0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Claudie Amneta

  • Prekybininkė
  • ****
  • 316
  • Lytis: Moteris
  • Cukrinio Kiškučio savininkė
 Amneta su apmaudu stebėjo kritlį, kuris tiesa, nebuvo jos rankose. Nusivylusi savimi mokinė žvilgtelėjo į Klarę, kurios rankose buvo tas kamuolys. Daugiau niekada nebežaisiu kvidičo. Claudie išgirdo ausis kurtinantį čaižų teisėjo švilpuką ir apsisuko ieškodama gaudytojų. Igoris ir Edgar'as buvo netoli viens nuo kito. Abu to paties kurso, bet rodos visiškai skirtingi. Rodos, kad tribūnos sulaikė kvapą. Su didele viltimi ir pasitikėjimu pažvelgė į grifo rankas, kurios... Buvo tuščios. Lyg negalėdama patikėti savo akimis, pažiūrėjo į teisėją - gal bus suklydęs. Bet ne. Žmonės iš tribūnų užtraukė švilpių himną ir neliko nieko kito, kaip pažiūrėti į varžovą, kuris patenkintas rankoje turėjo aukso šmaukštą. Aukso gabaliuką su garbe. Taip trokštamą, bet negaunamą...
 Nusivylusi visu pasauliu ir labiausiai savimi, Claudie Amneta lėtai leidosi žemyn. Nesivartė ore, nesistaipaliojo kaip po praeito žaidimo, tik lėtai nukreipė šluotkotį žemyn. Nebejautė vėjo, Švilpynės himnas susiliejo į  kažkokį neaiškų garsą fone, bet ji laikėsi. Leidžiantis aplenkė kelias balas, išsirinko geriausią vietą, nulipo nuo šluotos, be emocijų pasveikino priešus su pergale ir paspaudė rankas švilpių puolėjams.
 Su savigrauža ketvirtakursė pažiūrėjo į savo komandą, kuri tikrai nebuvo patenkinta tokia baigtimi. Prisiminus taurę, Amnetai suspaudė širdį ir ji ieškojo iš ko galėtų pasisemti stiprybės. Bet ir pati abejojo, ar pasėmus tiek, kiek jai reikia, tas žmogus nepalūžtų. Bet ašaras ir kitokias negatyvias emocijas bandė nustumti gilyn. Ne prie visų. O pastebėjusi Fasirą pasigailėjo, kad nepalinkėjo jam sėkmės šį kartą. Pati jautėsi viduje siaubingai, bet bandė išlikti aukštai pakelta galva kaip jos komandos kapitonas, prefektas ir turėtų būti pavyzdys. Siaubas kaip suskydai, Clau. Jau nė pastovėt normaliai negali. Vėl save koneveikė, kai vyko apdovanojimų ceremoinija. O prefekto padrąsinantys žodžiai jai mažai kuo padėjo. Esu silpniausia žaidėja. Visi padarė ką nors naudinga, o aš..?
 Susigūžusi mokinukė paskutinė ėjo paskui kitus komandos narius. Purvas visiškai atitiko Amnetos nuotaiką. Porą žingsnių atsiliko nuo kitų grifų.
 -Atsiprašau,- tylutėliai sumurmėjo. Turbūt nieks nebūtų jos išgirdęs.- Už viską. Galėjau padaryti daugiau.
 Ir aikštėje vėl tvyravo tyla. Ir tylus išeinančių mokinių batų žliaugsėjimas purve.
He was right, you will never be satisfied. - Angelica Schuyler