[Wrena Alder]

 Labai atsargiai, bijodama, lyg lapelis galėtų plyšti, atsivertė ir pamatė burtažodį. Ventus. Prasčiausia buvo tame, jog nė nenutuokė ką reiškia šis burtažodis, stebėjo popierėlį bandydama prisiminti - juk kažkada mokėsi ar bent jau apie tokį skaitė, profesorė nabūtų leidusi jai gauti per sunkaus burtažodžio, juk ir visi kiti mokinukai, priskiriami prie mažiukų (ketvirto kurso Alder bijojo dėl to, kad bus laikoma jau prie didesnių ir užduotys taps sudėtingesnėmis).Tiesą sakant, gerokai sunerimo - o kas, jei bus palaikyta visiška nemokša, tačiau Mionos klausti ką reiškia burtažodis nedrįso, kas buvo josios prastokas įprotis - ne visuomet viską išsiaiškinti, tačiau jau buvo per vėlu. Išgirdusi, kad grifiukė pradės, šyptelėjo ir linktelėjus atsitraukė gerokai atgal. Laikydama iš ąžuolo padirbtą lazdelę, stebėjo Mioną, kaip ši meta ugnelę ir netrukus, lyg iš kažkur prisiminus lazdelės judesį (taigi žinoma, jog prisiminus, skaitė apie šiuos kerus kažkuriame vadovėlyje) mostelėjo lazdele ir suraizgius nesunkų ornamentą, ištarė burtažodį:
 -Ventus!- deja, mokinukė nebuvo tinkamai susikaupus, tad vėjas tiesiog pakreipė taikliai mestą ugnelę į šoną ir ji praskrido pro kairįjį švilpiukės šoną. Vėjelis. Va kas yra tas Ventus. Kaip aš anksčiau nesusiprotėjau?
 Šviesiaplaukė atsisukusi pamatė, kaip ugnelė atsitrenkia į suolą ir garsiai pokštelėjusi susprogo išnykdama. Nieko, Miona turi dar dvi ugneles. Kiek nusiraminusi, mat bent šis tas pavyko, pasiėmė vieną iš trijų savo ugnelių ir pasistengusi nusitaikyti, metė į grifę. Kaži, o jinai žino savo burtažodžio reikšmę? Mergaičiukė susimąstė paskutiniąją sekundę, bet prisiminė, jog tai ji, o ne kas kitas yra kilus iš žiobarų šeimos ir labai daug ko nežino.

[Kaylie Mateo]

Kaylie buvo juokinga stebėti vaikį. Šiam visiškai nesisekė, jis atrodo ir turėjo apsiginti, tačiau jam ne kaip sekėsi, mergina to burtažodžio nežinojo ir pati nesuprato kodėl jis neveikia, tačiau turbūt berniūkštis, kurio vardo mergina nežinojo kažką ne taip darė..
Grifui neapsigynus, atėjo jo eilė, tačiau ir ši buvo nelabai sėkminga, viena ugnelė atsitrenkė jam į koją, jos neatrodė labai pavojingos, tačiau turbūt kažką jaust vistiek vaikinas turėjo..
Kay laukė kol tas ugninis kamuolys pasieks ir ją, tačiau šis labai nukreivaliojo ir Mateo te reikėjo pasilenkt.. Ji net nenaudojo burtažodžio, kuris buvo duotas ir, kurį vartojo ankščiau..
- Na manau neblogai, - šyptelėjo Kay ir rankoje laikė dar dvi ugneles.. Galvojo ar leisti po vieną ar iškart dvi, bet pamačius vaikino nesėkmes nusprendė pajuokauti ir paleisti dvi iškart..
- Pasiruošęs? - Pašaipiai paklausė grifė ir iš pradžių metė vieną ugnelę, po kiek laiko paleido ir kitą, tačiau toji nuskrido kažkur į kitą klasės pusę..
- Ups..

[Miona Hera]

Mergaitė stebėjo, kaip žaižaruojanti ugnelė skrieja porininkės pusėn. Gal ir neblogai mečiau... - pagalvojo, tačiau greit mintis išgaravo, kai Wrena paskutinę sekundę išsisuko nuo lekiančio kamuoliuko. Antrakursė nusišypsojo švilpei. Kamuoliukas praskriejo pro pat mergaitės šoną. Metikė stebėjo, kaip ugnelė pokšteli ir mažytės žiežirbos tiesiog išgaruoja. Gražiai, - pasigrožėjo vaizdiniu grifiukė.
Surimtėti privertė Wrenos pasiruošimas mesti kamuoliuką. Miona Hera susitelkė į lšviesiaplaukės rankoje laikomą liepsnelę, kuri netrukus jau skriejo vienuolikmetės link. Jau po akimirkos, mostelėjusi lazdele ir gan ryžtingai pasakiusi burtažodį, kairėje rankoje laikė paprasčiausią knygą, kuri atlėkė nuo josios suolo. Tačiau rudaplaukė nespėjo prisidengti ja sau dešinio peties ir išgirdo pokštelint ugnelę.
- Ak, štai ir nepavyko man. Na, ką gi, - kiek nusivylusi savimi padėjo knygą atgal ant suolo ir paėmė liepsnelę. Pasiteiravusi, ar Wrena jau gali gintis, sviedė liepsnelę, kuri kažkaip įgijo svorio. Mergaitė abejojo, ar pataikys. Tai, kad tariama varžovė išsisuko nuo ugnelės, kiek sutirpdė Mionos pasitikėjimą savo jėgomis, ir antrakursė jau nebesitikėjo, kad pataikys. Net liepsnelė, atrodė, skriejo lėčiau nei pirmąsyk. Krislą džiaugsmo kėlė tai, kad savimi patenkinta jausis bent Wrena. Juk taip smagu stebėti, kaip žmonės savimi džiaugiasi!

[Matthew Turner]

Matthew tikėjosi, kad šita tragiška praktika yra pagaliau baigta, kai išgirdo porininkę klausiant, ar jis pasiruošęs. Ką?! Ir vėl?! pasipiktino Matthew, tačiau nebeturėjo laiko piktintis - ugnies kamuoliukas jau artėjo prie jo. Antrakursis nutarė išbandyti tą patį burtažodį. Bent jau žinau, kaip tarti spėjo pagalvoti Matthew ir skubiai sušuko:
- Aguamenti!
Vandens srovelė pasileido iš lazdelės, bet buvo akivaizdu, kad apsiginti nuo ugnies su tokia menka srove jis nepajėgs.
- Aguamenti! - pakartojo Matthew ir srovė sustiprėjo. Ji atsimušė į ugnies kamuolį ir atrodė, kad jį nukreips. Tačiau berniukas per greitai nuleido lazdelę. Srovė nutrūko, o, pasirodo, ugnies kamuolys tuo metu buvo tiesiai virš galvos... Tad jis pataikė tiesiai Matthew į pakaušį. Antrakursis vėl nusikeikė ir piktai galvojo. Gyvenime neisiu daugiau į tokias pamokas... Čia tikrai nužudys mane vieną kartą.
Matthew buvo be galo piktas, tačiau jam patiko tai, kad, kaip spėjo pamatyti akies krašteliu, jo porininkė paleido ir antrą ugnelę, tačiau ši nuskriejo nežinia kur.
Berniukas piktas pasitraukė prie sienos ir nekantriai laukė pamokos pabaigos.

[Morisas Banoveris]

Karen sutikus dirbti kartu Morisas nuėjo prie stalo pasiimti lapelio ir ugnelių. Pasekęs Rasel pavyzdžiu pasiėmė irgi keturias ir nusekė paskui ją. Džekei paklausus ar negalėtų pradėti pirmas klastuolis linktelėko galvą ir pasižiūrėjo į lapelį ant kurio buvo parašyta:

Aqua eructo

Na ką pažiūrėsim ar pavyks man išvengti bent vienos ugnelės.
 -Aš pasiruošęs gali pradėti leisti ugneles į mane, -pasakė ir pasiruošė.
Klastuolei paleidus pirmąją ugnelę vaikinas pabandė jos išvengti, bet nepavyko, tad kai buvo paleista antra ugnelė pabandė burtažodį:
 -Aqua eructo, -iš lazdelės ėmė lašėti vanduo, todėl Morisas pakratė lazdelę ir iš jos pasileido stipri srovė kuri nunešė jį iki durų ir tik jis liko šlapias, nes vanduo pralėkė pro paliktą tarpą iki lango ir išdaužęs stiklą nusileido ant žemės.
 -Aš sveikas, -tarstelėjo ir pasiruošė trečiajai ugnelei. --Aqua eructo, -vandens
čiurkšlė pasileido iš lazdelės kai buvo paleista ugnelė ir pataikė į merginą taip sušlapindamas ją. -Na liko paskutinė ugnelė, aš, bet kada pasirengęs.

[Lucy Lewins]

Stebėdama, kaip darbuojasi klasė Lucy tik šypteldavo. Ji matė kiekvieną vaikų veiksmą ir buvo patenkinta, kad šie sugebėjo padaryti bent kažką. Aišku, sunku, jei kažkuris gavo nežinomą burtažodį, bet taip reikia. Profesorei netgi juokinga pasidarė, kad daugelis mokinių liko šlapi. Galbūt jiems nemalonu, bet pati juodaplaukė juk liko sausa.
Neturėdama ką veikti aukštaūgė ėmė vaikščioti po klasę toliau stebėdama vaikus. Pamoka ėjo į galą. Tačiau mokiniai toliau vykdė praktiką. Profesoriai kilo noras paimti tą nelemtą ugnelę ir mesti į kažkurį, patikrinti, kokia greita jų reakcija, bet susilaikė. Grįžusi į savo vietą išsitraukė tą ugnelę ir ėmė ją mėtyti rankoje. Vienas metimas, kitas ir tada sprogimo garsas. Sukikenusi dėl tokio dalyko Lucy pasiėmė dar vieną ugnelę. Matot, ką nuobodulys padaro žmonėms? Net profesoriai ne vaikus stebi ir jų taisyt eina, o sėdi ir su ugnelėmis žaidžia!
Bet visgi žaisti jai teko ne taip ir ilgai, dar viena sprogusi ugnelė ir jos pamoka baigėsi. Giliai atsidususi, kadangi jai buvo visai įdomu jas mėtyti, atsistojo ir nusišypsojo.
-Malonu, kas atėjote į pamoką ir tikiuosi jus pamatyti kitoje. Taip pat ačiū, kad likote be visokiausių traumų...-Taip ištarusi ji vėl atsisėdo į savo kėdę ir stebėjo, kaip vaikai išpėdina iš klasės.