0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i didn't eat for three days so i could be lovely
Marmurinis kambarys
« Prieš 5 metus »
 Įžengus į antro aukšto vakarinį koridorių ir nuėjus į pačią gilumą galima išvysti pilkas marmurines duris akmeninėje sienoje. Stumtelėjus delno dydžio akmenį ant grindinio, atsiranda bronzinis, mažytis raktelis puikiai atitinkantis spyną. Už durų slepiasi marmurinis kambarys, taip pavadintas, ko gero, todėl, jog grindys, lubos ir sienos – marmurinės. Baltos. Pilkos. Rausvos. Galima rasti dar kokią įmaišytą spalvą tarp kitų. Yra ir baldų: stalas su šachmatų lenta, trys kėdės, lentynos su knygomis, žaidimais, vienas, siauras langas, lova (minkštais patalais) – taip pat iš marmuro. Didelis, baltas, pūkuotas kilimas saugojo nuo parkritimo. Visas kambarys kuriame galima gyventi.

Airina išlindo iš varno nago kambario taip pat greitai kaip ir persikraustė iš Prancūzijos į Airiją. Per sekundę. Buvo tik prieš vakarienę, kurios mergaitė nelabai troško, tad pradėjo bastytis po pilį. Aišku, kaip visada, niūniavo kalėdinę dainelę – niekam nėra paslaptis, jog Sebastianai patinka ši šventė ir viskas, kas su ja susiję. Įžengė į kažkokį koridorių – apsižvalgė – čia dar nėra buvusi. Jai patiko nauji dalykai, kadangi buvo smalsi ir visada išsižiodavo iš nuostabos, pamačius kažką gražaus ar šiaip dominančio. Taip buvo ir šįkart. Airina Sebastiana nužvelgė plačias marmuro duris. Šios turėjo spyną, tačiau ši buvo užrakinta. Mergiotė atsiduso, tačiau nepasidavė. Per šitiek metų beveik išmoko optimizmo, o būdama varnanagė, pasikliovė savo mintimis, jog raktas tikrai turėtų būti netoliese. Tąkart dar nežinojo burtažodžio arba tiesog jo neatsiminė. Ir čia nebuvo jokio "oho, kas čia per ne vietoj paliktas akmenėlis" ar panašiai, kadangi brozninis liejinys pirmakursės rankose atsidūrė visiškai atsitiktinai. Lakuotų, juodų batelių kraštu užkliuvo už akmens – štai čia buvo tikra istorija. Nors ir nenukrito, Airina piktai žvilgtelėjo į nusidėjėlį, o tada tyliai atrakino duris ir šypsena apdalijo vidų. Akyse atsispindėjo marmuras.
 – Čia tai bent keista vieta! – šūktelėjo, sušvilpė pustuščio kambario aidas.
 Vienuolikmetė atsisėdo viduryje ir stebėjo baltai pilkas lubas. Neįsivaizdavo, ką galėjo čia nuveikti viena, bet ir išeiti noras netraukė. Ar bent ne taip stipriai.
Sometimes I do feel like I’m a failure. Like there’s no hope for me. But even so, I’m not gonna give up. Ever!

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 61
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
  Valgyti Elkė mėgo, dar ir kaip, tačiau jei buvo koks dalykas, kuris pirmakursę domino labiau nei maistas, tai nuotykiai. Žinoma, pastarųjų magija prisipildžiusioje, tačiau vis tik šaltoje bei nuobodžioje pilyje niekas ant lėkštutės nepatiekė, trukdė vaikų saugumo užtikrinimas ir kitoks šlamštas, kurį išsigalvojo ištižėliai suaugėliai, tačiau labai norint smagių akimirkų susikūrimu galėjai pasirūpinti pats. Būtent šios užduoties vedama, rudaakė nusprendė iškęsti vieną pavakarę be nuostabių Hogvartso skanėstų, o klaidžiojant koridoriais, ieškant ko nors įdomesnio už bukas bendraklasių veido išraiškas.
  Deja, nuo jų pabėgti nepavyko. Na, bent jau ne visai. Laisvu žingsniu vinguriuodama tarp pastato sienų, Arletė galvojo esanti vienut vienutėlė, tad niūniavo sau panosėje, neimdama į galvą, kad gali pasirodyti kaip neįtikėtina keistuolė; tik štai išsyk grįžo į realybę, kai pastebėjo panašaus amžiaus mergaitę, besistengiančią atverti įmantriai atrodančias marmurines duris. Valdoma instinktų, pirmakursė išsyk pasislėpė už kampo, nenorėdama būti pastebėta, nors šito saugotis turbūt buvo kvaila, turint omenyje, jog ir nepažįstamoji tą akimirką privalėjo sėdėti savo koledžo draugų (ar priešų) apsuptyje.
  Varno Nago uniforma pasidabinusi moksleivė prie spynos krapštėsi ilgai, olandei net pabodo stebėti, jau norėjo klysti kur nors kitur, kai burtininkei pagaliau pavyko įveikti užraktą, ir durys atsivėrė. Magė įėjo vidun, o trumpaūgė bandė pasistiebti ant pirštų galų, kad išvystų, kas slypėjo patalpos viduje, tačiau to padaryti, dideliam jos nusivylimui, nepavyko.
  - Wat dan ook, - galiausiai sušnibždėjo kitatautė, nusprendusi eilinį kartą pasiduoti smalsumui bei patraukusi menės link.
  Sustojusi tarpduryje, Elkė apžvelgė kone tuščią, spalvingumu nepasižymintį, tačiau vis tiek savotišką žavesį turintį kambarį, kurio viduryje sėdėjo prieš tai matyta bendraamžė.
- Šaltoka, ne? - vietoj pasisveikinimo sučiulbėjo garbanė.

*

Neprisijungęs Airina Sebastiana Sauders

  • I kursas
  • *
  • 19
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i didn't eat for three days so i could be lovely
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
 Paskutinės melodijos natos nubyrėjo po kūną ir mergaitė apkabino kelius, sėdėdama ant minkšto kilimo. Mintyse pakibo prisiminimai, tačiau rausvas lūpas puošusi šypsena niekur nedingo. Vos Airinos ausis pasiekęs balsas nutilo, pirmakursė sugalvojo atsisukti į atėjūnę. Atsistojo, paistaisydama pastelinį sijoną ir pernelyg daug nedrąsiai žvilgtelėdama tai į varnanagę, tai į savo juodus lakuotus batelius.
 – Taip, šiek tiek. Vėjuota šiandien. Jaučiu. Atleisk, esu kiek per kukli ir keista draugystėms, bet kuo tu vardu? Aš Airina Sebastiana, – šyptelėjo, – užeik, jei nori. Pilies šurmulys man ne prie širdies, tai būtų gerai uždaryti duris. Nieko prieš?
 Sauders akys peržvelgė kambarį, ieškodama ką dar galėtų pasakyti ar net jau nuveikti.
Sometimes I do feel like I’m a failure. Like there’s no hope for me. But even so, I’m not gonna give up. Ever!

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Patogiai susirangiusi ant savo minkštos lovos juodaplaukė žvilgsniu slydo per raidėmis išmargintus knygų puslapius. Deja, ryškiai mėlynos akys tik tuščiai žvelgė į raides. Įkyrėję namų darbai visiškai netraukė merginos dėmesio. Regis, net spoksojimas į sieną būtų buvęs įdomesnis. Giliai įkvėpusi Luna užvertė rankose laikomą knygą ir nebeketindama daugiau laiko prastumti ruošdama namų darbus stryktelėjo nuo lovos. Pastebėjęs šeimininkės veiksmus margakailis katinas kilstelėjo galvą. Šyptelėjusi šešiolikmetė perbraukė ranka per minkštą katino kailį. Šis tyliai sumurkęs ėmė ražytis stebėdamas priešais stovinčią merginą. Nenuleisdama savo lūpų kampučių Luna ištraukė iš spintos baltai mėlyną dovanų krepšelį ir kelias akimirkas dvejojusi pačiupo ant kėdės pakabintus džinsinius marškinius. Užsimetusi šiuos ant baltos palaidinės mėlynakė pasuko prie išėjimo, tačiau šiai nepsėjus nė palikti kambario, nuo lovos stryktelėjo ir King'as.
-Keliausi su manimi?-šyptelėjo ir išleidusi kartu augintinį ėmė žingsniuoti koridoriumi. Priešingai, nei įprastai smalsus katinas dabar ramiai žingsniavo šalia šeimininkės. Regis, šįkart girdimi garsai ir užuodžiami kvapai visiškai netraukė margakailio. Žvilgtelėjusi į šalia liuoksintį katiną Luna tyliai nusijuokė ir galiausiai priėjusi pilkas marmurines duris atrakino šias bronziniu rakteliu. Taip, šis kambarys puikiai atitiko savo pavadinimą. Viskas, kas buvo jame, puikavosi marmuru. Kelias akimirkas padvejojusi mergina lėtai užvėrė duris ir perbėgo žvilgsniu per kambarį. Nors šis ir nebuvo pats jaukiausias, tačiau buvo vienas gražiausių. Apžiūrėjęs visą kambarį ir įvertinęs šį margakailis stryktelėjo ant minkštais patalais nuklotos lovos ir susirangė ant pagalvių. Šyptelėjusi juodaplaukė padėjo maišelį su dovanomis ant netoliese stovėjusios kėdės ir žengė prie lango. Ryškiai mėlynos akys įsmigo į vaizdą už lango. Nors siauras langas ir neleido puikiai matyti viso vaizdo, tačiau šis vis tiek kaustė šešiolikmetės žvilgsnį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Elijah žinojo, kad susitarė su Luna susitikti, tačiau trumpam tai pamiršo ir prigulė, turbūt vis dėl to stresas, tačiau šis nenorėjo veluoti, bet nė nepajautė, kaip akys sulipo ir jo kūnas, geram pusvalandžiui, tiesiog, atsijungė.
Šiam pabudus rodos jau buvo ir sutarta valanda, tačiau šis nei apsirengęs, nei susitvarkęs savo "brangios" šukuosenos.
- Ech, - dustelėjo Dawson' as ir patraukė link vonios kambario, kur susitvarkė ir pagaliau buvo panašus į save, nes prieš tai buvo tikras zombis, nors ne paslaptis - toks buvo.
Vos tik šis apsirėdė savo švariais ir kvapniais drabužiais, įsimetė į kišenę dovaną, nusuko link marmurinio kambario, kur buvo planuota susitikti su vilkiūkšte. Be to deja, kad ir kaip gaila, jaunasis vampyras vėlavo, o tai reiškia, kad pasiėlgė tikrai nedžentelmeniškai, tačiau ką jau padarysi, juk jis netikėjo, jog gali užsnusti..
Greit atskubėjęs pravėrė duris ir įžengė į kambarį, kuriame viskas buvo iš marmuro, o išvydęs Luna greit prisitatė prie jos.
- Atsiprašau, sveika, kad veluoju, truputį pramiegojau, - nežymiai šyptelėjo Dawson' as ir pakštelėjo merginai į skruostus. - Na šįkart, tikiuosi nesusipyksim, - kilstelėjo lupų kampučius ir mirktelėjo.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Baltu sniegu apsigobusi gamta snūduriavo panirusi į žiemos miegą. Net gi Uždraustasis miškas nebeatrodė toks pavojingas, o galbūt tai tebuvo apgaulė. Ryškiai mėlynoms akims slystant baltaskare žiema pasidabinusiais medžiais merginos dėmesį patraukė atidaromų durų garsas. Kryptelėjusi galvą Luna išvydo, kaip į marmuru besipuikuojantį kambarį įžengia jaunasis vampyras. Šis, kaip visuomet, buvo tvarkingai susitvarkęs savo rudus plaukus, kūną dengė kasdieniai patogūs drabužiai, o veide žaidė linksma šypsena. Pajutusi vaikino prisilietimą juodaplaukė kilstelėjo lūpų kampučius.
-Labas, viskas gerai,-šyptelėjo nusprendusi kandumą pasilikti sau. Buvo pasiryžusi šįkart dieną praleisti kitaip, nei ligoninėje. To karto pakankamai užteko mėlynakei.
-Pasistengsiu, jog taip nenutiktų,-atsakydama į Elijah'aus šypseną juodaplaukė ir pati kilstelėjo lūpų kampučius. Džiaugėsi, jog tas barnis įvykęs palatoje taip ir liko joje.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Elijah buvo nelabai malonu prisiminti, tą dieną, kai Luna gulėjo ligoninėje, o be to ir tie pykčiai, labai smagu buvo tai, kad jie ir liko ten, kur viskas prasidėjo ir užsibaigė. Kiekvieną kartą, kai šiam kažkas pameluoja jis jaučiasi apgautas, o ir praeities nuoskaudos ima spausti širdį.
- Nea, ne viskas gerai, vaikinas juk negali vėluoti, - šyptelėjo Chris' as ir savo ranka narstė po kišenes, ieškodamas dovanos, ją užčiuopęs dustelėjo, buvo išsigandęs, kad galbūt ją paliko kambaryje ar kituose drabužiuose, tačiau jam sekasi.
- Tiesa sakant, turiu tau dovaną, juk žinai buvo šventės per jas turėjome daug darbo, nesusitikome, tačiau dabar norėčiau tau įteikti dovaną, iškart pasakysiu, tėvas padėjo suveikti, - šyptelėjo Chris' as, - taip jis žino ir kaip keista neprieštarauja, - išsitraukęs iš kišenės pailgą raudoną dėžutę su mažu kaspinėliu pažvelgė  į merginą.
- Aš stangiausi, patikėk manim, iš visos širdies, bet nežinau ar tau patiks, - mirktelėjo ir ištiesė ranką su dovana, teikdamas ją merginai, tos dėžutės viduje buvo bilietas į Ispaniją vasarai, sidabrinė grandinėlė su vilko pakabuku ir nedidelis sidabrinis žiedas su truputėliu deimanto. - Tikiuosi nenusivylei.. - perbraukęs ranką per drėgnus plaukus ir žvilgtelėjęs į vilkiūkštės akis išlemeno jaunais vampyras.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
-Tuomet kitą kartą galėsiu ateiti keliomis valandomis vėliau, jog jei kartais pramiegosi, vis tiek nevėluotum,-tyliai nusijuokė. Tiesa, išėjusi iš kambario juodaplaukė nė nežvilgtelėjo į laikrodį. Neketino sukti sau galvos dėl laiko. Slampinėti po pilį ar leisti laiką marmuru besipuikuojančiame kambaryje buvo kur kas įdomiau, nei ruošti namų darbus, tad į tai, jog priešais stovintis vaikinas vėlavo vos kelias minutes, mergina nekreipė dėmesio. Atsirėmusi į marmurinę palangę mėlynakė stebėjo, kaip grifas ima raustis po kišenes. Išgirdusi žodžius apie dovaną Luna žvilgtelėjo į ant kėdės padėtą baltai mėlyną maišelį, tačiau netrukus ryškiai mėlynos akys ir vėl žvelgė į vaikiną, laikantį rankose raudoną dėžutę su kaspinu ant viršaus. Klausiamai kilstelėjusi antakį juodaplaukė kelias akimirkas dvejojo. Galiausiai šyptelėjusi šešiolikmetė ištiesė ranką ir paėmė dėžutę.
-Žinoma, kad patiks,-trumpam žvilgtelėjusi į Elijah'ų mergina nukreipė safyrines akis į dėžutę ir daugiau nelaukdama nė sekundės atidarė šią. Išvydus dėžutės turinį rausvos juodaplaukės lūpos prasivėrė iš nuostabos. Ryškiai mėlynų akių žvilgsnis pirmiausia užkliuvo už visą dėžutę užimančio bilieto. Bilieto į Ispaniją. Vėliau nuklydo prie grandinėlės su vilku. Šis privertė kilstelėti lūpų kampučius. O šalia besipuikuojantis žiedas sukėlė tylų juoką. Nors žinojo, kad vaikinas nepagailės pinigų dovanai, tačiau tikrai nesitikėjo gauti tokią brangią dovaną. Kilstelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į žaliai melsvas grifo akis.
-Elijah'au...Dovana nuostabi, bet ji perbran...-nusprendusi, jog sekantys žodžiai gali įžeisti jaunąjį vampyrą, Luna tik prisikando lūpą,-dėkui,-žaviai šyptelėjo ir pakštelėjo grifui į skruostą. Išėmusi sidabrinę grandinėlę iš dėžutės mergina ištiesė šią vaikinui.
-Užsegsi?-šyptelėjo uždarydama raudonsienę nusprendusi bilietą su žiedu palikti joje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
- Ech, - dustelėjo vaikinukas, - daugiau taip nenutiks, aš būsiu laiku, o miego man nereikia, juk žinai, tačiau šįkart nusprendžiau prigulti dešimčiai minučių, tačiau gavosi visas pusvalandis, juk po tokių įvykių nekeista, kad gyvūnėlių krauju besimaitinantis vampyras bus stiprus, - nusijuokė Elijah, nors tai nebuvo pirmas kartas, kai šis, savimyla ir pasipūtėlis Grifiukas kažkur vėluoja.
Elijah laikė tą savo "kuklią" dovanėlę rankoje ir šiek tiek jaudinosi, aišku, kilo jo galvoje daugybė klausimų: ar ji sutiks? ar jei patiks? O gal ji atstums Dawson' o dovanėles.
- Aš tikiuosi, - mirktelėjo Chris' as ir savo melsvai - žalsvomis akimis nužvelgė merginą buvo gera matyti, kad ši tikrai nustebo, o labiausiai turbūt dėl pakabuko, jog tokio norėtu tikrai ne bele kas, be to jis buvo išskirtinis tuo, kad ant vilko parašyta Lunos vardas ir jos gimimo diena, tik kaži ar ji spėjo pažiūrėti.
Vaikinukas džiaugėsi, o Vilkiūkštei pravėrus burną šis pridėjo ranką prie jos, kad ši dabar nepasakytu to nelemto žodžio.
- Nedrįsk, - šyptelėjo ir patraukė savo delną nuo jos rausvų lupų ir išgirdęs žodį - dėkui, jis tik linktelėjo ir pakštelėjo šiai į kaktą.
- Žinoma, - su džiaugsmu veide nusišypsojo Dawson' as ir paėmęs grandinėlę iš merginos rankų, atsistojo priešais jos nugarą, o suėmęs plaukus į savo delnus švelniai mestelėjo juos į vieną pusę, o tada užsegė sidabrinę grandinėlę. - Prašom, - ir toliau žaisdamas su šypsena veide apjuosė merginą rankomis ir pakštelėjo į kaklą, ten, kur nuo dabar kabojo pakabutis su vilku. - Atrodai nuostabiai.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
Sulaukusi vaikino sutikimo, kurį palydėjo šypsena, Luna žengė kelis žingsnius toliau nuo palangės leisdama grifui atsistoti už jos. Netrukus pajutusi, kaip juodi, ilgi plaukai nugula ant šono, šešiolikmetė perbraukė ranka per šiuos. Pajutusi, kaip prie odos prisiliečia šaltas metalas, mergina šyptelėjo. Buvo tikra, kad ir už nugaros stovinčio jaunojo vampyro veide puikuojasi šypsena. Kilstelėjusi ranką juodaplaukė perbraukė pirštais per grandinėlę ir sustojo ties vilko pakabuku. Pajutusi ant šio išraižytą užrašą mėlynakė žvilgtelėjo į naująjį kaklo papuošalą. Ant sidabrinio vilko puikavosi žaviosios anglės vardas ir gimimo diena. Kryptelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į vaikiną, kurio rankos netrukus apsivijo jos liemenį, o lūpos pakštelėjo į kaklą. Šyptelėjusi Luna tyliai nusijuokė.
-Dabar tavo eilė gauti dovaną,-plačiai nusišypsojo ir ištrūkusi iš grifo glėbio priėjo prie netoliese stovinčios kėdės. Kelias akimirkas dvejojusi Luna kilstelėjo mėlynai baltą maišelį ir ištiesė šį jaunajam vampyrui.
-Ji nėra tokia prabangi, kaip tavo, tačiau tikiu, kad privers nusišypsoti,-žaviai šyptelėjo stebėdama, kaip Elijah'us paima maišelį. Šiame slėpėsi žiobarų taip pamėgti džemperiai su užrašu "Queen" ir "King", ir juoda dėžutė su sidabrine vyriška apyranke.
-Priekaištus dėl dovanos reišk Džesikai, čia ji padėjo išrinkti,-nusijuokė žvelgdama į priešais stovintį vaikiną.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
- O aš dar gausiu dovaną? - Šyptelėjo Dawson' as ir pajuto, kaip mergjna pasprunka iš šio glėbio, šis dar spėjo ją sugauti, bet greit paleido, kad ši galėtu įteikti jam kažką, kas buvo tame mėlyname maišelyje.
- Ne prabangume esmė, - mirktelėjo jaunasis vampyras ir iš merginos rankų paėmė dovaną, jį pradaręs išėmė vieną megztinį, paskui sekantį "Queen" ir "King".
- Na, manau, kad šis priklauso tau, - tiesdamas ranką įteikė merginai džemperį su užrašu "Queen", o sau pasiliko su užrašu "King".
Tada dar žvilgtelėjo į maišelį kur gulėjo juoda dėžutę, ją ištraukęs ir atidaręs išvydo sidabrinę apyrankę, kuri vaikiną privertė dar labiau nusišypsoti.
- Manau, mane pažįsti kuo puikiausiai, džemperis mano stiliaus, apyrankė taip pat, aš žiauriai laimingas! - Nusišypsojo Dawson' as ir paėmęs apyrankę, ją užsisegė ant rankos.
- Na atrodo, tiesiog, puikiai! - Kilstelėjo lupų kampučius ir priėjęs arčiau merginos truktelėjo ją už liemenio ir aistringai pabučiavo.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Stovėdama kiek toliau nuo vaikino juodaplaukė stebėjo, kaip šis ima traukti dovanas iš maišelio. Pastebėjusi, kaip grifas ištiesia džemperį su užrašu "Queen", Luna šyptelėjo.
-Esi tikras, kad būtent šis užrašas priklauso man?-nusijuokė ir paėmė ištiestą drabužį. Šio miela medžiaga švelniai brūkštelėjo per merginos delną. Kelias akimirkas padvejojusi mėlynakė nusirengė džinsinius marškinius ir apsivilko juodą džemperį. Dabar ši stovėjo lyg būtų pasiruošusi laidotuvėms. Juodos odinės kelnės, juodas džemperis ir juodi plaukai puikiai derėjo tarpusavyje. Šyptelėjusi Luna apsivijo džinsinių marškinių rankovėmis liemenį ir surišo šias priekyje.
-Juk pažįstu tave nuo pat to laiko, kai atvykai į Hogvartsą,-plačiai kilstelėjo lūpų kampučius ir netrukus pajuto, kaip grifas trūkteli ją prie savęs ir palenkęs galvą apdovanoja aistringu bučiniu. Vis dar besišypsodama mergina atsakė į bučinį. Regis, dovana vaikinui iš ties patiko.
-Nuo šiol turėsiu du King'us,-linksmai nusijuokė ir kryptelėjusi galvą žvilgtelėjo į ant lovos gulintį katiną. Šis nė nekreipdamas dėmesio į kambaryje esančius jaunuolius ramiai snūduriavo susirangęs tarp pagalvių.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
- O kam daugiau? - Šyptelėjo Chris' as. Šiai ėmus persirenginėt, vaikinas padarė tą patį, apsirengus naująjį džemperį iš po jo kišojo jo balta maikutė, tačiau atrodė tikrai neblogai, neatrodė lyg ką palaidojas būtų. Nors beveik.
Lunai ėmus persirenginėti, Elijah te ganė akis į ją.
- Na sakyčiau, turi neblogą stilių, kuris man beproto patinka, manau, panašėji į mane. - Nusijuokė Dawson' as ir pažvelgė į mergina.
- Na tiesa sakant, aš tave taip pat, tačiau dabar truputį kitaip viskas, ar ne? - Kilstelėjo antakius Grifas ir saldžiai pabučiavo mažąją vilkiūkštę. O šiai atsitraukus jis truputį nuo jos atsitokėjo ir nusliukino link katuko, kurio nė nebuvo pastebėjęs.
- Sveikas King' ai, - išlemeno vampyras ir paėmęs katiną nusuko link Lunos. - Taip, turėsi du King' us, tačiau reiks labai atidžiai paskirstyt dėmesį ir man skirti jo daugiau, - kandžiai burbtelėjo Elijah ir pakštelėjo šiai į kaktą.
Katinui rodos visai patiko vaikinuko glėbyje, tačiau Grifas jo nekankino ir paguldė ten iš kur paėmė.
- Na gražuole, ką mes veiksim? - Klaustelėjo Dawson' as, - gal nori ką nors pažaisti?
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Persibraukusi ranka per ilgus, juodus plaukus mergina žvilgtelėjo į priešais stovintį vaikiną. Dabar šio kūną puošė juodas džemperis su užrašu "King". Šyptelėjusi juodaplaukė kilstelėjo galvą žvilgsnį įsmeigdama į žaliai melsvas Elijah'aus akis.
-Panašėju į tave? Man, regis, atvirkščiai,-nusijuokė susikišdama rankas į užpakalines kelnių kišenes,-Taip, dabar viskas kitaip,-linktelėjo stebėdama, kaip jaunasis vampyras ima sliūkinti prie snūduriuojančio katino ir paėmęs margakailį sugrįžta prie jos. Šis, regis, nė kiek nesupykęs dėl sutrukdyto poilsio patogiai įsitaisė ant grifo rankų. Kilstelėjusi lūpų kampučius mėlynakė perbraukė ranka per švelnų katino kailį. Šis tyliai sumurkęs žvilgtelėjo į šeimininkę.
-O jei netyčia sumaišysiu jus?-linksmai nusijuokė įsitaisydama ant lovos. Nors visas kambarys buvo iš marmuro, tačiau lova buvo ypatingai minkšta. Tai štai, kodėl tu čia susirangei. Trumpam žvilgtelėjusi į netoliese gulintį margakailį Luna ir vėl nusuko ryškiai mėlynas akis į vaikiną.
-Tiesa ir drąsa?-kilstelėjo antakius atsiremdama į lovos kojūgalį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Marmurinis kambarys
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
- Taip, panašėji į mane, - šyptelėjo Grifas, o išgirdęs sekančius žodžius, tik nusijuokė, - nemanau, kad atvirkščiai, - kilstelėjo lupų kampučius ir švelniai brukštelėjo merginai per skruostą.
- Sumaišysi mus? Man tavo juokai, kuo toliau tuo labiau patinka, kaip ir tu, - prikandęs lupą artėjo arčiau merginos, kuri ne per seniausiai susirangė ant lovos. Šis prisliukinęs įsipatogino šalia ir brauktelėjo keletą kartų per skruostą nutęsdamas iki pat kaklo ir ten keletą kartų saldžiai pakštelėjo.
- Tiesa ar drąsa? Rimt? Aš tai nieko prieš ir visai norėčiau... tik vilkiūkšte, manau, kad merginoms pirmenybė, tad prašau.. - Švelniu ir gana romantišku balso tonu išlemeno Chris' as įnerdamas vieną ranką į merginos plaukus. - Manau tu manęs klausi, tad renkuosi drąsa, reikia pradėti žaisti, su tiesom dar spėsime. - Kandžiai atkirto Chris' as ir laukė savo užduoties.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“