0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 207
  • Taškai: 80
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #270 Prieš 2 mėnesius »
Auris atrodė labai jau įsitikinęs, kad suras kaltininką. Kažin ar jai pavyks sužinoti, kas jis toks? Mielai su tuo mokiniu pasišnekėtų, o vos tik grįš į pilį, viską papasakos Džeinei. Turbūt ir Eliotui, nors jis tik užpavydės. Žinoma, manys, kad ir pats turėjo dalyvauti šioje operacijoje.
Tai, kad kapa dar visai maža, žavėjo turbūt visų labiausiai. Mielai išklausinėtų visko apie suaugusius padarus, bet nutarė padarysianti tai, ko brolis negali pakęsti. Nueis į biblioteką ir pati susiras informaciją. Sužinos nė kiek ne mažiau, o Auriui nekils klausimas, kodėl jai taip labai jau įdomu.
- Nelabai, - susiraukusi atsakė. Nors skausmą mėgo, jį reikia kelti kitiems, o ne jai pačiai. Taigi neprieštaraudama sutiko grįžti į pilį ir pasitepti kažkuo, kas jį numalšins.
Patenkinta šia diena Miriam žingsniavo paskui Aurį ir bandė sau atsakyti į klausimą, ar jis vis dėlto ją mėgsta, ar ne.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2303
Ats: Atokus ežero krantas
« Atsakymas #271 Prieš 1 dieną »
Jie dažnai ateidavo prie ežero pasivaikščioti vakarais, jau greičiau naktį, kai Auris paguldydavo Timotį miegoti. Ir dabar kartu su Nėja žingsniavo paežere. Tik neplepėjo kaip visada. O šiaip juk kalbėdavo ir pasakodavo ką nors. Bet dabar ėjo paskendęs mintyse ir viskas. Galvojo apie šiandienos įvykį parke. Nekalbėjo daugiau apie tai su broliu, nes jau seniai žinojo, kad klausinėjamas nepasakys. Bet gal kaip tik reikėtų griežčiau? Jau kokį penktą kartą jiems beinant atsiduso.
- Žinai, aš galvoju. - Pagaliau pradėjo. - Ne taip kažką aš darau augindamas juos ir viskas. - Neabejojo, kad ji supras apie ką čia kalba. Gi ne augalus ar gyvūnus augino.
- Jau tiek metų prabėgo, o Timotis vis tiek manyje mato grėsmę. Jis jaučia įtampą, kai esam kartu. O ir su Eion negerai. Negerai viskas po to prakeikto susitikimo su tais... Nu su Grėhemu ir Fausta. Aš nežinau. Nenorėčiau, bet kartais man atrodo, kad Timočiui asimiliuotis,pamirštti  praeitį padėtų tai, jei augtų kitur. Bet vėlgi. Reikėjo taip padaryti daug seniau, kai jis pas mane atsirado, o ne dabar, kai praėjo tiek metų. Aišku, gal iš pradžių jam būtų baisu ar ką, bet ką gali žinoti, gal vėliau net palengvėtų, kad gyvename atskirai.