0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #45 Prieš 3 mėnesius »
- Oi, atsirado tyros sielos bernužėlis, - prunkštelėjo Mendel.
Ji pradėjo juoktis bandydama įsivaizduoti, kaip atrodė Voldemorto paveikslas, kai Milanas pripiešė jam nosį.
- Tikiuosi, tą šedevrą bus galima pamatyti? - paklausė. - Neįsivaizduoju Gruodės klube, - gūžtelėjo pečiais. - Aha. Parašysiu. Ne, jokio Morčio nepažįstu.
Kad ir kaip keista bebūtų, tamsiaplaukė turėjo pripažinti, jog visai čia smagiai su tuo idiotu plepėjosi. Dabar mielai su juo nueitų prie baro ir užsisakytų kokios nors nesąmonės bei daugiau paklausinėtų apie tą jų šeimos dvarą. Tačiau. Tačiau Dori buvo mama. Ji turėjo grįžti pas dukras.
- Gerai, šventasis Milanėli, - nusilenkė jam Dori. - Kad ir kaip būtų puiku, nuostabu ir garbinga su jumis čia kalbėtis, bet nepamiršk, kad turiu du vaikus. Grįžusi būtinai pasižymėsiu šią dieną kaip vieną svarbiausių gyvenime, mat Leistreindžų palikuonis į mane kreipėsi, - maivėsi.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #46 Prieš 3 mėnesius »
- Taip. Pakankamai tyros. - Išsidirbinėjo jis.
- Aišku negalėsi pamatyti. Tėvai tuojau pat jo didenybę rekonstravo. O gaila. Tada, kai aš su juo padirbėjau pasidarė gražesnis. O man pačiam, tai reikėjo kuriam laikui sprukti. Nes tėvai būtų žiauriai užknisę. Tai gerai, kad dvare į valias vietos pasislėpti ir kartais nesipainioti tėvams akyse. - Tėvų pyktis būdavo daug daugiau, nei moraliukai. Pačiam Milanui jie nieko nedarydavo. Bet buvo kitų, kurie atsiimdavo už jo šunybes. Tarkim tarnų duktė. Bet tai labai ilga istorija. O mergaitę tą sykį Milas paslėpė ir už kvailo portreto išniekinimą jai nieko nenutiko.
- Kol kas iki klubo Gruodei dar tikrai toli. Bet aš sakau, gal kada nustos save kalinti. O kad jo nepažįsti, tai gerai. Nieko ir neprarandi. - Smagiai jie čia paplepėjo. Bet jau reikėjo eiti. Pats Milas juk turėjo susirgti, nesirodyti darbe ir dar pagalvoti ką pasakos Gruodei. O juk turės. Na, pirma užmaršins tėvus ir Mortį. Tada jau kalbėsis su Gruode. O jau to pokalbio tai tikrai nelaukė.
- Būtinai pasižymėk. Kažin ar kada greitu metu tave ištiks tokia garbė, kaip šiandien. - Juokėsi Milanas.
- A, beje, perduok savo dukroms. - Paėmė ant stalo gulėjusią dėžutę ir padavė Dori. Joje buvo pora linksmų magiškųjų žaislų.
- Gerai, ate Dori. Tu turi reikalų, aš turiu reikalų. Metas skirstytis. Susisieksim. - Atsisveikino ir jie išėjo.