukti patvirtinimo ir, žinoma, sulaukti atsakymo į klausimo papildymą.
Trumpų atsakymų šį kartą visiškai užteko. Turner tą stebukladarę, iš laukinio Llewellyn padariusią šį ramų jaunuolį, tikriausiai pažinojo. Neįsivaizdavo, kad Dafydd susidėtų su daug vyresne moterimi. Dabar tereikėjo išsiaiškinti, kas ji tokia.
Laimei, tylus vyruko sakinys tarsi pateikė atsakymą. Tiesa, jis buvo taip sunkiai tikėtinas, kad Matthew neteko žado. Mayra… Mayra Wallflower? Kaip tokia mergiotė galėjo šitaip paveikti Llewellyn? Dar mokyklos laikais atrodė esanti visiška beprotė, o kur dar tas susitikimas Londone… Nebent laiko jį po padu nusprendė Turner, bet tai irgi neįtikino: jeigu jis gerai išgirdo jaunuolio žodžius, jis kreipėsi į žmoną (?!) meilės kupinu sakiniu. Mylėti… ją?
Galiausuai Matthew nutarė, kad jam pasigirdo. Tiesa, tai tarsi reiške, kad ir vardas gali būti ne tas. Kaip jam, po galais, tai išsiaiškinti?
- Turbūt irgi buvusi mano mokinė, ar ne? - nutaisęs kuo nerūpestingesnį balso toną paklausė. Buvo be proto smalsu, kaip šis pokalbis klostysis toliau. Matthew pamiršo netgi ant stalo stovinčią vyno taurę.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1039
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #91 Prieš 4 mėnesius »
Ar Turner kalbėjo nuoširdžiai, Dafydd neįsivaizdavo, bet tai ir nebuvo labai svarbu. Praeities jau nesugrąžinsi, o dabar vaikinas jautėsi laimingas. Toks laimingas, kad netgi beveik nesigailėjo čia atėjęs. Gal ne taip ir blogai kažkam parodyti, kad nes tik šiukšlė, kurią reikia kuo greičiau pašalinti. Prieš keletą metų tokio jausmo nė nesapnavęs Dafydd iš dalies norėjo tuo jausmu pasidalinti. Buvo drovu ir keista, bet pasaulis turi teisę žinoti, kaip jis myli savo nuostabią žmoną ir, žinoma, mažylius.
- Viskas gerai, aš ir pats nebuvau tas, kuris palengvina gyvenimą, - kiek liūdnai sumurmėjo Dafydd. Buvo kiek kvaila atsiprašinėti ir gailėtis to, kas įvyko praeitame gyvenime. Ne, paprasčiau buvo temą užbaigti.
Raudonplaukis nežinojo, ar profesorius Turner išgirdo neapdairiai ištartą sakinį. Vis dėlto kai kurių dalykų pakeisti negalėjo. Meilė Mayrai ir poreikis jai tą priminti tikrai priklausė šiam sąrašui.
Keistas buvusio mokytojo susimąstymas paliko per daug vietos spėlionėms. Ar gali būti, kad jis išgirdo Mayros vardą ir dabar svarsto, kas juos galėjo susieti? O galbūt prisimena visas iš eilės mokines ir bando atspėti, kuri iš jų galėtų susidėti su Dafydd Carwyn Llewellyn? Vis dėlto nė viena nesusidėjo su Matthew Turner pats sau pasakė velsietis ir nedrąsiai nusišypsojo. Vis dar nesuprato, kodėl Mayra sutiko priimti jį į savo gyvenimą, bet tai padarė. Dafydd darė viską, kad mylimoji sprendimo nesigailėtų, ir vylėsi, jog ji yra laiminga.
Visiškai atviras profesoriaus klausimas nupūtė šypseną nuo vaikino veido. Ne, vardo jis nepaklausė, bet buvo aišku: jis tiesiog spirga iš smalsumo. Na jau ne apsisprendė Dafydd.
- Taip, mes panašaus amžiaus, - nemeluodamas atsakė į klausimą ir neryžtingai pakėlė akis į Turner. - Neabejoju, kad ją prisimenate.
Pasidarė smalsu, koks buvo Mayros ir šio profesoriaus santykis. Pats mylimąją pastebėjo tik vyresniuose kursuose - ir praminė ją isterike. Galbūt ji nebuvo ta, kuri gadino profesoriams gyvenimą? Kadangi žinojo papasakosiantis Mayrai apie šį susitikimą, žinojo to paklausiąs. Vis dėlto kol kas daugiau nieko nesakys - tegul Turner sau kankinasi spėliodamas. Ačiū tau, Mayra ir pats nežinojo, už ką padėkojo mylimajai Dafydd. Vis dėlto jei ne ji, toks pakylėtas jis tikrai nesijaustų.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #92 Prieš 4 mėnesius »
Situacija buvo kiek keista. Jie abu jautėsi kalti dėl praeities ir abu nenorėjo priimti atsiprašymo iš kito. Aušinti burną bereikalingais atsiprašymais buvo tikrai ne Matthew stilius, tad jis daugiau nieko nesakė. Vylėsi, kad jeigu Hogvartse atsiras Llewellyn, jis ar ji bus lengviau sukalbamas. Tiesa, dar labiau tikėjosi iki to laiko išsinešdinti iš tos nelemtos mokyklos.
Atrodė, kad prabilus apie Dafydd žmoną įtampa išaugo iki lubų. Nesinorėjo visiškai atvirai klausti, kas ji tokia. Niekada šio jaunuolio kvailu nelaikęs herbologas spėjo, kad jis jau seniai atspėjo profesoriaus kėslus. Taigi dabar klausimas buvo vienas: ką Llewellyn nuspręs daryti? Ar patenkins smalsumą, ar leis pasikankinti? Galbūt lauks atviro klausimo? Ar užkluptas pasisakys atvirai? Turėtų - iš to, kaip lietė žiedą, buvo akivaizdu, kad tai nebuvo santuoka siekiant naudos. O jeigu Llewellyn tą merginą myli, tikrai nesigėdys pasisakyti, kas ji tokia. Taigi dabar reikėjo kantriai išlaukti.
Klausimas gal buvo kiek nejaukus, tačiau visiškai paprastas. Tai, kad Dafydd reikėjo nemažai laiko į jį atsakyti, bylojo apie jo nenorą atvirai pasakyti tą vardą. Vis dėlto jis - tyčia ar netyčia - pateikė pakankamai svarbios informacijos. Sakai, prisimenu? Tai leidžia spėti, kad vardą išgirdau teisingai. Wallflower ir Llewellyn - kas būtų patikėjęs! Kita vertus, toks tokį sutiko… Pasidarė apmaudu, kad nežino, kur dabar gyvena Markas - be galo norėjosi papasakoti, kad du nepamainomi jo auklėtiniai sumetė skudurus. Kaži ar tada jie jau buvo kartu? susimąstė Turner, “tada” vadindamas susikimą su Wallflower Grinvičo turguje. Ji nebuvo nė kiek normalesnė. Kita vertus, ta mergina buvo dar beviltiškesnė už Llewellyn. Jau kas kas, o ta tai tikrai neužaugs.
- Negi tai Mayra Wallflower? - neištvėrė Matthew ir vos nesuprunkštė - kažkodėl įgarsinta ši mintis pasirodė be galo juokinga. Vis dėlto pavyko išlaikyti rimtą veido mimiką. Dabar mažiausiai reikėjo, kad Llewellyn įsižeistų.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1039
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #93 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd nebuvo pratęs atvirauti. Netgi Mayrai tekdavo kamantinėti, kad jis pasakytų apie nuovargį ar sužeidimą. Si kitais vaikinas buvo visiškai uždaras: įsitikinimas, kad niekam jo jausmai nerūpi, ir baimė, jog iš jų bus išsityčiota, neleido dalintis vidine būsena. Dėl tos priežasties nenoras atvirauti prie profesoriaus jam pačiam atrodė visiškai suprantamas. Nežinia, ką apie tai galvojo Turner, bet Dafydd buvo visiškai tikras: daugiau nepasakys nė vieno bereikalingo žodžio. Ir taip per daug pasakei! Šis supratimas išgąsdino: ar jis gali būti tikras, kad buvęs mokytojas žinojimo nenukreips prieš patį Dafydd?
Mayra?.. eilinį kartą ieškojo mylimosios pagalbos velsietis. Protas kuždėjo, kad toks visiškas priklausymas nuo kito žmogaus nėra gerai, bet nieko negalėjo padaryti: toki mergina užkariavo širdį ir kiekvieną smegenų kertelę.
Atrodė, kad tyla stojo ilgam. Tai Dafydd patiko - suteikė šansą pagalvoti, ką sakyti ir daryti toliau. Ar Turner suprato, kas yra ta, apie kurią jie netiesiogiai šneka? O gal jis tam per bukas? Ryžtas neišsiduoti, kas gi yra jo mergaitė, buvo tvirtas, ir Dafydd to tikrai nebūtų pasakęs.
Deja, Turner suprato. O gal išgirdo neapdairiai ištartą sakinį. Kad ir kaip ten būtų, jis žinojo, o Dafydd negalėjo meluoti. Nežiūrėdamas buvusiam mokytojui į akis tiesiog linktelėjo. Be galo bijojo, kad Turner pradės tyčiotis. Neįsivaizdavo, ar herbologas žino apie kelias merginos asmenybes, praėjusią priklausomybę nuo raminamųjų ar ryšius su demonais. Dafydd visa tai žinojo, bet vis tiek be proto mylėjo ta, kuri panoro tapti jo žmona. Nebandai pasakyti blogo žodžio apie ją. Su šia mintimi akyse užsidegusios ugnelės profesorių galėjo ir išgąsdinti, bet Dafydd buvo visiškai tikras: jis geriau pažįsta savo mergaitę, žino, kokia ji nuostabi. Jeigu reikės, gins ją nuo bet kokių blogų žodžių ar galimo pavojaus.
- Pažinojote, ar ne? - paklausė. Visai nenorėjo apie tai kalbėti, bet pabijojo, kad tyla bus suprasta ne taip. Turner privalėjo suvokti, kad jam nebus leista apie Mayrą ištarti nė vieno blogo žodžio.
- Be to, Mayra Llewellyn, - nejučia leptelėjo Dafydd ir pats išsigando. Kodėl jis negali bent kartą patylėti?..
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #94 Prieš 4 mėnesius »
Taip, jis suprato teisingai. O gal tiesiog pasižymėjo gera klausa. Jei ne tyliai ištartas vardas, ir į galvą nebūtų atėję, kad Llewellyn ir Wallflower gali sukurti šeimą. Tikiuosi, bent vaikų neturi nejučia pasakė pats sau. Mintis nebuvo maloni - šiaip ar taip, šio susitikimo metu paaiškėjo, kad Llewellyn užaugo, o vaikystėje paprasčiausiai gynėsi nuo pasaulio. Tai dėl jos, dėl Wallflower teisino save profesorius, visiškai įsitikinęs, kad ta mergina nesuaugs. Ne, su jos hipotetiniais vaikais susidurti tikrai nesinori.
Panašu, kad Llewellyn susitaikė su likimu - pasakė praktiškai viską, nors buvo akivaizdu, kad atvirauti nėra linkęs. Matthew jautėsi patenkintas: per keletą metų pelnė Deoiridh pasitikėjimą ir sugebėjo prakalbinti šį tylenį. Ne tokie jau ir blogi bendravimo įgūdžiai, ar ne? Teliko nusišypsoti savimi pasitikinčia šypsena.
- Taip, tikrai prisimenu, - neapsimestinai nerūpestingu balsu atsakė į klausimą ir kiek padvejojęs pridūrė: - Kartą teko susidurti, kai ji dirbo Magijos ministerijoje. Susitikimas buvo… hm, įdomus.
Matthew suraukė antakius. Pasidarė be galo smalsu, ar jie tada jau buvo susimetę, tik kaip to paklausti? Tuo labiau, kad nebūtų galėjęs pasakyti, kada tai buvo. Prieš pat grįžtant mokyti, bet kas čia žino, kiek laiko jis jau smirsta toje mokykloje?
- Mayra Llewellyn? - nuoširdžiai nustebo herbologas, kažkodėl nepagalvojęs apie tokią galimybę. Pažvelgė į jaunuolį ir net gąstelėjo: atrodė, kad jis tuoj puls deginti žvilgsniu. Pasidarė pernelyg nejauku - teko prisiminti vyno taurę, kurios Turner mielai griebėsi. Tiesą sakant, dabar jau pačiam norėjosi baigti susisitikimą. Apie tą merginą pasakyti gerą žodį buvo sunku, bet akivaizdu, kad Llewellyn kitos nuomonės. Ir ką tu joje pamatei?
- Gal ir vaikų turite? - pasmalsavo nuoširdžiai vildamasis neigiamo atsakymo. Nesvarbu, kad jiems pradėjus mokytis Hogvartse jo ten nebus. Tokių vaikų nelinkėtų niekam. Nebent… Na, Gloria Clarke kaip tik tokių ir nusipelnė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1039
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #95 Prieš 4 mėnesius »
Kas būtų patikėjęs, kad Dafydd taip paims ir išpliurps visą gyvenimo istoriją? Ir ne bet kam, o buvusiam mokytojui! Žinoma, nė už ką nebūtų užsiminęs apie tai, kas kankina viduje. Vis dėlto jau papasakojo neįprastai ir pernelyg daug. Kodėl Turner turėtų rūpėti tamsi eilinio mokinio praeitis? Kodėl jam įdomu, kuo tas mokinys gyvena dabar?
Vis dėlto atrodė, kad būtent taip ir yra - Matthew Turner tiesiog degė iš smalsumo. Šituo Dafydd buvo įsitikinęs, ir tai jam visiškai nepatiko. Trikdė tai, kad profesorius, ko gero, domėtųsi tikrai ne kiekvienu - jam tiesiog įdomu, kas išaugo iš laukinio Llewellyn.
Tai, kad herbologas buvo sutikęs Mayrą jai dirbant ministerijoje, dar labiau išgąsdino: jeigu tuo metu ji jau laukėsi dvynukų, Turner žino viską. Vis dėlto nepavyko prisiminti, kad mergina būtų tai pasakojusi. Vadinasi, galima tikėtis, jog vaikai vis dar yra paslaptis, ar ne? Vis dar kankino baimė, kad mažyliams pradėjus lankyti Hogvartsą jie taps atpkirkimo ožiais vien dėl pavardės. Dafydd netgi galvojo siūlyti Mayrai mokyti vaikus namie. Vis dėlto įtarė, kad merginai ši idėja nepatiks. Tai reiškė, kad Oliveris, Eliotas, Miriam ir į pasaulį dar tik ateisiantis mažylis turės kentėti vien dėl to, kas paauglystėje buvo jų tėvas. Pirmą kartą Dafydd pagalvojo, kaip būtų gerai, jei dar negimęs berniukas būtų juodaplaukis - vis mažesnė sąsaja su laukiniu Dafydd Carwyn Llewellyn. Jis ten nebedirbs, ar ne? dar vienas vilties spindulys sužibo raudonplaukio mintyse. Jeigu kiti profesoriai jo nepažįsta, viskas gali būti gerai. Direktorė Evenstar, ko gero, tebeužima tą garbingą postą, bet jai Dafydd niekada nebuvo nieko padaręs. Netgi dėl išmetimo kaltino ne ją, o Moore. Nepaisant to, kad jis buvo Mayros pusbrolis, ir kartais tekdavo susitikti, ant jo pykti buvo paprasčiau.
Nustebusiu tonu pakartotas Mayros vardas nuskambėjo labai laiku - apie Marką galvoti nebuvo smagu.
- Na taip, - kiek sutrikęs sumurmėjo Dafydd. Mintyse plūdo save, kad taip kvailai pravėrė burną, bet buvo per vėlu. Eilinį kartą teko gelbėtis iš situacijos.
Panašu, kad ryžtas ginti mylimiausią žmogų pasaulyje davė naudos - Turner atrodė susinepatoginęs. Dafydd nenuleido akių ir tarsi laukė puolimo. Žmoną ir vaikus apgins nuo bet kokio kvailio, nesuprantančio, kokie jie yra nuostabūs. Tegul tik Turner pabando ką nors pasakyti!
Atrodė, kad kažkokius žodžius profesorius prarijo. Įžeidimą Mayrai? Jam pačiam? Tai nebuvo aišku, bet velsietis neprarado budrumo. Neleis užliūliuojamas nerūpestingų kalbų.
Klausimas apie vaikus išmušė iš vėžių. Apie juos neketino pasakoti, bet melagis Dafydd tikrai nebuvo. Tad ką daryti dabar?
- Turime, - kelias sekundes ruošęs griežtą toną atsakė į klausimą. Nuoširdžiai vylėsi, kad profesorius pagaliau susivoks neklausinėti toliau. O jeigu ne… Tuomet Llewellyn parodys, koks gali būti nemandagus, ir paprasčiausiai paliks herbologą vieną.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 757
  • Lytis: Vyras
  • "Ir dar - išmok kerėti." - Melijandra Julija Lorijan
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #96 Prieš 4 mėnesius »
Kažkas - ir vėl - išgąsdino Dafydd, bet Matthew nusprendė nė nebandė suprasti, kas. Jaunuolis buvo keistas ir pernelyg įsitempęs. Negi tikėjosi, kad profesorius pradės švaistytis įžeidimais? Kad ir ką galvotų apie merginą, kuri netikėtai tapo Llewellyn žmona, prie jo tikrai nieko nesakys. Buvo akivaizdu, kad jaunuolis savo išrinktąją myli. Gal jis žino apie susitikimą Londone? susimąstė Turner ir pats kiek gąstelėjo: jam, sakykime taip, ten nelabai pasisekė. Ką gali žinoti, galbūt Llewellyn tyli, nes bijo pradėti atvirai tyčiotis. Bet ar galėtų tokia pora ištverti keletą metų? Matthew neabejojo, kad ne. Viskas aišku. Netyčia atsirado vaikai, tad teko tuoktis. Arba jie net ne šito jaunuolio. Galbūt jis tik (ne)laiku pasipainiojo (ne)tinkamoje vietoje? Tvirtai nusprendęs, kad būtent taip ir buvo, Turner pajuto keistą palengvėjimą. Aišku, tokia šeima po metų kitų iširs, bet visko būna. Na, o vaikai… Hogvartse pilna mokinių, turinčių liūdną istoriją.
Griežtas Llewellyn tonas tarsi viską patvirtino. Jis nenorėjo apie tai šnekėti.
- O tie vaikai bent tavo? - nesusilaikęs leptelėjo Turner ir suprato ką tik siaubingai susimovęs: nereikėjo, kad Llewellyn žinotų esąs perprastas. Daugiau nieko nesakė - nebuvo ką. Neabejojo nesuklydęs, bet argi jaunuolis prisipažins? Žinoma, norėjosi sužinoti daugiau detalių, bet tas atviras klausimas viską sugadino. Nors ir atrodė, kad Llewellyn merginą myli, viskas tiesiog negali būti tikra. Stebuklų gali ir būna - bet čia jau per aukštas lygis. Ne, jau šituo Matthew tikrai nepatikės.
Neskubėdamas suvarvino paskutinius vyno lašus į burną. Po tokio susitikimo norėjosi dar taurės ar dviejų, bet Turner žinojo: išgers jas kur nors kitur. Reikėjo pamąstyti.
- Pinigai už gėrimus, - ištraukęs siklius pratarė herbologas ir padėjo juos ant stalo. - Jei išeina dar puodelis arbatos, gali vaišintis. Aš jau bėgsiu. Susitikti buvo… Įdomu.
Pasistengęs draugiškai nusišypsoti Matthew linktelėjo ir atsistojo. Buvo vos apgirtęs, bet durų link patraukė pakankamai tiesiu žingsniu.
Na ir susitikimas!

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Lobių atkeikėjas
  • *
  • 1039
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #97 Prieš 4 mėnesius »
Atrodė, kad kuo daugiau Dafydd pasakė, tuo ilgesnės darėsi pauzės. Ar profesorius buvo toks priblokštas? Negalėjo patikėti, kad iš nesuvaldomo Llewellyn išaugo normalus žmogus? Kita vertus, o kodėl jam tikėti? Mokykloje Dafydd nesikeitė - koks šlykštynė įžengė pro duris, toks pat ir išėjo. Per aštuonerius su puse metų nė kiek nesuaugo. Argi būna taip, kad baigę (arbe ne) mokyklą jaunuoliai suauga? Ko gero, būna, bet tik jau ne Dafydd Carwyn Llewellyn. Būtent tokį požiūrį iš profesoriaus jautė vaikinas, ir tai gerokai skaudino. Argi jis toks niekam tikes, kad visai negali užaugti? Ar jis toks šlykštynė, kad negali mylėti ir būti mylimas? Mayra?..
Klausimas tiesiog pritrenkė. Dafydd nustėręs pakėlė akis į Turner. Kaip jis gali taip galvoti? Negi jis mano, kad Mayra... Matosi, kad jos nepažįsti. Kaip ir manęs pagalvojo velsietis. Ak, kiek tau šitas žioplas mokytojas nežino! Nė neįsivaizduoja, kokia Mayra yra nuostabi, kaip myli savo vaikus. Kodėl jis mano, kad mergina tebėra paauglė? Neleisiu jam blogai kalbėti apie tave. Jeigu mano, kad esi tokia, tai tik jo problemos!
- Žinoma, mano, - piktokai atsiliepė Dafydd. Tyla, ko gero, tęsėsi pernelyg ilgai, bet vaikinas buvo išties priblokštas - kaip suaugęs žmogus gali sau leisti šitaip nusišnekėti? Jokios pagarbos tiek Dafydd, kurio laiką švaisto, tiek jo mylimajai! Turbūt tik tokios mintys ir gimsta, kai pats neturi su kuo susilaukti vaikų! irzo raudonplaukis, bet balsu nieko nesakė. Neketino daugiau šnekėtis su tuo buku profesoriumi.
Laimei, ir jis atrodė sutrikęs. Tai leido tikėtis, kad šitas kvailas susitikimas pagaliau artėja prie pabaigos. Dafydd niekaip nesuprato, kodėl gaišta laiką su kažkokiu profesoriumi. Netrukus būsiu namie ir nepaliksiu tavęs nė akimirkai. Myliu tave, Mayra dar kartą kreipėsi į mylimąją velsietis. Nuoširdžiai vylėsi, kad Turner ruošiasi nešdintis - elgtis nemandagiai ir jį tiesiog čia palikti nesinorėjo.
Laimei, buvęs mokytojas pagaliau parodė turintis kruopelytę proto. Dafydd nieko nesakė, tik žiūrėjo, kaip jis baigia vyną ir ruošiasi nešdintis.
- Gerai, ačiū, - tarstelėjo velsietis, nors puikiai žinojo, kad papildomo arbatos puodelio neims. Ne, vos tik Turner dings iš akių, keliaus tiesiai namo.
Taip ir padarė. Profesoriui nutolus Dafydd atsistojo. Oru keltis nebuvo jauku - nuovargis niekur nedingo. Bet reikėjo atpirkti gaišatį, tad raudonplaukis surizikavo. Apsisuko ant kulno ir pokštelėjęs išnyko.
Until further notice šitas personažas neegzistuoja.

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • Hilerė
  • **
  • 6
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #98 Prieš 1 savaitę »
  Rensa sėdėjo kiaurame katile. Šiandien čia buvo keistai ramu. Žmonių beveik nebuvo. Kodėl atėjo nežinojo. Šiaip žinojo - norėjo pailsėti. Bet nežinojo kodėl atėjo būtent čia. Nors tai nebuvo labai svarbu todėl, nes atsisėdo prie stalelio, kuris stovėjo kiek atokiau nuo baro. Ir tai buvo geriausias stalelis prie kokio tik buvo sėdėjusi, nes jei atsisėsdavai prie baro iškart susigadindavo nuotaika. bent jau Rensai. Prie jo stovėjo dvi kėdės, nors Rensa ir buvo viena. Jai buvo smagu būti vienai, nes norėjo pailsėti. Gyvenimas tikrai vargina. Pagalvojo rudaplaukė. Ji tikėjosi, kad ir toliau čia bus ramu ir jokie paaugliai nepradės kvailioti. Rudaplaukė tiesiog norėjo ir toliau ramiai sau sėdėti. Jai tai patiko, nes tikrai buvo ganėtinai pavargusi.

*

Neprisijungęs Arisa Crawford

  • V kursas
  • *
  • 25
  • Taškai: 111
  • Lytis: Moteris
  • Neverk, nusijuok problemoms į akis ir jos išnyks
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #99 Prieš 1 savaitę »
Kalėdinių atostogų metu beveik pilnametė žiobarų atžvilgiu Arisa laiką leido ne Lutone, o pačiame Londone. Nakvodavo kartu su Gloria (šuo, ne profesorė) Kiaurame Katile. Namo grįžti nesinorėjo, ypač po to kai tėvams išsiskyrus tėvas išvyko į kitą šalį, o motina nesirodo namuose. Grįžusi į kiaurą katilą paauglė netyčia paleido šuns pavadį. Įprastai ištikima draugė likdavo šalia, tačiau šį kart lyg pastebėjusi pažįstamą veidą dingo iš akiračio. - Gloria! - Pasigirdo šuksmas per visą katilo pirmą aukštą. Vadovaudamasi savo klausa rausvaplaukė greit susirado šunį, pribėgusį prie nepažįstamosios. - Gloria, ką tu išdarinėji? - Čiupo ant žemės gulėjusį pavadį, tada susiprato. Mišrūnė neurzgė. Crawford pažiūrėjo į nepažįstamą žmogystą. Atrodė matyta seniai Hogvartse, bet patvirtinti to varnanagė negalėjo.
In absentia lucis, Tenebrae vincunt.

*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • Hilerė
  • **
  • 6
Ats: Nedidelis stalelis atokiau nuo baro
« Atsakymas #100 Prieš 1 savaitę »
  Rensa ir toliau sėdėjo, bet netikėtai prie jos pribėgo kažkoks šuo. Greitai prisistatė ir šeimininkė. Išgirdusi šuns vardą rudaplaukė nusišypsojo.
- Clarke garbei? - paklausė, nes buvo tikra, kad mergaitė lanko Hogvartsą. - Kuo tu vardu? Aš Rensa. O kiek metų Gloriai?
  Rensai buvo smagu su kuo nors pasikalbėti. Kad ir su dar nebaigusia mokslų mergaite, bet ji neatrodė labai maža, todėl Rensa nusprendė su ja pasikalbėti.
- Iš kokio tu koledžo? Kiek tau metų? Man devyniolika, - pratarė rudaplaukė ir paglostė šunį. - Ką čia veiki? Juk po kelių dienų bus kalėdos. Neturėtum būti su tėvais namuose? Kiek laiko augini Glorią? - visa klausimų lavina apipylė tą mergaitę. Juk ne kasdien susitinki nepilnametę burtininkę. Pagalvojo rudaplaukė, nes buvo įsitikinusi, kad ji burtininkė.