[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw buvo siaubingai nepatenkinta. Ta bjauri mergiūkštė pavogė teleskopą, o dabar dar tyčiojasi! Nepavyko prisiminti, ką ji tiksliai padarė, tačiau tikrai tyčiojosi. Velsietė pasijuto įteleskopinta įskaudinta. Tarsi to būtų maža, kažkokia pirmą kartą gyvenime matoma mergaitė priėjo ir pradėjo šnekėtis. Elliw netruko pamiršti, ką ji sakė, tačiau viena buvo akivaizdu: teleskopas vis dar yra dingęs. Ir dėl visko kalta tik ne ne ne neLiucija! Rudaplaukė puikiai prisiminė (!), kad ta bjauri mergiūkštė yra kažkur čia, nors kodėl ją kaltina, buvo jau pamiršusi.
Tiesą sakant, Elliw jautėsi visiškai pasimetusi. Šitie žmonės tikrai susirinko čia tam, kad padarytų kažką blogo jos teleskopui. Deja, jie apie astronomijos prietaisus nešnekėjo, tad net ir tokio aštraus proto mokinė kaip Elliw negalėjo suprasti, kokia žala padaryta. Tai labai trikdė. Na, tiesiog pernelyg trūko logikos, ir velsietė nebežinojo, ką daryti.
Staiga šalia atsiradus kažkokiam stagarui, ji dar labiau pasimetė. Viena buvo aišku - tas stagaras nėra teleskopas. Vadinasi, jis visiškai nėra reikalingas!
Atmintyje iš kažkur atsirado vaizdinys, kaip bjaurybė ne ne ne neLiucija įmeta teleskopą į vandenį. Ar nebus taip nutikę ir dabar?! Elliw nuskubėjo link ežero, kuris kažodėl buvo visai netoli. Dėl visa ko pasiėmė ir neaiškųjį stagarą. Jeigu prireiks, įmes jį į vandenį. Gal tada ta bjauri mergiūkštė teiksis grąžinti teleskopą?!
Vos tik velsietė prisiartino prie vandens, kažkas atsitiko. Ji taip ir nesuprato, kas tiksliai ( tai tiesiog privalėjo būti kurios nors iš bjaurybių kaltė!), bet kažkokiu būdu pakilo į orą. Atrodė, kad kažkas ją laiko, tik nuo to nepasidarė mažiau baisu.
- Mano teleskopas! - garsiai suriko Elliw taip ir nepastebėjusi, kad laiko prietaisą rankoje. Vos po akimirkos velsietė paniro po vandeniu.

[Dori Mendel]

Dori pavargo stovėti ant šluotos, tad galiausiai ant jos atsisėdo. Jos nelaimei, Sofi pavyko atsistoti ant šluotos ir bent kol kas toji trečiakursė neįkrito į vandenį. Tačiau ji taip įkyriai kvietė Indio, kad dėl to Mendel ėmė dar labiau nemėgti Sofi. Atsargiai stebėdama Indio antrakursė pamatė, kad šis paleido kažkokius kerus į Sofi. Dabar jau Dori šyptelėjo. Kad tik pataikytų, pamanė. Kokie tai kerai, deja, klastuolė nepastebėjo. Netrukus Indio priskrido arčiau Dori ir šiai suspurdo širdis. Kurių galų? Susinervinusi Mendel norėjo traukti kažkur tolyn, tačiau jos dėmesį patraukė Elliw. Dabar Dori pamiršo ir Sofi, ir Indio. Elliw, regis, su visu teleskopu paniro po vandeniu. Antrakursė žaibišku greičiu priskrido virš Elliw, metė šluotą į krantą ir nieko negalvojusi paniro žemyn. Kūną sustingdė šaltas kaip ledas vanduo. Ėmė trūkti oro. Tačiau galvoti kada nebuvo. Mendel griebė Elliw už pažastų ir ėmė plaukti į krantą. Sunki rupūžė, dar spėjo pagalvoti klastuolė. Dori, visa šlapia, springdama nuo vandens, ištempė Elliw į krantą. Nusibraukusi nuo veido šlapius plaukus mergaitė iššvokštė:
- Elliw, ar tu sveika?

[Levanda Marchetti]

Vis dar sėdėdama ant šluotos, Levanda pamatė Elliw, kuri, atrodė, kažko ieško, ir nesidairydama artinasi prie ežero. Klastuolė jau norėjo įspėti ją, kad kažkas čia ne taip, man ežeras po jos kojom ir dar keliose vietose vis dar burbuliavo, ir, nors ir kaip raudonplaukė nenorėjo tikėti visokiomis pasakomis apie ežerų pabaisas, dabar ji buvo kiek sunerimusi.
- El... - merginai nebaigus sakinio, staiga iš vandens išniro it koks ungurys, kuris nusigriebė Elliw.
Pabaisos žvynais aptraukta oda tamsoje švytėjo, nors jos spalvos ir nebuvo įmanoma įžiūrėti. Ilgos baltos iltys, kontrastuojančios su tamsia oda, atrodė itin grėsmingai, o smailus liežuvis buvo kokio pusmetrio ilgio, jei ne ilgesnis. Kad ir kas tai bebūtų, jis buvo tikras milžinas ir, akivaizdu, ne itin draugiškas.
Klastuolė jautėsi kalta, kad iš karto neįspėjo komandos narių, kurie vis dar linksminosi ant savo šluotų vidury ežero. Ji jau senokai pastebėjo, kad vandeny kažkas juda. Didesni nei įprastai burbulai vis kilo į paviršių. Tačiau mergina nenorėjo pasirodyti kvailai, juk tuos burbulus galėjo skleisti ir kokios ežero dugne gyvenančios nepavojingos žuvys, tad nusprendė patylėti. Dėl šio nesusipratimo, Elliw dabar kabo ore laikoma kažkokio neaiškaus ir grėsmingai atrodančio padaro.
Levandai nespėjus susivokti kas vyksta, prie Elliw priplaukė Dori ir nelaimėlė buvo ištemta iš kranto. Nieko nelaukusi raudonplaukė puolė prie ant kranto gulinčios komandos gaudytojos vildamasi, jog šiai nieko nenutiko. Ketvirtakursė viltingai žiūrėjo šiai į veidą ir laukė, kol mergina ką nors pasakys.

[Sofi Barbierato]

  Viskas ėjo kaip per sviestą. Įvyko tai ko Sofi labiausiai troško, matėsi, kad Dori bet kada gali prapliupti pykčiu, bet dėja, neprapliupo. Raudonplaukė vis dar stovėjo ant šluotos ir skriedama kažkokia prastos kokybės šluota, kuria Sofi nesididžiavo klustelėjo, nes išgirdo kažkokio berniuko balsą, bet tik vėliau suprato, kad šaukė Indio. Jis paleido kerus, Sofi nesuprato ką jie reiškia, bet vis tiek nenorėjo, kad jie į ją pataikytų. Ir nepataikė. Kerai nuskriejo visai į kitą šoną.
- A...a...a,- mikčiojo,- a...aš tavęs nesuprantu. Ta prasme aš tik norėjau, kad visi darytų bent kokį veiksmą, o štai...kerus mat paleido. Pirma Dori, dabar tu. Ko visi manęs taip nekenčia?!- Jos veidas buvo perkreiptas iš pykčio,- Kodėl?! Šiaip gerai pagalvojus aš bent jau pajudinau tave iš vietos, tu neraliuotas mulki! Kad tu prasmegtum! Kad prasmegtų Dori! Vienintelė Levanda čia normali. Ji bent jau sprendžia problemas žodžiais, o ne kerais! Štai kodėl ji kapitonė!
  O, Dieve, Sofi, tu daraisi panaši į Elliw. Staiga kažkas atsitiko. Stojo tyla. Sofi atsisukdama pamatė baisų žvėrį, kažkokią žuvį, ilgą, storą, panašią į ungurį. Ji neatrodė grėsmingai, bet ji užpuolė Elliw.
- Elliw!
  Reikėjo išlipti kuo greičiau, bet Sofi nenorėjo būti prastesnė už Dori, taigi metė šluotą ir nubėgo prie kranto.
- Elliw! Tik negalvok apie teleskopą! Dabar svarbiausia tu!

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Buvo siaubingai baisu. Kad kažkas atsitiko, kad kažkas sugriebė ir bandė paskandinti, Elliw beveik pamiršo. Daug baisiau buvo tai, kad ji nė neįsivaizdavo, kur yra teleskopas. Mergaitė spurdėjo, bandė patekti kažkur, kad tik galėtų tęsti prietaiso paiešką. Kadangi niekaip nesisekė to padaryti, Elliw vis labiau ir labiau panikavo. Iš galvos išnyko netgi tas faktas, kad kažkur netoliese trynėsi ne ne ne neLiucija, Elliw pamiršo netgi ją apkaltinti.
Po kiek laiko viskas tarsi nurimo. Niekas nebelaikė, tad buvo galima stotis ir keliauti ieškoti teleskopo. Elliw pramerkė akis ir supyko: priešais ją buvo ne kas kitas, o ta bjauri mergiūkštė, kuri yra dėl visko kalta! Dabar velsietė puikiai šį faktą prisiminė, nors nebegalėjo pasakyti, kas čia atsitiko.
Gerokai labiau sutrikdė tai, kad šalia jos buvo ir kažkokių kitų mergaičių, kurios lygiai taip pat spoksojo į ją. Vienai iš jų paminėjus teleskopą Elliw bandė pašokti, bet slystelėjo ir vėl plojosi ant žemės.
- Mano teleskopas… - bandė surikti ji, tačiau tarti žodžius buvo labai sunku: teko iškosėti vandenį, kurio ji nė nebuvo pastebėjusi. Situacija buvo visiškai be išeities: teleskopas dingęs, o Elliw jaučiasi pernelyg prastai, kad jo ieškotų. Ji visiškai negalėjo prisiminti, kas čia atsitiko. Ir kodėl reikėjo brangenybės ieškoti būtent čia? Akivaizdu, kad jis yra kažkur kitur! Deja, šis supratimas nepadėjo sužinoti, kur teleskopas yra, o dėl to kalta buvo tik nuolat ją persekiojanti ne ne ne neLiucija! Kodėl šita bjauri mergiūkštė negali susirasti prasmingesnės veiklos? Ne, būtinai reikia trukdyti!
- Tai tu kalta! - šiek tiek gyvybingiau pratarė Elliw spoksodama į tą taip nemėgstamą mokinę. Velsietė jau neteko vilties kada nors atgauti savo teleskopą. Bjaurioji mergiūkštė tikriausiai dėl to tik džiaugiasi… Buvo liūdna, nors Elliw netruko pamiršti, dėl ko liūdi. Pavargusi išsitiesė ant žemės ir vėl susimąstė apie savo brangenybę.
Tuo metu teleskopas iškilo į ežero paviršių ir įstrigo pakrantės žolėse.

[Dori Mendel]

Mendel metė žvilgsnį į Sofi. Velniava, Indio kerai nebuvo taiklūs - raudonplaukė išsisuko. Atsigavusi Elliw iškart ėmė kalbėti apie savo teleskopą, tačiau užsikosėjo. Galiausiai, kaip visada, ėmė kaltinti Dori nežinia dėl ko.
- Kerėpla, aš ištraukiau tave iš vandens! - suriko Dori.
Antrakursė paėmė iš žolių keistuolės teleskopą ir įdavė jai jį į rankas.
- Šekis, tavo teleskopas, - suburbėjo.
Netrukus iš ežero į viršų šoktelėjo kažkoks baisus vandens padaras didžiulėmis iltimis ir ilgiausiu liežuviu. Dori suspiegė ir instinktyviai pasitraukė atgal. Staiga ir taip balta jos oda dar labiau pabalo. Elliw ne šiaip skendo. Aš ją gelbėjau nuo to siaubūno, susivokė dvylikmetė. Visą kūną nukretė šiurpas, bet tikrai ne nuo šalčio. Ką tik klastuolių kompanija buvo arti tragedijos. Gerai, kad visi sveiki. Dori metė žvilgsnį į Indio. Skrisk iš ten, pagalvojo, tačiau nieko vaikinui sakyti nesiruošė.
Dori buvo šlapia nuo galvos iki kojų, tačiau jausmas nebuvo toks bjaurus kaip per kvidičo rungtynės, nes ant jos nepliaupė lietus ir nepūtė šaltas vėjas. Netrukus ji ir save, ir Elliw išdžiovino kerais ir pasitaisiusi vis tiek drėgnus plaukus, nes kerai nepavyko idealiai, ištarė komandos draugams:
- Tikriausiai vertėtų pasitraukti kiek toliau nuo kranto. Einam, aš siaubingai noriu valgyti.
Mendel paėmė dalį vaišių ir pradėjo kurtis šiek tiek tolėliau nuo tos kraupios vandens pabaisos.

[Sofi Barbierato]

  Puiku. Nors ne, visai ne puiku, juk Dori, o ne kas kitas išgelbėjo Elliw. Šia tau, kad nori. Ar būtinai Dori? Kodėl būtent ji? Svarbiausia, kad Elliw buvo sveika, nors liūdna, kad Dori irgi išliko sveika. Sofi buvo smagu iš šalies stebėti Elliw, kuri inirtingai rėkė tikėkimės ant Dori ir vėl dėl to savo teleskopo prakeikto. Kam jis jai išvis reikalingas? Jei ji taps astronome savo vaikų į jos pamokas neleisiu, nes dar per langą iš Astronomijos bokšto išmes. Ne, ne ir dar kartą ne.
  Tuomet raudonplaukės veidas pasikeitė, pradžiugo. Dori rėžė vieno sakinio moralą. Puiku, dabar Dori nekenčia dar ir Elliw. Jos dabar nekenčia visi išskyrus Levanda. Kaip gerai būtų jei susidraugaučiau su Levanda. Ji geras žmogus ir Dori liūdėtų. Dviguba nauda man. Ji priėjo kiek arčiau Levandos, kuri buvo prie Elliw. Ji buvo jausminga, gera mergina. Tik dėl to Sofi pamanė, kad ji būtų nebloga draugė.
  Raudonplaukė pribėgo prie Elliw, ne tik dėl to, kad ten buvo Levanda, bet dėl to, kad jai iš tiesų rūpėjo.
- Elliw, ar tau viskas gerai,- nuoširdžiai tarė ir pasisuko į Levanda,- ei Levanda, labas, aš šiandien su tavim beveik nebendravau, kas ten atsitiko? Aš nemačiau,- pamelavo,- ar ją išgelbėjo, Dori? Ji nėra blogas žmogus, bet ji meluoja, meluoja, nes man pamelavo, pamelavo, kad susidraugautume, bet ir tu puikiai supranti, kad draugams meluot negalima, tad nepatariu ja per daug pasitikėti. Nesakau, kad neturėtumėt draugaut, draugaukit, aš neesu jai priešiška, ir nesistengiu tavęs nukreipinėt...,- susimąstė,- žinai ką nekartosiu tos pačios klaidos kaip Dori. Tiesa sakant nukreipinėju. Noriu draugo, kuris būtų, nors ir klastuolis, bet geras ir sąžiningas draugas, toks kaip tu. Bėja, aš tavęs beveik nepažystu, tad oficialiau susipažinkim. Aš Sofi,- ištiesė ranką ir nuoširdžiai nusišypsojo. Viskas buvo gerai iki tok kol Sofi pilvo skaudėjimas pradėjo vis didėti,- Levanda man darosi silpna,- jos veidas išblyško, ji suklupo. Atsirėmė į krumą kiek tolėliau nuo kranto. Kiekvieną minutė jai svaigo galva, vis stiprėjo skausmas.

[Dori Mendel]

Dori sunešė likusias vaišes į naują susibūrimo vietą, kur visi turėjo susėsti ir linksmintis. Indio vis dar kiurksojo virš ežero, o Sofi kažką įnirtingai pasakojo Levandai. Ar ją išgelbėjo Dori? Ji nėra blogas žmogus, bet ji meluoja, mintyse pakartojo išgirstus žodžius.
- Ką aš meluoju, Sofi? - Dori priėjo prie merginų ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. - Ką, dėl Gringotso goblinų, aš meluoju? Aš norėjau su tavimi susidraugauti, o tu mane aprėkei! Tai kur kažkoks mano įsivaizduojamas melas? Vardan išrinktojo Poterio, Sofi, būk protingesnė už Elliw, - pavartė akis. - Levanda, - žvilgtelėjo į ketvirtakursę, - tu juk žinai, kad gali manimi pasitikėti. Vis tik buvau viena iš tų žaidėjų, kurie gerai atliko savo darbą, ar ne? - mirktelėjo.
Dori sugniaužė lazdelę. Pasiruošė kovai. Ji žinojo, kad veikiausiai Sofi tuoj ir vėl pradės konfliktą. Mendel nuoširdžiai nesuprato, ką ji meluoja. Veikiausiai ta Sofi tikrai Elliw proto. Vis tik Dori iš pradžių norėjo su Sofi susidraugauti, tačiau ši mergaitę užsipuolė.
Bet mergaitės nustebimui Sofi pasidarė negera. Ji nesiruošė kovai. Ji pabalo ir suklupo.
- Reikėjo mažiau saldumynų ėsti pasislėpus, - pašaipiai tarė Dori ir pati nuėjo prie vaišių.
Taip jai ir reikia, pamanė Dori. Ji tikrai nesiruošė stypsoti prie Sofi ar juolab jai padėti.

[Indio Dellso]

Kaip ji drįsta. Kaip ta velnio išpera, niekam tikusi klastuolė Sofi taip drįsta kalbėti apie Indio? Juk visiškai jo nepažįsta. Netaiklių kerų nuoskauda nuvilnijo per klastuolio kūną. Indio priskrido arčiau Sofi.
- Gal jei nebūtum tokia kvaiša ir kartais gebėtum užsičiaupti nesulauktum tiek neapykantos, - išsiviepęs mirktelėjo Indio ir staigiu judesiu pasuko šluotos galą į tą pusę, iš kurios jau sklido netgi kelias minutes negirdėti klyksmai. Šį kartą, pasirodo, kažkas skendo ir Indio neturėjo nei menkiausios abejonės, kad tai Elliw. Indio nei per centimetrą nenusileido žemiau, tačiau įtemptai stebėjo kaip didvyrė Dori išlindo iš vandens ir ėmė traukti skenduolę Elliw į krantą. Visas spektaklis baigėsi greičiau nei Indio norėjo, nes Elliw gaivinti nereikėjo, o mergaitės netrukus grįžo prie savo numatytosios veiklos - klykti viena ant kitos, kol jų riksmus pertraukė didžiulė pabaisa išlindusi iš vandens. Indio net nespėjo dorai įsižiūrėti į ją, bet nusileido šiek tiek arčiau, kad jei ji dar kartą pasirodys, galėtų įdomiau apžiūrėti. Juk ežere negali būti gyvybei pavojingų padarų, mes gi mokykloje, pagalvojo ir tuoj pat pats suabejojo savo mintimi trylikametis. Priskridęs arčiau kranto berniukas nusileido dar kelis centimetrus arčiau vandens ir įsistebeilijo į vandens paviršių, laukdamas kol pabaisa iškils, būdamas tikras, kad spės atsitraukti jei taip įvyktų. Pasisukiojęs aplink berniukas keletą kartų metė akis į mergaites, kurios protingai darydamos buvo atsitraukusios nuo kranto ir staiga pajautė kaip kažkoks glitus daiktas sukabino berniuko koją. Pajautė traukimą žemyn.

[Sofi Barbierato]

  Sofi iš kart pasidarė geriau, mat ji pamatė, kad Indio įklimpo į tuos pačius spastus į kuriuos buvo patekus Elliw. Tai buvo džiaugsmas, nes Sofi nenorėjo leisti, kad dabar Dori vėl išgelbėtų. Staigiai atgautos jėgos nuvarė ją prie šluotos ir ji jau skrido virš ežero. Indio ranka vis dar buvo iškilusi į viršų. Raudonplaukė nieko nelaukė ir sučiupo vargšą mulkį, kurį buvo aprėkusi. Dėja ją taip pat traukė žemyn, bet Sofi bepasidavė ji stipriai laikė berniuko ranką ir kiaurai peršlapo. Pabaisa taškėsi, buvo stipri. Sofi sustojo, nes jai pavyko. Indio buvo sveikas ir gyvas. Po minutės jie abu jau sėdėjo ant kranto
  Sofi nebematė, kaip toliau buvo su Indio, nes tik vėl prisliūkinus prie savo krūmelio apsivėmė. Neužtruko nė minutėlės ir ji jau buvo nualpusi. Ji gulėjo savo baltu veidu ir nieko negalvojo, bet širdis dunksėjo greitai, gal nuo šalčio, gal nuo keisto skonio sausainių, bet ji maldavo padėti, nors Sofi tikėjosi, kad ta, kuri išgelbės Sofi, bus tikrai ne Dori.

[Levanda Marchetti]

Aplink virė toks chaosas, kad Levanda jau nespėjo gaudytis, kas kur miršta ir ką kur gelbėti. Klastuolei palengvėjo, jog Elliw atsigavo ir nereikėjo jos temti pas madam Pomfri, mat tokią mergiūkštę kaip ji patemti būtų ne taip jau ir lengva.
Levanda nustebo, jog prie jos priėjusi Sofi, norėjo susidraugauti. Ji buvo taip pripratusi prie visų, besišaudančių kerais ir kandžiomis pastabomis besimėtančių komandos narių, kad žodis "draugystė" jai skambėjo neįprastai ir netgi pavojingai. Klastuolei nespėjus atsakyti Sofi, Dori jau dėstė savo tiesas ir Levanda jautėsi visiškai pasimetusi šiame dialoge.
Raudonplaukei nespėjus paėjėti tolėliau nuo kranto ir nuo besipešančių merginų, kurios laukė ketvirtakursės pritarimo, visi sužiuro į kitą skenduolį - Indio. Vaikinas buvo tempiamas to paties neaiškaus gyvio į vandenį. Kas čia per "pasisėdėjimas"? Gal kokia pilnatis, kad visi taip nori sau galą pasidaryt? Ketvirtakursė, pamačiusi, kad Sofi puola prie Indio, net nesivargino pakelti savo sėdynės nuo žolės ir pulti gelbėti dar vieno skenduolio. Mergina niekaip nesuprato, kodėl po vieno incidento, dar kažkas skraidė virš vandens, ar net per metrą artinosi prie neaiškaus ežero. Na, jau ne, ji savo gyvybe nerizikuos. Net jei ir tas keistas žvynuotas ungurys neėda burtininkų, jo išvaizda tikrai ne kaip mielo, pūkuoto gyvūnėlio. Klastuolė, nors ir buvo kiek susigėdusi dėl to, kad nežada pakrutėti iš savo vietos, matydama skęstantį Indio, bet džiaugėsi, kad yra jį gelbėjančių.
Ji stebėjo, kaip iš kranto ištraukusi vaikiną Sofi apsivemia ir apalpsta. Sąmonės praradimas nieko gera niekada niekam nežada. Jai jau buvo gana visų šitų peštynių, skendimų ir dar velnias žino ko. Levanda vis galvojo, kaip čia būtų galima greičiau užbaigti šitą nevykusį komandos "pasisėdėjimą". Galų gale ji apsistojo ties mintim, pakviesti Klastūnyno vadovą, kad šis (tikėkimės) sutvarkytų visą šitą jovalą ir pasirūpintų Sofi. Nors ketvirtakursė ir nutuokė, jog profesorius gali atimti taškų iš jos koledžo, tačiau ši mintis neskambėjo taip blogai, kaip idėja pasilikti čia ir pabandyti pačiai išgelbėti apalpusią komandos narę.
Raudonplaukė (pagaliau) pajudino savo sėdynę ir žiūrėdama į pakrantėje išsibarsčiusius komandos narius tarė:
- Aš einu pakviesti profesoriaus Matthew, nes Sofi atrodo tikrai nekaip.
Apsidžiaugusi, jog dabar turi rimtą priežastį sprukti iš šito košmaro, ji ristele nubėgo iki pilies, vildamasi, jog suras Kastūnyno vadovą.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Sunkus tas gyvenimas. Elliw gulėdama žolėje tą suprato kuo puikiausiai. Ji neprisiminė, kodėl čia ėjo, ką čia turėjo padaryti ir kas iš viso vyksta. Ir iš kur atsirado tie žmonės, nuolat besitrinantys aplink?! Kodėl jie negali jos tiesiog palikti ramybėje? Prieš tai, žinoma, galėtų dar atiduoti teleskopą. Norėjosi verkti, bet, deja, velsietė niekaip neprisiminė to priežasties. Taigi ji neverkė.
Ir staiga gavo baisiausiai nustebti. Bjaurioji ne ne ne neLiucija atidavė jai teleskopą! Elliw taip sutriko, kad net pamiršo, kodėl ką tik stebėjosi. Ji spoksojo į didžiausią brangenybę taip, tarsi matytų ją pirmą kartą gyvenime.
- Mano teleskopas! - staiga suriko ji tarsi tik dabar prisiminusi, kad reikia pavartoti šią frazę.
Bjaurioji mergiūkštė sugalvojo atsitraukti, nors Elliw neįsivaizdavo, kokia to priežastis. Ji jau pamiršo, kad ne kas kitas, o ne ne ne neLiucija atidavė teleskopą, tad be galo džiaugėsi tokiu įvykių posūkiu. Po kiek laiko ji pamiršo, kad guli, tad bandė eiti kur nors, bet nepavyko, mat dar nebuvo atsistojusi. Tai mergaitę kiek sutrikdė, bet pagaliau pagalvojo, kad reikia pabandyti atsistoti. Tai pavyko padaryti tik iš antro karto, mat pirmąjį Elliw susipainiojo savo kojose.
- Tai tu kalta! - dėl visa ko suriko ji, nors nebeprisiminė, kuri iš bjauriųjų mergiūkščių gadino gyvenimą šį kartą. Galų gale velsietė stovėjo ant kojų, bet dėl to, deja, nesijautė nė kiek laimingesnė. Priežastys, dėl kurių ji jautėsi nepatenkinta, buvo išnykusios iš atminties, tačiau Elliw liūdėjo. Tiesa, teleskopas buvo su ja, ir to turėjo užtekti. Dabar reikėjo apsispręsti, ar eiti prie tų žmonių, ar ne. Ilgokai spoksojusi į ežerą, ji nusprendė, kad to geriau nedaryti. Žvilgtelėjusi į teleskopą gūžtelėjo pečiais ir neužtikrintu žingsniu patraukė vandens link.

[Dori Mendel]

Profesoriaus Matthew? Dar to betrūko. Ir kam? Ta kvaiša Sofi pati kalta, kad persiėdė saldumynų. Dabar per ją turėsime gadinti šventę? Tačiau Mendel nieko nesakė, tylėjo. Pirmiausia, tai nebuvo kam. Sofi gulėjo apalpusi, Levanda išėjo, Indio vis dar buvo prie kranto, be to, Dori jam tikrai nieko nesakys, O Elliw... na, juk tai Elliw. O gal ir gerai, kad ateis profesorius. Nes tokia čia ir šventė su tokia kompanija, pavartė akis. Tikrai, atrodo, kad vienintelė Levanda iš susirinkusių buvo normali. O ji išėjo. Na, gal dar Indio, tačiau Dori per daug prisidirbo, kad kada nors galėtų galvoti apie pokalbį su juo.
- O išrinktasis Poteri, - atsiduso Dori, - ar jums šiandien visiems būtina skandintis?
Nesuprasi, kodėl, tačiau Elliw, regis, ėjo į ežerą. Taip taip. Ėjo į ežerą. Na ir ko? Teleskopas buvo rankoje. Ko jai ten prisireikė? Ar ji norėjo dar pabendrauti su tuo siaubūnu vandenyje? Kaip ta mergaitė išvis sugebėjo išgyventi keturiolika metų, į ją žiūrėdama pagalvojo Dori.
Dori atpėdino prie Elliw ir tarė:
- Elliw, teleskopas rankoje. Kodėl eini į vandenį? Ar pamiršai, kad jame tave užpuolė didelė žuvis? Einam, paieškosim teleskopo formos sausainių, - Dori pamojo vaišių link.

[Indio Dellso]

Lazdelė buvo laikoma rankoje, tačiau juk murkdomas po vandeniu berniukas negalėjo ištart jokio burtažodžio, sulaikančio tą vandens parazitą. Verta paminėt ir tai, kad net nežinojo kokį burtažodį reiktų naudot. Indio sklaidėsi rankomis, stengėsi nebūt įtrauktas giliau po vandeniu, nes jau ir taip buvo kaip reikalas prigėręs venas stingdančio, purvino vandens, tačiau sulig kiekviena sekunde berniukas artėjo dugno, kuris turbūt buvo už dar labai daug metrų. Staiga jis pajautė kaip jo dar virš vandens kabanti ranka buvo sučiupta kažkieno ir jau netrukus jis buvo išvilktas iš vandens ir saugiai iškosinėjo vandenį ant kranto. Buvo nepaprastai dėkingas, kad nebėra vandenyje kol nepamatė, kad jo gelbėtoja buvo Sofi. Indio kaipmat grįžo į savo klastuolio būseną.
- Kas prašė gelbėti? Jau buvau beveik išsivadavęs, - susiraukęs, bet ne piktai atsakė Indio, žinodamas, kad tiek Sofi, tiek jis pats žino, kad tai melas ir jei jam nebūtų padėję, kaži kur dabar būtų. Pati mergiotė buvo kažkur dingusi ir visai netrukus gulėjo paslika toliau ant žolės. Levandai išėjus pakviest profesoriaus tai reiškė, kad Indio krante liko su Elliw, kuri kaip visada buvo kažkur paskendus, ir Dori. Tokia šaunia kompanija Indio neteko pasidžiaugt per daug ilgai, nes jo gerbėjas vandens monstras vėl iškišo savo čiuptuvą ir lyg žinodamas kur tiksliai sėdi berniukas, vėl suėmė jį už kojų ir pradėjo traukti vandens link.

[Dori Mendel]

Kol Dori galvojo apie tai, ar Elliw sutiktų eiti ieškoti teleskopo formos sausainių, tas keistas vandens gyvis ir vėl pačiupo Indio.
- Indio! - suriko Dori.
Šitas vakarėlis ima darytis tikrų tikriausia katastrofa. Dori džiaugėsi, kad prieš tai iš vandens vaikiną ištraukė Sofi. Tačiau dabar ji gulėjo apalpusi. Mendel svarstė, ar trečiakursė galėtų taip gerai apsimesti negaluojanti. Tačiau antrą kartą Sofi gelbėti Indio nebėgo.
Regis, vandens siaubūnas buvo gerokai stipriau pagriebęs Indio nei prieš tai Elliw. Dabar jau Dori nebebuvo tokia drąsi. Ji matė tą padarą. Savo akim matė. Ji tikrai nešoks į vandenį. Tačiau nerimas dėl trečiakursio buvo išties nuoširdus. Mendel išsitraukė burtų lazdelę. Ji buvo gera kerėtoja, tačiau šią akimirką taip jaudinosi, širdis daužėsi kaip pašėlusi. Rankos drebėjo, o į mintis neatėjo joks burtažodis, kuriuo mergaitė dabar galėtų pasinaudoti. Tik žudymo užkeikimas, sekundę pamanė tamsiaplaukė, o akyse sušmėžavo keli žiobarai. Isteriškai nusijuokusi Mendel kelis kartus giliai įkvėpė ir pabandė nusiraminti. Regis, pavyko. Nutaikiusi burtų lazdelę į vandens gyvūną Dori suriko:
- Expelliarmus!
Expelliarmus? Dori, ką? Susizgribusi mergaitė pasitaisė:
- Oi! Tai yra sustink!
Nieko.
- Po galais, sustink!
Jokio efekto.
- Sustink! Juk sakau, sustink!
Dėl Merlino barzdos, kodėl Dori neveikia paprastų paprasčiausi kerai? Nurimk, Dori, nurimk.
- Conjunctivitus!
Dori netikėjo, kad šie kerai suveiks. Jeigu neveikia ir paprastas sustingdymas, tai kaip gali veikti kerai, kurių mergaitė niekada nėra bandžiusi, o tik apie juos skaičiusi? Tačiau net ir pačios Dori nustebimui, kerai suveikė! Tas gyvūnas, tikriausiai pajutęs stiprų akių skausmą, žviegdamas atsitraukė ir dingo ežero tolumoje.
- Gyvas? - ramiai paklausė Indio, kai šis jau buvo ant kranto, tačiau į akis jam nežiūrėjo, mat buvo per daug gėda dėl nutikimo po rungtynių.