0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Prieš 5 metus »
   Požemyje nuaidėjo labai tylūs žingsniai, prasivėrė girgždančios durys. Tuomet pasigirdo keistas džergesys ir dunkstelėjimas ir kažkas kažką labai greitai nuplėštų ar nudaužtų. Nejaugi kažkas požemiuose užsiima vandalizmu?
   Bet atsistojęs už kampo ir atsargiai iškišęs galvą galėjai išgirsti linksmą tylų niūniavimą (,,Aðrir byggja hús og hallir, kastala og kofa,/ Komið inn í hellinn því að hér, hér er gott að sofa"). Priešais savo kabineto duris stovėjo Sorenas von Sjuardas, dantyse jis turėjo įsikandęs kelis vinis, kairiąja ranka laikė prie durų kažkokią lentelę ir dešiniąja ranka kalė ją prie durų. Ant grindų po profesoriaus kojomis gulėjo kita lentelė - panašu, kad mokytojas nusprendė pakeisti tą seną, aptrintą ir nudužusią lentelę nauja. Galbūt dar ir todėl, kad grifės nebesimaišytų ir nebesilaužtų į jo kabinetą besipraktikuodamos Alohomora kerus. Arba apsimetinėdamos, kad praktikuojasi.
   - Na, štai, - atsiduso mokytojas po dešimties minučių, kai jau sėdėjo prie besikūrenančio židinio ir gėrė arbatą iš puodelio. Pirštas vis dar tvinksėjo, kalbant atvirai.
   ,,Per tiek metų dar nesugebi susitvarkyt su elementariais kerais. Ekstremalas," - nusišaipė voras, įsitaisydamas hamake, nusimegztame tarp priekinio suolo ir mokytojo rašomojo stalo. Sorenas kilstelėjo antakį, kai pažiūrėjo į jau užmerktas miegui visas aštuonias ar daugiau akių.

   Neilgai trukus prasidėjo ir Nuodų ir vaistų pamoka. Profesorius ranka perbraukė per orą, nurinkdamas Spaiko paliktus voratinklius - mat prasidėjus pamokai šį gana nedažnai sutinkamą augintinį von Sjuardas išgrūsdavo laukan. Kai mokiniai susirinko ir susėdo, mokytojas atsistojo klasės priekyje ir prabilo:
   - Labas rytas visiems. Šiandien kalbėsime apie eliksyrų gamybą sudėtingomis sąlygomis. Du klausimai jums: kokiose ekstremaliose situacijose gali tekti gaminti eliksyrus ir kas gali padėti susitvarkyti su sunkumais?

[[Teorija baigias spalio 14.]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Sorenas von Sjuardas »
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Po ilgų dvejonių, ar eiti į nuodų ir vaistų pamoką, Matthew nutarė išdrįsti. Per magijos istorijos pamoką sužinojęs profesoriaus von Sjuardo paslaptį, grifiukas galvojo, kad gyvenime nebesiartins prie nuodų ir vaistų profesoriaus arčiau nei per šimtą metrų, tačiau vis dėlto berniukas tikėjosi, kad profesorius per pamoką nepuls. Bet vienas su juo tikrai nepasiliksiu. Su tokia mintimi Matthew atidarė kabineto duris. Ir pašiurpęs pamatė, kad į pamoką atėjo pirmas. Vis dėlto mokinių susirinko daugiau, tad Matthew kiek nusiramino. Nors į profesorių žvelgė su baime. Kita vertus, antrakursis profesoriaus von Sjuardo bijojo nuo pat pirmos nuodų ir vaistų pamokos...
Kurį laiką pasvarstęs, ką galėtų atsakyti į klausimą, Matthew galiausiai pakėlė ranką ir pratarė:
- Ekstremalios sąlygos gali būti labai įvairios. Kaip jau kalbėjome pirmoje pamokoje, gali taip atsitikti, kad neturime reikalingų indų ir įrankių. Taip pat gali nutikti taip, kad eliksyro ingredientams yra labai netinkamos sąlygos. Pavyzdžiui, per karšta, per šalta, per drėgna ar panašiai.
Matthew nutilo ir, kurį laiką pamąstęs, prabilo vėl:
- Patikimiausias būdas tvarkytis su tokiomis sąlygomis yra magija. Su ja galima apsaugoti medžiagas ar išsiburti reikiamas priemones.
Nors Matthew įsivaizdavo, kad profesorius norėtų ilgesnio ir išsamesnio atsakymo, berniukas nutarė, kad vien jau jo pasirodymas pamokoje yra pakankamas įvykis, tad daugiau nieko nebesakė.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Užėjusi į kabinetą Klarė pasisveikino su esančia gyvastimi ir sudribo į priekinį suolą, kuriame jau buvo galima sakyti, kad per nuodų ir vaistų pamokas apsigyveno. O sudribo todėl, jog septinto kurso našta pasirodė labai didelė. O kur dar ir kvidičo treniruotės. Teko gultis auštant ir keltis švintant, jog spėtum suspėti atlikti visas pareigas.
Septintakursė vos nepražiopsojo profesoriaus užduoto klausimo ir dėl to jautėsi kiek kalta. Bet jėgos rodos tiesiog apleido. Kažkokia kvaila žiemos depresija. Nors iš tikro kaštonplaukė mėgo šį metų laiką ne mažiau nei kitus.
- Ekstremalios sąlygos. - Pakartojo Grifų Gūžtos auklėtinė. - Pritariu Matthew, jog jos gali būti labai įvairios. Nuo didelio aukščio, kur mažai deguonies iki požeminių olų, kur niekada nežinai, kokios dujos gali susprogdinti tavo eliksyrą. Ekstremalioms sąlygoms priskirčiau ir itin trumpą laiko tarpą, ar darbą be apsaugų su pavojingais ingredientais. - Klarę patraukė plaukų sruogą, kutenusią strazdanotą veidą. - O padėti susidoroti su sunkumais gali išlaikomas šaltas protas. Geras ekstremalios aplinkos išstudijavimas ir mokėjimas pritaikyti turimas žinias.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

GKA

Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
  Šitiek pamokų praleidusią dėl papildomos valandėlės miego Gają pagaliau išstūmė iš lovos suvokimas, kad jei nesimokys - liks antriems metams, o tai žinokt - gėda trijų prefekčių sesutei. Gėda pelėda, kaip sakoma.
  Tačiau Gaja buvo tas, „uždarų pievų vaikas“ - mergaitė tikrai negalėjo ramiai išsedėti vienoje vietoje.  „O kam?“ besišypsodama paklaustų ir nukreiptų temą žodžiais panašiais į „Einam gaudynių žaist“ „Einam slėpynių žaist“ Nors jau nebebuvo ikimokyklinukė, tačiau vaikystės dvasia vis dar ūžauja rudaplaukės plaučiuose. Atėjusi į Nuodų ir Vaistų pamoką pamatė, kad nieko nepasikeitė kaip profesoriui nenusibosta sėdėt čia, ką? pamintijo mėlynakė ir suklapsėjo blakstienomis pamačiusi voratinklio liekaną - matyt von Sjuardas bus pamiršęs pašalinti. Atsisėdusi į laisvą suolą išklausė teoriją. Eliksyrų gamyba ekstremalioje situacijoje. Štai kas tikrai sudomintų burtininkėlę, o ne visi tie teoriniai klausimai, įeinantys pro vieną ausį, išeinantys pro kitą ausį (žinoma perkeltine prasme).
  Netrukus pakilo ir Andros ranka. - Ekstremalios sąlygos eliksyrų gamyboje gali mus užklupti net ir šioje klasėje. Bet kada gali sprogti verdamas eliksyras ir eliksyrininkas turėtų gerai pagalvoti iš anksto kaip su tuo susitvarkyti. Kaip ir buvo minėta, reikia trupučio magijos, šalto proto ir mano manymu reikia turėti bent kruopelytė atsargumo bei atsakingumo jausmo. - Pasakė savąją nuomonę.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
   Sorenas nubraukė dar vieną pastebėtą voratinklio draiskaną. Še tau, kad nori - voriška prigimtis nešioja bobų vasarą ne tik po rudeniškas Hogvartso apylinkes, bet ir vidun, į požemius, kurie net saulės šiaip jau niekada nemato. Profesorius von Sjuardas atsiduso ir vėl susitelkė į mokinių atsakinėjimus.
   - Visi gaunate po du taškus už atsakymus, - linktelėjo galva Sorenas. - Iš tiesų, ekstremalios situacijos gali pasitaikyti bet kur ir bet kada, tad reikėtų būti budriems ir tam pasiruošusiems. Pasiimkite į rankas savo vadovėlius, persiskaitykite trumpą teorinę medžiagą. - Sorenas padarė trumpą pauzę. - Turbūt jau buvo galima nuspėti, kad šios pamokos praktikoje jūs ir patys labai netradicinėje aplinkoje gaminsite eliksyrus, - šyptelėjo von Sjuardas. - Turėsite įsijausti į kokio nors praeities eliksyrininko kailį. Visi pateksite į skirtingas nemalonias situacijas, kur bandysite likti gyvas bei išvirti tam tikrą eliksyrą.
   Sorenas kurį laiką patylėjo, klausiamu žvilgsniu perbėgo mokinius. Tada lyg mažumėlę nusivylęs, nuleido antakius ir tęsė.
   - Aišku, tai darysite ne realybėje, o haliucinato sukeltoje vizijoje. Ji bus itin tikroviška, jausite viską, kas ten vyks. Turėsite ir lazdelę, bet pageidautina, kad išsisuktumėte be jos. Iš vizijos išsilaisvinti galite tik dviem būdais: ten mirti arba išvirti norimą eliksyrą, - šyptelėjo vyras šelmiškai, tuomet padėjo ant stalo dėžutę su įvairiaspalviais eliksyrais, ant kurių kiekvieno etiketės buvo koks nors užrašas.
   - Gal kas nori pasiimti šį? Jis nukelia į Adelardo, Pompėjos eliksyrininko, kailį, - kilstelėjo Sorenas aukštyn vieną iš savo mėgstamiausių. Po teisybe, profesoriui patiko tas besiveržiančio ugnikalnio vaizdas, tik nežinia, kodėl.

[[Praktikai užteks 2 postų, manau, užduotis aiški. Laikas - iki spalio 25.]]
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
  Italei nebeliko ko pridurti, kai kiti klasėje esantys mokiniai pasisakė. Niekada nebuvo iš tų, kurie tik kartodavo atsakymus, o ir šiaip nepasižymėjo itin dideliu aktyvumu per pamokas. Labai jau nemėgo kalbėti, kai į jas buvo įsmeigtas pustuzinis smalsių (ir nelabai) akių – baimė susimauti darė savo.
  Tačiau atėjus laikui praktinei daliai, nebebuvo kur trauktis ar kaip slėptis po savo suolu. Tad, nedrąsiai pakilusi iš savo vietos, nužingsniavo mokytojo stalo link, kad pasiimtų kokį eliksyrą. Nutarė neskaityti etikečių prieš išsirenkant, kad būtų įdomiau. Jos žvilgsnis kliuvo už ryškios, jūros spalvos buteliuko, kuriame skystis keistai sūkuriavo. Turėtų tikti.
  Į etiketę žvilgtelėjo tik vėl klestelėjus suolan: užrašas buvo trumpas ir ne itin informatyvus – „Honolulu, 1906m.“. Dvylikametė neturėjo supratimo, kas tada įvyko Centrinėje Amerikoje, tačiau visgi nutarė rizikuoti ir keliais gurkšniais ištuštino visą tarą.
  Kurį laiką nieko neįvyko.
  Vėliau aptemo akyse, žemė po kojomis pradėjo drebėti ir siūbuoti. Gal taip yra persikeliama į viziją? Tačiau net ir atmerkus akis drebėjimas nesiliovė.
  Greitai apsidairė aplinkui. Ji buvo mažoje medinėje trobelėje; jos langai buvo sudužę, viskas išmėtyta po patalpą. Žvilgetelėjo pro lango ertmę: žmonės panikoje, grindinyje atsivėrę milžiniški plyšiai, jau spėję pasiglemžti kelias gyvybes, tolumoje artėja cunamis.
  O patalpoje merdi žmogus, kuriam kuo greičiau reikia gydomojo eliksyro.
  Puiku. Ji pateko į patį žemės drebėjimo sūkurį.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Mergaitė prasnūduriavo visą teorijos dalį. Ji galėjo prisiekti, kad kažkuriuo momentu buvo užmigusi. Mat vis pakelia galvą, o šioji nukrenta. Jos kūnas troško miego, tik bėda, kad grifė vis tiek vertė save eiti į pamokas ir dirbti jose. Bandydama klausytis profesoriaus Elridė išplėtė akis, nors tas visiškai nepadėjo. Nusižiovavusi paauglė atsistojo ir patraukė rinktis savo ekstremalios situacijos eliksyro. Nors ji nematė esmės rinktis, juk tada prieš išgerdama galėtų apmąstyti visas galimybes ir ramiausiai viską atlaikyti. Na, bet, ką gi. Priėjusi prie stalo žaliaakė peržvelgė visus buteliukus. Bet nepastebėjo nieko įdomaus. Pakilnojusi kelis eliksyrus, apžiūrėjusi juos, giliai atsiduso.
Nusivylusi tokiu nuobodžiu pasirinkimu pasiėmė bet kokį buteliuką ir patraukė link savo vietos. Eliksyro skystis buvo pilkas, jis maišėsi su savo atspalviais. Mergaitei ta spalva patiko, net gerti pagailo. Bet praktika liks praktika.
Nužvelgusi, kur pateks išgėrusi eliksyrą grifė žagtelėjo. Nebe pirmą kartą papuls į dykumą, bet ten visiškai nenorėjo. Karštis ir troškulys. Mergaitė svarstė, kas tokio gali nutikti ekspedicijoje dykumoje, juk žmonės turėjo būti pasiruošę viskam. Bet nusprendusi nesukti galvos atkimšo buteliuką ir užsivertusi dviem gurkšniais viską išgėrė.
Kaip ir visada Elridė užsimerkė iš karto, kai pajautė pykinimą. Praėjo vos kelios sekundės ir karščio banga apgobė merginą. Ji atsimerkė. Aplink ją buvo vien dykuma ir smėlio kopos. Bandydama susigaudyti grifė iš lėto nužvelgė aplinką. Pastebėjusi ne vieną numestą kuprinę suvokė, kad ji čia ne viena ir toks dalykas labai apsunkino praktiką, juk reikės apsimetinėti kažkuo kitu. Tada paauglė pastebėjo ir du papildomus žmonės. Jie buvo prisivilkę kažkokių rankšluosčių ir jų dar ir ant galvos užsidėję. Prunkštelėjusi dėl tokios aprangos mergaitė nužvelgė save ir suvokė, kad pati ne ką geriau atrodė. Mergaitė panoro nusiplėšti visus rūbus, nes jai buvo per daug karšta, bet, deja, suvokė, kad tai tik pablogins situaciją.
Mąstydama, ką turėtų daryti dykumoje atsisuko į ant žemės numestas kuprines, o tada pasigirdo ir kažkieno balsas.
-Jau pailsėjai?-ramiausiai paklausęs šiek tiek aukštesnis vyriškis Elridę per daug išgąsdino. Susipratusi, kad klausimas buvo skirtas jai paauglė linktelėjo ir jau ruošėsi pasiimti artimiausią kuprinę, kai ją pagriebė kitas žmogus. Mintyse nusikeikusi, kadangi suvokė, kad imtis norėjo ne savo kuprinę pasigriebė kitą ir užsimetė ant pečių. Svoris pasijautė iškart.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Šitas profesorius yra ne tik vampyras. Jis dar ir beprotis beklausydamas praktikos užduoties galvojo Matthew. Tačiau staiga jis nutarė, kad bus tas drąsuolis ir priims profesoriaus von Sjuardo pasiūlymą. Berniukas nežinojo, kas yra Pompėja, tačiau tai, ką siūlo šis profesorius, tikrai nebus lengva ir paprasta. Apsimesiu, kad esu labai protingas ir kad noriu daugiau šitame dalyke pasiekti su pašaipėle pagalvojo Matthew ir pakėlęs ranką paėmė iš profesoriaus rankų buteliuką.
- Ką gi, drauguži, sėkmės, - neaišku, ar sau, ar buteliuke esančiam eliksyrui. Skonis buvo, švelniai tariant, klaikus. Grifiukas jautėsi taip, tarsi gertų pelenus.
- Fu! - sušuko Matthew. Tačiau netrukus skonio nebejuto. Atsimerkęs pamatė besąs kažkokiame mieste. Matyt, čia ta Pompėja pagalvojo antrakursis ir apsižvalgė. Jis kiek nustebo, nes atrodė, kad viskas yra tylu ir ramu - tikrai ne tai, ką turėtų siūlyti profesorius von Sjuardas. Tai yra tikrai keista susimąstė berniukas, tačiau netrukus atsitiko kažkas. Matthew apsižvalgė,  tačiau nieko nesuprato. Aplinkui buvo daug panikos apimtų žmonių. Visi kažkur lėkė, kiek kojos neša. Grifiukas, prisiminęs, kad yra kažkoks eliksyrininkas, nutarė, kad reikia imtis darbo ir išvirti ramybės gėralą. Jau norėjo patraukti link namų (Matthew ir pats nesuprato, iš kur žinojo, kur tai yra), tačiau staiga pamatė visos panikos priežastį. Ir supanikavo pats. Pasirodo, iš kažkokio netoliese esančio kalno siaubingu greičiu artėjo... Kažkas, ko Matthew nesuprato. Tačiau dangus jau buvo papilkėjęs - net pajuodavęs - nuo pelenų. Berniukas persigando. Visiškai pamiršęs, kad tai tik haliucinacija, Matthew pasileido bėgti paskui žmones. Tačiau netrukus artėjantys pelenai pasivijo bėglius ir grifiukas matė, kaip žmonės yra laidojami gyvi.
- Gelbėkit! - suriko Matthew. Staiga jis prisiminė, kad turi lazdelę, tik nežinojo, ką galėtų su ja nuveikti. Šitokio kiekio pelenų jis tikrai nesustabdys...
Netekęs vilties Matthew stabtelėjo. Pelenai, tarsi to ir telaukę, kaip mat apsupo Matthew ir jis, neišlaikęs pusiausvyros, pargriuvo. Ir pradėjo klykti, nes atrodė, kad tuojau uždus. Beveik nieko nematydamas grifiukas išsitraukė lazdelę ir paleido raudonas žiežirbas. Neįsivaizdavo, ar tai padės, bet tikėjosi, kad kas nors pamatys ir jį išgelbės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Matthew Turner »

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
   Mokytojas kurį laiką pastebeilijo į mokinius, kyrie viens po kito užsivertinėjo gana stiprius haliucinatus bei „atsijunginėjo“. Nejučia pagalvojo, kad gal netgi pats galėtų į kokią viziją pasinerti, bet tuomet pamanė, jog tai būtų nelabai atsakinga. Kita vertus, buvo įdomu pamatyti, kaip mokiniams sekėsi susidoroti su užduotimis. Ypač tam, kuris pasiėmė jo mėgstamą Pompėjos tragedijos eliksyrą. Profesorius prakėblino, nužvelgdamas tai vieną, tai kitą besimuistantį moksleivį. „Galbūt per žiauri užduotis? Ar pasakyta buvo per žiauriai...“ - pamintijo profesorius, kai prisiminė, kaip mokiniams apibūdino užduotį. Kita vertus, savo paskutiniais profesoriavimo metais jis norėjo padaryti pamokas ypatingas, ypač įsimintinas. Aišku, jis visuomet stengėsi, bet... Kai supranti, kad laikas iki lemiamų sprendimų tirpsta, tai, kas vyksta apie tave, imi vertinti visiškai kitaip.
   Von Sjuardas apie tai kol kas niekam neminėjo. Po teisybe, nebuvo ir kam pasakoti. Kodėl nebuvo? Spėju, kartoti jau šimtus kartų papasakotos istorijos reikalo nėra. Vampyras dėl to, kalbant atvirai, jautėsi vienišas, bet kada tik turėdavo progą, užsiimdavo įvairiausiais dalykais, kad nereikėtų mąstyti apie ne itin linksmą savo likimą. Kita vertus, jis buvo sveikas, ilgaamžis ir jau daug nuveikęs. Ir laiko skaičiuoti nereikėjo.
   Eliksyrininkas nusipurtė it jam būtų šalta ar būtų užuodęs svylančią esenciją. To greičiausiai niekas taip ir nepamatė, nes visų akys buvo užtrauktos spalvingais sapnais, matomais atmerktomis akimis. O kai kas ir užsimerkę buvo. O von Sjuardas jau ėmė iš stalčiaus mažytį buteliuką, puspilnį pilkšvai melsvo skysčio, pasidairė klasėje, kol žvilgsnis sustojo ties grifiuku, kuris išdrįso pasirinkti jo siūlomą eliksyrą. Tyliai prižingsniavo prie jo, atsisėdo šalia, iš sustingusių berniuko rankų paėmė buteliuką su keliais likusiais lašais, juos susivarvino ant liežuvio, stengdamasis dsr nenuryti. Išgėrė gurkšnį savojo eliksyro ir pasinėrė į tą pačią viziją, kaip ir Matthew.
   Žmonės bėgo, Sorenas apsidairęs išvydo tolėliau lavos bangą. Tiksliai nežinojo, ar Matthew profesorių matys jo pavidale, ar kieno nors kito. Kojos ėmė pačios nešti į kažkokį užkampį. Beeidamas von Sjuardas susiprato, kad jo rankos kur kas liesesnės ir raukšlėtesnės, negu jam būdinga, o eidamas pro ant kalvės sienos pakabintą bronzinį skydą nužvelgė savo apverstą atvaizdą - Sorenas buvo liesas, aukštas, turbūt nelabai rimto veido pagyvenęs vyras.
   - Nu ir ko tu čia klyki, Adelardo? - iš aukšto nužvelgė Sorenas gulintį Matthew. - Ėjau kaip tik pas tave, išbandysim mano naująsias lavos rogutes. Ar jau išvirei ramybės eliksyrą? Nes juo reikės sutepti rogučių apatinę dalį... Jis tinkamos konsistencijos, slidus toksai, - draugiškai plepėjo vyras, pasirodo, įsikūnijęs į išradėją. Net ir būdamas toks liesas, pasirodo, buvo stiprus - viena ranka už kupros pačiupo ir ant kojų pastatė gana apkūnų Adelardo.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
Matthew jau galvojo, kad jam galas, tačiau staiga pajuto, kad stovi. Pasirodo, jį išgelbėjo kažkoks nepažįstamas žmogus. Vis dėlto dar kartą žvilgtelėjęs į gelbėtoją berniukas suprato, kad jį pažįsta.
- O, Salvatore, - džiaugsmingai pasakė jis. - Džiaugiuosi tave matydamas. Be to, ačiū, kad padėjai.
Tai, kad sutiko šį žmogų, padėjo Matthew visiškai įsikūnyti į Adelardo vaidmenį. Prieš parkrisdamas jis jautė tarsi asmenybės susidvejinimą, tačiau dabar Matthew asmenybė tarsi nublanko ir berniukas visiškai jautėsi esąs eliksyrininkas Adelardo.
- Lavos rogutes? - nustebęs paklausė Matthew. - Ir vėl kažką žaidi, ar ne? Eliksyro turėjau išviręs, tačiau užvakar jis kaip tik baigėsi. Teks išvirti dar, tai nėra pernelyg sudėtinga.
Sulig šiais žodžiais netoliese stovintis namelis, neatlaikęs pelenų svorio, nugriuvo. Ir Matthew tarsi tik dabar prisiminė, kad čia įvyko.
- Žinai, man atrodo, aš su malonumu ir pats to eliksyro išgersiu.
Matthew norėjo patraukti namų link, tačiau suprato, kad visiškai nebepažįsta miesto. Viskas buvo padengta storu pelenų sluoksniu.
- Kaip tu sugebėjai iki manęs prisikasti? - paklausė Matthew Salvatorės. - Nežinojau, kad esi toks galingas magas. Kaip puikiai žinai, iš manęs magas visiškai nekoks...
Tikėdamasis, kad išradėjas pagelbės, Matthew patraukė namų link. Tiksliau, ten, kur manė esant namus. Tačiau visur buvo tik pelenų krūvos ir Matthew niekaip negalėjo atpažinti, kuris namas galėtų būti jo, nors suprato esąs visai netoli.
- Ką gi... Klausyk, ar tau labai reikia to eliksyro? Aš pats su mielu noru nešdinčiausi iš čia, - pratarė eliksyrininkas.
Vis dėlto Matthew ir patį pagavo azartas. Iš bestingdančios masės jis pasidarė katilą ir šiokį tokį samtelį, kurį bus galima naudoti maišymui. Žinoma, ingredientai liko kažkur po pelenais. Panašu, kad teks improvizuoti...
- Kažin kaip pelenai tiks į šitą eliksyrą? - susimąstęs tyliai pasvarstė Matthew. - Turės tikti, juk nieko daugiau neturiu.
Su šia mintimi Matthew tiesiog nušvito - pasirodo, išvirti eliksyrą iš vieno vienintelio ingrediento buvo sena Adelardo svajonė.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
   Į Salvatorę smigo dvi dėkingos eliksyrininko Adelardo akys. Sorenas išdidžiai, neįprastai sau nusišypsojo, veikiamas eliksyre įkalintos esybės vizijos.
   - Nėra už ką, man taip pat malonu tave čia matyti, - atsakė jis, atverdamas pelenuotas duris į bičiulio namus. Užsikosėjo, įkvėpęs to gero, kurį išmetė ugnikalnis. Jausti pilkus troškius miltelius savo kvėpavimo takuose nebuvo pats nuostabiausias jausmas. Anaiptol. Jie dusino ir trukdė praeiti deguoniai į plaučius. Atrodė, kad ir į plaučius velniaižin ko prisivarė. Ugnikalnis tapo pelenų malūnu, o Soreno, atsiprašau, Salvatorės plaučiai - pelenų maišais.
   - Taip, juk minėjau tau tai prieš savaitę, - suirzęs pasakė išstypėlis, visai nekreipdamas dėmesio į galimą faktą, jog jis apie įvairiausias savo kuriamas naudingas bei nenaudingas nesąmones kalba tiek daug ir dažnai, jog vargšui Adelardo visai susimaišė ir susipainiojo visi pasakojimai. Eliksyrininkui, galų gale, turbūt ne tiek ir rūpėjo tos nesąmonės.
   - Taip pat prašiau ir išvirti to eliksyro. Juk jau seniau visi kalbėjo, kad jis įsiverš, - užsidegęs Salvatorė mostelėjo ranka pro bestiklį langą - kažkur į ugnikalnio pusę, tik tarp pastatų ir gatvių ugnimi spjaudančio kalno, aišku, nebuvo matyti. Burtininkas išradėjęs susinervinęs ir be jokio leidimo atsisėdo ant kėdės prie Adelardo darbo stalo. Lankydavo bičiulį taip dažnai, kad jautėsi ir elgėsi čia kaip namie. - Galbūt dar išgertume arbatos? - nerūpestingasis Salvatorė apsilaižė lūpas ir pažvelgė į arbatinuką ant kito stalo. Ir visai jam nė motais, kad kažkur toli kažkas jau prasmego lavoje.
   Sorenui besipiktinant Salvatorės nerūpestingumu, šis dar pliaukštelėjo delnais ir prie durų kažkas sugergždė. Ne iš karto, o po kelių sekundžių. Burtininkas nesistojo žiūrėti, kas ten - aišku, kad ten stovėjo jo lavos rogės. Lygiu trigubu dugnu, su patogiomis atramomis bei saugos diržais, apsaugotos nuo karščio ir apsaugančios keleivius. Kas be ko, dar ir su trimis vairalazdėmis - šiaip jai labai sudėtingu mechanizmu. Kad įsimintų sudėtingą paties tyčia sugalvotą jų valdymą, Salvatorė prie rogių sėdėjo ne vieną dieną.
   - Kur jau, - numojo ranka burtininkas. - Kaip tik ėjau pas tave, ir tuomet ugnikalnis pradėjo spjaudytis. Neilgai čia truko. Tik, aišku, reikia pasiskubinti, - tarstelėjo ir pamanė išgirdęs kažką klykiant. Turbūt kažkas jau prasmego lavoje. Salvatorei buvo nė motais.
   - Reikia, - trumpai atsakė burtininkas ir išdavė gana nesmagiai skambančią paslaptį: - Tiesą sakant, namuose palikau lazdelę, štai, kur problema.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Matthew norėjo pasipiktinti, kad Salvatorė pernelyg laisvai elgiasi jo namuose. Tačiau Adelardo, matyt, prie to buvo pripratęs, o ir namai vis dėlto ne Matthew.
- Žinai, šiuo metu tikrai negaliu prisiminti visų tavo sumanymų, - pratarė Adelardo. Jis (o gal Matthew) nenorėjo atrodyti piktas, tačiau išradėjas buvo puikus bereikalingo suerzinimo meistras. Aplinkui skambantys klyksmai nelabai tepadėjo Matthew nusiraminti.
- Neturi lazdelės?! - suriko jis. - Kaip tu galėjai pamiršti lazdelę?
Adelardo negalėjo tuo patikėti. Vis dėlto Salvatorė jam jau padėjo: surado namus ir netgi atidarė duris. Tad Matthew nutarė išbandyti savo pasigamintą katilą.
Atidaręs spintelę, kurioje laikė eliksyrų ingredientus, nustėro: viskas buvo apsinešę pelenais. Matyt, durelės nebuvo visiškai sandarios...
- Ar tikrai neturi lazdelės? - beviltiškai paklausė Matthew, nors ir suprato, kad toks klausimas yra bergždžias. Eliksyrininkas pabandė nuvalyti buteliukus rankove, tačiau tada suprato, kad ir jo rūbas yra visas pelenuotas. Laimei, dalis ingredientų buvo sandariuose buteliukuose, tad nebuvo paveikti pelenų. Tačiau erškėčių lapeliai, vorų kojelės ir žuvų akys buvo visiškai pilki.
- Aš galiu pabandyti, - nelabai ryžtingai pratarė Matthew Salvatorei. - Tačiau tokiomis aplinkybėmis nesu tikras, ar pavyks.
Tačiau šioje vietoje, ko gero, pabudo Adelardo ryžtas ir užsispyrimas. Jis drąsiai paėmė pagamintąjį katilą ir nužygiavo prie ugnies, kuri, žinoma buvo užgesusi. Būdamas labai prastas magas ir net neturėdamas lazdelės, Adelardo ugnį turėjo įžiebti įprastu būdu. Žinoma, visos malkos buvo pelenuotos, tačiau eliksyrininkas to nepaisydamas pabandė jas nušveisti. Būdamas patenkintas malkų kokybe, jis užkūrė ugnį. Po namus pasklido pelenų kvapas, tačiau eliksyrininkas to nepaisė - kaip, beje, ir namuose tebesančio Salvatorės.
Namuose Adelardo vandens neturėjo. Norėjo pasisemti iš šulinio, tačiau vėl atidaręs namų duris pamatė, kad šulinys yra sugriuvęs.
- Na ką gi, darysime eliksyrą iš sulčių. Iš mažos spintelės išsitraukęs keletą apelsinų eliksyrininkas išspaudė jų sultis ir supylė į katilą. Uždėjęs ant ugnies, buvo visai patenkintas - sultys pamažu šilo ir skleidė pakankamai neblogą kvapą.
- Ar galėčiau paprašyti paduoti man žuvų akis? - paprašė Matthew, mat buvo palikęs jas ant stalo, prie kurio sėdėjo Salvatorė. Tačiau tą akimirką pasigirdo garsus trenksmas ir tiesiai ant vyrų įgriuvo namo stogas.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Karštis tiesiog žudė, net ir vėjas buvo visiškai šiltas, nors ir labai stiprus. Praėjo kelios minutės, o mergaitė jau nebeturėjo jėgų eiti. Ji stebėjo porininkus, bet nesuvokė, kokio velnio jie ten amžinai dairosi ir laksto pastebėję kažkokį įdomesnį augalą. Galėjo ant lapelio aprašą parašyti, ką šitas žmogus čia veikia... Jaučiuosi kaip iš medžio iškritusi!
Ji buvo labai pikta ir nepatenkinta tokia užduotimi. O tada žiūrėk pati augalą kažkokį pastebėjo, visiškai sumedėjęs, bet vis tiek su žiedu.
-A... Žiūrėkit?-ji klausiamai nužvelgė porininkus rodydama į tą keistą augalą, o šie, pamatę jį, rodos, buvo paveikti kažkokios radiacijos ir ėmė strykčioti vietoje.
-Mes radome! Augalas, kurio dar niekas nematė, šaunuolis!-vienas iš jų džiūgaudamas pribėgo prie to augalo ir nepagalvojęs iškart palietė žiedą norėdamas jį apžiūrėti. Va ir klaida, kurios net ir Elridė nedarytų. Rodos, vyrukui kažkas įgėlė ir šis krito ant žemės rėkdamas, kad jam skauda. Nė minutės nereikėjo, kai jo pirštas, kuriuo prilietė gėlę, ištino.
O, kad būtų dar šauniau, ėmė kilti dar didesnis vėjas, grifė matė, kaip jis nešioją kopas.
-Ką gi, šaunuolis, sugalvojai mirti, kai prasidėjo didžiulė pūga...-tyliai burbtelėjusi grifė ėmė mąstyti, ką turėtų daryti, rodos, viskas vyko taip greit. Vėjas dar labiau stiprėjo, o karštis trukdė blaiviai mąstyti. Sveikasis vaikinukas apžiūrinėjo savąjį draugą, tačiau akivaizdžiai buvo panikoje, o kaip nebūsi, kaip toks vėjas bet kurią sekundę gali po smėliu paskandinti. Ir matyti buvo labai sunku, vienintelė Elridė buvo sėkminga, kadangi papuolė į žmogaus kūną, kuris nešiojo akinius.
Ir kaip gerai, kad paauglė nepraleidinėjo herbologijos pamokų.  Tas augalas, kuris iš pradžių buvo keistas ir nematytas pagaliau atsirado jos galvoje, o prie to vaizdinio ir savybės. Kaip tokie išminčiai galėjo neatpažinti jo? Savęs klausdama mergaičiukė nusiėmė kuprinę ir ėmė tyrinėti, kas buvo joje. Atrodo, vos kelioms sekundėms atidarė savo kuprinę, o joje jau žiūrėk, kiek smėlio.
Pasigirdo gilus atodūsis, tačiau grifė susirado katilą ir samtį. Aišku, juos ištraukė ir nužvelgė abu vyrukus.
-Mums reikia priešnuodžio, čia Yrdo krūmas,-mergaitei pasakius pavadinimą vyrukai žiobtelėjo, aišku, kad jie žinojo tą augalą, tik turbūt buvo per daug apsidžiaugę radiniu, kad tai suprastų.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
   - Na, negali, tai negali... - nelabai patenkintas, bet susitaikęs su trumpa Adelardo atmintimi numykė Salvatorė. ,,Įdomu, kaip jis sugeba susierzinti dėl tokių dalykų, kai aplinkui miršta žmonės..." - pamintijo Sorenas von Sjuardas. Galbūt todėl šis prisiminimų haliucinatas jam buvo vienas iš pačių įdomiausių, o Salvatorė, nors ir sunkiai pakenčiamas, bet dėmesį patraukiantis žmogus. Ir Salvatorė su Adelardo nebuvo vieninteliai jos veikėjai, į kuriuos buvo galima įsikūnyti. Pompėjos miestas nebuvo mažas.
   - Pasirodo, neturiu, - teatrališkai skėstelėjo rankomis burtininkas. - Nepanikuok, virk tą eliksyrą. Jeigu būtum atsiminęs, mudu jau skrietume lavos paviršiumi, - gūžtelėjo pečiais, priekaištingai dėbtelėdamas į Adelardo. Ištįsėlis kurį laiką akimis pasekiojo po darbo kambarį bešmirinėjantį eliksyrininką, dramatiškai priglaudė delną prie kaktos, užsimerkė.
   - Be abejo, paprašyti gali, - lėtai linktelėjo galva Sorenas von Sjuardas, net neketindamas pakelti kaulėtos plačiosios nuo kėdės. Mat buvo prašyta leidimo paprašyti, o ne padėti.
   Salvatorė tikėjosi susierzinusio Adelardo žvilgsnio, bet tai, kas įvyko po to, tiesą sakant, buvo jam visiškai netikėta. Ant stogo uždribo galva - tpfu, ant galvos stogas. Ne nučiuožė, o uždribo. Smūgis buvo toks baisus, kad vyrui užtemo akyse, atrodė, kad pakaušis perskeltas. Pasigraibęs už sprando, mat pakaušio nepasiekė, pirštais užčiuopė gana nemažai lipnaus skysčio.
   - Adelardo? - sušvokštė burtininkas. - Adelardo, ar tu gyvas? - Salvatorė pajuto didžiulį skausmą gerklėje ir suprato, kad balso stygoms ragučiai. Kaip, beje, ir jam pačiam. Vyras įsirėmė pečiu į lubas laikantį - tai yra laikiusį - rąstigalį ir nustūmė jį šalin. - Išvirk tą eliksyrą, kad ir paprasčiausią... Sutepti apačias... - sušvokštė, šliauždamas pirmyn. Suabejojo, ar draugas jį galėjo išgirsti. - Ar gyvas tu? Sutepti apačias, - sušvokštė vėl nevisiškai blaivia sąmone. Neblaivia apskritai. Sorenas dar mėgino šliaužti į priekį, bet žinojo, kad maždaug šioje vietoje Salvatorės gyvybė turėtų užgesti. Tai buvo visai logiška, nors skirtingai išgėrus šį prisiminimų haliucinatą žmonės jame elgdavosi skirtingai - priklausomai nuo į juos įsikūnijusių dabarties žmonių sprendimų. Šiame variante Salvatorei turbūt tiesiog nebus lemta pabėgti iš Pompėjos.
   - Sutepti apačias, - išsiveržė dar viena ta pati frazė iš Soreno - Salvatorės lūpų. - Sutepti rogių slides...
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antra NIV pamoka visiems kursams.
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Iškilo tokia bėda, kad priešnuodžio grifė neatsiminė, juk negalėjo visų eliksyrų receptų žinoti. Bet, rodos, vyrukai buvę kartu puikiai tą išmanė. Viskam pasiruošę jie ištraukė vandens ir ingredientus ir liepė mergaičiukei gaminti eliksyrą.
-Jūs paduokit man viską...-tyliai burbtelėjusi Elridė paėmė katilą, kuriame jau buvo pripustyta smėlio. Po velnių... Jis čia normaliai nepasidarys... Jau suvokdama, kad nieko gero nebus mergaitė pripylė vandens ir užkaitė katilą, ugnį sukūrė vienas iš vyrukų.
Kaip gerai, kad ingredientus jai padavinėjo, tad mergaičiukei tereikėjo išmąstyti, ar juos įprastai mesti, ar kažką papjaustyti. Nors su kuo pjaustyti nebuvo. Pasigirdo gilus atodūsis, paauglė nužvelgė samtį ir paėmusi jį pabandė perskelti dermo vaisių, jos laimei, pavyko. Tik šiek tiek išblaškė pradėjęs dejuoti žmogus, grifė trumpam nusuko žvilgsnį nuo katilo atitraukdama ranką nuo jo ir žvilgtelėjusi atgal keiktelėjo. Į vandenį vėjas vėl pripustė smėlio, o ir ugnis buvo kiek prigesusi nuo to, rodos, žmonės užstoti tokio dalyko negalėjo.
-Kodėl man tokia nesąmonė...-savęs klausdama mergaitė baigė dėti visus ingredientus tikėdamasi, kad tos smiltelės nieko nepakeis. Dar šiek tiek pamaitė ir greitai susiradusi kuprinėje kolbą įpylė skystį į ją. Padavusi vyrukui mergaitė atsiduso, ji nesijautė padariusi gerą darbą, o juolabiau, smėlis buvo apsėmės jos kuprinę. Kad tik greičiau ištrūkti iš čia... Nežinia, gal Dievas išklausė jos maldas. Ją apėmė didžiulis svaigulys, bet užsimerkti mergaitė nenorėjo, ji stebėjo tą vyruką, kuris privalėjo išgerti eliksyrą. Tik deja, kai jis tą padarė visas išbalo, rodos, smėlis patekęs į eliksyrą jį visiškai sugadino. Taip ir grįžo Elridė į klasę su tragišku vaizdu, kaip miršta žmogus.
Nusivylusi savo gebėjimais mergaitė nužvelgė klasę ir pasirėmusi galvą rankomis laukė pamokos pabaigos.