0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Į Hogvartso aikštę plūdo moksleivių būriai lydimi pavasariško lietaus. Daugiausiai jų buvo iš Švilpynės bei Klastūnyno koledžų, kadangi jų komandos ruošėsi susiremti savo paskutinėse šio čempionato rungtynėse. Abi komandos buvo patyrusios po du pralaimėjimus. Nors tai nereiškė, kad nei viena iš komandų nebegali tapti šio sezono čempionais, visgi visi puikiai suvokė, kad šis mačas bus tik dėl trečiosios vietos, nes norint pavyti Varno Nago bei Grifų Gūžtos koledžus reiktų itin rezultatyvių rungtynių. Žinoma, nutikti visko gali, tačiau tik vienetai tuo galimu stebuklu tikėjo.
Tribūnoms užsipildžius sirgaliais, į aikštę žengė ir kvidičininkai, kurie pasigirdus teisėjo švilpukui šovė į padanges, kartu su magiškaisiais kamuoliais.

Švilpynė

Puolėjai: Roana Amneta, Kajus Arno Wintersas
Atmušėjas: Keitas Kolinsas
Gynėjas: Olivia Eier
Gaudytojas: Beatrice Mae Peck

Klastūnynas

Puolėjai: Natanielis Augustas Lizertas, Lisette la Claire
Atmušėjas: Morisas Banoveris
Gynėjas: Clemence Ameli Martes
Gaudytojas: Morgana Buterfield

Šluotos, aprangos ir kurso koeficientas

Roana Amneta: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [2,0] = K [6]
Kajus Arno Wintersas: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [1,5] = K [5]
Keitas Kolinsas: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [2,5] = K [6]
Olivia Eier: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [1,0] = K [5]
Beatrice Mae Peck: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [3,0] = K [7]

Natanielis Augustas Lizertas: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [3,0] = K [7]
Lisette la Claire: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [3,0] = K [7]
Morisas Banoveris: ŠK [1,0] + AK [2,5] + ŽKK [1,0] = K [4]
Clemence Ameli Martes: ŠK [2,0] + AK [2,5] + ŽKK [1,5] = K [6]
Morgana Buterfield: ŠK [1,5] + AK [2,5] + ŽKK [3,0] = K [7]

Apsaugų koeficientas

Roana Amneta: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Kajus Arno Wintersas: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Keitas Kolinsas: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Olivia Eier: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Beatrice Mae Peck: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Natanielis Augustas Lizertas: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Lisette la Claire: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Morisas Banoveris: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Clemence Ameli Martes: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Morgana Buterfield: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Kauliuko rezultatas oro sąlygoms nustatyti: 5
Kritlis atitenka Švilpynei, teisėjui kauliuku išridenus 1-3 akis, Klastūnynui - 4-6. Kauliuko rezultatas: 3

Rungtynės prasideda
Žaidimą su kritliu pradeda Švilpynė.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 266
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Štai ir atėjo daug kam laukta, daug kam nelaukta diena, kad ir kiek kai kuriems (na žinoma tie “kai kurie” buvo pats Keitas) norėjosi išvis nepabusti. Dar vienos lakstymo kupinos varžybos mosuojantis rankas svarinančiu blokštu (na gerai, ne šiaip blokštu, o blokštu su vardu-Džonis) tikrai neskambėjo viliojančiai ir garbanius beveik svarstė galimybę iššokti iš astronomijos bokšto.
To juk turėtų pakakti, ar ne?
Juk sulaužytais kaulais nelabai galėtum žaisti? Ar galėtum..?
Vaikinas jautėsi lyg prislėgtas, lyg pakilėtas vienu metu, kad, nors imk ir persiplėšk. Kvailos mintis niekaip nelindo iš jo aviniškomis garbanomis pasipuošusios galvos, o du pralaimėjimai iš eilės tikrai gerokai kirto pasitikėjimui savimi ir sutriuškino savivertę ir viltį, kaip kokį varganą riešutėlį. Vis dėl to kažkur ten, liūdname minčių šyde slėpėsi ir šleikščiai optimistiškas ir su pesimistiškais pamąstymais nederantis vilties spindulėlis, kad gal paskutinės šios varžybos netruks iki vėlumos ir atneš sėkmę taip mėtytai ir vėtytai geltonųjų komandai, kuriai fortūna vos nusišypsojusi, sutrėkšdavo.
Visas rytas praplaukė, kaip per miglą-Keitas neprisiminė ar šukavosi juodas savo garbanas ar ne, ar apsirengė marškinėlius reikiama puse, ar pasikeitė auskarus į simboliškai geltonus (tarsi jie galėtų atnešti sėkmę),ar pavalgė... Kolinsas tiesiog plaukiojo laiko ir pasimetimo makalynėje ir gerai žinojo, tik tai, kad kvidičo aikštelę pasiekė laiku. Lietus nemaloniai pylė ir tik dar labiau blaškė. Vaikinas bandė klausytis komandos draugų padrąsinimų ir pats susikaupti, bei kuo geriau pasiruošti vos už kelių akimirkų įvyksiančiam susirėmimui su klastūnyno koledžu, bet galvoje spurdėjo viena mintis ir tikrai ne apie muštukus švilpis galvojo (juk vaikinų, bent kiek siekė Keito žinios, muštukai netraukė)-kas jei žaidimo metu kas nors nutiks Roanai? Keitas žinoma žinojo, jog ji stipri ir visa kita, bet juk ji puolėja ir bus užsiėmusi kritlio mėtymu... Jei nepastebės muštuko, o Kolinsas tuo pat metu turės ginti arba Bea arba patį save? Nes na, pagal teoriją tai gaudytoja ir atmušėjas yra svarbiausi nariai ir visai nesvarbu, jog smaragdinių akių savininkas manė kitaip-teko žaisti, kaip suplanuota. Žinoma kiek graužė sąžinė, kad kiti rūpėjo kiek mažiau, bet nieko nepadarysi.
Nesvarbu ar pasiruošęs ar ne, bet laikas kilti buvo atėjęs. Švilpuko garsas perskrodė orą, o kartu ir pažadino juodaplaukį iš savotiško transo, kuriame buvo įstrigęs. Trumpai padvėjojo dėl vienos savo idėjos, bet žinojo, kad neištaręs tų žodžių ramiai žaisti negalės.
-Sėkmės Ro! Būk atsargi!
O tada vaikinas šovė žemyn, po visais kitais žaidėjais. Smaragdinės akys skenavo aplinką. Jis žinojo, kad kaip ir varžybose prieš grifiukus turi būti greitesnis ir apsukresnis negu priešininkų atmušėjas. Rungtynėse su grifais atmušėja buvo taikli ir ištverminga, tad įdomu ar ir tas klastuolis buvo ne iš kelmo spirtas.
Galvoti nelabai buvo kada. Penktakursis greitai skrido pažeme, kerziniais batais vos vos neliesdamas jos. Muštukas, jo senas draugas žinoma, kažkur it prašapęs buvo, kaip tik tada, kai jo taip “trūko”. Zvimbt!
Keitas pažvelgė kairėn. Dešinėn. Tada apsisuko. Pro jį pralėkęs juodas, vikrus pasiutėlis jau skrido kažkurio žaidėjo link, bet Keitas ir turėjo pasirūpinti, kad skristų link gyvatyno atstovo link. Na, tik truputį pakeis kryptį savo komandos naudai. Taigi, staigiai pasisukęs su visa šluota, kad kuo tiksliau pavyktų, auskaruotis užsimojo blokštu ir tvojo į muštuką.

[Atmušimas į Morganą Buterfield 2;5]

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Priešaušrio tyloje merginos žingsnių keliamas žlegsėjimo garsas drumstė ramybę tamsoje. Eilinį kartą Beatrice kur kas anksčiau nei būtina žengė aikštės link, tačiau šį kartą - po bemiegės nakties. Ant nosies krašto gulintys retai ant merginos veido matomi akiniai liudijo apie įtraukiančią knygą, kuria šią naktį tapo tik prieš kelius mėnesius išleista Durmštrango profesoriaus memuarai. Būtybės, atrandamos šiaurėje, jų išskiriami reti nuodai bei mirtimi pasibaigiančios dvikovos - vis labiau šeštakursę traukė tokios žinios, tad ir pati troško netolimoje ateityje pasileisti kelionėn, kur galėtų praktika paturtinti savo Hogvartse įgytas žinias.
Matyti kur dėti kojas buvo sunku - į skarą panirusi nosis karštais garais padengė akinių stiklus, o tamsa tuolab situacijos nepagerino, tad merginos kojos spėjo įsipainioti į prieš pat persirengimo kambarius buvusias žemes, šį rytą ištirpusias lietui belepinant.
Žinodama, kad šios rungtynės jau nebebuvo svarbios, o tik bandymas numesti šimtaprocentinių pralaimėtojų titulą kitiems, Beatrice šioms rungtynėms pernelyg nesiruošė. Iš tiesų padarė gan ilgą pertrauką - pralaimėjimas Švilpynei, trys muštuko smūgiai, įskilusi šluota bei mėlynėmis nusėtas jau ir taip randuotas kūnas - ko jau ko, kvidičo įtampos šeštakursės kūnui buvo jau per daug, tad skirdama daugiau laiko būsimiems projektams bei ateities planams, Peck kvidičą nustūmė į ‘malonu bet nebūtina’ veiklų skyrių.
Kojoms nebesiekiant žemės, dėmesys nekrypo nei į žaliai geltoną šalikų jūrą, nei į žaidėjus aikštėje. Pirmą kartą mergina norėjo tiesiog pasimėgauti žaidimu, be per didelės įtampos ar skausmo. Žinoma, lietus nebuvo labiausiai lepinanti šiandienos dalis, privertusi privertusi skaitymo akinius iškeisti į didelius kvidičo akinius. Bent jau padeda šlapioms išsidraikiusioms plaukų sruogoms nelįsti į akis.
Kritlis, kaip matė, iškart priklausė Švilpynei. Džiugi pirminė nata, retai kada lemianti pergalę žaidimo gale - trečios rungtynės iš eilės jie pradeda su kritliu rankose. Dvejos iš jų pasibaigė gėdingu pralaimėjimu, o trečios tik ir laukė savo verdikto…
Savęs pernelyg nespausdama, priimdama šias rungtynes kaip tik linksmą komandinį laiko praleidimą su savo bendrakoledžiais, Beatrice kilstelėjo šluotos kotą ir šoktelėjo į viršų, iš kur patogiausia buvo sekti žaidimo eigą, o tuo pačiu gali išvengti aikštės aistras dievinančių muštukų. Vienas kurių, rodos, jau spėjo susitikti su Keito blokštu, Džoniu Bravo, rodos. Matyti, kad ir komanda nusprendė pernelyg rimtai nepriimti šių rungtynių, tad gal iš tiesų pavyks pasismaginti šiandien.
Taip pakiliai nusiteikusi, žvitrių akių savininkė (kurių žvitrumas, deja, vis dar nepasiteisino) ėmė dairytis Džonio Bravo plaukų spalva spinduliuojančio šmaukšto, narciziškai esančio viso žaidimo centru.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 1]

*

Anmeya

 Kiek laiko praėjo? Dienos? Mėnesiai? Metai? O gal visa amžinybė?
 Deja, deja. Iškeliavo anapus vos keli mėnesiai ir tai mažiau, jei praėjusį sykį buvo viduržiemis, tai dabar jau saulę sutikdavo atkeliavę iš šiltųjų kraštų įvairūs paukščiai. Tempdama savo šluotą, kiek pavargintą dviejų rungtynių, Roana žvelgė į kitus komandos narius. Palyginus tai, koks entuziazmas švytėjo jų veiduose pirmųjų rungtynių pradžioje, dabar jo buvo 0. Nebyliai palinkėjusi visiems sėkmės šyptelėjo komandai, lyg bandydama šiuos padrąsinti. Na ir kas, kad nebuvo kapitone - užtat buvo koledžo prefekte ir turėjo kažkiek atsakingumo turėti. Atsisėdusi ant savos šluotos šovė viršun kai tik pasigirdo šaižus švilpuko garsas. Susikaupimo lygis buvo tiesiog "lūzeriškas", tad savo dėmesį jaunuolė sutelkė ties Keitu. Lietus maudė švilpės veidą ir šį kart jai jis net patiko. Atrodo lyg iš kitos galaktikos išgirdo Keito palinkėjimą. Pamojusi jam, nuskrido gaudyti kritlio. Vėl šis raudas kamuolėlis priklausė geltoniesiems, tačiau šį kart tai toli gražu negarantavo jiems pergalės - kaip ir praeitą sykį jie laisvai gali pralaimėti. Norėjosi pripažinti tai ar ne, tačiau tai buvo "riebus" faktas.
 Sugavusi kritlį, blondinukė (kaip ir planavo - persidažė į mažiau akis traukiančią spalvą) apsižvalgė. Negalėjo teigti, kad moka skaityti Kajaus mintis, tačiau žinojo jo sumanytą strategiją, ji buvo paprasta kaip du plius du lygu keturi. Valydama akinius nuo lietaus jau permirkusiu lietpalčiu, kvidičininkė atsiduso. Šį kart priešininkai buvo tokie pat rimti kaip ir rungtynėse prieš Grifų Gūžtą, gal net rimtesni. Šeštakursiai Natanielis ir Lisetė buvo gal ne tiek bauginantys kiek jų koledžo vertybės. Roana retai sutikdavo žaliuosius, tačiau iš pasakojimų žinojo - šie yra savo tikslų siekiantys žmonės ir jei jiems nepasisekė prieš raudonuosius ar mėlynuosius, tai gali pasisekti prieš geltonuosius.
 Ne. Amneta to tikrai neleis, dėl Keito, dėl Kajaus, dėl Olivijos, dėl Beatričės, dėl koledžo ji stengsis, kad ir kaip to nesinorėtų. Tau pavyks Ro padrąsino save. Juk tikrai nėra nieko sunkaus palaikyti kritlį pas save, o tada mesti į Klastūnyno lankus. Kiek damato žalios merginos akys, juos gina trečiakursė. Kiek pridėti jėgos ir ji neatsilaikys, tikrai. Iš vienos pusės Anai buvo gaila taip elgtis, bet iš kitos - visi žinojo kuo rizikuoja, be to ligoninės sparne visad yra Madam Pomfri. Ramiai, ramiai pradėjo save raminti Ro, pastaruoju metu kaži kodėl paauglę valdė jausmai, vieną akimirką šioji galėjo būt pikta, o kita juoktis iš visai nejuokingo juokelio. Niekur neskubėdama, geltonmarškinė lėtai skrido klastuolių lankų link, tuo tarpu žvalgydamasi kur yra priešų atmušėjas ir puolėjai.

[-]

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ir vėl... Dar vienas rytas prieš kvidičo rungtynes. Olivios nuo pat ankstaus ryto nedžiugino oras už lango ir tikėjosi, kad jis dar pasitaisys. Bet kur tau? Jeigu nepablogėjo, tai liko toks pats nemalonus, nors ir ankstyvo pavasario lietutis. Tokiu oru tik ir norisi gulėti visą dieną lovoje skaitant knygą ir iš jos nesikelti. O tuo labiau nesinorėjo žaisti kvidičo. Tačiau vis tiek dvylikametė turėjo prisiversti išsiropšti iš lovos. Iš karto apsirengė aprangą, visas apsaugas, užsimetė lietpaltį ir žinoma pasiėmė šluotą.
Didžiojoje salėje pavalgė nesočius pusryčius, nes nesinorėjo valgyti, bet užtat išgėrė net kelis puodelius kavos, kad kartais neužmigtų viduryje kvidičo aikštės. Mergaitė tada iš karto skubiau bėgo per pilies kiemą ir laukus kvidičo aikštės link. Įlindo į švilpių palapinę, kad apsisaugotų nuo lietaus. Neilgai trukus jau buvo susirinkusi visa komanda ir galima buvo pradėti rungtynes. Vos įžengusi į aikštę Eier suprato, kad šios rungtynės bus nelengvos. Nors ji pati jautėsi gerai pasirodžiusi praeitose rungtynėse su Grifų Gūžta. Klastuoliai, kaip ir švilpiai turėjo du pralaimėjimus. Kaip sakoma - trečias kartas nemeluoja. Tikėjosi, kad jis nemeluos būtent Švilpynės komandai.
Olivia nė nepastebėjo kaip prasidėjo rungtynės. Tik išgirdo švilpuką ir su visu būriu pakilo aukštyn. Ji kaip visada nuskrido saugoti savo komandos lankų. Kol kas jokios grėsmės nebuvo, nes kritlis priklausė švilpiams. Mergaitės komandos sudėtis ir pozicijos išliko tokios pačios kaip ir praeitose rungtynėse. Dėl to ji džiaugėsi. Šioje pozicijoje jai itin gerai sekėsi praeitą kartą. Atmušė kritlį net du ar tris kartus. Grifai nė karto nepataikė į lankus. Nesvarbu, kad komanda nelaimėjo tų varginančių rungtynių. Tai vis vien buvo nepakartojama patirtis abiem komandom. O ypač švilpei, kuriai šios rungtynės buvo pirmosios gyvenime. Ji pamatė kokios gali būti varginančios rungtynės, besitęsiančios iki vėlaus vakaro. O taip. Teko rungtynes žaisti net tamsoje.
Dabar ir vėl Olivia suko ratus aplink lankus. Lietus nė kiek nemažėjo, nors jai neblėso viltis, kad iki rungtynių pabaigos lietus baigsis. Aplamai jai nepatiko lietus. Buvo per daug melancholiškas. Tobuliausias oras - saulėta ir nei per karšta, nei per šalta. Tada gali be žieminės striukės vaikštinėti po pilies apylinkes ir mėgautis saule.
O tuo metu aikštėje nevyko visiškai nieko įdomaus. Net keista. Jau pačioje rungtynių pradžioje (kaip ir visada), Keitas paleido muštuką klastuolių gaudytojos - Morganos Buterfield link. O daugiau nieko.
Neturėdama šiuo metu ką veikti švilpė tiesiog stebėjo aikštę ir suko ratus aplink lankus.

[-]
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Pavasariški lašai krito iš dangaus, tačiau žemės nepavertė purvo makalyne. Kajus, nežinia, laimingas ar liūdnas, sliūkino kvidičo aikštės link. Patyręs su komanda du pralaimėjimus, jis nesijautė taip, kad jis užima teisingą vietą - kapitono vietą. Nors ir Klarės padėkojimas už tikrai įdomias ir nuostabias rungtynes tapo daug svarbesnis ir reikšmingesnis už prarastą kvidičo taurę, trylikamečio abejonių nenuvijo šalin. Švilpis jautėsi ne savo kailyje.
Negi ir šias rungtynes prieš Klastūnyną pralaimėsime?- liūdnai pamintijo Kajus, užlipdamas ant šluotos. Tačiau, kaip pats viduje žiauriai dvejodamas laimėjimo sėkme, kapitonas komandai palinkėjo kantrybės ir susikaupimo.
-Svarbiausia, jei pralaimėti, tai garbingai,- sumurmėjo sau po nosimi rudaplaukis garbanius ir su teisėjo švilpuku atsispyrė nuo žemės.
Ausis pasiekęs Keito palinkėjimas Roanai privertė trečiakursį įsišiepti. Nejaugi jie taip greitai susidraugavo?
Zvimbt!
Ir Keito muštukas tiesiu taikiniu nulėkė pas Morganą su noru ją nutrenkti nuo vaizdo. Pastarąją klastuolę Kajus žinojo - globėjas pasakojo apie ją.
Atlikęs viražą, berniūkštis matė, kaip kritlis atitenka Švilpynės komandai.  Viskas vyksta, kaip per rungtynes su Grifų Gūžta,- prisiminė Kajus. Tamsių akių žvilgsnis nepaleido gyvatyno atmušėjo. Kažin, į ką jis atmuš? O gal muš į aplinką, ne į maniškius?
Kad ir kaip mąstė, nieko doro neišmintijo. Tik gavo špygą taukuotą, tad teliko Kajui skrajoti kvidičo aikšte ir stebėti tiek saviškius, tiek žaliuosius priešininkus.
Kol kas visas atrodė gerai. Kajus lengviau atsiduso ir žvilgtelėjo į Klastūnyno lankus. Kažin, ar man su Roana pavyks bent kartą ten į mesti?
Nors ir kaip kamavo minčių virtinės, Kajus liko ausylas. Kad tik pro ausis nepraleistų to garso. Garso taip gerai, senai pažįstamo, priverčiančio plaukelius ant sprando pasišiausti ir iš baimės ir iš jaudulio.
Kajus žaibiškai apsisuko per petį, įsitikindamas ar koks nors juoduolis muštukas nelekia paskui jį. Šiaip ar taip vargu art taip nutiks - rungtynėse patys svarbiausi muštukų taikiniai yra atmušėjas ir gaudytojas.
Kajaus aplėkęs garbės ratą, nuskriejo pas Roaną.
Nežinia - gal ji užsimanys perduoti jam, o gal prie lankų reiks pagalbos po netaiklaus metimo.
Vienai ar kitaip, Kajus jautėsi kaip greito reagavimo kritlio atgavimu-sugavimu-periėmimo- metimo klausimu patariantis- padedantis padėjėjas savo kolegai Amnetai.
Šluota su virbais skrodė orą it kokią negyvą žuvį, kapitono širdis iš jaudulio daužėsi krūtinėje. Visgi, šios rungtynės paskutinės jam, kaip trečiakursiui. Jei planai nepasikeis ir viskas eisis kaip per sviestą, ant šluotos kvidičo čempionate turėtų užsėsti kaip septintakursis.
Švilpis vyptelėjo.
Švilpynės kitam čempionate pasistengs atsitiesti po pralaimėjimų ir atsirevanšuoti.
Akies krašteliu jaunasis kapitonas išvydo pralekiančią Beatricę. Nejučia, viltis sužibo dar skaistesne ugnimi.
Jai turi pavykti. Mums visiems turi pavykti.

[-]
There’s a million things I haven’t done but/ Just you wait, just you wait…- Hamilton, "Hamilton".

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
RPG vertinimas

Keitas Kolinsas: 9
Beatrice Mae Peck: 10
Roana Amneta: 7
Olivia Eier: 10
Kajus Arno Wintersas: 8

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų (K)

Keitas Kolinsas [6] - Morgana Buterfield [7] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Komandinis koeficientų palyginimas

Švilpynė [2,5] - Klastūnynas [0,0] = KKS [2,5] = 2 papildomi kauliuko ridenimai Švilpynės komandai.

Kauliuko rezultatas

Keitas Kolinsas: 2; 2; 4; 6
Beatrice Mae Peck: 1; 2; 4; 1
Roana Amneta: -
Olivia Eier: -
Kajus Arno Wintersas: -

Keitas Kolinsas atmuša muštuką į Morganą Buterfield.
Beatrice Mae Peck pastebi aukso šmaukštą.
Roana Amneta neatlieka veiksmų.
Olivia Eier neatlieka veiksmų.
Kajus Arno Wintersas neatlieka veiksmų.

Kvidičo rungtynės baigtos

Rungtynės stabdomos dėl Klastūnyno neaktyvumo.
Rezultatas: Švilpynė 150 - 0 (DNF) Klastūnynas.
Techninė pergalė įrašoma Švilpynės komandai.