[Indio Dellso]

Kol tarsi skuduras buvo tempiamas į vandenį Indio pagalvojo kas šį kartą ateis jį gelbėti. Sofi gulėjo kažkur paslika, Levanda išvis buvo pasišalinusi. Jei ateitų gelbėti Elliw, abu mokiniai tikrai paskestų, tad turbūt tai bus Dori. Jei išvis kažkas jį gelbės, nes pagal tai kaip jis elgėsi su Dori, nelabai buvo nusipelnęs kažkokio gelbėjimo. Šį kart viskas įvyko greičiau ir nedaug laiko prabėgus Indio jau visas buvo po vandeniu ir stipriai ėmė trūkti oro. Čiuptuvai tvirtai laikėsi įsikabinę į berniuko koją ir visu pajėgumu traukė žemyn kai virš vandens ir po vandeniu pasklido žalia šviesa. Pabaisa paleido berniuko koją ir prapuolė kažkur į vandeniį. Indio žinojo, kad artimiausiu metu nebepasirodys.
Išniręs iš vandens berniukas įkvėpė didelį gurkšnį vėsaus oro ir paplaukęs kranto link pamatė, kad tai buvo ne kieno kito, kaip Dori darbas. Staiga Indio pamiršo visą savo su klastuole istorija ir padėkojo:
- Ačiū.
Nušliaužęs iki kranto Indio šį kartą atsisėdo žymiai toliau vandens, jau pasimokęs iš savo klaidų. Giliai kvėpuodamas jis pajautė koks iš tikrųjų yra šaltas ežero vanduo, nes nė karto dar jame nesimaudė, ir ėmė šiek tiek tirtėti, tačiau pledų aplink nesimatė. Iškosėjęs paskutinius vandens likučius iš plaučių berniukas atsitiesė ir žvilgtelėjo į Dori, kuri šiuo metu domėjosi berniuko gyvastimi.
- Gyvas gyvas, - nežiūrėdamas mergaitei į akis ištarė.

[Dori Mendel]

Dori stebėjo trečiakursį, kuris ir vėl iškosėjo iš plaučių vandenį. To keisto gyvio, regis, nebesimatė, tačiau nežinia, kiek jų gyvena ežere. Reikia trauktis toliau nuo kranto. Tamsiaplaukė išgirdo, kaip Indio jai padėkojo, bet pati nieko neatsakė. Stengėsi nutaisyti kuo nerūpestingesnę ir atsainesnę miną. Tačiau vaikinui patvirtinus, jog jis yra gyvas, nors tai buvo aišku kaip dieną, Dori nejučiom žvilgtelėjo į berniuką ir šyptelėjo. Mintyse save sudraudė ir daugiau į  trečiakursį nežiūrėjo. Pamanė, kad reikėtų paskleisti į jo pusę kerus, kurie berniuką išdžiovintų ir sušildytų, tačiau apsigalvojo. Ne, tiek daug jis nenusipelnė.
Dori grįžo prie keistuolės Elliw, kuri, atrodo, buvo savame pasaulyje.
- Elliw, tai kaip dėl tų teleskopo formos sausainių?
Mendel nuėjo prie vaišių ir suvalgė šokoladinę varlę, kurią pati atsinešė. Žvilgtelėjusi į Sofi antrakursė nedrįso ragauti Levandos neštų vaišių, o sausainį, kurį kapitonė įteikė dvylikmetei, Dori numetė kažkur į krūmus.
- Elliw, Indio, ateikite čia, - pakvietė juos Dori. - Nežinia, kiek tų gyvių gyvena šitame ežere.
Mergaitė dar kartą metė žvilgsnį į Sofi. Ir kodėl man jos visai negaila?

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw neprisiminė, kodėl atėjo iki vandens, bet nutarė, kad čia yra visai smagu. Bjaurios mergiūkštės netrukdo jai žiūrėti į vandenį, o tai dabar buvo visų svarbiausia. Šią akimirką velsietė buvo visai patenkinta savo gyvenimu, nors negalėjo prisiminti to priežasties. Atmintyje išliko tik faktas, kad ne ne ne neLiucija pagaliau nuo jos atstojo.
Deja, tik iki to laiko, kai ta bjaurybė ir vėl prisiartino! Elliw supyko ir atsisuko į ją.
- Tai tu ka... - pradėjo ji, bet ne ne ne neLiucijai užsiminus apie teleskopus staigiai užsičiaupė. Tiesa, netrukus pamiršo ir tai, kad bjaurioji mergiūkštė kažką sakė, ir kad ji nebaigė svarbiąją naujieną pranešančio sakinio. Taigi dabar Elliw jautėsi sutrikusi.
Ir sutriko dar labiau, kai ta dėl visko kalta mergiūkštė kažkur dingo. Velsietė apsižvalgė, bet negalėjo suprasti, kur bjaurybė pasidėjo. Žinoma, nuo to buvo tik geriau, tad Elliw pirmą kartą šiandien pasijuto viskuo patenkinta. Nutarusi į vandenį nelipti ji nusisuko nuo ežero ir pradėjo svarstyti, kuo užsiimti dabar. Kadangi atgavo teleskopą, geriausia būtų tiesiog nešdintis. Jai labai jau nusibodo čia esantys žmonės. Ir visai nesvarbu, kad šią akimirką mergaitė buvo pamiršusi apie jų egzistavimą.
Taip, ji keliaus kur nors, kur galės ramiai pabūti su teleskopu. Kur visokios bjaurios mergiūkštės negadina gyvenimo.
Sulig ta mintimi ne ne ne neLiucija ir vėl prie jos pristojo! Elliw įsižeidė. Ji nėra tokia kvaila, kad nuolat reikėtų... Ką ta bjaurybė sakė? Šito, deja, velsietė neprisiminė. Taigi ji kuo ramiausiai kulniavo pilies link. Ar bent jau pati taip galvojo. Deja, kažkokiu būdu atsidūrė prie pat ne ne ne neLiucijos.
- Tai tu kalta! - šį kartą naujieną pavyko pranešti. Elliw iš karto pasijuto geriau. Tai tikrai buvo bjauriosios mergiūkštės kaltė! Velsietė stengėsi grįžti į pilį, o šita čia kažko pridarė! Norėjosi trinktelėti bjaurybei per galvą teleskopu. Tai, žinoma, reiškė nepagarbą prietaisui, bet tą bjaurią mergiūkštę tikrai reikia pamokyti!
Deja, Elliw bandydama įgyvendinti idėją, kurią jau buvo pamiršusi, ant kažko paslydo ir drėbėsi tiesiai į iš kažkur atsiradusią maisto krūvą.

[Matthew Turner]

Matthew lūpas paliko tylus atodūsis. Profesorius kuo puikiausiai žinojo, kad jam nereikėtų būti koledžo vadovu. Neturėdamas globotinių galėtų ramiausiai išgerti ir apie nieką negalvoti. Deja, dabar to padaryti nepavyko: vos tik herbologas atsikimšo antrą vyno butelį, iš kažkur atsirado kvidičo komandos kapitonė, ir teko eiti su ja.
- Kaip jūs ten švenčiat? - suburbėjo Turner tikėdamasis, kad paaugliai vis dėlto pasirinko kitą šventimo būdą nei jis pats.
Pūškuodamas ežero link Matthew spėjo penkis kartus prakeikti savo pasiryžimą tapti Klastūnyno vadovu. Kodėl į šitą nesąmonę negalėjo įsivelti kas nors kitas? Kodėl Levanda negalėjo surasti kurio nors kito profesoriaus? Geriausia tokio, kuris nebūtų apgirtęs.
- Net ir laisvu laiku nepalieka manęs ramybėje... - atsiduso profesorius nenoromis prisiminęs paskutinę herbologijos pamoką. Tiesą sakant, jos visos virsdavo tikru pragaru...
Pasiekęs ežero krantą pamatė, kad situacija dar blogesnė nei įsivaizdavo. Neatrodė, kad Barbierato iš viso dar gyva, Elliw voliojosi maiste (nors šitas nenustebino), o kuo užsiėmė Mendel ir Dellso, Matthew nežinojo. Abu buvo gyvi, tad kol kas buvo galima nekreipti dėmesio. Reikėjo gelbėti Sofi, nors ir neaišku, ką ji prisidirbo. Prisiartinęs prie mergaitės profesorius viską suprato. Kvapas buvo tikrai nemalonus, tad viskas iš karto paaiškėjo.
- Ir kaip aš į tai įsivėliau... - sumurmėjo profesorius ir pakėlęs Sofi nunešė ją kiek toliau nuo vėmalų. Gerai, kad susiprotėjo pasiimti su savimi butelį vandens. Atsargiai jį atsukęs sudrėkino delną ir perbraukė mokinei per kaktą. Nelabai įsivaizdavo, kaip reikia gaivinti apalpusius žmones. Nenoromis prisiminė nutikimą Londone, kur sugebėjo susidurti su mergina, kuri vėliau paaiškėjo esanti burtininkė. Ne, taip apsijuokti daugiau nereikia.
Po kiek laiko profesoriui pasirodė, kad Sofi atsigavo, tad paliko ją ramybėje. Atsisukęs į maiste besivoliojančią Elliw sunkiai atsiduso. Šita išgyvens nutarė profesorius ir liko stovėti vietoje.
- Gal galite paaiškinti, kas čia vyksta? Ir kodėl Sofi pasidarė bloga? Ką čia valgote? Jau būsite kažko pridėję į sausainius ir laukėte, kol kas nors paragaus? Argi taip švenčiama komandos pergalė?
Turner sunkiai atsiduso. Ir toliau apsimetė, kad Indio ir Dori čia neegzistuoja. Matthew buvo siaubingai pavargęs ir ištroškęs. Vandens, tebelaikomo rankoje, deja, visai nesinorėjo.

[Dori Mendel]

Dori beragaujant visokio skonio pupeles (viena pasitaikė braškių skonio, o kita... istorija tai nutyli), teleskopininkė Elliw tėškėsi į vaišes. Į dar šiek tiek drėgnus Mendel plaukus įsivėlė sausainių trupiniai. Tik Elliw gali taip sugebėti, pagalvojo dvylikmetė. Ką gi, nors ne į vandenį. Dori ėmė dairytis Levandos ir Klastūnyno koledžo vadovo. Nors Sofi mergaitei ir nebuvo gaila, tačiau nelabai norėjosi, kad ji dabar čia užsilenktų. Ties tokiomis mintimis antrakursė pastebėjo artinantis dvi žmogystas.
Turner Sofi panešė arčiau ir kažką padarė. Ką, Dori nematė, bet galėjo galvą guldyti: tikrai ne būrė. Mendel priėjo arčiau profesoriaus ir šis iškart paklausė apie sausainius.
- Ta...
Iš Dori lūpų be jokios cenzūros pasipylė keli riebūs keiksmažodžiai, kurie apibūdino tai, ką šiuo metu Dori galvojo apie komandos draugę.
- ... ėdė tiek sausainių, todėl tikriausiai jai ir pasidarė bloga, - klastuoliška intonacija pasakojo Mendel, - o aš valgiau tik varles ir pupeles, kurias atnešiau pati, todėl man viskas gerai.
Akimirką Dori įsistebeilijo į Matthew. Nuo jo dvelkė alkoholiu, akys buvo šiek tiek apsiblaususios ir šiaip, profesorius atrodė labai įtartinai.
- Profesoriau, ar jūs girtas?
Dori susijuokė.

[Levanda Marchetti]

Levanda ėjo paskui profesorių, mintyse tikėdamasi, jog visas šis chaosas tuoj išsispręs ir visi galės ramiai eiti namo. Nors, kuo toliau, tuo labiau, kažkur giliai savyje, ji suprato, kad viskas taip sklandžiai tokiomis aplinkybėmis niekad nesiklosto. Mergina visaip kaip bandė save apgauti ir įtikinti, jog jos didžiausia svajonė - šilti ir minkšti patalai - tuoj ją pasieks. Ach, kodėl, kuo daraisi vyresnis, tuo labiau viskas darosi komplikuota ir tuo rečiau gali ramiai gulėti lovoje apie nieką negalvodamas?
Išgirdusi profesoriaus klausimą, apie tai, kaip komanda švenčia, Levanda ir pati susimąstė.
- Kaip mes švenčiame? Nežinau, profesoriau... Kaip matot, skęstam ežere, daug valgom neaiškaus maisto... Akivaizdu, visaip kaip bandom sau pasidaryti galą, - nors ketvirtakursė ir suprato, kad turbūt taip nederėtų atsakinėti Klastūnyno vadovui, tačiau ji buvo per daug pavargusi, kad būtų mandagi.
Panašu, jog profesorius nebuvo sužavėtas matomu vaizdu: gulinčios Sofi ir ją apspitusių komandos narių. Išgirdusi kelis garsius jo atodūsius, raudonplaukė suprato, kad visgi atsivedė ne tą profesorių. Reikėjo pakviesti kažkokią piktą profesorę, kuri būtų staigiai viską sutvarkiusi, mat Matthew, akivaizdu, nieko nesiruošia čia tvarkyti. Net jei jis ir padės Sofi, kol tai nutiks, mes visi pražilti čia spėsime.

[Sofi Barbierato]

  Sofi, ji buvo užsimerkusi ir tyliai tyliai kvėpavo. Įdomu ar iš vis galėjo nekvėpuoti, bet tai buvo nebesvarbu, nes ji pramerkė akis (tiksliau akį) ir pamatė, kad vis dar (dėja) yra gyva ir sveika.
- Reikėjo leist man mirt,- dūsaudama sušnibždėjo atsisėdusi ir už galvos susiėmusi raudonplaukė. Ji atsistojo ir šiek tiek prasiražė:
- Kiek laiko buvau be sąmonės?- Nusižiovavo ir tik tuomet pastebėjo Klastūnyno vadovą, kuris stovėjo kažkur. Sofi tiksliai nematė kur, nes vis dar buvo sulipintom nuo miego akim. Paauglė priėjo arčiau ir paklausė labai netradiciško klausimo,- Ar tai dėl jūsų kaltės aš dar gyva? Šitas pasisėdėjimas mane pribaigs. Reikėjo kaip tik su kokia gera, stora šaka ar kuoka...bumt...per galvą duot. Bent nereikėtu klausytis Dori priekaištų ir Indio išrėkiamų burtažodžių ir tos rėksnės Elliw priekaištų dėl teleskopo. Bet vis vien ačiū už tai, kad padėjote.
  Sofi negi čia tu, tu dėkoji, keistas poelgis iš tavo pusės. Raudonplaukė tik tuomet pakėlė nosį į viršų ir įtraukė gilų oro gūsį,- Ponas Turner, jai nenorite, kad vėl apsivemčiau, prašyčiau bent prieš einant pas vaikus (paauglius) negerti. Nuo jūsų labai duoda kvapas,- pro nosį prabraukė ir pasklaidė orą žalių akių buvosi komandos puolėja.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw buvo visa aplipusi kažkuo. Ji neprisiminė, kas čia atsitiko, tačiau puikiai žinojo: tai yra tik ne ne ne neLiucijos kaltė. Deja, iš velsietės atminties išnyko faktas, kad ji ketino pamokyti tą bjaurią mergiūkštę, tad dabar gulėjo ir svarstė, ką daryti toliau.
Netrukus tuos svarstymus pamiršo, tad tiesiog gulėjo. Kokiai sekundei pamiršo net ir teleskopą, tad jį prisiminusi pašoko, bet tuojau pat drėbėsi atgal. Viskas aplinkui dar labiau išsitašė, bet kadangi užkrito tiesiai ant astronomijos prietaiso, suprato, kus jis yra. Iš karto pasidarė lengviau ant širdies. Dabar buvo galima ramiai pagulėti ir negalvoti apie tai, kas čia atsitiko. O ir kaip galvosi, kaip nieko negali prisiminti? Taigi viskas buvo gerai. Šią akimirką Elliw pamiršo net ir tai, kad čia kažkur trinasi ta bjauri ne ne ne neLiucija. Teleskopas buvo su ja, o tai buvo visų svarbiausia.
Netrukus kilo kažkoks sujudimas. Velsietė niekaip nesuprato, kas vyksta, bet kol kas nekreipė dėmesio. Neatrodė, kad kas nors kelia grėsmę teleskopui, tad kam į kažką kreipti dėmesiį? Taip, viskas gerai. Deja, netrukus Elliw pamiršo, kad viskas buvo gerai, ir vėl išsigando. Ji susivokė: čia nėra jokio stalo, ant kurio galima pasistatyti teleskopą. Ką daryti dabar?!
Supykusi Elliw pašoko ant kojų. Dėl to, kad čia nebuvo stalo, kalta buvo tik ne ne ne neLiucija! Ak, kaip velsietė jos nekentė!
- Tai tu kalta! - suriko mergaitė ir pasičiupo savo teleskopą. Reikėjo kuo greičiau spręsti šitą problemą. Kodėl čia nėra stalo?! Kodėl tie, kas čia atėjo, nepasirūpino svarbiausiu daiktu pasaulyje?! Kur jai dabar dėti teleskopą?!
Neapykantos kupinomis akimis Elliw žvelgė į bjauriąją mergiūkštę. Viskas, kas šiandien atsitiko (kad ir kas tai buvo) yra tik jos kaltė! Velsietė neprisiminė, kas tas viskas buvo, bet nuoširdžiai tuo tikėjo. O dabar išties reikėjo pasirūpinti tuo, kad teleskopas atsidurtų ant stalo.
Elliw nieko nesakė ir nusisuko nuo bjauriosios mergiūkštės. Pažvelgė į pilį, kurioje galbūt buvo bent vienas stalas. Nieko nelaukusi patraukė tenlink. Neįsivaizdavo, ar nepasiklys, tačiau dabar daug svarbiau buvo kitkas: teleskopas labai seniai nestovėjo ant stalo.

((už idėją ačiū Alrisai))

[Matthew Turner]

Kartais Matthew nuoširdžiai nekentė savo gyvenimo. Tai labai aiškiai atsiskleisdavo tokiomis akimirkomis. Kodėl būtent jis turi įsivelti į tokias situacijas? Kodėl net atšvęsti negalima gražiai? Ne, būtina prisidirbti tiek, kad reikia bėgti pas koledžo vadovą. Ir kodėl, po galais, švęsti reikia būtent tada, kai tas koledžo vadovas nusprendžia išgerti?! Na, laiką, kada jis nusprendžia neišgerti būtų sunku, bet ar auklėtiniai negali pasistengti?
Tarsi viso šito būtų maža, nedėkinga mergužėlė dar ir pasipiktino! Matthew pažvelgė į Sofi ir negalėjo patikėti savo ausimis. Ak, tai jam reikėjo palikti ją gulėti? Vienu daugiau ar mažiau - koks skirtumas? širdo profesorius nutaręs, kad kitą kartą tikrai nieko nedarys.
- Ee...? - tesugebėjo reaguoti į Mendel klausimą apie girtumą. Ne, jis dar nebuvo girtas. Bus, žinoma, bet dar ne dabar. Vadinasi, ta mergaitė tiesiog nusišnekėjo. Kaip ir visada: jau ką ką, o Dori Mendel Matthew tikrai puikiai prisiminė. Ir tikrai ne kaip tą, kuri sugeba pasakyti ką nors protingo.
Kažkur galvoje sušmėžavo mintis, kad jis taip ir nereagavo į Sofi žodžius, bet kai mokinė tokia nedėkinga, kodėl jis turi stengtis? Tuo labiau, kad ir Levandos paaiškinimas visiškai nepadėjo suprasti, kas čia dedasi.
- Panele Devyndarbe, gal pati taip ir pajuokavai, ką? - niūriai paklausė Turner. Pradėjo suprasti, kad viskas taip paprastai čia nesibaigs. Negi teks skirti areštus ir atiminėti taškus iš savo paties koledžo? Šito daryti nesinorėjo, bet viena buvo aišku: kur Dori Mendel, ten ir nelaimės. O jeigu dar ji atsiduria pernelyg arti Elliw... Ką gi, gero nelauk.
Pastaroji, tiesa, nutarė išsinešdinti. Tai, žinoma, buvo tiesiog nuostabu. Jeigu ji įkris į ežerą, užklius už oro ar šiaip kur nors užsimuš, Matthew tikrai neprisiims atsakomybės. Viso šito jam jau buvo per daug. Nusibodo darbas. Nusibodo būti koledžo vadovu. Matthew tiesiog norėjo pailsėti. Ir, žinoma, išgerti.
- Nemanot, kad jau užtenka jūsų šventės? - neslėpdamas nepasitenkinimo paklausė jis. - Gal jau keliaukit į pilį, ką? Su Devyndarbe norėsiu pašnekėti atskirai. - Jei būdamas blaivesnis prisiminsiu šitą norą...
Turner atidžiai nužvelgė keturis prie ežero likusius mokinius. Ar negali jie visi staiga kur nors tiesiog išnykti?..

[Levanda Marchetti]

Jau, kai atrodo, kad niekas nustebinti negali... Levanda kiek nustebo išgirdusi Sofi. Tokiu atveju, dažniausiai, visi dėkoja savo išgelbėtojams, bet Sofi... Šiaip ar taip, klastuolė buvo dar labiau sumišusi nei prieš tai, visas šis farsas priminė muilo operą su pabaiga, kurios dar nesimatė.
Nors ketvirtakursė tikėjosi, kad visą šį jovalą pamatęs profesorius, tuoj puls visus varyti į lovas (o taip, lovos skambėjo taip gerai), tačiau šis buvo toks pats sumišęs, kaip ir aplink stovintys klastuoliai.
Klastūnyno vadovui paklausus, ar tik ne Levanda sugalvojo apnuodyti Sofi, mergina vos nesusijuokė. Ji, nedrąsiai pažvelgusi profesoriui į akis, nuleido jo klausimą negirdomis. Raudonplaukė nesuprato, kodėl ji buvo įtariama. Taip, didžioji dalis sunešto maisto buvo jos, tačiau ir kiti komandos nariai atsinešė saldumynų. Gerai pagalvojus, dar net nebuvo aišku, nuo ko Sofi apalpo. Šiaip ar taip, jai atrodė, kad logiškiau būtų įtarti Dori ar kitas, vis besipešančias komandos nares. Viso pasisėdėjimo metu, Levanda laikėsi kiek nuošaliau ir stengėsi nesivelti į ginčus. O gal tai ir kėlė įtarimą...
Nepatenkintas profesorius, nusiuntė visus į lovas (pagaliau!). Vis dar gerai nesusivokusi, kas per šitas pora valandų čia įvyko, ir jausdamasi pavargusi Levanda jau mintyse įsivaizdavo savo šiltą lovą, neseniai mamos padovanotą pižamą ir minkštą, ką tik išpurentą pagalvę.
Klastuolei jau sukant link pilies, Klastūnyno vadovas pridūrė, jog su ketvirtakurse norės pasikalbėti atskirai. Tie žodžiai niekada nieko gero nereiškė.

[Sofi Barbierato]

  Sofi sėdėjo ant žolės. Mąstė kodėl gi ji apalpo. Ji manė nuo sausainių, bet juos juk buvo atnešusi Levanda. Tai tikrai ne jos darbas. Gal Dori ją pakišo, nors ji juk jos draugė. Sofi norėdama nuraminti Levanda priėjo kiek arčiau ir tarė:
- Žinau, kad čia tikrai ne tavo darbas...
  Raudonplaukė nusišypsojo, o po to įtariai nužvelgė Dori.
  Visas kitas laikas buvo leistas veltui. Ji tik vaikščiojo nuleidusi galvą ir sukišusi rankas į kišenes. Matthew buvo tarsi dievas Sofi akyse. Jis padarė...neįmanoma apsakyti...jis nusiuntė visus į kambarius! Tai buvo didžiausia laimė. Sofi ketino bėgti, skuost, ir rėkt, bet sustojo, nes išgirdo, kaip Klastūnyno vadovas kreipesi į Levanda. Tai nebuvo malonus ,,ei pasikalbėsim apie rydienos orą". Eidama žaliaakė pamojo Levandai:
- Sėkmės!
  Sofi nulėkė link pilies ir lėkdama sustojo. O ne, iš vieno pragaro į kitą. Vis tiek teks būt su Dori tam mergaičių kambarį...

[Dori Mendel]

- Ee? - atkartojo koledžo vadovo atsakymą į klausimą. - Bet profesoriau, jūs tikrai girtas! Tikrai! Geras! - Dori ėmė nevaldomai juoktis.
Dori nenorėjo, kad vakaras baigtųsi. Vis tik ji sugebėjo ištraukti iš vandens Elliw, nubaidyti vandens siaubūną nuo Indio, regis, susitaikyti su Levanda, o jos ką tik įgyta priešė Sofi apsivėmė ir buvo apalpusi. Ir dar, profesorius Turner girtas! Ar gali būti geresnė vakarėlio kulminacija?
- Levanda, ačiū, šitas susitikimas buvo nuostabus! - prabilo baigusi kvatoti.
Mendel nuėjo prie vaišių ir paėmė kelias šokoladines varles.
- Profesoriau, šokoladinės varlės yra kaip vaistas visame kame. Suvalgykite, gal prablaivėsite, - vis dar kikendama įbruko varles į profesoriaus rankas. - O kitą kartą aš žinosiu, kad jums dovanoti ugninės, ir aš žinau kur gauti, kartą elfai virtuvėje mums jos davė, ir mes tada virėme eliksyrą, jis buvo...
Susizgribusi, ką šneka, Dori susičiaupė. Vylėsi, kad profesorius to rytoj neatsimins. Mergaitė jautė, jog tikrai nėra Klastūnyno vadovui prie širdies, bet nežinia kodėl pamačiusi jį mergaitė užsinorėdavo pliurpti.
Taip, elfai praeitais metais išties parūpino ugninės, mat Dori juos apgavo, kad šią jie neš profesoriui. Tikriausiai elfai jau pripratę, todėl ir nenustebo, tarė Dori, dar kartą žvilgtelėjusi į Matthew. Tačiau tos ugninės mergaitė neragavo. Ji su Davidu pradėjo virti vogimo eliksyrą, tačiau taip ir nebaigė. Gerai, kad laiku užsičiaupiau, pamanė antrakursė ir nubėgo pilies link.

[Indio Dellso]

Į savo gelbėtoją Dori Indio neturėjo tiek jėgų žiūrėti, tad tiesiog nusuko akis link paslikos Sofi ir apsimetė, kad jam rūpi ar ta kvaiša gyvens ar mirs. Labai netrukus sugrįžo ir Levanda, o už jos ne kas kitas kaip koledžo vadovas Matthew. Indio susimąstė, ar per tris metus Hogvartse išvis bent kartą kalbėjo su koledžo vadovu. Turbūt ne. Šiandien tikėjosi, kad pavyks nesulaužyti šio dalyko, prieš keletą sekundžių tapusiu vienu iš daugelio klastuolio principų.
Profesorius aiškiai nežinojo ką daro, nes tik perbraukė ranka per kaktą ir ši, atrodo, pasijuto geriau. Nors Indio tai mažiausiai rūpėjo. Berniuko valia, ji tuose krūmuose būtų gulėjusi kiauras dienas. Nors ir buvo pakviestas Dori, nuo veiksmo Indio laikėsi atokiau, bet nugirdo tai, kad kažkas užnuodyjo sausainius ir koledžo vadovas Matthew atėjo šiek tiek išgėręs. Iš pastarojo fakto visos mergaitės prapliupo kvatoti, o Indio susimąstė, kad ir pats norėtų užpilti savo problemas alkoholiu. Tai nebuvo trylikamečiui įprastos mintys, tačiau jei kas teirausis, jis turi puikų pavyzdį štai priešais save.
Kurioje tiksliai vietoje, Sofi nualpime ar profesoriaus girtuoklystės išaiškinime baigėsi ne itin smagus buvęs vakarėlis, Indio nesuprato, tiesiog buvo dėkingas, kad gali grįžti į pilį ir nusiimti šlapius bei gleivėtus rūbus. Keliais metrais atsitraukęs nuo Dori, jis taip pat pasuko pilies link.

[Matthew Turner]

Tiesą sakant, Matthew visiškai nesuprato, kas čia vyko. Na gerai, komanda laimėjo nelemtą kvidičą, bet čia... Ar būtinai buvo daryti kažkokias nesąmones, į kurį įtraukiamas ir koledžo vadovas? Ar negalima atšvęsti ramiai? Tai gerokai erzino. Juk profesorius irgi norėjo atšvęsti - savaip. Ir dabar šitie vaikiščiai būtinai turėjo trukdyti!
Laimei, neatrodė, kad jie būtų nusiteikę priešgyniauti. Su Levanda Devyndarbe Matthew tikrai dar pašnekės. Na, kada nors. Kai bus tam pasiruošęs. Vis dėlto dabar pamatęs, kad ji nešdinasi, pasijuto patenkintas. Ko gero galima tikėtis, kad iš čia dings visi, o jis... Galės grįžti į savo kabinetą ir toliau tęsti tai, ką darė prieš pasirodant komandos... kapitonei? Nors tokia ji ten ir kapitonė...
Deja, Dori Mendel neatrodė nusiteikusi taip geranoriškai. Matthew nuoširdžiai nė neįsivaizdavo, ką jam dabar daryti su tomis kvailomis šokoladinėmis varlėmis. Jis lygiai taip pat nesuprato ir to, iš kur Dori suprato, kad jis buvo šiek tiek išgėręs. Tarsi profesoriai neturi teisės į savo gyvenimą!
- Ačiū už rūpestingumą, - suburbėjo Turner, nors gali būti, kad mergaitė jo nebegirdėjo: vaizdas, kaip Dori Mendel artinasi prie pilies, buvo maloniausias širdžiai. Teliko tikėtis, kad teiksis išsinešdinti ir kiti.
Tiesiog dinkit! mintyse maldavo profesorius, kurį laiką nė nepastebėjęs, kad liko vienas. "Vakarėlio" vietoje nebuvo netgi teleskopo. Tai buvo labai didelis palengvėjimas. Vadinasi, galima grįžti į pilį. Ak taip, dar reikėtų pasišnekėti su Levanda, bet šią nemalonią užduotį Turner atliks vėliau. Kada nors, kai turės tam nuotaikos.
Dabar nuotaikos buvo tik vienam reikalui - išgerti. Taigi herbologas patraukė pilies link ir svarstė, ar nereikėtų papildyti jo kabinete esančių labai jau menkų atsargų.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Pastaraisiais metais Deoiridh neleido daug laiko su varlėmis. Žinoma, būdavo smagu sutikti visą kompaniją per kurią nors pamoką, tačiau į ežero pakrantę grifė beveik nebeidavo. Ar bent jau ne naktimis, kai kurkimas girdėdavosi geriausiai. O ir dieną čia eiti buvo menkas malonumas - nemažai pakrantės vietų dėl vienokių ar kitokių priežasčių siejosi su Sigurdu, kuris, deja, jau buvo baigęs mokyklą. Taigi nenuostabu, kad rudaplaukė prie ežero stengėsi ir kojos nekelti. Jau užtenka to, kad kvaili profesoriai mėgsta būtent čia vesti pamokas.
Vis dėlto šiandien buvo kitaip. Matthew pastebėjo, kad Davinos elgesys pasikeitė ir perleido augintinę Deoiridh. Ji, žinoma, varles supranta geriau, tad žinos, kaip ja pasirūpinti. Kodėl Turner nesikreipė į Rafael, nebuvo aišku. Galbūt bijojo, kad kolega nugirdys Daviną ar netyčia nupjaus kokią koją.
Kad ir kaip ten būtų, dabar tiek Davina, tiek Matthew tupėjo Deoiridh kišenėje ir kartais tyliai kurktelėdavo. Tai buvo be galo ausiai malonus garsas, tad Deoiridh jautėsi patenkinta. O tai buvo gerai, nes dabar norėjosi pabūti vienai. Apmąstyti situaciją su Sigurdu, pagalvoti ir apie tai, kad Dori reikia pagalbos. Daugiau draugų ar ko panašaus Deoiridh neturėjo. Dar kartą į galvą atėjo mintis, kad reikėtų palaikyti ryšį su Ryan ar Zoey, bet škotė pernelyg tingėjo bendrauti. Ne, geriau jau būti vienai.
Pasiekusi atokų krantą, kur galėjo tikėtis nieko nesutikti, grifė įsitaisė po medžiu. Išsitraukė iš kišenės abi varles ir gavo labai išsigąsti: Matthew koja buvo keistai pakrypusi, o Davina atrodė netikėtai pikta. Deja, Deoiridh neįsivaizdavo, ką dabar daryti. Ar geriau verstis varle, ar vis tik bandyti padėti žmogiškuoju pavidalu? O gal vis dėlto eiti pas profesorių Beaumont ir kreiptis pagalbos? Bet ar jį sudomins kuo žiobariškiausios varlės? Šito grifė nežinojo, tad tiesiog sėdėjo ir panikavo.