0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1071
  • Lytis: Vyras
Jau beveik įpusėjus žiemai daugelis Hogvartso mokinių rinkosi į dar vienas kvidičo rungtynes, kur susiremti turėjo Klastūnyno ir Varno Nago koledžai. Klastuoliams, blankiai pasirodžiusiems pirmosiose rungtynėse, jau nebebuvo kur trauktis. Jiems reikėjo pergalės, jei jie dar tikėjosi kažko pasiekti šiame čempionate. Su varniais buvo kiek kitaip. Jie kol kas buvo įsitaisę pirmojoje vietoje turnyrinėje lentelėje, todėl pralaimėjimo atveju šansų tapti čempionais neprarastų.
Iš dangaus krentančios didelės snaigės nežadėjo gero matomumo rungtynių dalyviams. Paguoda ta, kad nors nebuvo šalta. Visgi aikštėje susirinkusiems aistruoliams sniegas davė papildomą atrakciją. Fanai belaukdami rungtynių starto nepraleido progos pasilaidyti sniego gniūžtėmis.
Stadione pasirodžius šiandienos svarbiausioms personoms, į kurias bus sutelktas visas dėmesys, kol vyks šios rungtynės, nuaidėjo teisėjo švilpukas, skelbiantis rungtynių pradžią.

Klastūnynas

Puolėjai: Natanielis Augustas Lizertas, Lisette la Claire
Atmušėjas: Clemence Ameli Martes
Gynėjas: Morisas Banoveris
Gaudytojas: Morgana Buterfield

Varno Nagas

Puolėjai: Nora Kühnemund, Klara Severova
Atmušėjas: Sebastianas Azrielis Herondeilas
Gynėjas: Skylar Rivers
Gaudytojas: Mireille Thalassa Lelièvre

Šluotos, aprangos ir kurso koeficientas

Natanielis Augustas Lizertas: ŠK [1,5] + AK [3,0] + ŽKK [3,0] = K [7]
Lisette la Claire: ŠK [1,5] + AK [3,0] + ŽKK [3,0] = K [7]
Clemence Ameli Martes: ŠK [2,0] + AK [3,0] + ŽKK [1,5] = K [6]
Morisas Banoveris: ŠK [1,0] + AK [2,5] + ŽKK [1,0] = K [4]
Morgana Buterfield: ŠK [1,5] + AK [3,0] + ŽKK [3,0] = K [7]

Nora Kühnemund: ŠK [2,5] + AK [3,0] + ŽKK [2,5] = K [8]
Klara Severova: ŠK [2,5] + AK [3,0] + ŽKK [1,0] = K [6]
Sebastianas Azrielis Herondeilas: ŠK [2,5] + AK [3,0] + ŽKK [2,0] = K [7]
Skylar Rivers: ŠK [2,5] + AK [3,0] + ŽKK [1,5] = K [7]
Mireille Thalassa Lelièvre: ŠK [2,5] + AK [3,0] + ŽKK [3,5] = K [9]

Apsaugų koeficientas

Natanielis Augustas Lizertas: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Lisette la Claire: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Clemence Ameli Martes: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Morisas Banoveris: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Morgana Buterfield: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Nora Kühnemund: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Klara Severova: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Sebastianas Azrielis Herondeilas: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Skylar Rivers: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Mireille Thalassa Lelièvre: APK [2,0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Kauliuko rezultatas oro sąlygoms nustatyti: 5
Kritlis atitenka Klastūnynui, teisėjui kauliuku išridenus 1-3 akis, Varno Nagui - 4-6. Kauliuko rezultatas: 5

Rungtynės prasideda

Su kritliu rungtynes pradeda Varno Nagas.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 197
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Visą dieną Morgana praslankiojo po pamokas ir koridorius gera nuotaika. Ji buvo per daug susijaudinusi, kad ką nors darytų, ypač kai buvo antrosios kvidičo rungtynės. Na, aišku pirmosios prieš grifų gūžtą nebuvo labai nusisekusios, o mėlynės nuo tų prakeiktų muštukų jau seniai išnykusios, tačiau tai tik dar labiau vertė merginos kraują užvirti. Nuo nerimo atsikvėpti ji galėjo tik tas kelias dešimt minučių kol rengėsi kvidičo aprangą. Visas jos mintis užgulė tos prakeiktos sagtys, su kuriomis ji niekaip negalėjo susitvarkyti. Vos tik pabaigusi ruoštis ji pajuto kaip klastuolės kūnu nuvilnijo šiurpuliukai reiškiantys tik gerą pradžią.
  Pasičiupusi savo naują šluotą ugniaplaukė pati sau nusišypsojo ir išlėkė iš klastūnyno mergaičių kambario. Greitai atsisėdusi ant šluotos ir pralėkė pro klastūnyno bendrąjį kambarį, keliems jaunesniems klastuoliams švelniai užvoždama per galvą ir galiausiai išlėkė į koridorius. Ji žinojo, kad po mokyklą su šluota skraidyti nebuvo galima, tačiau tą akimirką jai tai buvo nė motais. Ji norėjo pasirodyti, kad turi geresnę ir galingesnę šluotą, nei prieš tai ir šiaip pabūti prieš taisykles. Vos tik atsiradusi prie kvidičo aikštės Morgana turėjo staigiai stabdyti savo ristūnę. Priešais ją lyg iš niekur nieko išdygo rausvaplaukė mergina. Vos ant šios neužvirtusi garbanė tik garsiai ir nervingai nusijuokė.
- Atsargiai, Lisette, o tai būčiau tave partrenkusi.- kiek nuo adrenalino trūkinėjančiu balsu ištarė Morgana.
  Kelias sekundes paspoksojusi į savo simpatiją garbanė tik nejaukiai šyptelėjo ir apskridusi klastuolę ugniaplaukė pasiekė tikslą. Šį kartą ant jos palaidų plaukų, kurių Morgana jau nebesivargino susirišti, tirpo sraigės. Pajutusi malonų šaltuką garbanė šyptelėjo. Žiema jai patiko, tai buvo metas, kai ji galėjo ramiai gulėti šiltoje lovoje, o jos rankose garuodavo puodelis karštos kakavos su plakta grietinėlė. Iškvėpusi garus klastuolė patrynė rankas. Tikėdamasi, kad jos niekas nepastebės greitai pačiupo drėgno ir lipnaus sniego gniutulą. Iš šio padariusi tobulą, teniso kamuoliuko gniūžtę mergiotė pradėjo ieškoti taikinio. Deja, Natanielio dar nebuvo, ir liko tik Lisette'ė, kuri buvo kažkur už nugaros. Kiek pasivaipiusi garbanė pažvelgė į gniūžtę ir pasigailėjo šią išmesti. Kiek paėjusi į šoną ji laukė savo taikinio. Vos tik pasirodžius rausvų plaukų savininkei, mergina garsiai sušuko ir į ją paleido gniūžtę. Garsiai juokdamasi iš Lisette'ės reakcijos, ji tik nusivaipė iškišusi liežuvį ir dingo tarp kitų komandos narių.
  Ramiai laukdama ir stebėdama į klastuolius tribūnose Morganos veide išaugo milžiniška šypsena. Tiesą sakant viskas buvo tik dėl tokio gero ir kalėdiško oro, bei, aišku dėl tribūnose esančių klastuolių, kurie besąlygiškai palaikė savo komandą. Pamačiusi, kad kritlis atiteko varno nagui ugniaplaukė tyliai nusikeikė, tačiau to stipriai neėmusi į širdį ji sulig šaižaus švilpuko švilptelėjimu pakilo į orą.

[bandymas pastebėti aukso šmaukštą; 4]
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Mireille Thalassa Lelièvre

  • VII kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • your tears – a sea for me to swim
   Vienas.
   Iš dangaus nusileido didelė, sunki snaigė ir nugulė ant įraudusio skruosto.
   Du.
   Po lengvais odiniais batais sučežėjo šerkšno kaustomi, žiemos gniaužtuose įkalinti žolės lapeliai.
   Trys.
   Kažkur, regis, toli toli pasigirdo neaiškus ošimas. Galbūt vėjas šukavo miško medžių viršūnes? O galbūt tai susirinkę pilies gyventojai nekantriai šurmuliavo tribūnose, laukdami žaidimo pradžios.
   Keturi.
   Delnai stipriau suspaudė šluotkotį, o kojos įsitempė pasiruošusios bet kuriuo metu atsispirti nuo įšalusios žemės.
   Penki.
   Dešimt šluotų šovė viršun, o nuaidėjusį šaižų švilpuko garsą nusinešė pro ausis švilpiantis vėjas.
Penki širdies dūžiai – tiek viskas truko Mireilės akimis ir dešimt savo komandų drabužiais apsitaisiusių žaidėjų jau lėkė per aikštę, kiekvienas trokšdamas to paties. Pergalės. Na, beveik visi.
   Merginai, sėdinčiai ant kiek per švelnaus jos charakteriui naujausio „Rugiagėlės“ modelio, vienodai švietė, kaip viskas šiandien čia baigsis. Net jei tai truktų tik dar penkis širdies dūžius. Greičiausiai taip buvo dėl to, kad šluotą į rankas žaliaplaukei teko paimti ne visai savo noru (jei tik taip būtų galima pavadinti surauktus profesoriaus Ramsay antakius bei žaibais besisvaidančias akis, nebyliai sakančias, kad neigiamas atsakymas nepriimamas, kai šis atėjo pas prancūzaitę su pasiūlymu). O galbūt Tala netryško entuziazmu ir todėl, kad nors ir ne pirmakursė, tačiau ji šioje mokykloje buvo dar tik visai naujai iškepta varna – mokslus pradėjusi gimtinėje, žiemos nekaustomame Biobetonse, netikėtai gavo juos užbaigti čia, nepažįstamame ir svetimame krašte. Šiaip ar taip, senoji komandos gaudytoja tikriausiai turėjo būti visiška kerėpla, jei koledžo vadovas atėjo net iki jos.
   Lėkdama išilgai per aikštę, norėdama dar kartą patikrinti šluotos greitį, Mira pašaipiu žvilgsniu nudelbė į puolėjus nustumtą Norą. Nepažinojo jaunesnės mergaitės asmeniškai, tačiau nė neabejojo, kad dėl jos nemokšiškumo dabar, iš dangaus bekrentant snaigėms, turėjo ieškoti adatos šieno kupetoje, nors būtų galėjusi įsitaisyti kur nors šiltai su karšto šokolado puodeliu rankose. Jei toji mažvaikė nusiverstų nuo šluotos, tai būtų vienintelis malonus reginys Talos akims, kuris pakeltų niūrią šios dienos nuotaiką.
Žaidimas dar tik prasideda, o likimas nenuspėjamas, – mintyse išsišiepė ir galiausiai nusuko įkyrų žvilgsnį tolyn.
   Nors ir nejautė didelio noro, tačiau Mireilė turėjo susitelkti ties savo užduotimi. Mažiausiai norėtų po visko sulaukti vadovo kvietimo „pokalbiui“ – užteko to vieno pradžioje. Taigi varnei pergalė tereiškė ramybę. Na, ir galbūt šiokius tokius privalumus pamokose. Ramsay neabejotinai nebuvo maloniausias vyrukas pasaulyje, tačiau visgi gal būtų tiek malonus, jei mėlynai pasidabinę žaidėjai parneštų dar vieną pergalę Varno Nagui. Būtų visai neblogai nedaryti namų darbų iki pat mokslo metų galo.
   Bet, rodos, norėti šmaukštą pamatyti iš karto būtų tas pats, kas tikėtis stebuklo. Akimis išnaršiusi visą padangę ir nepastebėjusi nė menkiausio aukso žybtelėjimo, Talasa ėmė dairytis varžovų gaudytojos. Abejojo, ar buvo sutikusi ją koridoriuose, tačiau galvoje iš kitų apibūdinimų buvo susidariusi ganėtinai ryškų atvaizdą. Į akis drebiant sniegui, ugniaplaukę garbanę pastebėti buvo neabejotinai lengviau nei aukso trupinį. O viena akimi sekti reikėjo ir ją, jei nenorėjo, kad per dar penkis širdies dūžius viskas baigtųsi jų nenaudai.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 2]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Mireille Thalassa Lelièvre »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • III kursas
  • *
  • 108
  • Taškai: 84
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Jeigu kas nors, prieš keletą savaičių, būtų pasakęs, kad Klara dalyvaus kvidičo rungtynėse, ji tik būtų pasukiojusi pirštą prie smilkinio. Dvylikametė negalėtų savęs pavadinti „kvidičo žmogumi“. Net ir žiobarų mokykloje ji visaip ieškodavo pasiteisinimo nesportuoti. Tai koją skauda, tai galvą arba pats dažniausias pasiteisinimas – aprangą pamiršo.
Bet kai varnų gynėja papuolė į ligoninę (tiesa, kaip kokia herojė apgynusi komandos draugę ne vieną, o netgi du kartus, nuo muštuko) varnos perstumdė žaidėjus, stengdamos išvengti skylių, bet vis tiek, pabaigoje susivokė, jog dabar trūksta žaidėjų. Ir, pati nežinodama nei kaip, nei kodėl, Klara patraukė komandos kapitonės dėmesį. Mergaitė iš pradžių bandė išsisukti, sakė, kad šluotos savos neturi. Bet nė trupučio nepavyko. Kapitonė nenusileido. Paskolino šluotą, drabužius ir apsaugas. Aišku, ji atrodė lyg vilkėtų juodą maišą. Apsaugos kabojo ant jos smulkaus kūnelio, kelnės nuo klubų krito, bet mergaitė tylėjo. Tai, kad visiškai nesaugu skraidyti ant šluotos su tokia apranga, niekam nieko nereiškė. Taigi mažoji praleido vakarus darbuodamasi su adata ir siūlu, stengdamasi bent šiek tiek pataisyti aprangą, ir skaitydama knygas apie kvidičą. Buvo galima pasakyti, kad ji pirmą kartą taip atidžiai skaitė tokias nuobodžias knygas su strategijomis ir taisyklėmis
Dabar, laukdama teisėjo švilpuko, kai rodos gamta išprotėjo (nuo kada sninga ir būna šilta?) ji vis dar  galvojo kaip čia pateko. Ir tikėjosi, kad neteks gailėtis. Buvo beveik įsitikinusi, kad viską tik sugadins. O dėl tų prakeiktų jai per didelių kelnių, nors ir suveržtų diržu, jautėsi kaip tie žiobarai, kurių džinsai tik ant plauko kabojo nuo nukritimo ant žemės. Na, kas bus, tas bus, bet varnos nepražus.  Pagalvojo mintyse ji ir atsisėdo ant šluotos.
Sėdant ant šluotos, sunkus šalmas vėl užkrito ant akių ir viskas tapo tamsu. Mažoji paleido šluotkotį norėdama pasitaisyti. Kaip tyčia, tada ausis perrėžė švilpukas ir šluota kaip kulka šovė į viršų. Išsigandusi mergaitė instinktyviai sugriebė šluotkotį. Šluotai staigiai sustojus, Klara pakėlė nuo akių šalmą ir apsižvalgė. Ji kabojo ore, viduryje kvidičo aikštės.
Kurį laiką ji tik išpūtusi akis žvalgėsi aplink. Iš sapno pabudo tik pastebėjusi ore skriejantį kamuolį. Lyg kažkas jai per veidą būtų trenkę mergaitė prisiminė ką turi daryti. Abejomis rankomis sugriebė šluotą ir taip greitai, kad jos į uodegą surišti ilgi plaukai pleveno tarsi kokia vėliava, nulėkė link kamuolio. Artėjant, ištiesė rankas gaudymui.
Kritlis lyg pakviestas šuniukas įkrito tiesiai į Klaros rankas. Ji treniravosi prieš rungtynes, bet ne tiek daug kiek kiti, komandos senbuviai, taigi mergaitė kurį laiką negalėjo pajudėti ir apstulbusi spoksojo į kamuolį. Tada viena ranka laikydama kritlį, kita šluotą, ji skriejo link lankų vis pasukdama galvą, kad įsitikinti ar varžovai jos nesiveja. Tik prieš mesdama suabejojo. O kas jeigu nepataikys ir kamuolys atiteks klastuoliams?
Lyg jos mintys būtų perskaitytos, Klara akies krašteliu pastebėjo ant šluotos skriejančią vyresnėlę, prisiminė, Nora vardu. Mažylė ilgai negalvojo. Iškėlė ranką ir užsimojusi metė kritlį lik komandos puolėjos. Meldėsi, kad nebūtų padariusi klaidos, kai sutiko dalyvauti kvidičo rungtynėse.

[Perdavimas Norai: 1, 2, 4, 6]

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • V kursas
  • *
  • 97
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • soft kitty warm kitty little ball of fur
  Drėgno sniego kuokštai pamažu leidosi žemėn. Arena buvo jau pilnutėlė varžyboms susirinkusių mokinių: tiek Klastūnyno bei Varno Nago sirgalių, tiek šiaip smalsuolių. Šios varžybos kėlė kapitonei dar daugiau streso: jų koledžas palaikė gana artimus ryšius su gyvatynu, tad konkuruoti buvo dar nemaloniau nei įprastai. Ir nors visi tarpusavyje šnekėjo, kad tai tik žaidimas ir nereikia itin rimtai į jį žiūrėti, realybė buvo kiek liūdnesnė: visgi azartas ir įkarštis padaro savo.
  Nuotaiką dar labiau pagadino oras: sniegas nebuvo itin dažnas varžybų palydovas, tačiau, jei jau buvo, visada atnešdavo negandas ir papildomus rūpesčius. Nagi, kam norisi kas pusę minutės valytis snaiges nuo akinių ir kratytis iš šalčio? Be abejo, šiandiena buvo visai šilta – kiek tai įmanoma viduržiemy – tačiau sniegas reiškė, kad temperatūra yra žemiau nulio. O tai reiškė šaltį, kad ir ką kiti bekalbėtų. Sportinis paltas, nors ir kiek šildė bei saugojo nuo sušlapimo, dar labiau varžė judesius.
  Pasigirdus švilpukui, Nora iškart susikaupė. Užteko pastarųjų rungtynių, suėdusių nervus iki pat jų šaknų: negana to, kad pati baisiai nervinosi pavedusi komandą (taip, jie laimėjo, tačiau kokia kaina? Eleizija pateko ligoninėn, o ir kiti komandos nariai neteko bent pusės nervų ląstelių), dar ir koledžo vadovas išrašė jai, švelniai tariant, velnių. Neva jos dėmesio sutelkimo deficitas neleidžia jai žaisti gaudytojo pozicijoje. Nesąmonė. Aukso šmaukštą ji pagavo, tad kame esmė?
  Kaip jau supratote, į naująją jų koledžo gaudytoją žvelgė ne itin draugiškai. Taip, ta pati Nora, kuri visus pasitikdavo su šypsena, kuri buvo tiesiog draugiškumo įsikūnijimas. Tačiau taip jau būna, kai kas nors pasirodo esąs geresnis už tave: tenka jį pripažinti, nors ir su dideliu nenoru, kaip kad šiuo atveju. Tad ji laikėsi ant savo šluotos su toli gražu ne nuostabiausia nuotaika.
  Šiandien jai teko ne toks svarbus vaidmuo komandoje. Tačiau ji turės daugiau darbo, o tai savo ruožtu reiškė mažiau laiko beprasmiškiems mąstymams. Ir nors dabar ji lėtai skraidžiojo viršuje su galva kažkur debesyse, tuoj reikės atsisakyti šio malonumo.
  Be to, jai buvo liūdna. Šiose rungtynėse nedalyvavo naujoji jos geriausia draugė, Vintė, su kuria būtų labai mielai mėčiusi kritlį. Žinoma, ta naujoji puolėja atrodė visai draugiška, tačiau kas žino, kaip jai seksis? Ir nors Vintė toli gražu nebuvo profesionali žaidėja, visgi greičiausiai jos labai trūks.
  Tiesa, verta pažymėti, kad šioji tuojau pat pasitaisė, kai pastebėjo, jog Klarai – tai jų naujajai puolėjai – atiteko kritlis. Plačiai išsišiepė porininkei, parodydama dvi eiles baltų, tiesių dantų. Dabar svarbu buvo atliktį perėmimą, kol jo niekas nesutrukdė. 
  O tai reiškė, kad reikia visada būti netoli naujokės, kad ji bet kurią akimirką galėtų mesti kamuolį Norai. Jos susilygiavo ir dabar per areną skrido lygiagrečiai viena kitos, vos kelių metrų atstumu. Jų žvilgsniai susitiko – taip, dabar būtų tinkamas metas tam perdavimui. Tą patį, matyt, mąstė ir antroji puolėja, mat, vos pagavusi kapitonės žvilgsnį, ištiesė rankas, pasiruošdama mesti kamuolį. Mėlynakė paspartino savo „Skraiduolę“, kad atsirastų priešais antrakursę. Taip jaunėlei bus lengviau nusitaikyti, o kapitonė jau perims ant savęs kritlio pagavimo naštą. Ištiesė dešiniąją ranką, kairiąja stipriai laikydamasi šluotos, tikėdamasi, kad dešimt taškų vertas kamuolys papuls jai tiesiai į glėbį.


[Gaudymas: 1; 3; 4; 6]

*

Prisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 418
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
     Visą tą laiką, kol didžioji dauguma mokinių tikriausiai leido laiką pamokose, Lisetė ramiai sau gulinėjo lovoje visai nesukdama sau galvos dėl mokslų. Argi galima susikaupti žaidimui, kai galva prikišta kitų dalykų?- su tokia mintimi pabudusi, rausvaplukė leido sau nusnausti dar valandėlę prieš antrąsias kvidičo rungtynes. Priešngai nei anąkart, Klastūnyno komandos puolėja nesijaudino, nė negalėtų teigti, kad jos viduje kunkuliavo adrenalinas, o ir džiaugsmą gadino už lango krentančios šlapios snaigės, kurių iš pietinės Prancūzijos kilusi mergužėlė taip nekentė.
     Šiaip ne taip išsiropštusi iš šiltos lovos, Lisetė ilgus rožinius plaukus vėl surišo į tvirtą uodegą pakaušyje, apsivilko dar vakar paruoštą kvidičo uniformą ir apsiavė batus. Ant kaklo užsirišo klastuolišką šaliką, kuris, mergina tikėjosi, apsaugos nuo vėlesnio gerklės skausmo. Liko tik surasti bala žino kur nukištą šluotą, kuri, deja, nebuvo tvarkingai pakišta po lova. Matyt, bus palikusi bendrajame kambaryje.
-Vaje, Morgana, nežioplinėk,- piktokai vėptelėjo komandos draugei gyvatėlė, kai šios raudonplaukė vos neprispaudė kartu su savo šluota. Dar sekundėlę ar dvi akimis žaižaruodama į Morganą, Klastūnyno puolėja susirado savo šluotą ir nusinešė šią į lauką. Šį kartą pro langą skristi nesiryžo, mat baiminosi, jog niekas jo neuždarys, o miegamasis grįžus bus it koks šaldytuvas.
          Žiemiškas oras, nors ir vėsus, tačiau ne toks šaltas, kad kandžiotų blyškią odą. Snaigės vis tiek erzino tirpdamos ant veido ir rankų bei plaukų, kurie nuo vadens pasidaro sukibę ir ne tokie švelnūs. Fui,- nusivaipė prancūzaitė ir, kojomis apžergusi šluotos kotą, šovė kvidičo stadijono link.
     Rūškaną gyvatėlės veidą pakeitė šypsena dėl tribūnose žalios spalvos atributiką turinčių kvidičo gerbėjų. Žinojo, kad dėl jų turėtų pasistengti, net jei pačiai pergalė nebuvo tokia svarbi.
 -Eik švilpt, Morgana,- nusivalė kairįjį petį, į kurį buvo paleista šlapia sniego gniūžtė.
     Drąsinamai linktelėjusi savo komandos nariams bei numetusi lengvą šypsnį šį kartą priešininkų (įprastai klastuoliai santykiais su Varno Nagu nesiskundė) komandai, Lisetė tvirčiau suėmė kotą, laukdama švilpuko, pranešančio apie rungtynių pradžią. Mergina iš visų jėgų stengėsi sugriebti kritlį, tačiau ir šį kartą šis klastuolių komandai neatiteko. Bet juk tai ne pasaulio pabaiga, taip? Suradusi varniukų puolėją, turinčią kritlį savame glėbyje, Klastūnyno globotinė nuskrido jos link, tikėdamasi, kad pavyks sėkmingai perimti žaidimo kamuolį. Ši, matyt, bus pamačiusi atskrendančią rausvaplaukę (o gal ir dėl kitų priežasčių), todėl metė kamuolį komandos draugei. Lisetė, nieko nelaukusi įsitaisė tarp dviejų puolėjų, tikėdamasi sustabdyti kritlį.

[Perėmimas perdavimo metu; 2, 5]


*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • III kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  Nauja diena, naujos kvidičo rungtynės. Varnė nespėjo atsigauti nuo paskutiniųjų rungtynių prieš Švilpynę, kurias laimėjo, ir štai ji vėl stovi toj pačioj kvidičo aikštėj, tik šįkart ji nebuvo atmušėja - Skylar vietoj Eleizijos pastatė saugoti lankų. Varnė gal kiek buvo ir nepatenkinta tokiu kapitonės sprendimu, kadangi trylikametė žinojo, jog gynėjams, jos manymu, yra mažiausiai darbo. Tačiau ji per daug nesipriešino ir einant laikui su tuo susitaikė. Vos pasibaigus praeitoms rungtynėms varniukė su neramia širdimi paliko kvidičo aikštę, kadangi jos muštuko dėka ne vienas žaidėjas nukentėjo. Ji nenorėjo būti prisiminta kaip ta žiaurioji ir negailestingoji atmušėja, mušanti visus iš kelio. O dabar su neramia širdimi ji saugos lankus ir komandos draugus, tikėdamasi, jog muštukai per daug nesužeis pačios Skylar, žinant, jog buvusi Varno Nago gynėja po rungtynių kurį laiką praleido Ligoninės Sparne.
  Iš dangaus krito lengvos snaigės, tačiau šalta nebuvo. Merginai palengvėjo, kadangi žinojo, jog nereiks visą žaidimą kalenti dantimis. O pagaliau pakilus nuo žemės, varnė grožėjosi sniegu apdengta Hogvartso teritorija. Šviesaplaukės akys sublizgo ir šioji, niekur neskubėdama, nuskriejo netoli lankų ir ten stabtelėjo, patogiai įsitaisydama, kad matytų visus. Skylar jautėsi ramesnė nei praeitą kartą, tačiau jauduliukas šiek tiek kirbėjo merginos viduje. Gal ji bijojo, jog ką nors sumaus, nespės apginti savo lankų, nuvils savo komandos draugus ir kapitonę? Regis, nepasitikėjimas savimi varniukei buvo viena iš problemų, su kuria Rivers nežinojo, kaip kovoti. Na, tebūnie. Skylar atsiduso ir šiek tiek pakrutino savo pirštus, kad nesustingtų. Laukia ilgas žaidimas.

[-]

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 452
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
   Ne itin nusisekusios rungtynės su Grifų Gūžtos komanda, be abejo, paveikė visą Klastūnyno komandą. Jaunoji atmušėja buvo ne išimtis; net atvirkščiai, niekas niekada nebuvo matęs jos labiau nusiminusios, regis, išgaravo visas jos gyvybingumas ir energija, pozityvumo bei jai būdingo emocingumo neliko nė šešėlio. Dienų dienas iki kitų varžybų, trylikametė skraidydavo, kartais viena, kartais su komanda didžiojoje aikštėje, treniruodamasi svarbiausių skraidymo triukų. Clemence puikiai galėjo prisiminti visas savo padarytas klaidas praeitose rungtynėse, todėl nieku gyvu negalėjo sau leisti jas ir vėl pakartoti.
   Vis dėlto gal jos subjurusi nuotaika bei susvyravęs pasitikėjimas savimi buvo tik į naudą - į areną įžengė pasirengusi aršiai kovoti, net iki paskutinio kraujo lašo - jei tik to reikės. Nė nepastebėjo pilnų tribūnų mokinių, apsitaisiusių žaliais bei mėlynais šalikais. Matė tik lauką, kuriame tuoj jie pakils į orą, prieš save jau išvydo priešininkų komandą - irgi pasiruošusią kovoti.
   Tuo metu Klastūnyno auklėtinę bent jau galėjo pradžiuginti orai, juk praeitų rungtynių duotos sąlygos nė kiek rudaakę netikino, buvo blogas matomumas, o jausmas kaip nuo lietaus lašų visa sušlampa, tik dar sunkino jos darbą.
   Pakilusi į orą žaisti Clem pirmas žaidimo minutes tingiai skraidė aplink, ieškodama progos imti ir atmušinėti muštukus į priešininkus. Kiek apsidairusi, šokoladinės akys greitai pastebėjo vieną besislėpantį ir tuoj turbūt puolantį komandos narį muštuką. Paspaudžius "šluotos gazą" ši greitai nuskubėjo link muštuko, galvodama į ką gi mušti. Truputį susiorientavus kokioje dabar Klastūnynas yra situacijoje, Martes su blokštu užsimuojavo ir atmušė jį link Noros, kuri tuo metu turėjo sugauti kritlį.
 
[Atmušimas į Norą: 1, 6]

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai: 38
  • Lytis: Vyras
  • How would I tell her that she's all I think about?
Krentančios didelės snaigės varė Sebastianą Azrielį Herondeilą iš proto. Blogąja prasme. Tai apsunkino matomumo sąlygos, o kai jos patekdavo po apykakle, atrodė, galėjo supykinti.
Pirmosiose rungtynėse buvęs puolėju, dabar vaikinas rankose nešėsi blokštą, kuris pranešė, kad keturiolikmetis varnas žais Varno Nago atmušėjo pozicijoje. Nuotaika visai nebuvo pakili kaip per pirmąsias rungtynes. Tiesą sakant, mėlyna uniforma apsirengęs vaikinas jautėsi visai sumautai. Visiškai. Tikėjosi su tuo blokštu ištaškyti viską. Koks skirtumas ar tai muštukas, ar kažkurio žaidėjo galva. Juk jo nėra, tiesa? Sebastianas Azrielis irgi taip manė.
Vaikinukas sėdo ant šluotos. Jam reikia pamiršti savas problemas. Nustumti ašaras kažkur toliau. Pakeisti jas pykčiu, įniršiu. Šie bent jau galės padėti rungtynėse. Kas lėmė tokią keturiolikmečio varno nuotaiką? O jis ir pats gerai nežinojo. Buvo kaip buvo, koks skirtumas kokia to priežastis.
Sniegas jam nepatiko kaip ir žiema. Na, juk šie du aspektai buvo neatskiriami vienas nuo kito.
Nuskambėjo teisėjo žodžiai skelbiantys žaidimo pradžią. Vaikinukas apsižvalgė ieškodamas kažkurio muštuko. Dabar jam nelabai rūpėjo komandos draugų apgynimo faktas, labiau viliojo kažkieno nosies sutraiškymo mintis. Sebastianui Herondeilui reikėjo kažkur išlieti pyktį.
Skrisdamas dar pastebėjo, kad kritlis priklauso jo komandai, bet ir šis jam nerūpėjo. Tik ne dabar. Kur tas prakeiktas muštukas? Vaikinui reikėjo jį žūtbūtinai rasti. Vaikinas apžvelgė stadioną. Gerai matė, kad Klastūnyno atmušėjas jau pastebėjo muštuką ir numušė jį link kažkurios Sebastiano komandos draugės. Kokios ten draugės. Tiesiog kitos žaidėjos.
Vaikinukas apsisuko ir nurūko kiton pusėn. Rega berniukas nesiskundė, todėl, nors ir esant prastam matomumui, pastebėjo antrąjį muštuką. Kurį laiką vijosi kamuoliuką bandydamas jį pasiekti. Jam pavyks. Sebastiano Azrielio šluota buvo greitesnė nei tas prakeiktasis muštukas. Po kelių akimirkų berniuką nuo kamuolio skyrė vos pusmetris. Jis užsimojo. Susikaupė. O tada trenkė į muštuką blokštu taip stipriai, kad smūgis sukėlė nemenką garsą. Jei smūgis bus taiklus, tai Klastūnyno atmušėjos nosytė tikrai nebebus tokia daili. O gal ne tik nosytė. Visas veidelis. Nors ir dabar nebuvo. Gal kaip tik pataisytų situaciją.
Nepadėjo. Sebastiano Azrielio savijauta vis dar buvo sumauta. Gal praeis po dar kelių smūgių?

[Atmušimas į Clemence: 4, 6]
And I might never be the one who brings you flowers, but I can be the one, be the one tonight

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1071
  • Lytis: Vyras
RPG vertinimas

Morgana Buterfield: 9
Mireille Thalassa Lelièvre: 10
Klara Severova: 10
Nora Kühnemund: 10
Lisette la Claire: 8
Skylar Rivers: 10
Clemence Ameli Martes: 8
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 8

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų (K)

Mireille Thalassa Lelièvre [9] - Morgana Buterfield [7] = KS [2] = 2 papildomi kauliuko ridenimai Mireillei Thalassai Lelièvrei.
Nora Kühnemund [8] - Klara Severova [6] = KS [2] = 2 papildomi kauliuko ridenimai Norai Kühnemund.
Lisette la Claire [7] - Klara Severova [6] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Lisettei la Clairei.
Clemence Ameli Martes [6] - Nora Kühnemund [8] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Sebastianas Azrielis Herondeilas [7] - Clemence Ameli Martes [6] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Sebastianui Azrieliui Herondeilui.

Komandinis koeficientų palyginimas

Varno Nagas [2,5] - Klastūnynas [1,5] = KKS [1,0] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Varno Nago komandai.

Kauliuko rezultatas

Morgana Buterfield: 6
Mireille Thalassa Lelièvre: 1; 5; 1; 3; 4
Klara Severova: 1; 3; 4
Nora Kühnemund: 1; 2; 6; 2; 2
Lisette la Claire: 1; 1
Skylar Rivers: -
Clemence Ameli Martes: 6
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 3; 1; 4

Morgana Buterfield nepastebi aukso šmaukšto.
Mireille Thalassa Lelièvre nepastebi aukso šmaukšto.
Klara Severova atlieka tikslų perdavimą Norai Kühnemund.
Nora Kühnemund sėkmingai gaudo kritlį.
Lisette la Claire neperima kritlio.
Skylar Rivers neatlieka veiksmų.
Clemence Ameli Martes atmuša muštuką į Norą Kühnemund.
Sebastianas Azrielis Herondeilas atmuša muštuką į Clemencę Ameli Martes.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis neutralioje zonoje. Puolėjas pirmesnis pasiėmęs kritlį iškart gali atlikti metimą.
Muštukas į Norą Kühnemund gali pataikyti dar 3 kartus.
Muštukas į Clemencę Ameli Martes gali pataikyti dar 3 kartus.
Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Varno Nagas.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • V kursas
  • *
  • 97
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • soft kitty warm kitty little ball of fur
  Nors platokos kelnės smuko, lietpaltis varžė judesius ir jai vis reikėjo valytis šlapią sniegą nuo akinių, o šalmas jau spėjo skaudžiai prilipti prie kaktos, visgi puolėja jautėsi visai patenkinta: gaivus vėjas taršė plaukus, šiandien supintus į tvirtą (kaip ryte rodėsi), trumpą kasą, o ji pagaliau jautėsi esanti savo vietoje;ten, kur jos energija turi kaip išsilieti, kur nereikia beviltiškai žvalgytis į šonus, vis siunčiant maldas visiems dievams, kad numestų jai šmaukštą tiesiai prieš akis, o pastarasis nespėtų pasprukti po tribūnom ar dar bala žino kur. Staiga net ir kitados kvailas vadovo sprendimas nebeatrodė toks nelogiškas; dievaži, suprato, kad visgi jis yra net labai racionalus. Kaip ji iš karto to nesuprato?
  Gal todėl, kad lengvas vėjelis išmušė iš galvos piktas mintis, gal todėl, kad naujoji gaudytoja visai su entuziazmu ėmė dairytis auksinio skraiduolio, o gal todėl, kad Nora pati žinojo, kad, ant pečių nugriuvus tokiai atsakomybei, tikrai reikia padrąsinimo iš kitų, ji pasiuntė gaudytojai plačią šypseną – šįsyk, kitaip nei rūbinėje, kur visoms žaidėjoms ir raziniukui linkėjo sėkmės, šypsojosi ir akys.  Šįsyk jos vaikiška šypsena, atvėrusi putliuose skruostuose dailias duobutes, buvo tikrai nuoširdi. Gal net būtų nusišypsojusi tam bjauriam Sebastianui, tačiau dar nebuvo tiek patenkinta: tas vaikėzas po pastarųjų rungtynių jai taip užkniso protą, kad iki šiol negalėjo nežiūrėti į jį, neturėdama (savi)žudiškų minčių.
  Taip užsišypsojo Mireillei, taip užsisvajojo apie muštuką, nutrenkiantį jos pačios komandos atstovą, kad pamiršo turinti begaudyti kritlį, jau skriejantį link jos. Apie pareigas jai priminė kamuolys, palietęs jos vis dar ištiestą delną. Kone paskutinę akimirką atsipeikėjo ir spėjo jį pagriebti savo pirštais. Dabar svarbu buvo neleisti jam iškristi iš glėbio, tad stipriai prisiglaudė kritlį prie savo krūtinės ir pakreipė šluotą link priešininkų lankų, pasiruošusi labai greitai  juos atakuoti: pakankamai greitai, kad jų gynėjas nespėtų atsibusti iš žioplinėjimo. Gal jai nusišypsos sėkmė ir pastarasis nė nebandys ginti lankų, o kamuolys, tikėkimės, taikliai pasiųstas jos pačios, be jokių kliūčių pasieks tikslą ir ji pelnys komandai dešimt taškų.
  Tačiau kol ji taip skrido, pamiršusi viską pasaulyje, į jos gležnus pečius atsitrenkė muštukas. Nejučia susigūžė ir paleido rankas, kritlis staigiai dėjosi žemyn, pasiruošęs tuoj nusitėkšti į purvo bei sniego balą. Ji negalėjo to leisti, ne. Todėl, pamiršusi stiprų skausmą, kamuojantį jos petukus,  ir stipriai sukandusi dantis, penktakursė pasuko „Skraiduolę“ žemyn. Deja, skausmas buvo pernelyg stiprus ir mažai betrūko, kad būtų pati įsirėžusį į drėgno sniego pūsnį. Vos vos pavyko išlyginti šluotą, tačiau galimybė pagauti kritlį prapuolė. Beliko tikėtis, kad Klara spėjo sureaguoti ir jau bando mesti į lankus.


[-]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 mėnesius sukūrė Nora Kühnemund »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • III kursas
  • *
  • 108
  • Taškai: 84
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Akimirką Klara nerimavo, kad nepavyks taikliai mesti kritlį Norai, kitą apstulbusi išsižiojo ir išpūtė akis. Arba ji čia taikliai mėto, arba vyresnėlė moka gerai gaudyti. Arba čia tiesiog pradedančiosios sėkmė. Mergaitė jau buvo bepradedanti džiūgauti, kai lyg iš niekur paleistas muštukas atsitrenkė į kritlį apsikabinusią puolėją. Viskas įvyko taip greitai, kad jaunėlė nespėjo net susivokti. Akimirkai mergaitė sunerimo. Nors (kol kas) dar neteko būti pamuštai muštuko, nujautė, kad turėjo gana stipriai skaudėti. Iš sekundę trukusio sapno prabudo tik kai kamuolys iškrito iš vyresnėlės rankų ir Klara, neleidusi sau delsti, suėmė šluotą gaudyti kritlį. Galima sakyti, kad ji dabar tiesiog žemyn galva skrido, nors ne, greičiau iš šono atrodė, kad ji krito. Snaigės badė veidą ir trukdė matyti. Klarai vis vaidenosi, kad pametė kritlį iš akių, bet šis vėl pasirodydavo pro snaiges. Toks raudonas, atrodė vos ne švytėjo baltame fone. Širdis, rodos, grasino mergaitei išlipti pro gerklę ir greičiau už patį kamuolį nukristi į sniegu nuklotą žemę.
Kritlis buvo taip arti, taip, kad galėjai tik ištiesti rankas ir...
Jaunoji puolėja pačiupo kamuolį ir priglaudė jį prie krūtinės. Dešine ranka gniaužė šluotkotį taip, kad net krumpliai pabalo. Mergaitė pakilo viršun ir skrido link lankų. Apsnigusios tribūnos tiesiog ūžė nuo mokinių triukšmo, mirguliavo tamsiai žalios ir dangaus mėlynumo spalvos. Nusukusi žvilgsnį nuo tribūnų varnė pamatė ir kvidičo žaidėjus. Dauguma klastūnyno globotinių buvo kur kas vyresni už Klarą. Ir kur kas labiau patyrę už ją. Mažoji stebėjosi koks skirtumas tarp stebėjimo ir dalyvavimo. Praeitą kartą, ji stebėjo kaip Varno Nagas žaidė prieš Švilpynę ir viską bandė įdėmiai prisiminti. Tada viskas atrodė taip lengvai... Tikrai negalvojo, kad jai reikės taip lėkti su dešimt taškų žadančiu kamuoliu. Tikrai nemanė, kad jos širdis taip baladosis, o raumenis skaudės nuo nesibaigiančios įtampos.
Mergaitė prisimerkė, norėdama įžiūrėti tarp snaigių skęstančius priešininkų lankus, kurie, rodos, tik ir bėgosi nuo jos.  Jai vis reikėdavo nardyti tarp klastuolių, kad neatimtų laimėjimą žądantį kritlį. Ranką net paskaudo nuo kamuolio svorio ir trankymosi į kitus žaidėjus. Galėjo prisiekti, kad liks mėlynės.
O kodėl jai tiesiog nepasidavus? Juk tai tik žaidimas. Jie vis tiek laimėjo žaidžiant prieš Švilpynę. Tai bent jau trečią vietą užims. Ir bronzas vis geriau nei nieko. O ir Klara čia žaidžia ne savo noru.
Bet jei ji laimėtų...
Tiksliau, jei jos dėka varnos laimėtų... Akimirkai, trumpai sekundėlei, antrakursės mintis užplūdo vaizdai kaip koledžo vadovas ją sveikina. Varnos švenčia dieną ir naktį, dėkoja jai, kad iškovojo pergalę.
Paskatinta svajonių mergaitė prikando liežuvį melsdama, kokio tai kvidičo dievo, kad jai pasisektų. Jeigu nepataikys, jeigu jai nepavyks...
Priartėjusi prie lankų Klara sekundėlei išsirinko vidurinį lanką, tikėdamasi, kad pavyks apgauti klastūnyno gynėją, iškėlė pavargusias ir nuo adrenalino virpančias rankas su kritliu, užsimojo ir metė iš visų jėgų kokias tik turėjo.
Nenorėjo matyti kaip nepataiko. Nenorėjo matyti nusivylusių varnų žvilgsnių kai kamuolys atitenka klastūnynui. Mergaitė stipriai užsimerkė ir tik klausėsi savo širdies dūžių, skaičiuodama sekundes. Laukdama kol jos koledžo mokiniai pradės rėkti iš laimės.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos: 1, 6]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Klara Severova »

*

Neprisijungęs Mireille Thalassa Lelièvre

  • VII kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • your tears – a sea for me to swim
   Gerai pagalvojus, per tuos penkis širdies dūžius gali tiek daug visko įvykti.
   Kad ir dabar. Akimis danguje susiradusi klastuolę, degančia galva (tikriausiai visomis prasmėmis), Mireilė buvo bekreipianti šluotą jos pusėn, kai jos žvilgsnį užkabino pro šalį visu greičiu švilpiantis muštukas. Šis, skrosdamas orą, nepaliko vilčių jokiam gyvam padarui, pasitaikysiančiam jo kelyje. Juodojo padaužos sukeltą vėjo gūsį varnanagė galėjo justi būdama net per keletą metrų nuo jo, o zvimbimas veik prilygo žaidimo pradžią paskelbusiam šaižiam švilpuko garsui. Ir skrido jis ne kur kitur, o tiesiai į tą mažvaikę mėlynais koledžo drabužiais.
   Cha, likimo ironija, – tylomis nusišaipė prancūzaitė. – Labai panorėjus ir mintys įgauna formą.
   Visa patenkinta dėl tokio greito norų pildymosi tarsi Kalėdos būtų atėjusios keliomis savaitėmis anksčiau, Talasa staigiai šovė į viršų, kiek toliau nuo praskriejančio juodojo kamuolio, kad galėtų geriau matyti įvykius. Šią akimirką mergina būtų sunkiai galėjusi atminti akimirką, kada jautė dar didesnį pasitenkinimą nei dabar. Negalėjo pasakyti tikslių priežasčių, bet tos mažvaikės tikrai, tikrai, tikrai labai nemėgo. Ir tai dar per švelnūs žodžiai tam jausmui įvardyti. O toji, žiūrėdama per petį tiesiai į Mireilę, dar nežinia ko vypsojo, visai pamiršusi, kad jai į rankas privalo įkristi kritlis. Na, kaip sakoma, šypsokis kol turi su kuo.
   Iššiepusi dantis jai atgalios, Tala kryptelėjo „Rugiagėlę“ į šoną bei nuskriejo lanku palei aikštės pakraštį, artėdama priešininkų pusės link. Juk reikėjo užsiimti geriausią vietą. Bet, kad ir kaip gaila, nors muštukas rėžėsi nemenkai, visgi toji įkyri ir nuolatos apsimestinai maloni mergiščia nenuriedėjo žemėn paskui iš rankų paleistą kritlį. Koks nusivylimas. O trūko juk tiek nedaug. Bet galgi nuriedės dar ne iš tokių aukštybių, kai Ramsay atskaitys pamokslą dėl tokių žioplų klaidų.
   Prašvilpusi pro ką tik įvykusio susidūrimo vietą, Mira ir vėl kryptelėjo šluotražį nulėkdama kita aikštės puse – atgalios, kur ant savo ristūnių zvimbčiojo pora Klastūnyno žaidėjų. Be abejo, tuo pačiu metu pasistengė ir dar kartą apžvelgti aikštę, ar kartais nepastebės kur nors greito trapių sparnelių plazdėjimo, bet, tiesą sakant, tai ją domino gerokai per mažai, jog įdėtų visas savo pastangas. Nors apskritai pats kvidičas ją domino. Besimokydama Prancūzijoje netgi priklausė vietinei komandai ir, savo kuklia nuomone, visai neblogai joje tvarkėsi. Galbūt tokios žinios buvo atėjusios ir iki jų koledžo vadovo, jei Norai susimovus ėjo tiesiai pas ją? Greičiausiai taip ir buvo. Bet vėlgi, šie burtininkai, ši mokykla ir visa jos bendruomenė varnei buvo svetima, tad ir noro žaisti už vieną iš jos komandų niekaip negalėjo savy atrasti. Jautė tik svetimumo jausmą, dėl kurio greičiausiai nė kiek nesikrimto ir dėl muštuko, taip gražiai nuskynusio penktakursę jos komandos puolėją.
   – Kitą kartą užsimok dar kiek stipriau, – praskrisdama pro Klastūnyno atmušėją, vyptelėjusi tarstelėjo. – Juk nenori tik veltui eikvoti jėgų.
   Nors ir be paliovos drėbė sniegą, čia, viršuje, atsivėrė visai neblogas vaizdas. Gal kiek per daug papilkęs, bekrentančioms snaigėms maišantis su debesų aptrauktu dangumi, tačiau akiniai nuo to šiek tiek apsaugojo. Be abejo, visa tai kliudė jai efektyviai žvalgytis mažojo aukso šmaukšto, nors labiausiai koją kišo paprasčiausias atsainumas. Tačiau norėdama išsvajotos ramybės, Mireilė privalėjo tuojau pat pamiršti visą savo dirglumą.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 5]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Mireille Thalassa Lelièvre »

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • II kursas
  • *
  • 76
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Moriso diena kaip ir eilinį kartą prasidėjo nuo atsikėlimo. Nors žinodami jo būdą galime manyti, kad jis net nebuvo šią naktį užmigęs. Apsirengęs po visą lovą ir ant grindų po lovą išmėtytais rūbais klastuolis patraukė link kvidičo aikštės kurioje turėjo vykti šios dienos, greičiausiai dar vienos nesėkmingos rungtynes klastūnyno komandai, nors ką gali žinoti gal šitos rungtynės bus sėkmingesnės ir klastūnynas pelnys pirmąją savo pergalę. Įžengęs į persirengimo kambarį klastuolis persirengė kvidičui skirtus drabužius ir pasiėmęs į ranką šluotą, su savo komandą išėjo pro vartus ir įžengė į aikštę. Apžergęs šluotą, sulaukė švilpuko ir pakilo į orą. Kiek matė varnanagiai sugavo kritlį ir šiek tiek paskraidžioję atliko puikų perdavimą, bet viską jiems sugadino Clemencės paleistas muštukas kuris užvošdamas padėjo paleisti kritlį iš rankų ir jis po truputį ėmė kristi žemyn, bet klastūnyni atmušėją irgi neapsiėjo be mėlynės, nes į ją taip pat buvo pataikytas muštukas. Nors ir kaip bebūtų liūdna, bet kritlį sugavo varnangė ir pasileido link klastūnyno lankų. Vaikinas ėmė skaičiuoti sekundes kada būtų tinkamiausia proga lėkti prie lankų. Penki, keturi, trys, du, vienas... Lekiam Gynėjas pasileido kiek galėdamas greičiau link lankų ir kuo jis labiau lėkė, tuo jam labiau atrodė, kad į jį lekę muštukas, nes vėjo garsas švilpiantus pro ausis buvo panašus į muštuko skleidžiantį garsą, bet vos tik apsidairydavo neišvisdavo jokio muštuko ir toliau lėkdavo link lankų prie kurių greitai artėjo varnanagė, o su ja ir kritlis kuris pagal svarbumą kaip manė Morisas buvo trečioje vietoje, nes pirmą vietą užėmė muštukas, o antrąją vietą aukso šmaukštas. Tai išgirdę dauguma būtų tik nusijuokę, betj eigu kas nors ir nebūtų nusijuokęs, o paklausęs kodėl taip jis mano jam būtų vieni niekai atsakyti į šį klausimą. Muštukas užėmė pirmąją vietą, nes su juo buvo galima pašalinti kitos komandos narius. Aišku tai buvo galima padaryti ir metant blokštą, bet po tokio metimo galėjai jo ir nebesusigrąžinti, tad geriau buvo tokį darbą palikti muštukui. Daugiau net nebuvo verta sakyti, kodėl aukso šmaukštas antroje vietoje, o kritlis trečioje, nes tai yra labai aiškūs atsakymai. Vaikinas iš visų jėgų įsikabines į šluotą stengėsi pasiekti lankus ankščiau už kritlį ir jį paėmus perduoti kam nors iš puolėjų. Atsistojęs į vieną liniją su jau lekiančiu kritliu Morisas pasiruošė jį gaudyti ir neleisti jam perskristi per lankus.

[Metimo blokavimas gaudant kritlį 1; 4]

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • III kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  Varno Nagui atiteko kritlis, Klara sėkmingai perdavė kritlį Norai. Skylar galvoje žaidynes komentavo jos asmeninis komentatorius vardu Skylar Rivers. Gal viskas skambėjo ir šiek tiek monotoniškai, kadangi mergina nelabai tryško užsidegimu, tačiau kas galėjo ją kaltinti? Žaidimas vyko kažkur centre, o šioji sau nuošalyje, vienut vienutėlė sėdėjo ant savo "Tūkstantmečio skraiduolės" ir stebėjo, kaip kritlis netrukus pasieks kitos komandos lankus. Na, geriau jau ruoškis, - pagalvojo, žvelgdama į priešininkų komandos gynėją, o ji toliau skaičiavo krentančias snaiges.

  Aštuonmetė Skylar mindžikavo antro aukšto koridoriuje, savo namuose. Šiluma iš sklindančio židinio maloniai šildė mergaitės skruostukus, tačiau pati norėjo kuo greičiau išeiti į lauką, kadangi suvyniotai į keliasdešimt žieminių striukių ir apsuktai keliais šalikais jai darėsi karšta. Mergytė nekantriai laukė savo mamos, kol šioji ieškojo dukrai pirštinių. Per naktį lauke spėjo prisnigti tiek, jog, atrodo, sniege mergytė galėtų plaukioti. Kaip tik tai ji norėjo ir norėjo išbandyti, tačiau niekaip nesulaukė savo mamos. Mergaitė, pridėjusi rankas prie lango, godžiai žiūrėjo į didžiulę sniego krūvą apačioje. Netrukus, mažos rankytės atidarė langą ir prieš šokant šioji dar spėjo sukriokti:
-Žiūrėk, mama, aš moku skraidyti!
Skylar ištiesusi rankas kaip paukštis pasileido žemyn tiesiai į sniego krūvą.


  Staiga ji vėl sugrįžo į realybę. Šviesaplaukė nenorėjo daugiau nenorėjo galvoti apie tai, kas atsitiko vėliau – keli išmušti pieniniai dantys ir mamos barimasis tikrai nebuvo geri prisiminimai, tačiau varnė susimąstė, jog tuo metu ji nenutuokė, kad po 5 metų ji skraidys. Tik šįkart ne sniego krūvoje, o tarp krentančių snaigių, tarp kitų bendraamžių. Varnės veide atsirado maža šypsenėlė.

[-]

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017