0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #90 Prieš 4 metus »
Tylą, trumpam užliejusią atokų ežero krantą, pertraukė šėlstantis vėsus artėjančios žiemos vėjas, ėmęs kedenti ilgus, šviesius merginos plaukus. Profesoriui kryptelėjus galvą ir trumpam žvilgtelėjus į šalia stovinčią merginą, Davina nežymiai linktelėjo kilstelėdama lūpų kampučius. Šviesiai mėlynų akių žvilgsnis sekė kiekvieną tamsiaplaukio veiksmą.
Trečioji strėlė, atsidūrusi žaliaakio rankose, vos netrukus buvo įstatyta į lanką ir nutaikyta į ant medžio kabantį taikinį. Viena akimirka, antra ir strėlė skrosdama pasileido jai norodyta kryptimi. Deja, ši, kaip ir dvi pirmosios, praskriejo pro šalį, regis, nusprendusi, jog pasiekti taikinį per daug sudėtinga.
-Mielai,-šyptelėjo atsakydama į profesoriaus žodžius.
Šviesiai mėlynų akių žvilgsniui užfiksavus, kaip ketvirtoji strėlė iššauna tiesiai į žemę, šalia Matthew kojos, Davina krūptelėjo. Pro šalį praskriejusi strėlė, laimei, nesužeidė tamsiaplaukio.
Stagiai kilstelėjusi galvą į profesorių, septyniolikmetė lengviau atsiduso. Mintis, jog Matthew galėjo susižeisti, privertė išsigąsti.
-Daug atsargesniam,-nusijuokė prieidama arčiau ir ištraukdama strėlę iš žemės. Ištiesusi šią antrojo lanko savininkui žavioji lankininkė atsistojo šalia ketindama padėti. Strėlei ir vėl atsidūrus jai skirtoje vietoje, mergina žvilgtelėjo į taikinį, o tuomet leidusi Turner nusitaikyti, atsargiai kilstelėjo ranką kiek pakreipdama lanką taikinio link. Strėlės antgaliui susilyginus su taikinio centru, Davina kilstelėjo lūpų kampučius linktelėdama, jog profesorius šautų, o pati žengdama kelis žingsnius atatupsta. Tikimybė, jog strėlė praskries nė nepasiekusi taikinio, buvo itin maža. Vis dėl to ir tokios galimybės mergina neatmetė. Vyraujantis vėjas puikiai galėjo pakeisti strėlės kryptį.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #91 Prieš 4 metus »
Matthew jautėsi vis labiau ir labiau įsitempęs. Pamažu artėjanti žiema priminė apie save - nebuvo itin šilta. Žinoma, Turner galėjo apsimesti, kad jam nesiseka dėl to. Tačiau jis ir pats suprato, kad tai būtų kvaila.
- Atsiprašau, - negarsiai pasakė profesorius, pastebėjęs, kad šviesiaplaukė mergina krūptelėjo. Visai natūralu, kad ji išsigando: būdama puiki šaulė kažin ar dažnai matydavo strėles, dailiai smingančias į žemę tiesiai po kojomis.
Varno Nago globotinė priėjo ir padėjo nusitaikyti. Tai buvo galima suprasti kaip draugiškumo gestą. Tačiau Matthew jautėsi be galo nemaloniai. Visų pirma, jam vis dar buvo nejauku tai, kad atrodo kaip visiškas nevėkšla. Nors pats jau kelis kartus pakartojo, kad ši mergina yra subrendusi, vis tiek toks pojūtis nebuvo malonus. O tai, kad ją gerokai išgąsdino, privertė jaustis dar prasčiau. O visų gražiausia tai, kad jis nė nesugeba teisingai nusitaikyti...
- Žinai, būtum gera mokytoja, - pratarė Matthew, tebelaikydamas lanką. Kurį laiką jis nešovė - nors pats nė nesuprato, kodėl. - Manau, turėtum apie tai pagalvoti.
Profesorius nutilo ir susikaupė. Tikėjosi, kad pagaliau pavyks pataikyti. Bent jau tada, kai už tave nusitaiko mokinė apmaudžiai pagalvojo juodaplaukis ir galiausiai paleido strėlę.
Kurį laiką atrodė, kad net ir šį kartą ji pralėks pro šalį. Tačiau paskutinę akimirką strėlė, atrodo, apsigalvojo. Ji tarsi kiek pasikreipė ir pataikė į taikinį. Žinoma, ne į centrą. Tačiau bent jau nepralėkė pro šalį. Matthew beveik pradėjo šokinėti iš džiaugsmo. Tačiau nutarė, kad tai būtų pernelyg neoru. Tad tik nusišypsojo ir pasakė merginai:
- Ačiū už pagalbą.
Nežinojo, kodėl, tačiau juodaplaukis jautėsi be galo įsitempęs. Atrodė, kad artimiausiu metu nebegalės atlikti nė vieno šūvio. Tad jis žengė kelis žingsnius artimiausio medžio link ir atrėmė lanką į jį.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #92 Prieš 4 metus »
Ežero pakrantėje nuskambėjus Matthew atsiprašymui, mergina kaltai šyptelėjo. Jautėsi kiek kalta, jog taip sureagavo profesorius paleidus strėlę į žemę. Tiesa, išsigando ne pačio šūvio, o to, jog tamsiaplaukis galėjo stipriai susižeisti.
-Viskas gerai, tai aš atsiprašau, jog taip sureagavau,-ryto melsvumo akyse spindėjo nebylus atsiprašymas. Davina išties jautėsi kalta, kad įkalbėjo žalių akių savininką atžingsniuoti iki ežero pakrantės ir pašaudyti iš lanko. Jei šovusi strėlė būtų pataikiusi profesoriui į koją, linksmas pasišaudymas būtų pasibaigęs kur kas liūdniau.
-Abejoju, bet pagalvosiu,-šyptelėjo sulaukusi Turner pagyrimo. Nors mintis, tapti profesore, merginą ir viliojo, tačiau šioje srityje Davina nejautė pasitikėjimo savimi. Nė nemanė, jog galėtų kitus išmokyti Hogvartse dėstomų dalykų. Galbūt šaudyti iš lanko, groti gitara ar jodinėti žirgu ir galėjo išmokyti, tačiau apie burtus tuoj pat pamiršo. Nesijautė pakankamai puiki burtininkė, jog suteiktų žinių ir gebėjimų kitiems.
Matthew veide suspindus džiaugsmui dėl strėlės, kuri visai neseniai įsmigo į taikinį, žavioji lankininkė džiugiai nusišypsojo.
-Nėra už ką,-kilstelėjo lūpų kampučius stebėdama, kaip žalių akių savininkas, regis, nusprendęs pailsėti nuo šūvių, pasitraukia kiek atokiau.
Kelias akimirkas žvelgusi į profesorių, šviesiaplaukė žengė kelis žingsnius atsistodama priešais savo taikinį.
-Accio strėles,-pakartojus neseniai ištartą burtažodį, strėlės akimirksniu atsidūrė merginos rankose. Pasilikusi tik vieną juodagalvę, Davina ištiesė nugarą atsistodama į šaulės poziciją ir nusitaikiusi į taikinio centrą, paleido strėlę. Skrosdama orą raudonuodegė įsmigo į centrą. Nelaukdama nė sekundės, šviesiaplaukė išsitraukė dar vieną strėlę pakartodama visą šūvio procesą. Ši, kaip ir pirmoji, įsmigo į taikinio centrą, šalia kitos.
Kukliai šypsodamasi žavioji lankininkė kryptelėjo galvą žvilgtelėdama į profesorių. Tikėjosi, daugiau kompimento dėl taiklumo nesulaukti. Nenorėjo versti jaustis ne tik savęs, bet ir profesoriaus.
-Jūsų eilė,-šyptelėjo laukdama Matthew šūvių.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #93 Prieš 4 metus »
Matthew gerokai nustebino merginos atsiprašymas dėl reakcijos. Tuo labiau, kad ta reakcija buvo visiškai natūrali. Tačiau ši šviesiaplaukė vis nepaliovė stulbinti profesoriaus. Prisiminęs save tokio amžiaus, kai dar tebebuvo vaikigalis, Turner visai susigadino nuotaiką. Labai norėjosi to neparodyti, tačiau beveik neabejojo, kad pastabi ir protinga mergina būtinai atkreips į tai dėmesį.
- Žinoma, nekalbu apie akademinius dalykus, - pratarė Matthew, tikėdamasis nukreipti pokalbį nuo pavojingų temų apie nuotaikas. - Šito paprasčiausiai nežinau, tad negaliu vertinti. Bet štai užsiimti tokia veikla - laisvalaikiu - tikrai galėtum.
Jeigu net aš sugebu kažką nuveikti, kai tu parodai pratęsė mintį juodaplaukis, tačiau garsiai to nepasakė.
Profesorius žiūrėjo, kaip mergina parsikviečia strėles ir ruošiasi šauti. Ir tada nutiko tai, ko Matthew laukė nuo pat tos akimirkos, kai jiedu čia susitiko: Davina paleido abi strėles tiesiai į taikinio centrą.
- Oho, - nejučia tyliai sumurmėjo profesorius. Teko pripažinti ir tai, kad ši šviesiaplaukė, stovėdama su įtemptu lanku rankose, atrodo išties įspūdingai. Ir dar puikiai šaudo...
- Ar nenorėtum tuo profesionaliai užsiimti? - pasidomėjo Matthew. - Aš tikrai nežinau, bet, manau, yra kokios nors varžybos ar kažkas panašaus. Su tokiu taiklumu pasiektum tikrų aukštumų.
Profesorius kalbėjo labiau dėl to, kad nutolintų momentą, kai pačiam reikės šauti. Kuo toliau, tuo mažiau norėjosi tą daryti, nes žinojo, kad vieną kartą pataikęs antrą kartą to padaryti nebesugebės. Tačiau ilgiau tempti gumą buvo tiesiog kvaila.
- Na gerai, paskutinį kartą, - atsidusęs pratarė Matthew. Jis nusišypsojo, tikėdamasis, kad mergina nesijaučia taip, tarsi verstų jį šaudyti. Juodaplaukis pakėlė lanką ir paėmė strėlę į ranką. Įstatęs ją į templę nusitaikė. Ir sustingo. Juodaplaukis taip išstovėjo gana ilgai. Ir pats nebūtų galėjęs pasakyti, apie ką galvojo. Ar kalbėjosi su dievais. Tačiau vieną akimirką Matthew pasijuto esąs pasiruošęs iššauti, tad atleido templę. Jo nuostabai, strėlė įsmigo į taikinį. Žinoma, tolokai nuo ten jau esančių dviejų draugių, tačiau bent jau nepraskriejo pro šalį. Turner stengėsi nepradėti šokinėti iš džiaugsmo.
- Gal šituo ne visiškai nevykusiu šūviu ir pabaikime? - paklausė profesorius, norėdamas pasilikti šį šūvį atminčiai ir nenorėdamas jo sugadinti kitu, visiškai nevykusiu.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #94 Prieš 4 metus »
Persibraukusi ranka per šviesius plaukus ir leidusi šiems švelniai uždengti juodų drabužių slepiamą nugarą, Davina kryptelėjo galvą trumpam žvilgtelėdama į horizonte nusidriekusį ežerą. Saulės spinduliuose žėrintis vanduo atrodė itin įspūdingai. Deja, mintis, jog vos po kelių savaičių raibuliuojantį vandenį padengs ledas, pasislėpęs po storu sniego sluoksniu, privertė kiek nuliūsti. Netrukus visas Hogvartso apylinkes paslėps akinantis sniegas, o aukštai danguje šviečianti saulė pasislėps iki pat pavasario.
Lėtai nusukusi šviesiai mėlynų akių žvilgsnį nuo žėrinčio ežero vandens, septyniolikmetė žvilgtelėjo į kiek atokiau stovintį profesorių. Regis, tamsiaplaukis taip pat netryško gera nuotaika, mat šio veide spindėjo niūrumas. Tiesa, šis netrukus dingo.
-Galbūt jūs teisus...Tačiau kol kas esu per daug pasimetusi, jog tvirtai nuspręsčiau, ko iš tiesų noriu...-nenorėdama daugiau tęsti šios temos, Davina pasisuko šonu į savo taikinį ir pasiruošė šauti. Dvi juodagalvės strėlės akimirksniu pasiekė centrą, o vos po kelių akimirkų puikią vilkolakės klausą pasiekė tylus Matthew balsas, parodantis nuostabą dėl taiklumo. Nesuvaldydama šypsenos, šviesiaplaukė kryptelėjo galvą leisdama žvilgsniui įsmigti į prie medžio stovintį astronomijos profesorių.
-Su tokiu taiklumu būčiau priimta į bet kurią kariuomenę,-tyliai nusijuokė nuslėpdama nerimą dėl savo žodžių. Dalyvauti kare ir pralieti, kieno nors kraują, septyniolikmetė neturėjo jokio noro. Dalyvauti kovose užteko Godriko Daubos ir Klaros pagrobėjo. Tiesa, jei tektų gelbėti brangius žmones, Davina nė nedvejodama padarytų tai, ko visą šį laiką vengė.
Profesoriui paėmus lanką ir pasiruošus šauti, žavioji lankininkė žengė kelis žingsnius atatupsta, jog netrukdytų taikytis kartu rankose laikydama tvirtą, saulės spinduliuose besimaudantį lanką. Bėgančios sekundės, o Matthew lanke esanti strėlė nepajudėjo nė per colį. Sutrikusi Davina pravėrė rausvas lūpas ketindama paklausti, kas nutiko, tačiau kaip tik tą akimirką juodagalvė strėlė iššovė į priekį ir įsmigo į taikinį. Deja, ne į centrą, tik, regis, tai astronomo per daug nenuliūdino. Šio veide įsižiebė džiaugsmas. Nuoširdus ir bekraštis.
Šypsodamasi mėlynakė paplojo profesoriui, ji išties nuoširdžiai džiaugėsi, jog naujajam lankininkui pavyko.
-Žinoma,-linktelėjo vis dar žaviai šypsodamasi. Išsitraukusi burtų lazdelę, mergina mostelėjo šia pradangindama ant medžių kamienų kabančius taikinius kartu su juose įsimigusiomos strėlėmis. Tik profesoriaus ir šviesiaplaukės rankose esantys ginklai bylojo apie tai, jog neseniai čia skrosdamos orą į taikinius smigo strėlės.
-Dėkui už viską ir tebūnie tai dovana,-nusišypsojo žvigltelėdama į Matthew rankose esantį lanką. Šis kelias akimirkas suraibuliavęs nurimo. Neseniai buvęs juodas lankas su baltais angelo sparnais, dabar puikavosi tamsiai mėlyna spalva, susipynusia su sidabro gijomis ir išraitytu profesoriaus vardu.
-Eime?-kilstelėjo lūpų kampučius sugniaužusi rankose esantį juodą lanką ir pasisukusi pilies link, ėmė lėtai žingsniuoti.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #95 Prieš 4 metus »
Profesorius pajuto, kad mergina nebenori tęsti temos apie galimybę jai tapti kokia nors mokytoja. Tad Matthew apie tai nebekalbėjo. Jis puikiai suprato šviesiaplaukę: kai pats buvo jos amžiaus, negalėjo pakęsti, kai kas nors klausdavo, ką jis norėtų veikti. Tikriausiai dėl to, kad būdamas paauglys Turner nė neįsivaizdavo, kaip pasisuks jo gyvenimas.
- Tikiu, - nusijuokė Matthew. - Kita vertus, nesu tikras, ar šiuolaikinėse kariuomenėse lankas yra labai dažnas ginklas.
Juodaplaukis kiek susimąstė. Nors vaikystėje ir paauglystėje jis nemažai domėjosi karine technika ir ginklais, vėliau suprato, koks baisus dalykas yra karas. Tad nepaisant to, kad tai tikrai įdomu, bet kokius užsiėmimus, susijusius su kariuomene, Matthew metė. Jam susidarė įspūdis, kad Davina jaučiasi panašiai. Tik, panašu, karo baisumą suvokė gerokai anksčiau jei jis...
Matthew apsidžiaugė pataikęs į taikinį. Tačiau jo širdis dar labiau prisipildė džiaugsmo, kai mergina sutiko pabaigti šį pašaudymą tuo šūviu, kuris Matthew pasirodė visai neblogas. Kaip jam, žinoma. Profesorius ne be susižavėjimo žvelgė, kaip Varno Nago globotinė nesunkiai panaikina šaudymui reikalingas priemones. Ne veltui ji iš Varno Nago liūdnokai pagalvojo juodaplaukis, mąstydamas, kad pačiam tikėtinai to padaryti nepavyktų. Bent jau ne taip grakščiai ir dar iš pirmo karto. Tik tada Turner suprato, kad jo rankoje tebėra lankas. Ir spėjo išgirsti, kad tai yra dovana. Profesorius nežinojo, ar gali tokią dovaną priimti. Tačiau ir atsisakyti kažkaip nesinorėjo. Tad kiek susimąstęs pratarė:
- Nežinau, ar turiu teisę priimti tokią dovaną...
Tačiau Matthew pamatė savo vardą ant lanko ir suprato, kad neturi teisės rinktis. Negalėjo sau nepripažinti, kad dovana džiaugiasi.
- Buvo tikrai smagu, ačiū, - nusišypsojo Turner. - O dabar eime atgal į pilį.
Profesorius neskubėdamas žingsniavo paskui mokine ir džiaugėsi šia diena.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #96 Prieš 4 metus »
Išaušus saulėtam šeštadienio rytui Fiadh ilgokai svarstė, ką norėtų veikti. Pagaliau atėjo savaitgalis - nors buvo vos pirma mokslo metų savaitė, mergaitei iš Šiaurės Airijos atrodė, kad jie tęsiasi jau gerus kelis mėnesius. Kažkodėl ji jautėsi labai pavargusi. Tikriausiai reikėjo pasimokyti - varnų gaudymas praėjusiais mokslo metais gegužės mėnesį atrodė labai blogas užsiėmimas. Tad visą vasarą mergaitė svarstė, kad šiais metais ji mokysis nuo pat rugsėjo. Tačiau rugsėjis atėjo, o Fiadh mokytis buvo visiškai nenusiteikusi. Bandydama pateisinti save, kad reikia pasidžiaugti geru oru, šviesiaplaukė išlindo į kiemą. Žinoma, ją graužė sąžinė, tačiau Fiadh pasižadėjo, kad sekmadienį tikrai prisės prie knygų.
Grifiukė patraukė ežero link. Nežinojo, kur nori tiksliai eiti ar ką veikti. Nepasiėmė jokios knygos, tad svarstė, kad galbūt išsimaudys. Tik, žinoma, nepasiėmė plaukimo reikmenų. Tačiau mergaitė nebenorėjo grįžti atgal į pilį, tad nutarė, kad jeigu neras atokaus kampo, tiesiog pabraidžios.
Neilgai trukusi Fiadh priėjo vietą, iš kurios nesimatė pilies. Tad nutarė, kad čia mokiniai, ko gero, dažnai nevaikšto. Puiku.
Grifiukė nusiavė batus ir kojines. Nelabai drąsiai įbrido į vandenį, tačiau paaiškėjo, kad jis yra visai šiltas. Tad kiek padvejojusi šviesiaplaukė nusivilko viršutinius rūbus ir visa paniro į vandenį.

*

Neprisijungęs Daniela Defoe

  • VII kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • can you cha nge your whole life in a day?
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #97 Prieš 4 metus »
    Čiupusi knygą Daniela bėgte nubėgo link ežero. Tikėjosi rasti ramią vietelę paskaityti. Kaip visada jau visą dieną buvo susiplanavusi, todėl nenorėjo gaišti laiko. Tačiau prie pilies mokinių buvo gausu, tad teko pabėgėti prie ežero. Oras buvo pasakiškas, ežeras kvieste kvietė, skaityti sekėsi sunkiai. Grifiukė svajojo paplaukioti, bet nusprendė, kad tik pasimokiusi leis sau pasimėgauti ežeru. Be to Danielai puikų pavėsį suteikė medžiai, tad nebuvo jau taip karšta.
    Valandėlę paskaičiusi grifiukė nusprendė pavaikščioti pakrante. Mergaitė po trumpos pertraukėlės tikėjosi vėl grįžti prie skaitymo. Staiga priėjo drabužius, tiesą pasakius ji taip užsisvajojo, kad vos neužlipo ant jų. Netrukus pamatė ir drabužių savininkę. Danielai pasidarė smalsu kodėl mergaitė viena maudosi. Nesugalvojo kaip pasielgti, praeiti pro šalį ar mėginti užkalbinti nepažįstamąją? Ilgai mąstyti Danielai nereikėjo, nes grifiukė retai leisdavo laiką viena, todėl šūktelėjo:
    -Labas! Kaip vanduo?
    Raudonplaukė iš kart pasigailėjo savo sprendimo, nes nepažistamoji atrodo išsigando staigaus Danielos klausimo. Bet kas padaryta, tas padaryta, kelio atgal nebebuvo.
    -Aš Daniela. Kuo tu vardu?- priplaukus šviesiaplaukiai arčiau paklausė grifiukė.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #98 Prieš 4 metus »
Fiadh staigiai atsisuko. Ir labai išsigando. Visų pirma, ją nustebino staigus šūksnis. Be to, ji pamatė į ją žvelgiančią mergaitę. O juk ji visa buvo šlapia ir kai išlips iš vandens, marškinėliai bus tiesiog prilipę prie kūno... Ką daryti? Grifiukė nutarė, kad, ko gero, jai teks pasilikti vandenyje. Tol, kol ši atėjūnė pasišalins. Tačiau po kelių akimirkų Fiadh šiek tiek pralinksmėjo. Mergaitė atrodė šiek tiek jaunesnė. Tad galbūt bus lengviau bendrauti? Galbūt pagaliau pavyks bent kiek numušti įtampą? Tad po ilgokos tylos ji galiausiai pratarė:
- Labai šiltas. Nesitikėjau...
Kaip visada, šiaurės airė jautėsi kažką nusišnekėjusi. Nors pasakė tik tris žodžius, jai atrodė, kad kažką pasakė ne taip. Tačiau panašu, kad raudonplaukei tas neužkliuvo - panašu, kad  ji buvo nusiteikusi daugiau pabendrauti.
- Fiadh, - negarsiai prisistatė šviesiaplaukė. Ji stovėjo nedrįsdama nė pajudėti. Labai norėjosi pasakyti ką nors šmaikštaus. Ką nors, kas parodytų Danielai - ir pačiai Fiadh - kad ji nėra nuoboda tylenė, bijanti ir žodį pasakyti. Deja, Fiadh kaip tik ir buvo nuoboda tylenė, bijanti pasakyti žodį. Galiausiai ji išspaudė:
- Gal ir tu nori nusimaudyti?

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #99 Prieš 4 metus »
 Buvo tamsi, tačiau ganėtinai šilta naktis. Neįprastai didelė pilnatis atsispindėjo ramiame ežero paviršiuje ir suteikė malonią atmosferą. Morgana vilkėjo baltą, žeme besivelkančia suknele. Rankose turėjo krepšelį su skanėstais, šiek tiek žvakių ir paklode. Ji ir Lisette'ė ganėtinai seniai planavo tokį vakarą, kai jos vėl galės pabūti tik dviese, išgerti vyno ir tiesiog apturėti mergaitišką vakarą.
  Patiesusi tamsiai žalią paklodę, išėmusi vyno butelį ir patiesusi sūrio su kitu maistu, Morgana ištiesė basas kojas ir atsigulė ant žemės laukdama kol pasirodys Lisette'ė. Rožinių plaukų savininkė kaip įprasta mėgo vėluoti, tačiau ugniaplaukei ant to buvo nusispjauti, svarbiausia buvo, kad Lisette'ė ateitų.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #100 Prieš 4 metus »
     Kas galėjo tikėtis, kad baigusi Hogvarstą Lisetė bus tokia dažna jo lankytoja. Jau nežinia kelintą kartą šį rudenį, rožinių plaukų savininkė skubėjo į pilį (na, ne visai. Buvusi Klastuolė pėdino išsiilgtojo ežero link) pas Morganą. Lėkė kone kaskart, kai pastaroji ugniaplaukė atsiųsdavo pelėdą su kvietimu. Natukas užmuš,- vis mislijo aštuoniolikmetė, savo melsvoje kuprinėje nešdama porą butelių raudono vyno iš jos pačios gimtųjų namų vynuogynų bei pusę arbūzo (sunkus žaltys!!!) su pora šaukštelių Lisetei ir Morganai - klastuolių mamoms, profesorių prakeiksmui.
-MORGANA!- vos pamačiusi milžiniško mėnulio apšviestus raudonus plaukus surėkė prancūzaitė ir nubėgo prie iškylos vietos.
-Vaje, atleisk, kad vėluoju,- gūžtelėjo pečiais,- priprask,- atsargiai padėjo kuprinę ant žemės ir pati klestelėjo ant klastuoliško pledo šalia draugės.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #101 Prieš 4 metus »
  Išgirdusi pasiilgtą balsą Morgana greitai atsistojo ir nusišypsojo plačia šypsena. Ak, kaip ji išties buvo pasiilgusi rožinių plaukų savininkės. To turbūt net nebuvo įmanoma atpasakoti žodžiais ar parodyti jausmais. Ji tiesiog velniškai jos pasiilgo. Kai rožinių plaukų savininkė atsisėdo šalia Morgana suspaudusi ją savo glėbyje sumurmėjo:
- Aš taip tavęs pasiilgau, tu net neįsivaizduoji. Hogvartse taip apgailėtina, kai nėra tavęs, Natanielio ir Kristoferio.
  Šiek tiek nusivaipiusi nuo Lisette'ės atsako, kad reiktų priprasti prie jos vėlavimo ji atidengė krepšelį su violetinėm vynuogėm, sūriu, nesveiko maisto ir, na šiek tiek sveiko maisto. Ten taip pat buvo ganėtinai brangaus raudono vyno ir šampano. Kaip savo geriausiai draugei ji negailėjo ilgai kauptų santaupų. Greitai ir žiobariškai atidariusi šampano butelį ji išsitraukė taures (nugvelbė iš Hogvarsto virtuvės, manė, kad taip bus prašmatniau) ir greitai įpylė putojančio šampano. Padavusi vieną stiklinę draugei, o kitą laikydama savo rankose ji pasisuko.
- Pasakok, kaip tas platus pasaulis? Kaip viskas už Hogvartso ribų?
 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #102 Prieš 4 metus »
     Pajutusi stiprų apkabinimą, Lisetė net krūptelėjo suvokusi, jog atpėdino čia ir iš tos milžiniškos laimės visai pamiršo apkabinti taip išsilgtą draugužę.
-Aš irgi tavęs pasiilgau,- apglėbė rankomis garbanę.- Nenugalimasis ketvertas, eh...- ilgesingai atsiduso rožinių plaukų savininkė.- Suaugusiųjų gyvenimas irgi ne pats smagiausias... Gerai, užtenka čia apie liūdnus dalykus,- po šokios tokios pauzės ištarė,- užtenka ir mane spausti, sutraiškysi kūdikį,- nusijuokė buvusi Klastūnyno globotinė. Ne ne, Lisetė nesilaukė (kur tau! Kepsniuko saldžiajai porelei bent jau kol kas buvo per akis), tik norėjo pamatyti Morganos reakciją.
    Morganai pradėjus traukti maistą, aštuoniolikmetė iš savo šviesiai melsvos kuprinės išsitraukė arbūzą ir šaukštelius bei du butelius raudono vyno. Geriausia draugė taip pat atėjo ne tuščiomis, kažin, kaip dvi gyvatės suvirkšins tris butelius, ir ar tik nereiks ryt Natukui atlėkti į pilį parsivesti savo pagiriomis dvelkiančios mergaitės.
-Niūru ir nuobodu. Žiobarai - keisti padarai. Pasinėrę į savo išmaniuosius ekranus, visai nekreipia dėmesio į aplinką. Smagu būna, kai koks vaikėzas vaikšto įbedęs nosį į savo telefoną, o tada BAM,- vaizdžiai išskėtė rankas,- trenkiasi į stulpą ar medį. Iš tikrųjų, visai norėčiau prikalbinti Natuką kraustytis kur nors arčiau pilies ir kuo toliau žiobarų, bet, eh, nežinau, nemanau, kad norėtų,- kiek nusiviepė gūžtelėdama pečiais.- Geriau papasakok, kaip klastuoliai laikosi. Kaip tu? Kaip Dorianas?-porą kartų kilstelėjo antakius.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #103 Prieš 4 metus »
  Besiklausydama rožinių plaukų savininkės Morgana tik kartas nuo karto linkčiodavo ir atsigerdavo gurkšnelį po gurkšnelio savo šampano. Taip ji jau pabaigė ir vieną taurelę, tad greitai įsipylusi antrą šiek tiek išplėtusi akis klausėsi ką Lisette'ė pasakojo apie žiobarus. Šiai vaizdžiai išskėtus rankas Morgana greitai patraukė stiklinę, kol Lizė jos neišpylė ir sukikieno. Taip, ji irgi buvo mačiusi tokį vaizdą.
  Išgirdusi Doriano balsą Morgana vos neišpurškė viso šampano ant Lisette'ės veido. Tai tikrai buvo ganėtinai nejaukus klausimas.
- Pati žinai kokie tie klastuoliai.- ji gūžtelėjo pečiais.- Nieko daug ir nepasikeitė, kai jūs išėjot, tiesiog dar labiau aptingo. Ypač vyresnieji. O aš daugiausiai. Bet, na man tai lyg ir neblogai... Pradėjau daugiau eliksyrų virti, galvoju, kad galbūt kada nors reiktų eiti į Nuodų ir Vaistų profesorius, arba tapti profesionale nuodytoja.. Dar neapsisprendžiau.- pajuokavo ši.- O Dorianas, erm, nežinau. Gyvena kaip gyvenęs.- nejaukiai paglostė garbanotus ir išsipūtusius plaukus.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #104 Prieš 4 metus »
     Rausvaplaukė keistai žvilgtelėjo į Salazaro išperą, kaip mėgo sakyti Natukas, visiškai neatkreipusią dėmesio į Lisetės repliką apie nėštumą. Keista,- gūžtelėjo pečiais, tačiau daugiau apie tai negalvojo, nesureikšmino, gal draugė tikrai visais kitomis mintimis užgrūdus savo raudoną galvelę.
     Aštuoniolikmetė stebėjo, kaip iš Morganos taurelės vis dingdavo šampanas, kol pati buvusi klastuolė tuo metu vis dar gurkščiojo pirmąją, o juk nebuvo iš tų, kurioms vakarui užtenka vienos taurelės (tikrai taip nepagalvotum apie tą, kuri į susitikimą su viena drauge atsinešė visus du butelius vyno).
-Vaje, Morgana, kur tu taip skubi? Visa naktis prieš akis,- sukikeno prancūzaitė ir, pasiėmusi arbūzą, pasidėjo jį sau ant kelių. Iš kuprinės mažojo skyrelio ištraukė šaukštelius, vieną draugei, kitą - sau, ir įkniubo į sultingą arbūzo minkštimą.
-Jei jau apie klastuolius, tai eee,- numykė,- mane Džeimsas buvo pasikvietęs apie jus pakalbėti. Jaučiausi kaip mama,- nusijuokė,- prašė įkrėsti jums proto. Na, čia tą vakarą, kai paskutinįsyk lankiausi, tik per skubėjimą pas tave užmiršau pranešti,- vyptelėjo.- Oi, tie eliksyrai,- sukikeno, prisiminusi tą nuodų ir vaistų pamoką, kai abi draugutės išgėrė amortensijos. Žinoma, tada tikrai juokinga neatrodė...-Nuodytojos profesija tau puikiai tiktų,- kilstelėjo antakius ir užbaigė šampaną bei susipylė likusį, akimis parodydama į dar du laukiančius vyno butelius, tarsi duodama leidimą Morganai atkimšti vieną iš jų.
-Sakai, gyvena kaip gyvenęs?- kilstelėjo vieną antakį.- Nė neabejoju, kad jei dabar nebūtų tamsu, matyčiau, kaip išrausti. Pasakok!
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot