3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 565
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #75 Prieš 6 mėnesius »
Mergaitė nesuprato, ką turėjo omeny Davina. Nesuvokė, kaip žmogus gali būti laimingas, nes kitas laimingas? "Džiugu matyti tave laimingą", tokia frazė, baltapūkės manymu, turėtų būti skirta žmogui, kuris kokį mėnesį mažiausiai sėdėjo suniuręs ir viskuo nepatenkintas. Na, realiai, tas tinka ir Elridei, bet iš kur tai turėtų žinoti varnanagė? Nusprendusi nebesigilinti mergaičiukė tik šyptelėjo ir nustūmė mintis tolėliau.
Bet ilgai taip būti pabodo, norėjosi kažkokio veiksmo, ar bent pokalbio, kadangi tyla paauglę ėmė erzinti. Atsisukusi į Daviną mergaičiukė dar pasvarstė, ką turėtų pasakyti, kad užpildytų tą tylumą linksmu pokalbiu ir pagaliau prašneko.
-Na, tai sakyk, kokio profesoriaus bijai labiausiai, kokio nekenti ir kurį mėgsti?-mergaičiukė kelis kartus pakėlė antakius lyg parodydama, kad mergina turi rėžti visą tiesą iš kurios šioji galės pasijuokti.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #76 Prieš 6 mėnesius »
Baigusi dailinti savo piešinį mergina numetė nedidelę medžio šakelę į šalį ir atsirėmusi rankomis sau už nugaros į smėlį kilstelėjo galvą įsmeigdama žvilgsnį į ežero vandenį. Šis lengvai banguodamas skalavo jį juosiančius krantus. Išgirdusi baltaplaukės klausimą Davina kilstelėjo savo lūpų kampučius ir žvilgtelėjo į grifę.
-Dar nesutikau profesoriaus, kuris man keltų baimę, kaip ir profesoriaus, kurio nekęsčiau,-nusijuokė jaunoji ispanė,-o dėl mėgstamiausio...Turbūt Igoris ir Sorenas von Sjuardas, o tu?-šyptelėjo mėlynakė. Žinoma, paminėtų profesorių pamokose mergina dažnai nesilankydavo, tačiau su Igoriu buvo pažįstama ne tik, kaip su profesoriumi, o Sorenas rudaplaukei atrodo puikus pavyzdys. Turbūt dėl šių priežasčių abu profesoriai ir buvo mėgstamiausi. 

*

Neprisijungęs Anele Wonston

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #77 Prieš 6 mėnesius »
Vieną  kartą pirmakursė Anele sugalvojo eiti pasivaikčioti ir sugalvojo. Anele nuėjo prie ežero, ežero pakrantė buvo graži skaidrus vanduo , ir padarė nuodų ir vaistų
namų darbus.Vos spėjo užversti knygą tuoj pat iš vandens  išlindo kaškokia pabaisa. Anele tui čiupo lazdele ir ištarė ekxpeno potromus ir iš lazdelės išlekė gynėjas elnias , jis apgynė Anele. Daugiau niekada Anele nebėjo prie ežero.

 (ŠV2)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Anele Wonston »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 565
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #78 Prieš 5 mėnesius »
-Tai tu tokia nuobodi?-nusijuokusi paklausė mergaitė į Davinos įsireiškimą, kad nėra jokio profesoriaus, kurio ši nemėgtų, ar bijotų. Kaip žmogus gali toks būti? Elridė daug dėmesio į profesorius nekreipė, tačiau vis tiek yra tokių, į kurių pamokas eina nenoriai, labai nenoriai.
-Aš... Na, nemėgstamas, kaip ir, išėjo, tad jo nebėra... O mėgstamas, hm...-susimąsčiusi Grifė užvertė galvą į dangų.-Buvęs kerėjimo, dabartinis Magijos Istorijos, turbūt, kadangi pamokos įdomesnės...-pabaigusi sakyti paauglė nusišypsojo varnanagei ir atsistojusi pasirąžė. Nežinia, kiek laiko jos buvo prie ežero pakrantės, bet praėjo ne dešimt ir ne dvidešimt minučių. Dar kartą nužvelgusi Daviną mergina jai vėl nusišypsojo, o tada jos žvilgsnis nukrypo ties Hogvartso pilimi. Ilgesingas žvilgsnis ir sukilęs noras pajusti šilumą ir taip patogią lovą mergaitę privertė atsisveikinti su varnanage.
-Nepyk, bet gal jau eisiu, sėkmės šaudant iš lanko, gal kokį gyvūną susimedžiosi,-taip tarusi Grifė neskubėdama traukė link Hogvartso vis mąstydama, kaip gera bus atsigulti į minkštutėlius patalus.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #79 Prieš 5 mėnesius »
Išgirdusi baltaplaukės žodžius Davina nusijuokė.
-Regis, taip,-linktelėjusi kilstelėjo savo lūpų kampučius ir žvilgtelėjo į Elridę. Žinoma, ne kartą yra buvę, kai mergina pabudusi ryte abejojo ar verta eiti į pamokas. Vis dėl to mokinės pareiga kažkokiu būdu priversdavo šešiolikmetę išlipti iš šiltos, jaukios lovos ir žingsniuoti į pamokas. Šiose neretai atėjusi mėlynakė netrukus pasigailėdavo, kai išgirsdavo praktinę užduotį, tačiau kol kas dar nė vienas profesorius neprivertė per savo pamokas pajusti jam neapykantos. Grifei atsakius į klausimą Davina šyptelėjo. Nesilankydama Magijos Isotirjos pamokose lankininkė nelabai suprato, kurį profesorių baltaplaukė turi omenyje, tačiau nusprendusi šiais mokslo metais nueiti į Magijos Istoriją, nesigilino. Elridei atistojus ir pasukus link pilies mergina linktelėjo.
-Viskas gerai,-kilstelėjo savo lūpų kampučius,-dėkui, tačiau aš šaudau tik į taikinį,-grifei dingus mėlynakė taip pat atsistojo nusibraukdama smėlį nuo kelių ir pasiimdama savąjį lanką. Dar kartą žvilgtelėjusi į raibuliuojantį ežero vandenį mergina pasuko atgal prie medžio, kur neseniai šaudė ir pakartojusi seniau naudotą burtažodį eilinį kartą nutaikė lanką su strėle į taikinį. Likusi viena Davina pasinėrė į treniruotes ir nė pati nepastebėjo, kaip prabėgo kelios valandos. Šviesiai mėlynas dangus nusidažė tamsiai mėlyna spalva kartu išryškindamas jame besislepiančias žvaigždes. Kilstelėjusi galvą rudaplaukė nužvelgė dangų ir burtų pagalba pradanginusi taikinį pasuko pilies link.

Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #80 Prieš 5 mėnesius »
Karen pavargusi nuo mokslų patraukė takeliu link jau jai žinomo atokaus ežero kranto. Pagal jos žinias čia beveik niekas nesilankė, tad galėjo tikėtis visiško ar nevisai visiškos ramybės. Nors žiema buvo ne visai šalta, bet Rasel buvo apsimuturiavusi tiek, kad darėsi visai karšta. Bet jau išėjusi neketino grįžti atgal į pilį. Priėjusi vietą nuo kurios buvo likę visai mažai iki Džekės mėgstamos vietos, todėl, kad niekas nepamatytų ėmė slapstyti pėdsakus nuo kitų akių. Atėjus iki tos vietos atsigulė tiesiai ant sniego ir ėmė stebėti dangų kuris po truputį tamsėjo artėjant nakčiai. Kaip būtų faina su kuo nors pasikalbėti ar nuveikti ką nors įdomaus ne vien tik čia gulėti, nes jau šalta ima darytis. Gal reikėtų užlipti ant medžio šakos, ten ne taip šalta ir nelabai kas pamatys mane jei ateis iki čia. Apsidairiusi aplinkui pamatė visai patogią šaką, todėl užsiropštusi ant jos ėmė piešti ant sniego kurio buvo užsilikę ant šakos.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • II kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viska galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #81 Prieš 5 mėnesius »
Maja ėjo prie ežero. Buvo gražus oras, tik gal per ploną striukę užsidėjo. Mergaitė norėjo pailsėti. Ji žingsniavo prie atokaus kranto, kuriame tikėjosi gauti ramybę. Bet tinginiauti mokinė neturėjo noro, mieliau būtų su kažkuo pasikalbėjusi. Gal ką nuveikusi. Jai ten patiko.
 Maja priėjo pakrantę. Pagaliau. Ji viską apžiūrėjo. Niekas nepasikeitė. Gal geriau būtų likusi pilyje ir paskaičiusi knygą. Mokinė giliai įkvėpė ir užsimerkė. Ilgokai taip stovėjo. Bet staiga išgirdo kažką judant ant šakos. Maja išsigando ir pakėlė galvą aukštyn. Ten buvo kita mokinė. Majai ji patiko. Gal susidraugaus su ja.
- Labas. Kuo tu vardu? Aš Maja, iš grifų gūštos.-  Pasisveikino Maja su mergaite.
Drasos karžygiai - Grifai!

Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #82 Prieš 4 mėnesius »
Karen jau ėmė baiginėti savo piešinį, nors ten nebuvo pavaizduota nieko tik daug įvairiomis kryptimis keliaujančių linijų, bet iš kur ji žinojo, kad piešinys jau eina į pabaigą nežinojo. Rasel kažką išgirdo, tad nieko nelaukusi ėmė lipti aukštyn, ten kur jos beveik nesimatytų, bet tas kas atėjo ją pastebėjo. Po perkūnais. Naujomis pažintimis tikrai nenoriu užsiimti, bet teks aiškų. Blogo įspūdžio irgi nesinori padaryti.
 -Sveika, -iš aukštai atsiliepė Džėkė. -Malonu susipažinti. Mano vardas Karen, aš iš klastūnyno.
Šiek tiek pagalvojusi vėl prakalbo:
 -Ką tau labiausiai patinka veikti?
Baigusi kalbėti nusileido nuo medžio žemyn ir ėmė laukti atsakymo ir gal net klausimo, nes taip sėdėti tikrai nebuvo įdomu.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • II kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Viska galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #83 Prieš 4 mėnesius »
Mergaitė atsistojo po medžiu laukdama atsakymo. Mokinė viršuje matyt visai neskubėjo nulipti. Sulaukusi atsakymo apsidžiaugė, kad mergaitė su ja kalba ir toliau veda pokalbį ( nes jau galvojo, kad mokinė išviso nenori šnekėtis).
- Malonu susipažinti.- Pasakė.- Labiausiai mėgstu skaityti knygas. Labiausia nuotykių. Dar man patinka piešti.- Pradžioje pokalbis regis nevyko sklandžiai. Bet mergaitė Majai visai patiko.
 Maja ją nužvelgė svo melsvomis akimis. Klastuolė neišsiskyrė nuo kitų mokinių nei apranga nei veido bruožais. Beje Grifukei pašnekovės apranga buvo ne prie širdies. Maja pažvelgė į save, mergaitei jos apranga buvo mielesnė. Na ko norėti, juk Maja rengiasi pagal savo skonį.Bet ir Klastuolė atrodė graži.
 Grifukės galvoje kirbėjo dar keletas klausimų. Juk gal jos taps draugėmis. O šiaip ji visada turėjo klausimų ir viskuo domėdavosi.
- Kas tavo tėvai? Ar turi broių ar seserų? Aš turiu brolį žiobarą metais už mane jaunesnį, jis mane dažnai nervina. Tėtis irgi žiobaras, bet man patinka. Dar turiu mažą sesutę, ji, aš ir mama burtininkės.- Tai pasakiusi Maja nutilo laugdama atsakymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Maja Patvel »
Drasos karžygiai - Grifai!

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #84 Prieš 2 mėnesius »
Įžengus į Varno Nago mergaičių kambarį, šviesiai mėlynų akių žvilgsnis nuslydo erdvaus kambario paviršiumi. Saulės spinduliuose besimaudantis kambarys skendėjo tyloje. Visoms varniukėms išsilaksčius po Hogvartso pilį, įsivyravo ramybė.
Žvilgtelėjusi į šalia žingsniuojantį katiną, Davina nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Vis dar apsisnaudęs margakailis tingiai sekė savo šeimininkę kartu žygiuodamas per visą Varno Nago mergaičių miegamąjį. Pasiekęs lovą, Tigrius lengvai atsispyrė galinėmis kojomis nuo žemės ir liuoktelėjo ant žvaigždėmis nusėtos antklodės. Tyliai miauktelėjęs žvėrelis žvilgtelėjo į šviesiaplaukę ir susirangęs ant minkštos antklodės, ėmė sekti šios veiksmus.
Paprašiusi Matthew kelių minučių persirengti ir pasiimti lanką su strėlėmis, mergina atrėmė juodą gitaros dėklą į šalia lovos esančią sieną ir šyptelėjusi ją stebinčiam augintiniui, pasiėmė juodos spalvos apsiaustą, kuris vos netruks paslėpė liekną mėlynakės kūną. Juoda apranga jau kelis metus puošė žaviosios lankininkės kūną ir turbūt tik šviesūs plaukai bei mėlynos akys nepavertė šios tikrų tikriausia gote.
Atmintyje iškilus prisiminimams apie Keitą, kaip šis juokdamasis kalbėjo, apie tai, jog merginos stilius kasdien panašėja į jo, šviesiai mėlynų akių žvilgsnis nukrypo į ant rankos esantį sidabrinį žiedą. Rausvų lūpų kampučiai akimirksniu pakilo priversdami septyniolikmetės veide atsirasti žavią šypseną. Nebandydama paslėpti šypsenos, Davina išsitraukė šaudymui iš lanko skirtas pirštines ir paslėpusi rankas šiose, švelniai sugniaužė juodos spalvos lanką su baltais angelo sparnais iš šonų.
Trumpam žvilgtelėjusi į vėl snausti pradėjusį augintinį, šviesiaplaukė pasuko durų link ir vos po kelių akimirkų žingsniavo vingiuotu keliuku, vedančiu link ežero kranto, kur kaip spėjo, jau laukė profesorius.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #85 Prieš 2 mėnesius »
Davinai patraukus į Varno Nago kambarį Matthew pradėjo mąstyti, ar nepadarė klaidos sutikdamas su jos pasiūlymu. Nepaisant to, kad tas pasiūlymas buvo labai viliojantis, profesorius mąstė, ar jam pridera tai daryti. Tačiau juodaplaukis stengėsi šiek tiek atsipalaiduoti ir negalvoti apie tai, ką pagalvotų kiti, pamatę jį šaudantį iš lanko.
Profesorius Turner tiesiai iš kambario patraukė link ežero. Sutarta vieta buvo jauki. Ir pakankamai atoki, kas buvo tikrai gerai: Matthew tikrai nenorėjo nušauti kokio nors mokinio. Tad jis visai patenkintas laukė merginos. Nepaisant to, kad visiškai nusiraminti nepavyko, Matthew jautėsi visai gerai. Seniai nebuvo šaudęs iš lanko ir buvo tikras, kad susimaus. Bet kažkas sakė, kad ši mergina yra pakankamai suaugusi, kad į tai pažvelgtų normaliai. Prisiminęs save paauglystėje, juodaplaukis nusišypsojo: jis būtų buvęs be galo patenkintas, jeigu koks profesorius būtų susimovęs prie jo.
Nepaisant to, kad oras buvo gražus, o vieta jauki, buvusiam grifui pasirodė, kad mergina nesirodo be galo ilgai. Jis jau spėjo pamanyti, kad ji neateis. Matthew jau baudėsi eiti atgal į pilį, kai išgirdo tylius žingsnius. Atsisukęs pamatė ateinančią šviesiaplaukę varnanagę.
- Sveika dar kartą, - maloniai nusišypsojo Matthew. - Pradėsime? Tik turiu priminti, kad labai seniai to nedariau.
Turner tikėjosi, kad mergina parodys jam, kaip reikia paimti lanką ir strėlę. Jis buvo įsitikinęs, kad pamiršo visiškai viską, ką galėjo pamiršti. Dėl to šiek tiek jaudinosi. Tačiau vis dėlto buvo be galo smalsu, kaip gi jam seksis. Vis dėlto pirmiausia juodaplaukis tikėjosi pamatyti bent vieną kitą šūvį, kurį atliks mergina.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #86 Prieš 2 mėnesius »
Aukštai danguje šviečianti saulė maloniai šildė Hogvartso apylinkes leisdama pilies gyventojams pasidžiaugti pakankamai šilta ir saulėta diena. Kasdien artėjanti žiema vis rečiau leido išvysti pro debesis besiskverbiančius saulės spindulius. Kur kas dažniau galėjai išvysti, kaip melsvo atspalvio dangus pasislepia po pilkais debesimis leisdamas visą Hogvartso pilį apdovanoti smulkiais lietaus lašais. Puikus oras ir žemę šildantys saulės spinduliai, regis, paskutinį kartą leido pasidžiaugti vasarą primenančia diena. Ideali proga pasimėgauti šaudymu iš lanko.
Spėjimas, jog profesorius pirmas pasirodys susitartoje vietoje ir lauks pasirodančios šviesiaplaukės, buvo teisingas. Paspartinusi žingsnį Davina kaltai šyptelėjo jos laukiančiam tamsių plaukų savininkui. Regis, pasiruošti būsimam šaudymui iš mėgstamo ginklo užtruko kur kas ilgiau.
-Jei tik esat pasiruošęs,-kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į neseniai užduotą klausimą. Matthew akyse spindintis jaudulys ir smalsumas, leido suprasti, jog šis nekantrauja prisiminti vaikystėje lankytas šaudymo pamokas.
Šypsodamasi mergina išsitraukė burtų lazdelę ir nutaikiusi šią į priešais augančius medžius sušnibždėjo burtažodį, tūkstančius kartų naudotą prieš šaudymą iš lanko. Vos po kelių akimirkų, kai ežero pakrantėje nuskambėjo švelnus žaviosios lankininkės balsas, ant dviejų kiek atokiau besipuikuojančių medžių, atsirado šauliams skirti taikiniai.
-Geminio,-nukreipė burtų lazdelę į rankoje esantį lanką. Identiškas ginklas akimirksniu atsirado kitoje septyniolikmetės rankoje. Pakartojusi tą patį burtažodį su dėklu, kuriame ramiai gulėjo strėlės, Davina kilstelėjo lūpų kampučius ištiesdama naująjį ginklų rinkinį šalia stovinčiam tamsių plaukų savininkui.
Švelniai sugniaužusi rankoje laikomą ginklą, mergina pasisuko šonu į taikinį atsistodama reikiama pozicija ir iškėlusi lanką, nusitaikė į už kelių metrų esantį taikinį. Nuolat taikydama į centrą, dabar jaunoji ispanė nukreipė šviesiai mėlynų akių žvilgsnį į kiek toliau nuo centro esančią taikinio vietą. Parodyti puikų gebėjimą pataikyti į centrą, mergina pasiliko sau. Nenorėjo, jog šalia stovinčiam profesoriui būtų nejauku. Be to, tai nebuvo treniruotė, kurioje įprastai šviesiaplaukė tobulino taiklumą.
Įtempta templė akimirksniu atsilaisvino, vos tik juodagalvė šovė į priekį. Skrosdama orą ir grasindama perskrosti visus, kurie atsidurs jos kelyje, strėlė įsmigo šalia centro. Šypsodamasi žavioji lankininkė išsitraukė dar vieną strėlę ir pakartojusi visą veiksmų eigą, paleido ir šią. Lygiai taip pat, kaip ir pirmoji, juodagalvė įsmigo šalia centro.
Nukreipusi šviesiai mėlynas akis į profesorių, Davina plačiai nusišypsojo leisdama šauti Matthew.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #87 Prieš 2 mėnesius »
Jei tik esat pasiruošęs mintyse pakartojo Matthew. Tai buvo būtent tas klausimas, į kurį tamsiaplaukis neturėjo atsakymo. Jis kurį laiką pagalvojo, ar verta ką nors atsakyti. Tačiau galiausiai nutylėjo.
Merginai išbūrus antrą ginklą ir strėlinę, Turner nesugebėjo nuslėpti nuostabos. Ką čia ir sakyti - jam tokie kerai buvo nė negirdėti. Tačiau nenorėdamas pasirodyti esąs kvailesnis nei mokinė, Matthew vėl patylėjo. Tik kiek jaudindamasis paėmė lanką. Pavartė jį rankoje. Tikėjosi, kad vos tik paims ginklą į rankas, seni įgūdžiai grįš. Tačiau kur ten. Ginklas kabojo rankoje tarsi bulvių maišas. Matthew sunkiai atsiduso.
- Kažin ar tau su manimi bus įdomu, - kaltokai šyptelėjo mokinei buvęs grifas.
Profesorius atidžiai stebėjo, kaip Davina atlieka šūvius. Ji atrodė kaip tikra meistrė. Netgi nepaisant to, kad nepataikė tiksliai į taikinio centrą. Stebint, kaip varnanagė atlieka antrą šūvį Matthew kilo įtarimas, kad ji, ko gero, specialiai nepataiko tiesiai į vidurį. Jis nesuprato, kodėl taip pagalvojo, tačiau buvo tikras: dėl kažkokios priežasties mergina nerodo savo sugebėjimų. Tačiau tai galėjo būti ir dėl to, kad profesorius, ko gero, taip puikiai nepataikys. Tikriausiai ji nenori, kad jausčiausi kaip visiškas kvailys nutarė Matthew ir tai privertė jį neužduoti klausimo garsiai. Jis tik pratarė:
- Oho! Iš manęs tokio taiklumo tikėtis tikrai nereikia.
Labiausiai Turner bijojo, kad jam iš viso nepavyks paleisti strėlės. Tai buvo jo didžiausia problema mokantis. O vos tik pradėjo bent karts nuo karto pataikyti, teko viską mesti...
Šiek tiek virpančia ranka Matthew išsitraukė strėlę. Įdėjęs ją į lanką jis nusitaikė. Turner džiaugsmui, kai pradėjo taikytis, viską prisiminė. Jis jautėsi visai kaip tada, daugiau nei prieš dvidešimt metų. Ranka pradėjo justi lanką ir strėlę. Tai profesorių labai nustebino ir pradžiugino. Žinoma, nesinorėjo džiaugtis, kol strėlė nepaleista.
Matthew įtempė templę ir geras kelias akimirkas nieko nedarė. Pradėjo jausti didžiulę įtampą. Galiausiai strėlė paliko lanką. Turner nė nepajuto, kaip paleido pirmąjį šūvį per dvidešimt metų. Tačiau strėlė skubėjo tikslo link. Matthew jau norėjo apsidžiaugti. Deja. Strėlė pralėkė pro taikinį ir nukrito kažkur už jo. Juodaplaukis pažvelgė į merginą ir atsainiai gūžtelėjo pečiais.
- Sakiau, kad gerai nebus, - pratarė, bandydamas apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau viduje buvo apmaudu. Davina paleido dvi strėles, tad Matthew jautė pareigą atlikti dar vieną šūvį. Jis išsiėmė dar vieną strėlę ir susikaupė. Nusitaikė. Galiausiai paleido ir antrąją. Kurį laiką atrodė, kad ji lekia tiesiai į taikinį. Tačiau, kaip ir pirmoji, antroji strėlė, atrodo, apsigalvojo. Ir nukrito gerokai į šoną.
- Ką gi, man reikia daugiau praktikos, - nusijuokė Matthew. Jis iš paskutiniųjų bandė vaidinti, kad neima į širdį, tačiau jautėsi tikrai nesmagiai. Profesorius pakėlė akis į merginą ir tikėjosi, kad dabar šaus ji.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 335
  • Taškai: 19
  • Lytis: Moteris
  • Nėra taisyklės be išimties.
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #88 Prieš 2 mėnesius »
Ežero pakrantėje nuskambėjus profesoriaus balsui, Davina kryptelėjo galvą įsmeigdama šviesiai mėlynų akių žvilgsnį į tamsiaplaukį. Matthew veide spindinti kalta šypsena leido suprasti, jog astronomijos profesorius praradęs pasitikėjimą savimi dėl būsimo šaudymo iš lanko.
-Žinoma,-padrąsinančiai šyptelėjo,-įgauti įgūdžiai niekur nedingsta, net ir per tokį ilgą laiką,-tikėdamasi, jog profesorius bent šiek tiek įgaus pasitikėjimo savimi, mergina atliko kelis šūvius primindama visą šaudymo procesą. Ir vėl justi rankose tvirtą ginklą ir jo teikiamą saugumą, privertė nežymiai kilstelėti lūpų kampučius. Atsisakyti lanko žaviajai lankininkei būtų prilygę netekti dalies gyvenimo.
Mintis nutraukus profesoriaus komplimentui dėl taiklumo, Davina nejaukiai nukreipė žvilgsnį į šalį. Nesitikėjo, jog po to, kai strėlės įsmigs šalia taikinio centro, sulauks pagyrimo. Regis, Matthew buvo kur kas labiau praradęs pasitikėjimą savimi nei jaunoji ispanė numanė.
-Na, aš tikiuosi ir žinau, kad jums pavyks,-plačiai nusišypsojo žvilgtelėdama į tamsiaplaukį ir laukdama šio šūvių. Pirmajai strėlei nulėkus tiesiai pro medžio kamieną ir nuskriejus kiek toliau, šviesiai mėlynų akių žvilgsnis nusekė paskui, tačiau vos netrukus sugrįžo prie šalia stovinčio astronomijos profesoriaus. Nors Matthew stengėsi neparodyti nusivylimo, tačiau mergina puikiai matė, kaip žalios akys paskęsta liūdesio verpete.
-Pirmas blynas visuomet būna prisvilęs,-šyptelėjo leisdama pakartoti šūvį. Deja, antroji strėlė taip pat nulėkė nė nepalietusi taikinio.
-Accio strėles,- švelniai ištarė ištiesdama ranką, kuriose visai netrukus atsidūrė tamsiaplaukio paleistos strėlės.
-Regis, mes turim visą vakarą praktikai,-šyptelėjo,-neleisiu išeiti, nebent jūsų strėlė įsmigs tiesiai į taikinį,-nusijuokė žvelgdama į profesorių.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #89 Prieš 2 mėnesius »
- Ką gi, tuomet ilgai čia užsibūsime, - apsimestinai nerūpestingai pasakė profesorius. Nors mergina, atrodo, nuoširdžiai bandė jį palaikyti po nepasisekusių šūvių, Matthew dėl to nepasijuto geriau. Jis puikiai žinojo, kad jam nesiseks puikiai šaudyti. Žinoma, vėl įgijus kiek praktikos šūviai pasidarytų taiklesni. Tačiau Turner turėjo vieną problemą nuo pat vaikystės: jam visur ir visada labai trūko pasitikėjimo savimi. - Vis dėlto per naktį čia likti neleisiu, - dar kartą pabandė pajuokauti Matthew, nors žinojo, kad jeigu dar kelis kartus nepasiseks, jis paprasčiausiai apsimes turįs darbo, kad tik galėtų pasprukti.
Merginai burtais susigrąžinus strėles juodaplaukis pasistengė nebegalvoti apie nepasisekusius šūvius, o susikaupti naujam. Pamažėle grįžo mokytojo patarimai. Tad juodaplaukis kurį laiką stovėjo ir galvojo apie tai, kas jam buvo kartojama vaikystėje. Po kelių akimirkų pataikyti į taikinį atrodė juokų darbas. Tad Matthew šiek tiek užtikrinčiau paėmė strėlę ir įstatė ją į lanką. Žvilgtelėjęs į mokinę Turner šyptelėjo ir nusitaikė. Kurį laiką pastovėjo su iškeltu lanku rankose, kol visiškai susikaupė. Ir tada paleido templę. Panašu, kad ir vėl nepataikė. Tačiau dabar Matthew pasirodė, kad gal strėlės galas kiek brūkštelėjo taikinio kraštą.
- Ką gi, kitą kartą pasiseks geriau, - labiau sau nei merginai sumurmėjo profesorius ir paėmė antrą strėlę.
- Man atrodo, tau teks dar bent kelis kartus parodyti, kaip tas daroma, - dabar jau garsiau pasakė juodaplaukis ir nusišypsojo. Jis įstatė antrąją strėlę ir įtempė templę. Deja, dėl kažkokių priežasčių jis atleido templę nepakėlęs lanko. Strėlė iššovė tiesiai žemyn ir susmigo į žemę prie pat Matthew kojos. Laimei, niekas nebuvo sužeistas.
- Kaip matau, man reikės būti atsargesniam, - nusijuokė Matthew. Tačiau juoktis visai nesinorėjo: profesorius puikiai suprato, kad tokie įvykiai labai lengvai gali baigtis liūdnai.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019