[Sorenas von Sjuardas]

   Pridususiame, slogios nuotaikos ir dulkių pilnas kabinetas kiek prašvito, kai klasės priekyje esančiame židinyje atsirado ugnis ir pradėjo su pasigardžiavimu kramsnoti beržinę malką, atneštą iš Uždraustojo miško pakraščio kartu su dar keliomis. Ir koks žiaurus likimas, kad iš viso glėbio bendražygių į egzekuciją pirmoji pateko būtent ji...
   Kas vienam - egzekucija, kitam - begalinis malonumas. Nebūtinai tiesiogine prasme. Pavyzdžiui, tol, kol tą beržinę malką talžė ugniniai rimbai, apšalusios ir sudrėkusios požemio sienos gerte gėrė į save malonią šilumą. Sorenas, pamažėle tvarkydamasis kabinetą, taip pat ta šiluma mėgavosi. Nušluostė dulkes nuo lentynos, nuo stalo - ech, koks jau įprastas tat buvo vaizdelis, gal netgi visiems nusibodęs. Galbūt reikėtų kitąsyk paprašyti Hogvartso namų elfo, kad prieš pat eliksyrininkui grįžtant į klasę sutvarkytų ją? Taip bemąstydamas Sorenas dar užkaitė židinyje ant ugnies katilą bei pripylė į jį pilkšvai melsvų miltelių. Jiems kiek pavirus po klasę ėmė sklaidytis malonus aromatas, nors jį užuodęs niekaip negalėjai suprasti, kuo visgi jis kvepia.
   Tuo tarpu didelis voras paukštėda, betupintis ant stalo, kairiąja priekine ir dešiniąja iš antros kojų poros laikė nedidelį kažkokios gėlės žiedą - geltoną violetiniu viduriu - ir vieną po kito plėšė ir ant žemės mėtė žiedlapius.
   - Tai pagaliau susiradai kokią įdomesnę vorienę? - per dantį vorą patraukė profesorius. Gyvūnas žengtelėjo atatupstas, kad nerūpestingu žvilgsniu pervertų šeimininką, ir koja užkliudė čia pat ant stalo gulėjusią lazdelę.
   ,,Ne, pasirūpinu, kad tau būtų daugiau ko tvarkyti", - atsakė Spaikas. Sorenas išpūtęs akis prišoko prie jo ir sugavo ore dar bekrentančią ant žemės burtų lazdelę. Vos ši atsidūrė burtininko delne, per kabinetą perėjo kažkokia keista banga tarsi kažkas būtų velniaižin ką susprogdinęs... Lubos ėmė griūti, sienos byrėti, kažkas iš židinio viršaus įkrito į katilą ir skystis ėmė šnypšti... Sorenas pačiupo vorą nuo stalo ir skubiai movė į koridorių.
   - Na, rūpestingas padaras esi, - atsiduso profesorius von Sjuardas.
         
   Nuodų ir vaistų kabineto durys buvo plačiai atvertos į koridorių ir sudarė iliuziją, kad nori apkabinti kiekvieną užeinantį. Geresnę nuojautą ar supratimą turintis moksleivis galėdavo kaipmat suprasti, kad kažkas čia ne taip. Bet galbūt tryliktus metus čia sėdintis profesorius von Sjuardas nebus griežtas ir žiaurus nuo pat pirmosios pamokos?
   - Labas rytas, su Rugsėjo 1-ąja visus, - šyptelėjo mokytojas. - Šiemet aš vėl būsiu vartininkas į Nuodų ir Vaistų rojų. Šiųmetinės pamokos reikalaus labai daug susikaupimo ir žinių, todėl patarčiau būti itin atidiems. Savo pačių labui, - tarstelėjo jis.
   - Šioje pamokoje šiek tiek susipažinsime su teorija, kurios jums prisireiks šiemet. Pirmiausia norėčiau paklausti, ką darytumėte, jeigu patektumėte į mišką ir neturėtumėte burtų lazdelės, bet jums mirtinai reikėtų išsivirti kokį nors eliksyrą? Turiu mintyje, kur gautumėte katilą, samtį, maišomąją lazdelę arba kaip išsiverstumėte be jų. Antras klausimas - kokius žinote dažniausiai naudojamus ir svarbiausius eliksyrų ingredientus?

[[Atsakinėkite plačiai, būkite originalūs. Teorija bus baigta kitą sekmadienį.]]

[kablelis]

Stevie priėjusi pamatė atidarytas nuodų ir vaistų kabineto duris ir ją kažkodėl nukrėtė šiurpas. Mergaitė net stabtelėjo ir pagalvojo, ar nevertėtų apsisukti ir skuosti atgal į bendrąjį kambarį. Vis dėlto trečiakursė sukaupė drąsą ir priėjo prie kabineto. Pamačiusi, kad yra pirma atėjusioji ji vos nenusikeikė. Nuodų ir vaistų profesoriaus ji ir taip prisibijojo. O čia panašu, kad reikės su juo kurį laiką būti dviese vienoje patalpoje...
Vis dėlto Stevie įėjo pro duris ir, pasisveikinusi su profesoriumi, atsisėdo klasės gale. Nors profesorius von Sjuardas buvo nejaukus, kaip mokytojas mergaitei jis patiko. Pamokos buvo įdomios ir naudingos. Vis dėlto Stevie prisiminė vieną praėjusių metų pamoką, kai ant galvos užsivertė lubas, ir susigūžė.
Pagaliau susirinko daugiau mokinių ir pamoka prasidėjo. Trečiakursė sėdėjo ir net neįsivaizdavo, ką atsakyti, tačiau jai atrodė, kad profesorius žiūri tiesiai į ją, tad ji pakėlė ranką ir pratarė:
- Jeigu atsidurčiau miške ir neturėčiau lazdelės, o man reikėtų priemonių eliksyrui gaminti, aš tas priemones pasiimčiau iš miško. Kaip katilas galėtų būti koks nors rąstigalis ar panašiai. Tik, žinoma, jį reikėtų išsiskobti, tačiau aš į mišką neinu be peilio. Samtį taip pat galima pasigaminti, tam reikia tik šakelės, kokių nors vijoklių ir pakankamai tvirto lapo. O maišomoji lazdelė iš viso nesudėtinga - paimi šakelę ir tiek. Manau, geriausiai tiktų nužievinta šakelė, nes taip ji bus švaresnė.
Mergaitė trumpam nutilo ir po kiek laiko pabandė atsakyti į antrąjį klausimą:
- Manau, kad pats svarbiausias ingredientas yra vanduo, be jo negali apsieiti joks eliksyras. O visi kiti ingredientai yra tokie įvairūs, kad negaliu pasakyti, koks yra svarbiausias.
Stevie nutilo ir laukė, ką gi įdomaus papasakos kiti mokiniai.

[Matthew Turner]

Matthew tą rytą atsikėlė šiek tiek anksčiau. Vien tam, kad turėtų daugiau laiko pagalvoti. Berniukas svarstė, ar jam verta eiti į Nuodų ir vaistų pamoką, ar ne. Jis tiesiog paniškai bijojo profesoriaus, tad kurį laiką mąstė šiais mokslo metais pamokose nesirodyti ir kaip nors praslysti per egzaminą. Tačiau Matthew pirmaisiais mokslo metais parodė tiesiog tobulą talentą susimauti. Dėl to jis buvo įsitikinęs, kad profesorius von Sjuardas jį atsimins ir dėl to per egzaminą gali būti tik blogiau.
Galiausiai antrakursis nusprendė bent jau į pirmąją pamoką ateiti. Atslinkęs iki kabineto jis pamatė atidarytas duris. Tai kažkodėl nuramino berniuką ir jis gana drąsiai įžengė į kabinetą ir pasisveikino su profesoriumi. Žinoma, jį pamačius, Matthew kūnas pagaugais nuėjo, tačiau jis apsimetė, kad yra drąsus ir atsisėdo nelabai toli klasės priekio.
Išgirdęs klausimą grifiukas susiraukė. Kodėl negalima paklausti ko nors konkretaus? Kodėl reikia svarstyti, kas būtų, jeigu būtų? niauriai klausė savęs Matthew. Tačiau jis pakėlė ranką ir pabandė atsakyti:
- Manau, į šitą klausimą atsakyti neįmanoma. Kiekvienas darytų kitaip. Na, o aš...
Matthew kuriam laikui nutilo ir jau pasigailėjo išsižiojęs. Patylėtum kitą kartą...
- Manau, kad katilui naudočiau savo batą. Žinoma, tada negalėčiau eliksyro labai kaitinti. Tačiau bet kokia priemonė, kuri nėra katilas, nebus tinkama, nes gali sudegti. Kaip samtį, ko gero, naudočiau kitą batą. Arba, jeigu turėčiau, kepurę. Maišymo lazdelei tiktų bet kas, kas yra plonas ir ilgas. Kokia šakelė ar pagalys.
Matthew nutilo ir jau norėjo ramiai snausti iki praktinės dalies, tačiau tada prisiminė, kad reikia dar atsakyti ir į antrąjį klausimą. Kuris berniukui buvo dar neįdomesnis.
- Manau, kad dažnas ir svarbus eliksyrų ingredientas yra vorų kojelės. Nežinau, ką jos daro, bet jos gali būti ir sutrintos, ir sumaltos, ir dedamos nesusmulkintos. Manau, kad jos turi stiprias savybes, tik, deja, nežinau, kokias.
Berniukas nutilo ir pagalvojo, kad gal netgi ne taip ir nusišnekėjo, kaip atrodė, kad nusišnekės.

[Klara Severova]

Nors jau antri metai, bet Klara vis dar negalėjo nustoti lyginti žiobarų ir burtininkų gyvenimus. Bei mokyklas, žinoma. Jai visa tai dar atrodydavo gana neįprasta. Atrodė, jog niekada negalės priprasti prie savo naujo gyvenimo.
Prabudusi mergaitė atliko savo kasdienį ryto ritualą ir išėjo ieškoti kabineto. Kodėl, galbūt paklausit? Na, Klara, prisiklaususi gandų apie profesorių stengėsi visais įmanomais būdais jo vengti. Nors gal ji tik dabar taip sakytų. Kita priežastis galbūt būtų, kad tos pamokos vykdavo taip anksti. Rimtai, kas veda pamokas tokiu metu? Juk ir profesoriams reikia pamiegoti.
Pagaliau suradusi kabinetą Klara įžengė vidun ir iš karto pasigailėjo savo sprendimo. Klasė atrodė gana... priešiška. Lyg stalai ir sienos žinotų, kad savo noru praleidinėdavo pamokas. Nors gal jai tik taip atrodė.
Antrakursė klestelėjo į toliausiai esančią kėdę atokiausioje vietoje. Ji tikėjosi, kad vyresni mokiniai užstos ją ir profesorius nepastebės naujo veido.
Pamokai prasidėjus mergaitė iš pradžių žadėjo praleisti teoriją ir tiesiog atidžiai klausytis, bet jai pasirodė, kad ir taip profesorius ją pamatys per praktiką. O tai, kad per teoriją ji tylėjo tik ir patvirtintų, jog visus metus apsimetė, kad tokia pamoka net neegzistuoja. Nors bijodama susikirsti per egzaminus Klara mokėsi viena pati iš knygų, vasaros karštis vis tiek išdžiovino visas žinias.
-Molis ir akmuo gerai sulaiko šilumą,-dar prieš tai galvoje patikrinusi savo atsakymą ir įsitikinusi, kad visi žodžiai teisingi, pakėlė ranką mergaitė,-todėl juos panaudočiau darydama savo katilą. O susukus medžių lapus tinkama forma galima pasidaryti ne tik samtį, bet ir trumpalaikius eliksyrų buteliukus. O maišymui, manau nereikia išradinėti naujo dviračio, užtenka ir paprastos šakelės.
Ji akimirkai nutilo galvodama apie antrą klausimą. Bėda ta, kad ji net neįsivaizdavo ką sakyti toliau.
-Manau dažniausias eliksyrų ingredientas būtų vanduo. Tik labai svarbu, kad būtų virintas, mat tada į eliksyrą nepatektų jokių pašalinių...-Klara susiraukė ieškodama tinkamo žodžio,-objekto...
Tyliai, taip, kad niekas net negalėtų išgirsti pabaigė ji kalbėti ir nuleido ranką giliai atsidusdama. Padėjo galvą ant rankos ir kramtydama lūpą klausėsi kitų mokinių daug protingesnius atsakymus.

[Kajus Arno Wintersas]

Tretieji Hogvartso metai švilpiui išaušo gan ramiai, na, išskyrus faktus, tuo, kad Sniegas vėl dingo, apsėmė pirmą aukštą vandeniu, nes tingėjo išvalyti purvinas grindis, kažkokiu būdu numetė svetainėje nuo lubų prikabintus šešis gėlių vazonėlius. Žodžiu, atrodo, taip, kad tik Kajus bando nugriauti namus Ūdrų Žabanguose, o ne Hogvartsą. Gal kai išsisiautėja namuose būna ramus, kaip belgas Hogvartse? Gal. Nežinia. Šie metai parodys, o jei ne - tai dar kiti lieka pasirodyti, koks paukštis esi.
Kajus, būdamas linksmas ir kartais padūkęs vaikis, klestelėjo ant kėdės klasės gale, prieš varnės suolą. Kuo mažiau profesorius matys- tuo geriau. Nors vargu, ar išliks nepastebėtas.
Ne. Įdomu, per kiek laiko bus pastebėtas.
Išlaukęs, kol kiti pasisakys, berniukas pakėlė ranką:
-Jei neturėčiau reikiamų daiktų, aš juos atitikmenis pasigaminčiau. Katilas. Iškaščiau duobę, užkurčiau ugnį ir įdėčiau į duobę didelius akmenis. Jie įkaistų ir ant jų uždėčiau iš molio, jau išdegintą puodą. Jei neturėčiau akmenų ir molio arba puodas suskiltų nuo karščio - naudočiau įtemptą neperšlampamą audinį ar turistų paliktą skardinę - svarbu apsižvalgyti aplinkui. Jei to ir to nebūtų daryčiau taip: iškasu duobę, jos kraštus apdelioju švariais, įkaitintais akmenimis, kad neliktų jokių tarpų. Po duobe iškasu tunelius, įkuriuos įkišu šakas ir uždegčiau ugnį. Padarau taip, kad ugnis liestų pirmoje duobėje iškloto dugno akmenų plokštumas. Turiu katilą. Jei gamtoje nerandu žmonių paliktų, daiktų, kurie leistų semti, pasiimčiau žievę, ar akmenį, kurių forma leistų pasisemti kokį skystį.  Maišomajai lazdelei susirasčiau, kokią tvirtą šakelę ir ją nusigenėčiau, nusismailinčiau. Rinkčiausi lazdyno, nes ką tik nukirstas ar nulaužtas krūmo- medžio šakos žievė lengvai lupasi. Galima net su pirštais nusilupti žievę. Nusilupčiau žievę, nes be žievės lazdyno šaka ilgiau išlieka ir ji būna švaresnė- ant žievės gali būti nešvari ir aplipusi nematomais kenkėjais,- Kajus nutilo. Mintys lėkė, kaip pasiutusios. Bandė prisiminti viską, kas būtų svarbu surasti ir padaryti miške. Ne, atrodo viską pasakė,-  Manau, dažniausiai naudojami ir svarbiausi eliksyrų ingredientai yra  magiški augalai...- tyliai ir nedrąsiai pabaigė trečiakursis. Jis nežinojo, kokie tiksliai magiški augalai yra dažniausiai vartojami, todėl apibendrintai ir pasakė.

[Wrena Alder]

 Ne tokia jau linksma vasara, kokios tikėjosi. Na gerai, pripažinkime, galvojo, kad bus blogiau. Rasdavo darbo ar šiaip veiklos, kad galėtų išeiti iš namų, užrašė visas dainuotas daineles, po tris kartus perskaitė Herbologijos bei Žiobarotyros vadovėlius, po du - Kerėjimo bei Transfigūracijos, mintinai išmoko Ateities Būrimų klasifikaciją bei mokėsi kelių Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos burtažodžių. Na, tik teorinę dalį ir nenaudojant lazdelės.
 Įėjus į Nuodų ir Vaistų klasę kiek nusistebėjo, mat durys buvo atlapotos ir kiek sutriko prisiminus, jog būtent šio vadovėlio ji neskaitė ar dažnai praleisdavo pro akis. Gal dėl to, kad dalykas atrodė daug sudėtingesnis, nei pamojuoti lazdele, mat reikėjo daug daugiau žinoti? Švilpiukė apsidairė ir pagaliau bent sykį supratusi, kad šiokia tokia permaina šiais mokslo metais - matė pažįstamą švilpį klasėje, nusišypsojo. Nesirinko suolo klasės viduryje ar kiek labiau į priekį, priėjus prie paskutinio suolo, ant stalo pasidėjo Nuodų ir Vaistų vadovėlį bei visokius priedus, kurių prireikdavo, kai reikėdavo šį tą parašyti ant pergamento.
 Tik po knygų Alder klastelėjo ant kėdės pati ir patraukusi knygą į savo pusę, kad būtų tikra, jog tikrai neužima daugiau vietos nei reikėtų, atsisuko į Kajų.
 -Sveikas, kaip praleidai atostogas?- paklausė klausimo, kurio, žinojo, bus ne sykį paklausta ir ne sykį pati užduos, bet netrukus nuskambėjo skambutis ir teko bandyti susikoncentruoti į pamoką.
 -Manau, kad pakankamai dažnai naudojamos gyvūnų dalys,- atsakius bendrakoledžiui ir kilstelėjus rankutę pradėjo mąstyti.- Kojelės, patys smulkūs gyvūnėliai, nuodai, kokia nors kitokia dalelė, ne tik kojelės, kartais - kraujas,- nelabai patenkinta, kadangi žinojo, jog dėl to, kad kas nors išsivirtų eliksyrą, turi mirti gyvūnėliai, tačiau šios nuomonės pusės garsiai nepasakė. Kiek pamąsčiusi pasistengė atsakyti ir į kitą klausimą, kuris pasirodė kiek sudėtingesnis.- Jei tikrai gerai išmanyčiau eliksyrus, pirma, labiau susirūpinčiau sudedamosiomis dalimis. Jei visų netrėčiau, bandyčiau galvoti, kaip būtų galima jų gauti iš miško, gal net pakeičiant kitomis, jei žinočiau, kad veikimas tik nestipriai susilpnės ir eliksyrą bus galima naudoti. Tada susirūpinčiau priemonėmis. Jei aplinkui būtų mėlynsparnės kregždės tuščias lizdas, vietoj nedidelio katiliuko panaudočiau būtent jį, mat kregždutės saugo savo lizdus ir jų nepridergia, o ir miške šios rūšies atstovių pasitaiko. Vietoj pjaustymo lentelės naudočiau švaresnę storos pušies žievės pusę, pridėjus akmenuką, būtų galima gauti šiokią tokią grūstuvę. Deja, bet miškuose pilna įvairiausių šiukšlių, tad radus vielą, būtų galima supjaustyti produktus. Maišomąjai lazdelei kaip ir kiti, panaudočiau šakelę. Deja, bet tektų apsieiti be svarstyklių ir kiekį nustatinėti ,,iš akies",- pabaigė per ilgą, nei pati norėjo monologą ir nutilo, leisdama kitiems pasisakyti.

[Sorenas von Sjuardas]

   - Labai šaunūs pamąstymai, - pasakė Sorenas. - Beje, geriau tai, ką dabar kalbėsiu, užsirašykite, - mostelėjo į tuščius pergamentus, gulinčius ant kai kurių suolų, ir tęsė savo monologą juodabarzdis: - Visgi geriausi variantai yra akmens arba degto molio katilai, jeigu jau neišeina gauti alavinio arba geležinio. Galima pasidaryti ir medinį katilą, bet jis turėtų būti gerai išskobtas ir išdžiovintas. Kai kuriose Afrikos gentyse žmonės moka specifiškai išdeginti katilų vidų taip, kad mediena pasidaro kieta, lengva ir nedaro įtakos eliksyro stiprumui, - pasakojo profesorius von Sjuardas. - Aišku, tai padaryti itin sunku, nes medis perdžiūvęs suskyla arba ugnyje gali užsidegti. Europoje atvejais, kai nėra gerų katilų, daugiau naudojami skubiai sulipdyti ir išdegti katilai. Samčiai geriausiu atveju taip pat turėtų būti arba keraminiai, arba išdegto medžio. Bet jei nėra alternatyvų, galima rinktis ir paprasto medžio samtį - tinkamas parinktas medis netgi suteikia eliksyrui daugiau gerų savybių. Apie maišomąsias lazdeles pastebėta gerai - jos turėtų būti be žievės, bet puikiai tinka medinės. Aišku, čia vėlgi turėtumėte pasidomėti, kokia mediena kokiam eliksyrų tipui tinka. Beje, neišdegta mediena sugeria vandenį, todėl po kelių panaudojimų būtina keisti iš jos pagamintus įrankius, - pridūrė eliksyrininkas, žingsniuodamas į klasės priekį, mat per daug užsišnekėjęs pats nepastebėjo, kaip porąsyk praėjo eile tarp suolų į galą ir į priekį. Darsyk žvilgsniu perbėgęs per klasę mokytojas pradėjo aiškinti praktikos užduotį.
   - Taigi, - Sorenas sunėręs pirštus iš sąnarių išvarinėjo azoto burbuliukus, kaip galima sužinoti iš ,,Neįtikėtini faktai" puslapio. - Šioje pamokoje jūs turėsite susipažinti su pagrindinėmis eliksyrų klasėmis. Eliksyrai yra klasifikuojami labai įvairiai - pagal tai, kokią kūno dalį ar kokius daiktus veikia; pagal ingredientų pobūdį ir netgi pagal pašalinį poveikį. Šiandien susipažinsite su eliksyrų klasifikacija pagal poveikio tipą.
   Sorenas mostelėjo ranka, visų moksleivių vadovėliai atsivertė ties puslapiu su eliksyrų klasifikaciniais pavadinimais ir jų požymiais.

1. Esencijos. Pvz.: Objerlando miško esencija.
2. Destinatai (Likimo eliksyrai). Pvz.: Felix Felicis, Sevardo damnatas.
3. Filosofinio akmens eliksyrai. Pvz.: Gyvybės eliksyras.
4. Fortitudai (galių ir pojūčių eliksyrai). Pvz.: Multisulčių eliksyras, Šachmatininko Proto eliksyras.
5. Jausmų maišikliai. Pvz.: Aristotelio ramybės eliksyras, Cezario haliucinatas.
6. Nuodai. Pvz.: Gyvosios Mirties nuodas, Popiežiaus Kalinio eliksyras.
7. Mtengenezos. Pvz.: Dainuojantysis Fontanas.
8. Sprogstamieji eliksyrai ir fumusai (dūminiai eliksyrai). Pvz.: Kurmiavaikys.
9. Vaistai. Pvz.: Slibinų Raupų Vijikas.

   - Čia turite gana nemažą ,,špargalkę", - šyptelėjo profesorius. - Jūsų užduotis šiandien yra susipažinti su kuo daugiau čia trumpai apibūdintų eliksyrų klasių. Kiekvienas turėtumėte išsirinkti po bent tris klases ir apibūdinti jas pagal dažniausiai būdingą spalvą, kvapą, reakcijas su kitomis medžiagomis ir kitas savybes, kurios jums gali padėti atpažinti tuos eliksyrus. Patarčiau diskutuoti vieniems su kitais, nes šios informacijos jums tikrai prireiks, - paslaptingai užbaigė sakinį mokytojas. - Po to, kai apsirašysite sau tris eliksyrų tipus, galėsite pasiimti po dėžę atsitiktinai sudėliotų eliksyrų. Sandėliuke rasite įvairių reagentų, taip pat naudokitės savo pojūčiais, žiniomis ir vadovėliais, kad atpažintumėte visus tuos eliksyrus ir geriau įsimintumėte jų savybes. Dėžes rasite čia, klasės priekyje, - von Sjuardas mostelėjo ranka į anksčiau turbūt niekieno nepastebėtas kelias stirtas dėžių.
   - Jeigu dėl kažko suabejosite, iškart kvieskite mane. Beje, šiandien privalomos visos apsaugos priemonės, tai yra prijuostės, veido kaukės, pirštinės ir plaukų gumytės turintiems ilgesnius plaukus, - pabrėžė jis, žinodamas, kad šiais laikais ne tik merginos pamėgo ilgus plaukus.

   [[Manau, čia kaip ir viskas aišku. Pirmiausia pasidaryt bent 3 eliksyrų klasių aprašymus, kurių kiekvieną turėtų sudaryti, manau, 100-200 simbolių (čia vienam postui), o po to pamėginti atpažinti eliksyrus, esančius dėžėse. Kiekvienoje bus po 2-4 eliksyrus, atpažinti visus nėra būtina, bet tam turite parašyti 2 postus. Būkite kūrybingi. Sėkmės.]]

[Elride Endlercat]

Elridė teorijos dalį prasėdėjo tylėdama. Ji visiškai neklausė, kaip mokiniai bando pasirodyti visažiniais ir protingais, mat šioje pamokoje tuo nepasižymėjo ir ramiausiai prabarbeno pirštais į suolą. Tačiau, profesoriui pasakius "taigi" mergaitės galva pakilo ir žvilgsnis įsmigo tiesiai į profesoriaus auksines akis. Jos eilinį sykį kažką priminė, bet paauglė per daug nesuko galvos, kadangi nujautė, kad greit turėtų prasidėti praktika, o per ją nepasėdėsi barbendama pirštais. Bet šiam pradėjus aiškinti žaliaakės veide galėjo matytis po truputį atsirandantis nusivylimas. Lūpos susičiaupė, akyse ėmė matytis tas didžiulis nusivylimas ir, regis, pyktis. Mat tema jai nepatiko, vienintelis pliusas buvo tai, kad Elridei nereikės virti eliksyro, kas reiškia, kad bent kartą katilas liks sveikas.
Giliai įkvėpusi ir pro burną iškvėpusi orą paauglė nužvelgė atverstoje knygoje esantį tekstą. Reikia trijų... Kurie čia lengviausi? Eidama tinginio keliu mergaičiukė peržvelgė visus ir jau nutuokė, ką turėtų rašyti. Pasiėmusi lapuką, tikėdamasi, kad visko nereikės susakyti profesoriui užrašė pirmąją klasę -

Nuodai
Dažniausiai nuodai būna tamsių spalvų, pavyzdžiui juodi, tamsiai violetiniai, kartais pasitaiko šviesesnių spalvų dėl apgavimo. Išvirus nuodą ir įmetus kažkokį daiktą, kad ir paprasčiausia medžio lapą jis būtų sugraužtas, dėl to dažnai samčių netenkama gaminant nuodus. Kvapu jie nepasižymi, kadangi kitaip būtų nesunku atpažinti, jei kokiame nors gėrime yra įpilta nuodų. Taip pat jie susimaišo su kokiais nors gėrimais, tačiau savo savybių nepraranda.

Baigusi rašyti Elridė peržvelgė savo tekstą ir nusipurtė. Jai atrodė, kad ji prirašė visiškų pievų. O, aišku, tai nebuvo gerai. Vos susilaikiusi, kad nesulamdytų lapelio dar kartą nužvelgė knygoje esantį tekstą. Kokią kitą klasę pasirinkti neįsivaizdavo. Mąstydama, ką rinktis paauglė prisiminė, kad turėtų susirišti savo plaukus, nors ji nepyktų, jei šie nudegtų, kadangi tada nereiktų taip dažnai šukuoti, taip pat nematytų tos išsiskiriančios spalvos, kuri jai labai nepatinka. Pamačiusi sprogstamuosius eliksyrus žaliaakė pasistengė prisiminti paskutinę pamoką, kai juos gamino. Gal pavyks... Vėl patogiai paėmusi plunksną susikaupė.

Sprogstamieji ir dūminiai eliksyrai
Šie eliksyrai dažniausiai pasižymi šviesiai pilka spalva, kartais, jei tai yra fejerverkai turi būtent tos spalvos priemaišų. Atidarius buteliuką galima pajusti parako kvapą, kuris patinka ne visiems. Ir, kaip ir aišku, kad daugelis sprogstamųjų eliksyrų, jei būna išjudinti, sprogsta. Tad ir pilti jų ant rankos, ar kažkur ant žemės nėra patartina, kadangi šie turi didelę tikimybę sprogti.

Dar kartą baigusi rašyti mergaitė padėjo plunksną ir šiek tiek pramankštino pirštus. Rašė ji nedaug, tačiau spėjo pavargti. Kankina mus čia rašant... Kokia to nauda? Vis dar tikėdamasi, kad ji neturėjo kažkam visko pasakoti vėl pasiėmė plunksną, kad galėtų lieti mintis apie dar kitą eliksyrų klasę.
-Nagi... Nagi... Kas mano trečioji auka?-tyliai paklaususi savęs grifė nužvelgė dar vieną pavadinimą. Puiku.

Jausmų maišikliai
Nežinau daug, tačiau jų spalvos yra įvairios. Eliksyrai, kuriais žmogus pajaučia ramybe, ar laimę būna šviesių, šiltų spalvų, kaip pavyzdžiui šviesiai geltona, o pavyzdžiui eliksyrai, kuriais žmogus pajaučia neigiamus jausmus būna tamsesni, tačiau ne visiškai juodi, daugelis tamsiai raudonos, rudos spalvos. Šie eliksyrai turi labai silpną kvapą, tad tiksliai nustatyti sunku, tačiau dažniausiai jie kvepia tą jausmą primenančiais kvapais. Kaip pavyzdžiui jei žmogui laimė yra gėlės, jis jaus būtent jų kvapą.

Pabaigusi paskutiniąją klasę aprašinėti dėkingai atsiduso ir numetė plunksną ant stalo. Taip, rašalo šiek tiek išsitaškė, bet nelabai jai rūpėjo. Apsidairiusi aplink klasę grifiukė svarstė, ar turėtų duoti, ką prirašė profesoriui, ar pasilikti sau, nors jei pasilikti sau tai nebūtų jokios esmės. Taip pykdamasi su savimi mergaičiukė dar kurį laiką prabuvo savam suole.

[Elride Endlercat]

Nusprendusi, kad reikia bandyti paspėlioti eliksyrus mergaičiukė atsiminė, kad reikalingos visos apsaugos. Tas, aišku, jai nepatiko, tingėjo dėtis, tačiau kitos išeities nebuvo. Akiniai, pirštinės ir visą kitą, kas buvo nurodyta profesoriaus jau buvo mergaitės rankose, tačiau užsidėti jų neskubėjo. Juolab, dėl to reikėjo nusiimti savo žiobariškus akinius. Elridė pasidžiaugė, kad jos akys nebuvo tokios tragiškos ir be akinių ji galėjo dar gan gerai matyti. Iš tikrųjų, jai netgi atrodė, kad šie jau darėsi per stiprus ir maloniau būti be jų.
Apsivilkusi viską grifiukė dar pasijuokė įsivaizduodama save iš šalies, jai tokia apranga atrodė labai juokinga. Tačiau gan greit patraukė prie dėžių. O pasiėmusi bet kokią nusinešė kažkur toliau į kampą, aišku, nešti nebuvo lengva, bet kažkaip. Nužvelgusi buteliukus ir apsidžiaugusi, kad nieko nesudaužė Elridė čiupo bet kurį buteliuką ir nužvelgė jį. Prunkštelėjusi dėl jo spalvos atkimšo buteliuką ir dėl įdomumo pauostė. Kvapas buvo kiek keistas, jis maišėsi, tačiau grifė puikiai galėjo jausti rožių kvapą, jis ją tiesiog svaigino. Tada ji užuodė medžio tošies, pasijautusi lyg būtų miške užsimerkė ir po viso šito pasijautė skalbimo miltelių kvapas. Dėl paskutiniojo ji buvo kiek sutrikusi, tačiau visgi kurį laiką pasimėgavo ir užkimšo buteliuką.
-Lengviau ir būt negali, amortensija šalin,- padėjusi buteliuką prie savęs grifė buvo patenkinta. Jai atrodė, kad gavo vieną iš lengviausių dėžių. Toliau nužvelgusi likusius buteliukus susiraukė. Pagal spalvą jų atpažinti negalėjo. Išsitraukusi bet kurį buteliuką nužvelgė jį. Spalva, rodos, vis keitėsi iš tamsiai žalios į šviesią. Susidomėjusi ji atsargiai atkimšo buteliuką ir laikydamasi atstumo pauostė, ar eliksyras turi kažkokį kvapą. Nieko nepajautusi ji prisikišo buteliuką prie nosies, bet visgi nieko nepajautė, nors kilo kažkoks jausmas, bet jo apibudinti nemokėjo. Pasimetusi dar kartą pauostė eliksyrą ir vis dar nieko nesuprato. Apsidairiusi, ar nieks nemato atsargiai nusimovė pirštinę.
-Jei būtų nuodingas jau seniai man degintų gleivinę...-taip pasakius jai ant piršto užlašėjo skystis, kuris buvo buteliuke. Bet visgi, nieko nenutiko, tad nesupratusi to ji užkimšo buteliuką ir nupėdino pasiimti knygos, kitos išeities nematė. Geriau pamąsčiusi, kas buvo pauosčius eliksyrą mergaičiukė atsivertė jausmų maišiklių temą ir gan greit susirado eliksyrą, kurio jai reikėjo.
-Nai nai nai... Beprotybės eliksyras manęs vos neapgavo, kaip negražu,-su savimi kalbėdama buteliuką padėjo į šalį prie amortensijos.

[Elride Endlercat]

Dėžėje liko du buteliukai, kurių iš išvaizdos mergaitė atpažinti nesugebėjo, mat jie buvo šviesių spalvų ir tokie žaismingas, akivaizdu, ne nuodai. Keista, bet mergaičiukė mėgavosi tokia užduotimi, kadangi grifiukė visados būna nepatenkinta, bet štai pagaliau pamoka, per kurią žaliaakė neturi galimybės susprogdinti katilo, ar nudegti plaukų galiukus, nors visgi, ji galėjo nusideginti odą, ar kažką pasidaryti užsipildama eliksyrą ant rankos, bet ji manė, kad yra pakankamai protinga atpažinti nuodus nuo kitų eliksyrų.
Išsitraukusi trečiąjį eliksyrą nejučia šyptelėjo, buteliuko viduje žaidė daugybė spalvų. Nuo šviesiai žalios iki švelniai rožinės spalvos.
-U... Kaip gražu...-Elridės akys sužibo, tačiau, koks tai eliksyras sugalvoti negalėjo. Atkimšusi buteliuką atsargiai jį pauostė, bet šis, rodos, buvo bekvapis. Galėjo bent kokiomis braškėmis kvepėti... Mąstydama, kaip galėtų patikrinti, koks tai eliksyras pravertė kelis knygos puslapius, tačiau nieko neradusi nusprendė, kad užpylus ant grindų galima patikrinti, ar šis nuodingas. Užlašino nedaug, nors visgi, jei tai būtų nuodas, jos manymu, jis būtų tamsios spalvos, o šis eliksyras buvo lyg pagamintas kokios mažos mergaitės mėgstančios fėjas ir vienaragius. Dėl tokios minties grifė dar kartą nusišypsojo. Rodos, juokinga, kai kažkada vaikystėj mergaitė sakė visiems, kad fėjos neegzistuoja, o atvykus sužino, kad sakė melą. Ir tie vaikai, kurie nepapuolė į magiškąjį pasaulį taip ir niekad nesužinos, kad Elridės žodžiai nėra tiesa.
Žaliaakė dar kartą pervertė knygą, tačiau vis tiek nieko gero nesurado. Išsitraukusi ir ketvirtąjį buteliuką apžiūrėjo jį. Šis buvo šviesiai mėtines spalvos su vos vos tamsesniais dryžiais, juos paauglė įžiūrėjo tik po kurio laiko. Nusprendusi, kad abu eliksyrai yra kažkuo susiję atsivertė knygos pradžią ir ėmė žiūrėti turinį. Aišku, ji galėjo paprašyti profesorio pagalbos, bet nenorėjo. Juolab, jis kažką jai priminė, nors ši negebėjo suvokti, ką.
Pasigirdo gilus atodūsis, viskas, ką galėjo rasti panašesnio buvo karnavaliniai eliksyrai, ji atsiminė, kaip turėjo pamoką su jais, tačiau atsiminė ir tai, kad jos pasigaminto spalva buvo kitokia. Nors logiška, kad karnavaliniai eliksyrai turėjo būti skirtingi. Apsidairiusi aplink klasę grifė nusipurtė, bet pasiėmė į rankas spalvotąjį eliksyrą. Ji turėjo mintį, kaip įsitikinti, kad tai buvo būtent karnavalinis eliksyras, bet prisibijojo. Perkreipusi lūpą dar pamąstė, ar tikrai verta, o tada keliais gurkšniais išgėrė buteliuko turinį, aišku, paliko dar šiek tiek, dėl įrodymų.
Elridė atsistojo, mat nežinojo, ką tas eliksyras galėjo pridėti, ar pakeisti, o tada pajautė kažkokį silpnumą. Susierzinusi dėl tokio jausmo susiėmė už galvos, bet šis greit praėjo. Bandydama suprasti, kas nutiko apsidairė, tačiau nieko tokio nepastebėjo. Mąstydama kaip sužinoti, ką gavo baltapūkė atsiduso ir ėmė artintis prie profesoriaus. Jis turbūt supyks, kad taip surizikavau, bet nieko tokio... Tikiuosi aš ne pabaisa. Priėjusi prie Soreno išspraudė šypseną.
-Pone? Aš, regis, išgėriau karnavalinį eliksyrą... Gal pasakytumėt ką gavau? Arba veidrodį turite?-nedrąsiai paklaususi dar kartą šyptelėjo. Elridė tik tada pastebėjo klasėje esančią įsibrovėlę, kurią nužvelgusi susiraukė. Juokinga, kad ji nepastebėjo ir neišgirdo triukšmo jai įžengus, bet, rodos, buvo taip susikaupusi į eliksyrų atpažinimą, kad aplinka jos visiškai nedomino.

[Sorenas von Sjuardas]

   Panašu, kad mokiniai neskubėjo prie darbo, tad profesorius dar kurį laiką pavaikštinėjo tarp suolų, karts nuo karto paragindamas greičiau rašyti arba pasiimti eliksyrų buteliukų. Šią pamoką džiugino praktiškai tik vienos mokinės - Elridės - darbas. Ne už ilgo ši ir nužygiavo prie jo.
   - Tu išgėrei eliksyrą? - nustebęs paklausė profesorius. Kita vertus, pykti ant mokinės jis visai neturėjo teisės, mat nebuvo sakęs, kad magiškuosius skysčius ragauti draudžiama. - Ar sakiau, kad galima juos gerti? - paklausė lyg ir pasitikslindamas. Profesoriui bežiūrint į grifės akis, jai ant kaktos it milžiniškas spuogas ėmė keltis gana nemažas rožinis ragas. It Škotijos nacionalinio gyvūno.
   - Taip, tai karnavalinis eliksyras, panele Endlercat, - vyptelėjo profesorius. - Veidrodžio klasėje šiuo metu, deja, neturiu, bet tu galėsi į jį pasižiūrėti po pamokos tualete, - nusprendė taip pamokyti moksleivę. Juolab, ir pamoka jau ėjo į pabaigą. Tad mokytojas dar įbruko mergaitei į rankas drumzlinos rudos spalvos skysčio. - Jį išgerk, kai nebenorėsi tokios išvaizdos.
   Pamanęs, kad elgiasi ne itin protingai, mokytojas nužingsniavo į priekį. Kai pasigirdo varpas, Sorenas jau sėdėjo prie savo rašomojo stalo, o mokiniams išsiskirsčius uždarė duris.