0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Kraujuojančios nosys, keiksmai, pyktis ir noras muštuku užbaigti oponentų pasirodymą šiose rungtynėse. Geriausiu atveju - užbaigti pasirodymą iš vis. Azarto ir adrenalino mišinys it narkotikas paveikė visus aikštėje buvusiuosius - tiek žaidėjus, tiek aistringus sirgalius. Pagaliau kvidičas numetė paslapties ir apsimetinėjimo šydą nuo šių, atrodo, gerų ir rūpestingų paauglių geltonais ar mėlynais marškinėliais, spėjusių pasidabinti krintančiais prakaito ir kraujo lašeliais.
Beatrice kilstelėjo lūpų kampučius, besidžiaugdama sena gyvenimo tiesa - visi turėjo išlikimo instinktą ir agresyviąją pusę, net jei ji ir pasireikšdavo tik kvidičo aikštėje. Sulaužytų nosių ir nuskeltų dantų niekad nebus per daug, tad kraujuojančios lūpos šiuo metu tebuvo vaikų žaidimai.
Nors rungtynes šešioliktus metus skaičiuojanti mergina pradėjo nedrąsiai ir abejodama savimi, dabar ji negalėjo labiau nekreipti dėmesio į prieš akis skraidančius muštukus. Jautė, kad ir kitiems to muštuko būta menkos aukos - Roana, kaip suprato iš jos buvimo netoliese, buvo pasiryžusi susidurti su minėtuoju sadistišku kamuoliu jei tokio žingsnio būtų reikėję. Pagarbos jauni švilpiai vertingai nusipelnė - bailiems ir skausmo vengiantiems žmonėms čia buvo ne vieta. Jausdamasi kitų taikiniu, mergina tik kilstelėjo antakį it mesdama iššūkį varnanagių atmušėjai ir pakreipusi šluotos kotą, ji nėrė žemyn praskridama priešais Skylar. Jei negalėjo sučiupti aukso šmaukšto šią akimirką, tai bent jau pasimėgaus varnių nesėkmingais bandymais ją atakuoti muštukais.
Skriejant tik metrą virš žemės galėjai lengvai užuosti šviežiai nupjautos žolės kvapą. Kuo dar išsiskiria skrydis pažeme? Varno Nago aistruolių džiaugsmo vaisiumi - besilaistančiais gėrimais, krintančiais iš tribūnų. Muštukų išvengti lengva, bet pabandyk taip su pasukų punšu. Pačių varnių labui gaudytoja norėtų savo aprangą išlaikyti švarią - niekad nežinosi, ką vieniša atsitiktinai užklupta varna pilies koridoriuose gali patirti. Po akimirkos jau spėjo pabosti nuo statiškos žemės ir apsidžiaugė, blizgėjimą išvydusi judantį žemyn iš aukšto dangaus prie Švilpynės lankų. Gal pagaliau tai būta Švilpynės pergalę lemiančio šmaukšto?
Neleisdama sau nė akimirkos prašvaistyti abejonėms, Beatrice šovė į viršų taip pat staigiai, kaip kad prieš minutę buvo nusileidusi žemyn. Varno Nago aistruoliai vis dar rėkė visa gerkle, taip paneigdami bet kokių romaus inteligentiškumo ląstelių buvimą. Suprastų taip besielgiančius grifukus, jie tai visi karštakraujai, bet varnanagiai… Atleistina - tai būta kvidičo, kuriame virė kraujas ir emocijos, o ko tikėtis iš paauglių, kurių galimybės varžytis tarpusavyje buvo tik dvi – moksluose ir kvidiče. Akivaizdu, kad kvidičui teko kiekvieno iš čia buvusio sukauptas pyktis ir jėgos – nebuvo daugiau kur jų išnaudoti šioje nuo pasaulio izoliuotoje mokykloje. Tiek beliko, iki kol pradės žaidėjai tarpusavy stumdytis ir iš blokštų nebe į muštukus, o į vienas kitą trankytis.
Iš kitos aikštės pusės skrisdama Švilpynės lankų link, šeštakursė nenuleido akių nuo su saulės spinduliais žaidžiančios figūrėlės. Ir tik po akimirkos blizgesys pradingo, taip priversdamas Beatrice sunerimti. Tikėdamasi, kad jis pasislėpė už Keito nugaros, mergina nė sekundei nestabdė ir lėkė ties matytu objektu, kažkur mintyse primindama sau, kad netyčia nenutrenktų Švilpynės gynėjo nuo šluotos iš to netikėtumo. Ir būdama užtikrinta, kad šio karto nebūta apgaulingo.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 2; 6 ]

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Kai savo mintyse pražvengi, kad šį kartą tikrai būsi nutrenktas, pasaulis ryškiau nusišviečia.
Ir palengvėja viduje, ir šypsena atsiranda veide.
Ak, ta ironija.
Kajus lengviau atsikvėpė, sužinojęs, kad Bea liko sveika, gyva ir nė nepaliesta. Kažin, kiek tai tęsis?- pasileidęs gaudyti ne šmaukšto, o muštuko, savęs paklausė mažasis kapitonas,- Kažin, kada aš ir Beatrice būsim nutrenkti? Kada rungtynės pasibaigs? Kas pirmasis palūš ir neatlaikys varžovų spaudimo? "Kada?", "Kaip?", "Kas?", "Kur?"- vis sukosi jaunojo burtininko galvoje.
Varnanagiai buvo tikri kietaspradžiai žemaičiai-  nei vienas nė nesitraukė per sprindį, atkakliai, aršiai kovėsi dėl kritlio, o ką dar bekalbėti apie jųjų atmušėją, kuri jau tapo keiksmažodžiu švilpiui. Varniai turėjo komandą, kurią buvo galima pavadinti Kitos kita Svajonių komanda (amerikiečiai turėjo savo Svajonių komandą, lietuviai - savo Kitą Svajonių komandą) Viena vertus, prieš juos žaisti yra sunku, kad net šiurpas krečia, kitavertus - tai ir yra nuostabu.
Kajus atliko viražą. Akies krašteliu pastebėjęs Sebastiano veiksmą, susiraukė ir nuskriejo tolyn. Kapitonas žinojo - jų prioritetas yra labiau aukso šmauktas, ne kritlis.
Būk stipri, Ro.
Taip, stiprybės prireiks ir reikia visai komandai. Per jo, Olivios žioplumą, švilpė nedalyvavo rungtynėse, kurios šios klaidos "dėka" bemaž tapo epine, herojine, kova. Keturi prieš penkis. Kas jau kas, bet švilpiai per šiuos du kvidičo čempionatus moka stebinti!
Wintersas, Igorio globotinis, staigiai kryptelėjo šluotą, pavirsdamas į dešinę it žiobarų motociklininkas lenktynėse. Pirštai stipriau suspaudė medinį, kietą blokštą, kuris net nežinia, kada suluš nuo atmušimų, tamsios akys nelyginant kaip degutas prismerkė nuo išvystamo greičio. Juodas taškas artėjo.
Berniūkštis jau buvo besiruošiąs užsimoti ir nutrenkti į kieno nors makufelį prakeiktąjį muštuką, kai Dievo ar Likimo ar Gyvenimo - kaip bepavadinsi - pirštai sujaukė Kajaus planus. Ir ponas Netikėtumas pasirodė kvidičo rungtynėse.
Bangt!
Kajus žaibiškai atsisuko garso šaltinio link ir išvydo Skylar, Varno Nago atmušėjos, paleistą muštuką, kuris kaip žinoma ir labai, labai, labai netikėtai skriejo švilpio pusėn.
Bet, rimtai, kaip netikėta. Dar ant tų pačių žodžių, pasvartymų pačioje pradžoje ar tik ne šį kartą būsi nenutrenktas nuo vaizdo it musė nuo televizoriaus ekrano.
Švilpio širdis vos neišoko iš krūtinės, nesaugumo jausmas užkariavo rudaplaukio mintis. Jis privalės rizikuoti. Šį kartą jau nebebus galima panaudoti dvigubos gynybos. Dabar pats privalės už save pakovoti.
Ir taip padarė.
Blokštas sušvytavo šalia galvos it tas sunkiai apibūdinamas senovinis laikrodis, berniuko raumenys įsitempė, o po to atsipalaidavo.
Laikas sustojo. Ir Kajus jau nebežinojo ar atmušė muštuką ir ar pasiuteliškas kamuolys nušvilpė teisinga linkme.

[Lekiančio muštuko atmušimas į Norą 3, 5]

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
  Skriejo lyg būtų išdegusi akis. Juk nuo to suknisto laiko priklausė ar spės įsiterpti tarp komandos draugės ir muštuko, ar ne. Švelnus vėjelis buvo priverstas pasikeisti - tapti kur kas grubesniu. Vėjo pirštai šiek tiek apledėjo, paaštrėjo. Jie skaudžiai badė merginukės skruostus, palikdami raudonio pėdsakus. Žinoma, Elytei nebuvo laiko rūpintis menku skausmu. Visas varnės dėmesys buvo sutelktas ties Skylar.
  Buvo prie pat jau merginos ir stipriai truktelėjo šluotą, norėdama ją sustabdyti. Ji tik garsiai suklykė ir, neklausydama Elės įsakymo, nuskriejo tolyn. Nustebo mergina tikrai ne juokais. Juk praleido tokią progą išgelbėti Varno Nago komandos draugę. Nieko nelaukdama padarė mažą mirties kilpą ir patraukė link objekto, reikalaujančio daugiausiai jos dėmesio. Žinoma, skrisdama prie lankų dar užmetė akį į Skylar. Muštukas net nepasiekė jos. Kas čia darosi? Nejau švilpiai yra tokie silpni ir nesugeba net padoriai kritlio mesti ar atmušti muštuko? Wow... Visai jau kokie. Na, bent mums iš to naudos yra.
  - O kas tau ten atsitiko? Kai stabdžiau, tu kaip tik padidinai greitį ir nurūkai. Ar tik nebūsi su švilpiais susidėjusi, a? Nes jei taip, tai tavęs laukia šilta vietelė - židinys, - pagrasino Eleizija Stigler, Varno Nago gynėja, savo šluotai. - Su manimi menki juokai, šluotkoti.
  Grįžo į savo nuobodžią poziciją. Na... Ji nebuvo tokia ir nuobodi. Juk gavo galimybę tarti kelius karčius žodelius Roanai. Nežinia kodėl, bet pastaroji švilpė mėlynų marškinėlių savininkei nepatiko. Gal dėl to kalti laukai ar kokia kita nesąmonė, bet Elė negalėjo matyti savęs kartu su ja ramiai geriančias šiltą žaliąją arbatėlę ir kramsnojančias meduolinius sausainiukus. Tiesiog nesąmonė.
  Po šių visų netikėtų pasiskraidymų, nuotykių varniukė pastebėjo vieną smulkmenėlę. Tai buvo susiję su jos apranga. Juodos kelnės buvo labai jau ankštos. Taip stipriai aptempė merginos blauzdas, šlaunis, kad pastaroji jautėsi lyg nešiotų korsetą ant apatinės kūno dalies. Na... Elė niekada nebuvo dėvėjusi korseto, tačiau nujautė, kad jausmas turėtų būti panašus. Tačiau šis "korsetas" buvo geresnis nei tikrieji. Korsetas, kurį dėvėjo Elė, nors netrukdė kvėpuoti.
  Pastebėjusi, kaip Sebastiano sviedžiamas kritlis perskrodžia lanką, ji nesusivaldė ir pradėjo šūkauti:
  - Valioooooooo... Varnos! Turime jau dešimtu taškų.
 Bet palaukite. Jei varniai įmetė kritlį, tai reiškia, kad tas odinis kamuolys dabar priklausys švilpiams. Iškėlė galvą, norėdama sužinoti, kas turi kamuolį. Nepatikėsite, tačiau Elė net nenustebo. Roana... Žinoma. Tai reiškė tik vieną. Ta švilpė dabar atskris ir norės sužibėti Elei ją matant. Deja, ji nežino, kad Eleizija nuleis tą mergiūkštę ant žemės.
  Viena sruogelė labai trukdė Elei, nes plevėsavo priešais akis. Varnė ketino ją užsikišti už ausies, kai pajuto, kad plaukų gumytė jau neprilaikė plaukų kasoje. Ji buvo dingusi. Ištirpo lyg ledukas. Štai kodėl visą tą laiką tie plaukai maišėsi jai. Elytė tiesiog manė, kad kelios sruogelės pabėgo iš draugiškos kasos. Na... Pasirodo, kelios sruogelės buvo visi plaukai.
  Kažkas pasimaišė Elės matymo lauke. Tai buvo Kajus, kitas švilpis. Jis ketino atmušti lekiantį muštuką į... Į Norą? Bet juk tai pagrindinė komandos narė. Elė to neleis. Stipriai niuktelėjusi į šluotą, pasileido link komandos kapitonės, norėdama sužlugdyti Kajaus planus.

[Bandymas uždengti komandos draugę Norą stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 1;4]

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Vintės akys prisipildė nuostabos. Dėl patirto šoko sustingusi mergaitė negalėjo patikėti tuo, kas ką tik įvyko. Ji sėkmingai perdavė kamuolį, niekam jo neatėmus, nenukreipus kita kryptimi ar kokiu kitu būdu nesugadinus šio nepakartojamo momento? O vėliau kritlis dar ir padovanojo pirmąją dešimtį taškų jos koledžui, Varno Nagui? Ši veiksmų seka labiau panašėjo į pastraipą, kurią būtų galėjęs rasti žiobarų brolių Grimų pasakų skaitytojas, negu realybę.
Pūstaskruostė pradėjo krykštauti, iš visų jėgų stengdamasi nebūti paveikta tokios laimės taip, kad nuvirstų nuo šluotos. Buvusi prefektė savo veiksmais priminė trimetį, pirmąkart paragavusi gardžiausio dalyko pasaulyje - mėtinio skonio ledų. Pastarieji buvo užtikrintas varniukės džiaugsmo šaltinis, jais nuolat lepindavo žiobaras tėtis, kuris taip pat didžiavosi smaližiaus titulu.
Atidžiai stebėdama kvidičo žaidėjais bei sirgaliais pripildytą pilies teritoriją, moksleivė pradėjo svarstyti, ar būtų patikėjusi, jei kas prieš mėnesį būtų pasakęs, jog ji atsidurs čia - sportinio žaidimo sūkuryje. Nors atsakymas, žinoma, buvo ganėtinai akivaizdus. Ne. Ir vis dėlto būtybė, visą gyvenimą maniusi esanti nesportiška, ne, ne tik maniusi, buvusi nesportiška, ėmė svarstyti, jog galbūt būtų visai smagu imti lankyti kokios nors aktyvios veiklos treniruotes. Kad ir kvidičo. Juk yra kažkokių programų totaliems nevykėliams, tiesa? Ir baimių įveikimo kursų? Pirmūnė pasižymėjo intelektu, ne gera ilgalaike atmintimi, bet galėjo prisiekti, jog apie kažką panašaus buvo skaičiusi. Jeigu išties egzistuoja, nepakenktų išbandyti.
Tiesą sakant, kad ir kaip juokingai (o gal graudžiai) skambėtų, svarstydama apie iš komforto zonos ne tik išspiriančias, bet ir už apykaklės ištempiančias procedūras, Vintė visai pamiršo, jog reikia žaisti. Paauglės smegenys niekuomet nemokėjo vykdyti kelių užduočių vienu metu, tad paklydimas svajonėse nebuvo itin retas įvykis, tačiau rungtynės tikriausiai nebuvo geriausia vieta tam praktikuoti. Kritlis dabar buvo geltonųjų valioje; dėl jo atgavimo, panašu, varniukai nebyliai pasiuntė Sebastianą, kurio antrąjį vardą bei pavardę išsiblaškėlė Adamson tardavo labai ypatingu būdų - „Vardas Pavardė“. Jis išsyk pripuolė prie švilpių puolėjos ir ėmė daryti įmantrius, aukštaūgei neįkandamus judesius, kurie, trečiakursė nesuprato, turėjo arba padėti atkovoti kamuolį, arba įbauginti varžovą. Suspaudusi kumštukus, trumpaplaukė šnibždėjo viduje nebesutelpančias emocijas, vildamasi, kad keistoji Vardo Pavardės taktika pasiteisins.
Tačiau nuo svajonių greitai nuvijo muštukas, pasirodęs nedrąsuolės rodomojo lauko pakraštyje bei beketinantis užgauti jos draugę ir, dar svarbiau, komandos kapitonę bei gaudytoją Norą. Praktikoje žinių stinganti trylikametė buvo neblogai apsikausčiusi kvidičo teorijoje, tad žinojo, jog vyresnę mergaitę reikia saugoti, aukojant kiekvieną kaulą, kiekvieną kraujo lašą. Todėl nė nedvejodama stipriai apglėbė savo „Rugiagėlę“, o po poros sekundėlių jau buvo atsukusi nugarą (pernelyg bijojo veidu atsigręžti į kamuolį) kryptimi, iš kurios skriejo objektas, taip prisijungdama prie Elės. Dar spėjo šyptelėti bendramokslei.

[Bandymas uždengti komandos draugę Norą stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 2;3]

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
RPG vertinimas

Roana Amneta: 10
Keitas Kolinsas: 9
Nora Kühnemund: 10
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 10
Skylar Rivers: 9
Beatriče Mae Peck: 10
Kajus Arno Wintersas: 8
Eleizija Stigler: 10
Vintė Adamson: 10

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų (K)

Nora Kühnemund [6] - Beatriče Mae Peck [6] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Sebastianas Azrielis Herondeilas [6] - Roana Amneta [5] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Sebastianui Azrieliui Herondeilui.
Skylar Rivers [5] - Kajus Arno Wintersas [4] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Skylar Rivers.
Kajus Arno Wintersas [4] - Nora Kühnemund [6] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Eleizija Stigler [7] - Kajus Arno Wintersas [4] = KS [3] = 3 papildomi kauliuko ridenimai Eleizijai Stigler.
Vintė Adamson [5] - Kajus Arno Wintersas [4] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Vintei Adamson.

Komandinis koeficientų palyginimas

Varno Nagas [2,5] - Švilpynė [2,0] = KKS [0,5] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Roana Amneta: -
Keitas Kolinsas: -
Nora Kühnemund: 1
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 6; 3
Skylar Rivers: 2; 1; 3
Beatriče Mae Peck: 1
Kajus Arno Wintersas: 3
Eleizija Stigler: 6; 1; 3; 2; 6
Vintė Adamson: 3; 6

Roana Amneta neatlieka veiksmų.
Keitas Kolinsas neatlieka veiksmų.
Nora Kühnemund nepastebi aukso šmaukšto.
Sebastianas Azrielis Herondeilas neperima kritlio.
Skylar Rivers atmuša muštuką į Kajų Arno Wintersą.
Beatriče Mae Peck nepastebi aukso šmaukšto.
Kajus Arno Wintersas atmuša muštuką nuo savęs į Norą Kühnemund.
Eleizija Stigler užstoją Norą Kühnemund nuo muštuko.
Vintės Adamson atliekamas veiksmas anuliuojamas, nes muštukas pataikė į Eleiziją Stigler.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis pas Roaną Amnetą.
Eleizija Stigler gali būti pamušta muštuko dar 3 kartus.
Rezultatas: Varno Nagas 10 - 0 Švilpynė.

*

Anmeya

  Žvalgytis už nugaros laiko nebuvo - bet kuris iš priešininkų galėjo tiesti savo pirštus prie kritlio. Roana net nedrįso apsižvalginėti - tai tik atimtų dar saują ir taip brangaus laiko. Netrukus ausys pagavo skriejančios šluotos garsą, kažkas artinosi. Sprendžiant iš to, kad šluota "burzgėjo" tolygiai tai buvo bendraamžis Azrielis. Po šimts pypkių, ar tau neužknisa manęs vytis, ką? pamąstė jaunuolė ir atsiduso, žinoma mintyse - nesinorėjo išsiduot jog kantrybė jau šiek tiek ant ribos.
  Akimirkai dingęs garsas, tuoj pat vėl pasirodė atnešdamas su savim ne itin malonų varnanagio balsą. Mergytei? Kaip jis drįsta? išklausiusi visą to "niekšelio"/"alfa-patino" monologą atrėžė:
- Aš tau ne mergytė, Sebastianai Azrieli Herondeilai. Atrodo pats labiau pavargai, stiprioji lytis dar vadinasi. Ištvermės turėsiu daugiau nei tu, o jėgos man pakanka. Manau galėjai tai pastebėti žaidimo eigoje. - Piktdžiugiškai jam šyptelėjo, nors viduje degė iš gėdos. - Gal tau pačiam reikia pertraukos, brangusis? - Rausvaplaukės veidelyje pasirodė dirbtina šypsena ir pamačiusi vaikino kėsinimus, pakeitė kryptį, o tada pradėjo skristi Varno Nago lankų link. Žinojo, kad dabar gali mesti kritlį ir būtų šaunu, oj kaip šaunu jeigu šis raudonasis pataikytų tiesiai į vieną iš 3 lankų. Pakeliui Amneta spėjo pastebėti ir tą, kad kita pamaiva - "Elytė" buvo nutrenkta muštuko. - Tu Dievas, Kajau Arno Wintersai! - Surėkė iš visų plaučių kapitonui. Dabar ji tikrai turėjo daugiau šansų pataikyti į lankus. Girdėjo sirgalių rėksmus, kurie dėjo didelį pliusą Roanai prie ištvermės ir noro laimėti. Žinodama, kad dabar nei vienas mėlynasis negali atimti kritlio, leido sau apsižvalgyti. Tikslas vis dar nebuvo pasiektas net penkiasdešimčia procentų - aukso šmaukštas nebuvo pastebėtas nei vienos gaudytojos, kas reiškė jog žaidimas nesibaigs po kelių minučių. Atrodė lyg likimas tyčiojasi iš Švilpynės, prieš beveik ketverius metus laimėjusiai pirmą vietą tarp visų koledžų kvidičo čempionate. Įdomu ar šiemet mums pavyks laimėti? pradėjo svarstyti ji. Į minčių liūną per daug neklimpo - stengėsi likti šiame pasaulyje tiek, kad matytų kur skrenda ir prisimintų ką turi padaryti.
  Pradėjęs "dainuoti" pilvas pareiškė, kad šios rungtynės jau užsitęsė. Bent jau pačiai Ro (nežinia kaip kitiems komandos nariams) labai norėjosi valgyti ir dabar turbūt su malonumu susigrustų visą Cukrinio Kiškučio asortimentą į skrandį. Puolėjai beliko tikėtis, kad šioms rungtynėms pasibaigus Hogvartse, o tiksliau Didžiojoje salėje bus pilni stalai maisto ir galima bus skaniai bei sočiai papietauti. Nuvijusi mintis apie maistą (kad dar labiau/daugiau netaptų alkana), pabandė save išblaškyt. "Ant liežuvio" tuoj pat pasirodė ir dainelė, kurią mergaitė mokėjo mintinai ir ne veltui Susirask margam pasauly savo vietą tarp draugų... Tegyvuoja Švilpynė sudainavo mintyse visą savo koledžo himną, kuris atrodo tik pridėjo motyvacijos prefektei.
  Pakankamai priartėjusi prie varnanagių lankų, žaliaakė užsimojo ir metė kritlį tiesiai į vidurinį lanką. Maldauju, pataikyk, maldauju užsimerkė ir stipriai suėmė šluotą, net krumpliai pabalo.

[Metimas išlaikius kritlį pas save bent vieną RPG ratą: 5]

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
  Mažajai kapitonei netrūko drąsos, jėgos ir greičio, ištverme irgi galėjo pasižymėti. Tačiau ko jai tikrai trūko, tai kantrybės. Įprastai per pamokas negalėdavo išsėdėti ramiai, dėl to džiaugdavosi pagaliau ištrūkusi į areną, galėdama išlieti visą savo energiją, kurios susikaupdavo labai daug. Vis dėlto šiandienos rungtynės reikalavo tos nelemtos kantrybės, tad kapitonė jau buvo bepradedanti nerimauti. O kai ji nerimaudavo, viskas dar labiau krisdavo iš rankų.
  Be to, maivymasis savo sugebėjimais bei pastarasis bandymas užsilipti ant šluotos reikalavo daug jėgų, tad ji jau jautėsi išsunkta kaip apelsinas, ką tik virtęs sultimis (apelsinų sultis ji, tarp kitko, tikrai mėgo). Kol ji lėtai sklandė aplinkui, bandydama atgauti jėgas, nugirdo ypač nedraugišką Švilpynės mokinės komentarą. Ir jie dar skelbiami draugiškiausiu koledžu? Kurgi ne, juk jų puolėja puikus to pavyzdys!, sarkastiškos mintys gimė jos mažytėje galvutėje, kur tuščios vietos buvo daugiau negu pilkosios košės.
  Nors ir neprotinga stereotipiška varniams prasme, Nora buvo labai įžvalgi ir savaip išmintinga, jei leisite šitaip išsireikšti. Gal dėl to šį vienintelį sykį susilaikė nepasakiusi šio bei to atkirčiai – ko jau ko,  bet tikrai netroško nusiristi taip žemai kaip toji puolėja, pasipuošusi geltonais marškinėliais. Taip žemai, kad grindjuosčių lygis buvo visai neblogas, palyginti.
  Tik tada pastebėjo lekiantį į save muštuką. Kol jos smegenėlės vis dar negalėjo susitaikyti su nedraugiškos švilpės fenomenu, ją užstojo net dvi draugės ir muštukas pataikė tiesiai į Elę, šioji atrodė dabar bene kaip jau išspausta vynuogė. Gera naujiena – iš išspaustų vynuogių daromas vynas, o tai vis geriau negu  apelsinų sultys.
  Susirūpinusi kapitonė puolė prie gynėjos.
  – Ele! Ačiū ačiū tau labai, tu mano gelbėtoja! – jos veiduką nušvietė tokia įprasta jai plati šypsena, o skruostus padabino labai žavios duobutės, – Ar nesusižeidei? Tikiuosi, ne, nes nenoriu, kad tau skaudėtų. Skausmas nėra gerai, žinai. Ir man kartais skauda, bet tu, tu turi būti stipri. Žinai, dėl tavo vaikino, – vaikiškai raustelėjo ir, palikusi varniukų vyriausią žaidėją be žado svarstyti jos žodžių, pati nuskrido kažkur į tolumą. Jei jos akys gerai užmatė, Eleizijai dabar reikia susikaupti: nedraugiškoji švilpė ruošėsi kontraatakuoti.
  Žinoma, ta toluma nebuvo toli – vos už keliolikos pėdų, kur ant šluotos sėdėjo Sebastianas.
  – Sebai! Vinte! – pašaukė ir jo porininkę, – nepamirškit, kad jūs esat geriausi ir aš jus labai myliu!
  Pseudomotyvacinių žodžių dar reikėjo atmušėjai, tad prie jos mažoji ir pasuko.
  – Sky! Puikiai susitvarkai, šaunuolė! – pagyrė draugę, iškeldama aukštyn abu nykščius.
  Kai visas garbės ratas aplinkui komandos draugus pasibaigė, mažoji vėl leidosi į nelemto šmaukšto paieškas. Kiek jis dar gali slėptis? Tiesa, tai nebuvo visiškai teisinga; juk ji jau porąsyk matė, tik nenaudėliui nuolat pavykdavo nuo jos ne tik pasprukti, tačiau ir visiškai dingti. Galėtų eiti lažybų, kad vėl skrajoja kažkur padebesiais – visiškai ne perkeltine prasme. Arba šliaužioja pažeme, kur tarp kiek pageltusios rudeninės žolės irgi būtų sunkiai pastebimas. Ir kodėl gi tas gyvenimas toks sunkus?
  Norai sunkumai patiko, tačiau tik tada, kai ji su jais susidorodavo. Ir nuo jų nepriklausė koledžo garbė. Aišku, ji ir taip žinojo, kad Rovenos Varnanagės globotiniai yra geriausi, bet juk reikia ir kitiems nešti šią džiugią naujieną, tiesa? Ir ji turi pasitarnauti šiam labui, gal tai jos gyvenimo misija, o tas nelemtas šmaukštas neleidžia jai išsipildyti.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 3]
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 317
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
  Šluota skriejo kaip pakvaišusi. Na ir gerai, nes muštukas skrido dar greitesniu greičiu į Norą. Tik ne per mano žvalgybą. Pastebėjusi komandos draugės mirktelėjimą, Elytė ir šyptelėjo. Džiaugėsi, kad ir Vintė suprato Noros svarbą. Ir tada... BAAAMMM... Muštukas skaudžiai trenkėsi į Elės nugarą. Mergytė tik tyliai sucypė ir prisiglaudė prie šluotkočio. Nenorėjo nukristi nuo pastarosios ir susmegti į pragarą, kol jos laukė senelis Stigleris, devyni velniai ir kiti niekadėjai. Ne, ne šiandien. Eleizija buvo pakankamai stipri, kad ištvertų skaudų to parazito smūgį ir išsilaikytų danguje. Jau ruošėsi skrieti šalin, kai Nora pasiteiravo jos sveikata. Išties, kapitonė buvo rūpestinga, net gal per daug rūpestinga. Vietoje to, kad bandytų pastebėti aukso šmaukštą, ji rūpinosi savo komandos nariais. Štai kur tikra kapitono ikona - Nora Kühnemund. O kai ji paminėjo Niką... Elė tiesiog virto raudonumo diva. Jos skruostai nusidažė tirštu raudoniu.
  - Man viskas gerai, Nora. Negaišk laiko su manimi. Skrisk ir sugauk tą prakeiktą šmaukštą, - šyptelėjo ir nulydėjo draugę akimis.
  Nikas. Dabar tik Nikas buvo jos galvoje. Jie dar tik neseniai susitaikė, bandė atstatyti savo santykių karaliją, kurią Elė sudegino kaip tikra tironiška drakonė. Atstatyti. Lyg tai būtų taip lengva ir paprasta. Juk Roma nepasistatė per dieną. Užtruko daug laiko, tačiau kažkas kuždėjo, kad tiems dviem balandėliais viskas susiklostys gerai, gal net per daug gerai.
  Bandydama dar atsigauti po Kajaus paleisto muštuko, Elytė pradėjo dairytis po tribūnas. Juk Nikas turėtų kur nors būti, taip? Ar vis dėlto jis neatėjo? Ne, jis ne toks. Niekada nepavestų Elytės gyvenime. Jis ne Elė. Tik ta gali taip skaudžiai, grubiai ir žvėriškai pasielgti. Švilpis, švilpis, varnius, švilpė, varnė, varnė, švilpė, švilpė, grifas, klastuolis, bet niekur nematyti klastuolio. Kur jis po paraliais? Nejau paliko ant ledo? Ir tada pajuto stebima. Na taip, viso žaidimo metu žmonės stebėjo žaidėjus, tačiau dabar buvo kitaip. Atrodė, kad tas žmogus stebi tik Elę. Mergina greit apsigręžė ir susidūrė su stebėtoju akis į akį. Tai buvo klastuolis. Jis stovėjo mišriame mokinių būryje ir laikė iškėlęs rankų darbo plakatą.
  - Varniai yra jėga, - balsu perskaitė ir žavingai mirktelėjo vaikinukui.
  Dabar varnei iškilo klausimas. Jei rūpėjo, ką Nikas palaikytų kvidičo varžybose tarp Varno Nago ir  jo koledžo - Klastūnyno. Labai įdomu. Elė jau turės klausimą sekančiam varniškai gyvatiško dueto susitikimui. Idealu.
  Pakėlusi akis į savo komandos lankus, neteko žado. Roana su kritliu rankose skriejo tiesiai link jų.  Tas kvailas muštukas, Nora ir Nikas visiškai išblaškė varniukę. Laikas grįžti į savo vėžes. Negalima delsti nė minutės.
  - Kad mane devyni velniai apgraužtų, - suburbėjo sau po nosimi ir pasileido link Roanos - tos pasipūtėlės švilpės. Na, Elė gal gerai nepažinojo tos merginos, tačiau pirmas įspūdis susidarė va toks.
  Elė skrido beveik pažeme. Jos planas buvo suregztas per kelias sekundes, tad net nesistebėtų, jei suknistų visą reikalą komandai. Ji planavo skristi po Roana ir palaukti, kol ji paleis kritlį, o tada... Šauti į viršų lyg kometa ir nublokšti odinį kamuolį kuo toliau nuo tų lankų.
  Kritlis tik spėjo atsiplėšti nuo Roanos rankų ir Elė pradėjo vykdyti antrą plano dalį - numušti jį.

[Metimo blokavimas atmušant kritlį: 1; 3; 5]

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Pagaliau prilėkusi prie Keito ji suprato, kad aukso šmaukštas arba jau buvo dingęs, arba tebuvo tik iliuzija Beatrice akyse. Nenuostabu - gaudytojams šmaukštai vaidenasi visose pusėse, tačiau tai jos neguodė.
- Tikiuos mėgaujies žaidimu, nes pabaigos dar nesimato. Sėkmės!- su šypsena atsikvėpė mergina Švilpynės gynėjui ir nukreipė šluotą aukštyn.
Pakilusi pakankamai, kad išvengtų nuolatinės muštukų trajektorijos, Beatrice tęsė bevaises šimto penkiasdešimties taškų vertas paieškas. Kartais norėtųsi tiesiog nusimesti šią atsakomybę nuo savo pečių, susikeisti vietomis su vienu iš kitų komandos narių ir jaustis naudingu nuolat, o ne tik teisėjo švilpukui paskelbus rungtynių pabaigą. Iš aukštai skraidantys geltonmarškiai atrodė it zujančios bitutės, tad Korsakovo kamanių skrydžio tema ėmė skambėti šeštakursės galvoje, taip suteikdama visoms kvidičo rungtynėms makabrišką pojūtį.
Tuščias dangus nieko gero nežadėjo Švilpynei. Nieko nepešusi, mergina ėmė pamažu leistis, taip žaidėjams apačioje įgyjant ryškesnius kontūrus. Dabar šeštakursė matė Roaną, kurios rankose nekantriai laikėsi kritlis, už akimirkos turintis skrieti Varno Nago lankų link. Kad tik to metimo būta taiklaus!.. O ir šansų, atrodo, buvo šiek tiek daugiau - jei rega nesuklydo, būtent varnanagių gynėja turėjo garbę ir malonumą susidurti su vienu iš muštukų. Nors Roanos taiklus metimas ir nereikštų pergalės, bet psichologiškai padėtų švilpiams atstatyti pasitikėjimą savimi, o ypač pačiai Beatrice - motyvacijos ir jėgų perteklius neegzistavo. Dėmesio išvengti gebantis šmaukštas, atrodo, tik ir maitinosi visų pirma gaudytojų, bet ir kitų žaidėjų bei susirinkusių sirgalių kantrybe.
Gaudytoja kvidičo istorijos knygoje aptiko rekordą, kad ilgiausios kvidičo rungtynės truko apie tris mėnesius, o dėl miego ir maisto trūkumo žaidėjai buvo nuolat rotuojami. Beatrice save vargiai įsivaizduotų tokiose ilgai trunkančiose rungtynėse. Ilgainiui jos atsibostų tiek žiūrovams, tiek ir patiems žaidėjams, o ir šmaukštas kažin ar pakeistų rezultatą, jei kritlis nuolat keliautų nuo vienų lankų į kitus. Kelios valandos aikštėje būtų tobulas variantas šiandienos rungtynėse, ir tai priklausė tik nuo jos ir Noros, tad, ilgesingai pažvelgusi į tolumoje teliuskuojantį ežerą, spinduliuojantį ramybe ir atsipalaidavimu, šeštakursė atsikvėpė ir bandė susigrąžinti jėgas. Dabar it niekad norėjo nusimesti sunkias apsaugas, nerti į vandenį ir pamiršti viską, tačiau to dar reikėjo palaukti, tad ragindama save greičiau užbaigti šios dienos vargą sau ir savo komandai, bandančiai atlaikyti tvirtai žaidžiančią Varno Nago komandą, geltonais marškinėliais vilkinti gaudytoja nukreipė šluotos kotą į apačią ir nėrė žemyn. Žinojo, kad anksčiau ar vėliau muštukai vėl ims lėkti jos pusėn, tad beieškodama pergalingo auksinio kamuoliuko gaudytoja dėmesio nenuleido nei nuo minėtųjų mėlynes paliekančių muštukų, nei nuo jiems kelią paskirsiančių žaidėjų.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 4]

*

Neprisijungęs Skylar Rivers

  • III kursas
  • *
  • 21
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  Šį kartą Skylar paleistas muštukas skriejo tiesiai į kitos komandos atmušėją. Jokių klaidų, jokių netikslių blokšto pakreipimų. Atmušimas buvo tobulas, kokio varnė visad ir norėjo. Atrodo, Kajui tikrai turėtų būti riesta. Tačiau šis, pasirodo, taip pat ne iš kelmo spirtas atmušėjas. Dar prieš sekundę švilpiantis muštukas į Kajų, pačio atmušėjo dėka, pakrypo į varnių gaudytojos pusę. Rivers akimirką pasigailėjo savo veiksmų sprendimo. Aaa, galėjau mušti į Roaną ar Beatricę. Nors, bet kokiu atveju, jei Kajus būtų pakankamai greitas, vis tiek sugalvotų būdą muštuką nukreipti į bene svarbiausią varnių komandos žaidėją Norą, ant kurios daugiausiai krenta jos komandos likimas. Skylar ketino tučtuojau skrieti Noros link, bet tai buvo neįmanoma, kadangi ji buvo per toli ir šviesaplaukė niekaip nebūtų spėjusi. Laimei, nuo muštuko pridengti gaudytoją skrido net dvi varnės, pasiruošusios gauti muštuku per veidą bet kokia kaina. "Ir, regis, laimingoji yraaaa - panelė Eleizija Stigler (pasigirsta plojimai ir linksma muzikėlė)". Smūgis, parbloškęs varnių gynėją išgąsdino ir pačią Skylar. Šioji krūptelėjo, tikėdamasi, jog draugė nebuvo labai sužeista. Kiek keista, bet trylikametei dar neteko būti pamuštai šio draugiško kamuoliuko. Ne, net per pačias treniruotes. Matydama, kaip jos paleiestas muštukas pridarė šitiek žalos ir sukėlė tiek skausmo kitiems, varnė tikėjosi, jog karma neatlėks kąsti jai į sėdimąją.
  Kiek iš nervų pakračiusi savo rankas, varnė pasitaisė savo šalmą ir bandė kauptis. Žaidimas dar nebaigtas. Neleisk įtampai tavęs valdyti. Neleisk įtampai tavęs valdyti, - kartojo ji savo mintyse, stengdamasi nusiraminti. Atrodo, žaidė jie amžinybę. "Šaukštas nenaudėlis šmaukštas" dar neketino pasirodyti. Trečiakursė išvis abejojo, jog jis čia yra. O gal per žioplumą jo net nepaleido į kvidičo aikštę ir dabar "šaukštas nenaudėlis šmaukštas" vis dar kratosi toj didelėj tamsioj dėžėj? Na, visko gali būti, bet apie tai varniukė per daug nesijaudino. Šmaukštas buvo ne jos problema. Ji turėjo pasirūpinti kitais dalykais, tad, nieko nelaukusi, tvirtai rankose suspaudė blokštą ir nuskriejo link rudo zvimbiančio muštuko, kol jo nepagriebė Kajus.
  Kaupkis, - kartojo sau mintyse. Negali susimauti. Šis atmušimas turi būti dar geresnis. Toks tobulas, jog niekas nespėtų net uždengti jos. Turi pavykti. Rivers vis artėjo ir artėjo link muštuko. Pasiruošusi blokštą, varnė suskaičiavo iki trijų ir mechaniškais, gerai atidirbtais judesiais atmušė muštuką į priešininkų gaudytojos pusę, melsdamasi, jog neprašaus pro šalį. Ji stebėjo, kaip Švilpynės komandoje tuoj prasidės sujudimas.

[Atmušimas į Beatrice: 5, 1]

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Keitas įdėmiai stebėjo savo koledžo komandos puolėją, kurią net iš tolimiausio atstumo leido atpažinti išskirtinės spalvos plaukai-Roaną. Mintyse palinkėjęs jai pasisekimo išlyginant rezultatą, jau norėjo laikyti už švilpę špygas, bet atsiminė, jog tai, kaip ir blogas ženklas ir gali prišaukti ne jo linkimą sėkmę, o net atvirkščiai-nesėkmę.
Vaikinukas buvo, net pasitempęs ant šluotos, tarsi koks pavyzdingas mokinys per pamoką. Širdis krūtinėje daužėsi atrodo net sulėtėjusiu ritmu, nusirisdama vos ne į kulnus, kiekvieną kartą, kai gynėjas užkliudydavo kokį melynapsiaustį priešininką netoli lankų ar pernelyg mažu atstumu nuo kokio komandos draugo. Nors galvelė dar kiek svaigo, bet toli gražu nebebuvo taip blogai. Kraujo skonis pamažu paliko burną, o plaučiai vėl normaliai prisipildė oro. Tiesa... Kolinsas dabar būtų norėjęs pažvelgti į veidrodį ar vis dėl to jo nosis po “karšto bučinio” su negailestingu muštuku kiek pakrypo ar vis dėl to ne, nes čiupinėdamas ją pirštais galėjo prisiekti, kad pajuto mažutę kuprelę. Nors vaikinukas ir nebuvo narcizas, bet savo išvaizda gan atidžiai rūpinosi, stengėsi prižiūrėti odą, plaukus ir nuolat keičiojo savo auskarus pagal nuotaiką, tad nebūtų keista jei vieną dieną pamatytum jį su mėlynais taškeliais veide.
Vis dėl to šiuo metu Keitas stengėsi pamiršti visus savo nepatogumus ir susitelkti į aikštėje vykstantį žaidimą. Kol kas viskas vyko gan ramiai-kiekvienos pozicijos žaidėjai gyveno tarsi savo atskiruose pasaulėliuose, kiekvienas rūpinosi savąja užduotimi, kaip tik išgalėjo, tik... Nors ir į akis švitino vos ne akinantys saulės spinduliai, bet muštuko praleisti pro akis vaikinas nesugebėjo. Tas kvailas, nosis žalojantis daiktas vėl skrido į komandos gaudytoją, kuri buvo susitelkusi į auksinės kruopelytės, nulemsiančios žaidimo pabaigą, ieškojimą. Nors prieš tai kūnu vilnyjusių skausmo bangų pamiršti tikrai nespėjo, bet smegenų galvoje jam dar buvo-puikiai suprato, kad jei ir teks gulėti ligoninės sparne su suknežinta nosimi ir iškraipytais kaulais, bet gaudytojos švilpynės komandai reikėjo ir jis neleis kažkokios iškvaišusios smegenūzės varnos paleistam kamuoliui, nulemti tai ar švilpių komanda laimės ar ne. Kolinsas palinko ant savo šluotos, dar kartelį apsidairydamas ar kol jis grįš nebus tikimybės, kad kad mes į lankus. Ne, kritlis vis dar buvo Roanos rankose. Garbanius įkvėpė oro, stengdamasis save nuraminti. Jei muštukas ir pataikys... Skausmas bus tik momentinis, o pergalę ar pralaimėjimą visas Hogvartsas ir ne tik Hogvartsas aptarinės dar ilgą laiką, tad nebedvėjodamas, kad paskui nebebūtų per vėlu, vaikinukas nutaisė ryžtingiausią kokį tik buvo įmanoma veidą ir tarsi koks savižudis puolė į tiesiai atskrendantį muštuką, užstodamas Beatrice.

[Bandymas uždengti Beatrice stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 1;3 ]

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Muštukui trenkus į Elaiziją, Kajus apsidžaugė, nuoširdžiai primąsykį įsišiepė per šias kvidičo rungtynes.
Gerai, gal nereikėjo džiaugtis, mat jo pasiųstas muštukas nunubloškė Noros Kühnemund nuo šluotos. Tačiau visgi, dabar vienu varnanagiu bus mažiau, kuris galės apginti savo saviškį nuo jo muštukų.
Jis pagaliau nutrenkė pirmąjį žmogų! Tik nekreipkim dėmesio į tą faktą, kad nuo muštuko nukentėjo Franko sesuo. Taip, to pačio Franko, kuris praeitame kvidičo čempionate žaidė už Švilpynės komandą ir gynė šio koledžo garbę.
Kajus nuleido blokštą. Greitai pasidėjęs ant kelių lazdą, papurtė skaudančias rankas nuo įtampos ir atmušimų. Po trumpos ištaikytos pertraukėlės greitai vėl pasičiupo blokštą ir nuskriejo kairėn, o tuo tarpu  berniūkčio žvilgsnis šaudė į visas puses.
Ką gi, pasinaudojote dviguba gynyba,- sau pasikartojo švilpis, atidžiai stebėdamas Noros veiksmus. Iš toli neįžvelgė Varno Nago gaudytojos veido, bet galvą guldė, kad gyrė savo komandos draugus. O galbūt jos pagyrimuose yra užslėpti nurodymai ką toliau daryti? Ne, nesąmonė,- sau pasiprieštaravo kapitonas. Jei apie tai dar pagalvos, tai tikrai susinervins. Nenorėjo leisti pralaimėjimo baimei užvaldyti jį. Nenorėjo galvoti apie tai, kad varnanagiai vienu žingsniu yra priekyje nei jie.
Nors taip ir yra.... Gi švilpių tik keturi...
Kam jis dar save bando apgauti? Negi taip daro, kad net pats netiki garbinu pralaimėjimu?
Švilpis stipriau sugniaužė blokštą. Kovos pyktis užgniaužė jam kvapą. Ne. Jis daugiau nebesielgs, kaip mažas vaikas, kuris dreba dėl kiekvieno varžovų žingsnio, žvilgsnio ar žodžio.
Jis eis va bank! Viskas arba nieko!
Kajus paskutinį sykį šiai akimirkai rūsčiai dėbtelėjo į Norą ir pasileido su šluota tolyn. Įniršis, užsispyrimas, ak, tas jaunas kraujas, sujaukiantis protą. Kad ir kiek kartų buvo girdėta, sakyta, kad tokiose situacijoje reikia vadovautis protu, o ne jausmais. Deja, Kajus pasielgė impulsyviai - noras įspirti varnių komandai į sėdimąsias ir parodyti, kas atsitinka jei švilpis įpyksta ir jam patrūksta nervai - užgožė proto balsą ir žaibiškai, kiek tik leido šluotos greičio limitas, trečiakursis lanku apskriejo Varno Nago lankus. Akys greitai surado laisvą muštuką, skriejantį šalia tribūnų. Kajus staigiai pakilo dar kažkiek aukštyn, palinko į priekį, sumažindamas vėjo pasipriešinimą.  Dar viena akimirka ir Kajus jau buvo šalia savojo muštuko. Berniūkštis šelmiškai įsišiepė.
Negi manot, kad įpykęs švilpis  tikrai nebūna panašus į  Shukaku?
Kajus viską atiduotų, kad tik galėtų  taikliai užvožti Rivers'ų Skylar'ai!
Dėl tos patrakėlės Roana turėjo rizikuoti, o Keitas buvo nutrenktas, ar nepergerai gyvena ant šluotos ta mergaičiukė su tuo blokštu? Jei taip raliuoja kvidičo aikštėje, ką tada ji pridaro ant žemės? Būna rami? Vargu.
Ir staiga, blokštas sudundėjo, muštukas suszvimbė. Bet to nepadarė Kajus.
Švilpio veide pasirodė išgąstis. Velniai rautų, visai pamiršo, kad Skylar taikysis į Beatricę!
Visiškai palikęs ramybę savo sektą muštuką  Kajus apsisukęs nušvilpė link mėlynosios atmušėjos. Muštukas lėkė link Bea, o tada įsiterpė Keitas, švilpių gynėjas.
Bet, Kajui nepalengvėjo - jis greitai iškėlęs blokštą užsimojo šalia pat vyresniojo bendrakoledžio.
-Nešdinkis nuo mano švilpių, varne tu!- suriko kapitonas. Širdis pasiuteliškai trankėsi krūtinėje, viena vienintelė mintis daužėsi galvoje - kad tik taikliai atmuštų muštuką į Skylar.
Kad tik pajutų tą saldų džiaugsmą, žinant, kad šį kartą jis- taiklesnis.

[Lekiančio muštuko atmušimas į Skylar 3;4]

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Sebastianas negalėjo patikėti. Jam vėl nepavyko perimti kamuolio. O blogiausia, kad dabar švilpiai gali išlyginti rezultatą. Kur po galais prašapo Vintė? Negi pamiršo, kad ji šiame žaidime puolėja. Mėlynasis puolėjas nebūtų nustebęs sužinojęs, kad anoji nusivijo kokį drugelį. Tačiau apsižvalgęs suprato, kad varnų puolėja bando uždengti kažką nuo muštuko. Na jau ne, Sebastianas Azrielis niekada taip nerizikuos. Negali rizikuoti savo veidu, kuriam ir taip teko nemažai patirti.
Jis vėl atsisuko į švilpių puolėją. Turi pasivyti iki tol, kol toji dar nepaleido kritlio į varnų lankus. Jau galvojo, kad pavyks, bet vos spėjo sustabdyti šluotą. Jeigu ne, muštukas būtų pataikęs tiesiai į mėlyna uniforma apsirengusį puolėją. Kai jis pagaliau atgavo pusiausvyrą, švilpių puolėja buvo pernelyg daug nutolusi, kad dar būtų įmanoma ją pasivyti. Todėl jam beliko tik beviltiškai sėdėti ant šluotos ore ir stebėti kaip greičiausiai varniukai praras savo ir taip menką persvarą. Beliko tikėtis, kad švilpynės puolėja nepataikys arba Varno Nago koledžo gynėja Eleizija Stigler puikiai atliks savo darbą. Žinoma, idealiu atveju, Nora būtų pastebėjusi aukso šmaukštą, tačiau komandos kapitonė lyg kokia mažvaikė vaikėsi saulės spindulėlius. Turi vieną darbą, bet net ir to negali atlikti. Tribūnose susigrūdę varniukų sirgaliai kaip visada kliedėjo apie nesisišypsančią sėkmę, tačiau Sebastianas puikiai žinojo, jog jei ta neprajunka, kaltė ne jos, kaltė prastų anekdotų arba, šiuo atveju, siaubingos gaudytojos technikos. Kaip toji Kunhgumdiamund, Kungliughmdieman, o gal koks kitas velnias išvis gavo lyderės titulą? Na taip, patirtis, vikrumas, blablabla, bet akivaizdu, kad rezultatų gerų amžinai įkyria šypsena pasipuošusi žaidėja nenešė. Savaime aišku, kapitonu turėjo tapti ketvirtakursis. Na ir kas, kad tai buvo pirmasis jo čempionatas. Bent nebūtų nuskandinęs Varno Nago gėdoje, kuri dabar kėsinosi uždusinti protinguolių būrį.
Ar reiktų toliau skristi link lankų ir bandyti pagriebti kamuolį po metimo? Ne, Herondeilui jau pabodo šis katės bei pelės žaidimas, niekada nesibaigiančios gaudynės. Kiek gi galima vaikytis tuos viščiukų pūkuose išsivoliojusius netikšas? Dar prieš nuskambant švilpukui kuklumu nepasižymintis vaikinas žinojo, jog laimėtojais taps Varno Nagas. Net be geriausio kapitono, su svajokle gaudytoja bei nerangumo viršūnę pasiekusia puolėja mėlynoji grupelė švilpius lenkė myliomis. Tuo burtininkas buvo įsitikinęs.
Pripildytas tokio užtikrintumo, rudaakis net svarstė nustoti žaisti. Jei atvirai, tiesiog nematė tikslo eikvoti savo jėgas. Jau buvo susiruošęs skristi į aikštės pakraštį bei ten praleisti visą likusią rungtynių dalį, kai dailiame veide įsitaisiusią nosį pasikėsino užkabinti į bronzinę atmušėją lekiantis muštukas. Žinoma, mergina, kuri nusikalsti niekuo kol kas nespėjo, tačiau ir pasižymėti nesugebėjo, aukštaūgiui nebūtų galėjusi rūpėti mažiau; tai buvo jo noras pasirodyti, kuris paskatino stoti tarp žaidėjos bei kamuolio. Negalėjo atrodyti kaip koks liurbis, negalintis atsilaikyti prieš apvalų rutulėlį.

[Bandymas uždengti komandos draugę Skylar stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 5, 6]
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
RPG vertinimas

Roana Amneta: 10
Nora Kühnemund: 10
Eleizija Stigler: 9
Beatriče Mae Peck: 9
Skylar Rivers: 9
Keitas Kolinsas: 9
Kajus Arno Wintersas: 8
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 10

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų (K)

Eleizija Stigler [7] - Roana Amneta [5] = KS [2] = 2 papildomi kauliuko ridenimai Eleizijai Stigler.
Nora Kühnemund [6] - Beatriče Mae Peck [6] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Skylar Rivers [5] - Beatriče Mae Peck [6] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Keitas Kolinsas [5] - Skylar Rivers [5] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Kajus Arno Wintersas [4] - Skylar Rivers [5] = KS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Sebastianas Azrielis Herondeilas [6] - Kajus Arno Wintersas [4] = KS [2] = 2 papildomi kauliuko ridenimai Sebastianui Azrieliui Herondeilui.

Komandinis koeficientų palyginimas

Varno Nagas [2,0] - Švilpynė [2,0] = KKS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Roana Amneta: 2
Nora Kühnemund: 6; 6
Eleizija Stigler: 6; 5; 5
Beatriče Mae Peck: 5
Skylar Rivers: 5; 3
Keitas Kolinsas: 1
Kajus Arno Wintersas: 4
Sebastianas Azrielis Herondeilas: 3; 4; 3

Roana Amneta netaikliai meta kritlį į lankus.
Nora Kühnemund nepastebi aukso šmaukšto.
Eleizijos Stigler atliekamas veiksmas anuliuojamas, nes Roana Amneta atliko netaiklų metimą.
Beatrice Mae Peck nepastebi aukso šmaukšto.
Skylar Rivers atmuša muštuką į Beatricę Maę Peck.
Keitas Kolinsas užstoja Beatricę Maę Peck nuo muštuko.
Kajaus Arno Winterso atliekamas veiksmas anuliuojamas, nes muštukas atsimušė į Keitą Kolinsą.
Sebastiano Azrielio Herondeilo atliekamas veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskriejo link Skylar Rivers.

Kvidičo rungtynės tęsiamos

Kritlis neutralioje zonoje. Kritlį pasiėmus Švilpynės puolėjui yra leidžiama atlikti metimą iškart.
Keitas Kolinsas gali būti pamuštas muštuko dar 2 kartus.
Rezultatas: Varno Nagas 10 - 0 Švilpynė.

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
Drąsus putliaskruostės gestas buvo visai nereikalingas, mat muštuko ji nesustabdė. Tiesa, ir Skylar pastarasis nekliudė; jo auka tapo vyriausioji varniukė, valdanti šluotą, Eleizija. Žinoma, trečiakursė tuoj pat susirūpino vyresnėlės gerove bei patikrino, ar šioji rimtai nesusižeidė, tačiau nieko pernelyg baisaus nesimatė. Nors pirmūnė nebuvo savimyla, atvirkščiai, jai itin rūpėjo aplinkiniai bei gamta, kažkur giliai burtininkė džiaugėsi, kad smūgis parbloškė ne ją. Turint omenyje, jog beveik visus praėjusius mokslo metus mažametė praleido ligoninėse (ko rezultatų sąraše buvo prefektės titulo praradimas), noru pakartoti visas procedūras, patirtas baltomis sienomis įrėmintuose kambariuose, bailiukė, švelniai tariant, netryško.
Tikriausiai pernelyg grafiškai įsivaizduojanti savo rūpesčius mergaitė ir vėl paskendo keistose bei visai nereikalingose mintyse. Kažkur aikštės kampe kybanti nejudanti būtybė tikriausiai jau nieko nebestebino, komandos draugai gal net džiaugėsi, jog Vintė nekišo savo nerangios nosies (o taip, net ir pastaroji kartais susikirsdavo jos funkcijos atlikime) į ką nors, kam galėtų pakenkti. Varniukė net nežinojo, kaip ilgai buvo atsijungusi nuo šio pasaulio. Gal minutėlę, o gal visą dešimtį?
Na, gerai bent tiek, kad pasukiojusi sprandą nepastebėjo nieko naujo. Aukso šmaukšto egzistencija vis dar tebuvo klausimas, o taškai tebeskelbė menką mėlynojo koledžo pranašumą. Gal tik įbrėžimų bei mėlynių buvo kiek daugiau, tikriausiai, čia jau pasidarbavo atmušėjai su savo baimę keliančiais muštukais.
Itin keistai atrodė faktas, jog Adamson kūnelis dar nebuvo pažymėtas jokiomis traumomis. Žinoma, ne per daugiausia joms buvo duota šansų, turint omenyje, kad didumą žaidimo laiko trylikametė tiesiog mąstė, tačiau juk buvo spėjusi ir nuo šluotos nusiversti, ir į tarpą tarp kamuolio bei Skylar stoti. Galbūt buvo ta vienintelė diena metuose, kai viskas tiesiog klostosi gerai? Ne, mąstyti taip atrodė neprotinga, turint omenyje, jog itin puikiai savo darbą atliekanti Nora vis dar nepamatė auksinio rituliuko, kuris galėjo atnešti profesoriaus Ramsay vadovaujamo būrio pergalę.
Panašu, švilpiai bandė išlyginti rezultatą, tačiau tokia užduotis jiems nepavyko, ir tai itin džiugino tribūnose draugus palaikančius varniukus. Geltonųjų šiandien nelydėjo sėkmė, o Vintei, nors ir besidžiaugiančiai dėl savo komandos, dėl šios priežasties jų buvo net kiek gaila. Nieko nepadarysi, trumpaplaukė tiesiog automatiškai jautė simpatiją bet kam, pasidabinusia saulėgrąžų - jos mėgstamiausių gėlių - spalva.
Tačiau priešininkų atjautai laiko nebuvo. Sebastianas buvo visai kitame aikštės kampe, išblaškytas patrakėlio muštuko, o po patirto netaiklaus Švilpynės puolėjos metimo kritlis atsidūrė neutralioje zonoje. Reikėjo atgauti kamuolį.
Prikandusi apatinę lūpą, Adamson kėsinosi pakartoti tai, ką jau teko daryti. Sėkmingai sučiupti kritlį bei kuo greičiau perduoti jį kam nors varniškam ir kam nors žinančiam, kas su juo daroma.
Pasiekusi savo tikslą, mergaitė tvirtai suspaudė apvalų objektą bei ėmė laukti, kol kitas puolėjas atsiras kur nors arčiau jos, mat tikslus bei tolimas metimas tiesiog nesiderino su jos fizine forma.
Kai tik gavo galimybę, Vintė išsyk sukaupė jėgas bei nusitaikė. Dar pagalvojo, kad Sebastianas galėtų būti puikiu gaudytoju, turint omenyje, kaip sunku pagriebti trečiakursės metamą kamuolį.

[Perdavimas Sebastianui: 2, 3, 4, 5]