0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Klarą užplūdo prisiminimai nutikę prieš vasarą. Prisiminimai apie tai kas nutiko vėlyvą pavasario rytą. Mergaitė buvo prisiekusi sau niekam apie tai neprasitarti ir net pati tai pamiršti. Tai lyg ir buvo jos pačios paslaptis... Kurią ji slėpė pati nuo savęs.
Bet dabar, nors ir galvoje kaukė pavojaus sirenos, jos smalsumas paėmė viršų. Mergaitė pasilenkė prie kaukių ir tyliai, taip, kad niekas nebūtų galėjęs išgirsti, sušnabždėjo:
-Tobijas Wolfensohn.
Vos ji tai ištarė tragedijos kaukė taip užkaukė, kad Klara loštelėjo kėdėje lyg būtų aptaškytą karštu vandeniu. Ji paniškai apsižvalgė bijodama, kad atkreipė kitų dėmesį. O dar ir dramos kaukė pradėjo lyg kokia šmėkla vaitoti:
-Vargšas, vargšas berniukas! Kaip negerai... kaip negerai... kaip jam negerai...
Klara žinojo, kad nieko gero iš to nereikėjo tikėtis. Juk ir pati buvo toje vietoje, tą ankstų pavasario rytą. Juk ji pati vos nemirė per savo kvailą smalsumą ir žioplumą. Dabar ir ji nujautė, kad gero nelauk. Atrodė, kad ji ką tik pažadino užmigusią šmėklą.
-Ak! Kaip neįprasta!-kvatojo komedijos kaukė.-Skilusi jo asmenybė... į daugybę dalių! Vieną dieną jis ne jis, o kitą jis yra jis!
Klarai pasirodė, kad kaukė tyčiojosi iš jos. Ji susiraukė piktai pažvelgdama į kaukė. Nežinia ko tikėjosi, bet tikrai ne prakeiktos mįslės.
Galiausiai kai kaukės nutilo ji atsistojo ir nunešė savo lapelį profesoriui. Grįžusi atsisėdo į kėdę ir susimąsčiusi spoksojo pro langą. Ji visiškai nežinojo kaip suprasti kaukės žodžius.

*

Neprisijungęs Elina Lun

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Atrodė, kad praėjo tiek daug laiko, o Elina taip ir nesugebėjo sugalvoti kokio žmogaus paslaptį norėtų sužinoti. Svarstė apie draugus žiobarus, apie vaikiną,kuriam jautė begalinė simpatiją, bet šie žmonės atrodo buvo netinkami pirmajai jos pamokai. Ji grynakraujė būsima burtininkė tad norėjo parodyti kuo geresnį įspūdį. Ir štai, dar po kelių minučių galvojimo jai šovė mintis,mintis, kuri turbūt anksčiau nebūtų atsiradusi. Liūdnai nuleidusi akis į tris kaukes mergaitė taip tyliai ištarė vardą ir pavardę ,,Olivija Lun'', kad atrodė širdis tuoj pat iškris iš susijaudinimo. Kokia aš kvaila, išvis, kokia gi aš dukra jei nepasitikiu savo tikra motina ir noriu sužinoti jos didžiausią paslaptį? Elina priekaištavo sau,bet nusiraminusi įsistebeilijo į tąsias kaukes, visgi netvėrė smalsumu sužinoti tai ko norėjo. Tragedijos kaukė pradėjusi taip spiegti iš sielvarto, kad mergaitė atbulomis pasitraukė toliau nuo kaukės. Dramos kaukė tik išskleidė keistas dejones ar kažką panašaus į tai ir staigiai nutilo. Tuo metu, Elina ir jos mintys taipogi atrodė sustingo, užšalo į ledą. Aš, aš juk visą laiką galvojau, kad mano sesutė negrynakraujė ji žiobarė, netgi ne mano sesuo. Bet vis dėl to, kaip didžiuojuosi mama, jos draugė žiobarė buvo nužudyta, o mama, ji...ji pasiėmė Elizą, įsivaikino ją ir pripažįsta savo tikra dukra. Ah, kokia ji drąsi. Elinos mintys sukosi kaip viesulai, jai buvo gėda,bet tuo pačiu ji jautėsi ir laiminga, kad pagaliau žino tiesą. Mergaitė paglostė kaukes, lyg pripažindama jas į drauges ir pasiėmusi mažą su lankstytą popierėlį užrašė:
Citata
Olivija Lun. Įsivaikino savo draugės žiobarės dukterį.
Tuo ir pasibaigė meergaitės apmąstymai, ji atsirėmė į kėdę ir atsikvėpė.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
  Mokiniai gavę tragedijos, komedijos ir dramos kaukes, iškart kibo į darbą. Tikriausiai profesorius užkrovė didelę atsakomybę jiems ant pečių. Juk atsispirti pagundai sužinoti draugo ar priešo paslaptį yra pernelyg didelė. Pats Oberonas, būdamas tokio amžiaus, neatsispirtų tokiai galimybei.
  Jauniesiems burtininkams ir raganoms kibus į paslapčių paieškas, profesorius laisviau įsitaisė savo kėdėje. Į ranką paėmė žiobarišką rašiklį ir nejučiomis pradėjo sukioti jį delne. Kažkaip neturėjo ūpo darbui, nors turėjo jo kalnų kalnus. Netyčiomis akys nukrypo link vieno mokinuko - ponaičio Moore. Jis tikrai atrodė keistai. Lyg darytų kažką neteisėto. Nebe reikalo jis patraukė raguoto vyro dėmesį. Jam net pasidarė įdomu, kokį gi vardą vaikinukas pašnabždėjo. Iš jo reakcijos, kaukėms sureagavus į vardą, Obis leido sau spėti, kad Markas užsimanė sužinoti čia esančio žmogaus paslaptį. Tačiau kurio?
  Nukreipęs dėmesį į kitus mokinius, mišrūnas nusivylė. Jie neatrodė tokie paslaptingi, kažką slepiantys. Arba jie puikūs aktoriai, arba iš tiesų viską darė, kaip liepė naujasis magijos istorijos profesorius.
  Netikėtai vaikino ausis pasiekė tylus balselis. Atsigręžęs nustebo. Tai buvo tas pats vaikinukas - Markas Moore. Jis norėjo pasikalbėti su profesoriumi, pasikalbėti vienu du. Tai išties sudomino Oberoną. Jis priėjo prie mokinuku, kilstelėjo jo galvą už smakro ir šyptelėjo.
  - Viskas gerai. Galėsime pakalbėti privačiai. Po pamokų ateik pas mane į kabinetą, o dabar grįžk į savo suolą ir kažkaip prastumk laiką.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Drama dejavo tą patį per tą patį. Mergaitė skeptiškai dėbtelėjo į kaukes. Rimtai? Negalima be šių ceremonijų ir viso maskarado? Vos tik smegenyse buvo užfiksuota ši mintis, du nedideli klausimai, komedija nei piktai, nei džiugiai nusijuokė. Labai jau keistai... Bethany negalėjo apibūdinti juoko, o šis net nebandė tilti. Tik garsėjo, pritilo ir vėl iš naujo. Galop išpešė:
- Nužudė savo vyresnįjį įbrolį? - įsiterpė juokas, privertęs pašiurpti, išsiplėsti akių vyzdžiams ir susitraukti varnę, - oi kančia amžina, oi kančia amžina!
Ji negalėjo patikėti, kad ta miela pusseserė nužudė įbrolį, kuris prižiūrėdavo jas abi vasarą. Su kuriuo Bethany bendraudavo laiškais. Laikas ėmė stoti, viskas sustingo. Šviesiaplaukės galvoje vis dar skambėjo šlykščios kaukės juokas. Neapsikentusi ranka visas tris nušlavė nuo savojo suolo. Akyse tvenkėsi ašaros, o tik garsiai suskambus kaukėms, kai šios atsitrenkė į grindis, ji grįžo į realybę.
- Atsiprašau, - sumurmėjo, bet pati suvokė, jog balso nesigirdėjo. Tik iš sukrutėjusių lūpų buvo galima pastebėti, kad tai tik šoko pasekmė. Instinkyviai, sunkiai, Bethany sugriebė lapelį ir spausdintinėmis raidėmis, nes kitaip nesugebėjo, brūkštelėjo:
Citata
Amelija vi Faliere.
Nužudė savo vyresnįjį įbrolį.
Atsistojusi iš savo vietos, linkti ėmusiais keliais, mergaitė pakėlė kaukes ir nuleidusi galvą nunešė profesoriui lapelį kartu su jomis. Visai pamiršusi ašaras sugebėjo grįžti iki suolo, tačiau vos tik nudribo ant kėdės, užgulė stalą ir paslėpusi galvą ėmė tyliai verkti.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: I pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
  Laikas lėkė lyg būtų išdegęs akis. Atrodė, kad Oberonas tik prieš kelias minutes kalbėjo apie laiko seseris, Mūzą. Tik spėjo supažindinti su dramos, komedijos ir tragedijos kaukėmis, o jau mokinukui buvo atlikę užduotį ir nešė lapelius ant jo stalo. Kas čia vyksta? Ar koks nors senelis, kuris visą gyvenimą rinko sudužusius laikrodžius, valdo laiką ir erzina žmones, vis greičiau sukdamas jį? Ne? Tai kas tada? Kodėl laikas, gyvenimas taip greitai bėga? Kam tada gyventi?
  Kažkoks krebždesys sutrikdė jautrią vaikinuko klausą. Priminė šlykštų gyvatišką šnabždėjimą. Profesorius pamanė, kad koks nors mokinukas erzina draugus, tačiau ne. Kažkas šnypštė Obio galvoje. Ar esate girdėję, kad galvoje apsigyventų gyvatė? Ne? Kalnų elfai taip išreiškia savo galvos skausmą. Jie mano, kad pro jų ausis į galvą įslinko gyvatė ir raizgydamasi sukelia galvos maudimą. Žinoma, tai nesąmonė. Jokios gyvatės niekur nelenda. Tiesiog žmonės, elfai ir kitos būtybės dalykams, kurių nemokėjo paaiškinti, sugalvojo įdomius pasakojimus.
  - Pamoka jau pasibaigė, - susiėmęs už galvos, teištarė ir nukėblino link savo darbo stalo. Net pamiršo padoriai atsisveikinti su mokiniais, kai nepatogiai krestelėjo į kėdę ir trenkė galva į stalviršį. Ar tik nebus ponas raguotasis susirgęs?