0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #405 Prieš 1 metus »
- Na, spėčiau, kad tai nebuvo vaiduoklis, o verčiau Akilanda - įkyrus poltergeistas. Geriau jo neklausyk. Jo tikslas tik pakenkti pirmakursiams, - pasakė Vega bei nusišypsojo. Pati kartą buvo įklimpusi į Akilandos spąstus, tačiau tai nutiko pirmame kurse. Laimei, tą kart nepavėlavo, tačiau po to daugiau niekada neklausė to nenaudėlio.
  Pamačiusi pirmakursės entuziazmą varniukė nusišypsojo.
- Na, tikriausiai tam turėjo būti priežastis, - nusišypsojo mergaitė. - Kokia pamoka tau labiausiai patinka? - dar paklausė.
  Paskui Vega prisiminė, kad ji čia ne pasikalbėti atklydo. Nors, tiesą sakant, to šviesiaplaukė norėjo labiau.
- Na, eime? - paklausė varniukė ir mostelėjo ranka į pusę, kuria einant kelias buvo trumpesnis. Po šių metų pradžios daug geriau pažinojo Hogvartsą. Netgi žinojo trumpesnių kelių ar tunelių, kurie būtų pravertę anksčiau, tačiau dabar varniukė jais vaikščiojo tik dėl pramogos.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: Požemiai
« Atsakymas #406 Prieš 1 metus »
Akilanda.. Galiu galvą guldyti motina buvo kažką minėjusi apie jį, tačiau aš greičiausiai pamiršau. Išgirdusi poltergeisto vardą, Viviana linktelėjo galvą ir nusišypsojo Vegai. Tamsiaplaukė tyliai atsiduso, švelniai papurtydama galvą. Vyresnioji Varniukė suteikė jaunėlei ramumo bei saugos jausmą, tad Viviana ilgai netruko atsipalaiduoti prie jos.
- Tiesa sakant, nemanau, jog dar kol kas turiu mėgstamą pamoką. Viskas atrodo taip įdomu ir jau sužinojau daug ko naujo. Apskritai Hogvartse man patinka.. Na, tik dar draugų paieškos sunkiau sekasi, - lengvai pečiais gūžtelėjo brunetė, nusekė paskui Vegą.
- O ar galėčiau paklausti, kokia pamoka geriausiai sekasi tau? - jaunoji varniukė pasmalsavo, prisivijusi Vegą pakankamai, jog galėtų eiti greta jos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Viviana Sofi Fleming »
vivi

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #407 Prieš 1 metus »
  Vega klausėsi Vivianos.
- Na, manau, kad man labiausiai patinka herbologija ir astronomija. Beje, tavo vardas labai gražus, - nusišypsojo varniukė. - O geriausiai sekasi... Hm... Nežinau, - gūžtelėjo pečiais. - Tikriausiai tą sužinosiu po egzaminų, tačiau iki jų dar kalnai laiko. Praeitais metais egzaminuose daugiausiai surinkau būtent iš herbologijos, - pasakė varniukė. Taip, šias dvi pamokas ji mėgo labiausiai, tačiau kažkur giliai širdyje herbologiją mėgo kiek labiau, tačiau nenorėjo sau to pripažinti. Nenorėjo sau pripažinti, kad labiausiai mėgsta pamoką, kurioje vyksta daugiausiai chaoso, nors taip, tiesą sakant, ir buvo.
- Na, tikiuosi išsirinksi mėgstamiausią. Nors dar labiau tikiuosi, kad patiks visos pamokos, - nusišypsojo varniukė. Taip, jai patiko tikrai ne visos pamokos ir varniukė žinojo, kad negali patikti visos, tačiau norėjo, kad Vivianai patiktų jos visos. Juk norėti niekas nedraudžia, ar ne? Pagalvojo mergaitė ir tyliai nusijuokė, o tada paliko požemį, bet jau ne viena.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #408 Prieš 1 savaitę »
Ko gero, Auriui per pamokas tikrai nelengva. Tasai Eliotas tiek klausinėdavo, kad mokydamas juodosios magijos Eion suprato įkliuvęs į bėdą. Vaiko klausimų buvo per daug, ir jie gerokai per sudėtingi. Bet galų gale šešiolikmetis pasikvietė mažių į atskirą pamoką. Išmokys jį iškviesti Juoduosius Dūmus, apie kuriuos perskaitė knygoje. Pačiam šis ritualas sekėsi tikrai neblogai, tad jautėsi galintis išmokyti ir kitą. Jei tik tas kitas per daug neklausinės, žinoma.
Nenorėdamas, kad kiti į pamokas ateinantys mokiniai įsižeistų, Eion pasiūlė Eliotui pasimokyti požemiuose. Kad tokioje vietoje trinasi du klastuoliai, gal ir nekeista, o štai kitiems nėra ten ko veikti. Nereikia, kad juos rastų Auris ar kiti juodosios magijos mokiniai. Tiesą sakant, nereikėjo, kad bet kas juos rastų, tad į pamoką jaunuoliai išsiruošė ankstų šeštadienio rytą.
- Niekam apie tai nepasakoji, - dar priminė Eion vesdamasis Eliotą į požemius. - Kitiems to žinoti visai nereikia.
Ar tai reiškė, kad jis išskiria Eliotą? Turbūt. Ar tai patiko? Visiškai ne. Bet šitam vaikui tikrai viskas įdomu, o štai dėl kitų nebuvo toks tikras.
- Lazdelę turi? - paklausė sustojęs. Peiliuką turėjo pats, tad vaikui tereikėjo pagrindinio magijos įrankio. Ir šiek tiek drąsos, žinoma.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #409 Prieš 1 savaitę »
Pamokos buvo įdomios. Žymiai įdomesnės už tas oficialias. Ne Aurio, aišku, nors jis krito į paauglystę žengiančio Elioto akyse. Negalėdamas sėdėti per pamokas su Džefu vis tiek klausdavo, bet nebuvo taip smagu. Eliotas neslėpė nepasitenkinimo ir juodosios magijos pamokas labiausiai lankė todėl, kad žinojo: Auriui tai nepatiktų.
Taigi dabar su gerokai vyresniu Eion žygiavo baisiai išdidus ir patenkintas. Neabejojo šią specialią pamoką gavęs, nes rodė susidomėjimą. Paklausti dar trisdešimties klausimų jam tikrai ne problema, taigi ir toliau kamantinės.
- Žinoma, nepasakosiu! - patvirtino Eliotas. Nenorėjo, kad kiti jam pavydėtų, tad tikrai tylės. Nesakys netgi Džefui, kuris po poros užsiėmimų nustojo į juos vaikščioti. Susidomėjo pora berniukų iš Klastūnyno, bet jie kol kas taip ir neatėjo. Taigi jis, Eliotas, žinos daug daugiau nei kiti, ir tai jam be galo patiko.
- Kas per klausimai, aišku, turiu! - patenkintas pareiškė ir sustojęs išsitraukė minėtą daiktą. Pasiruošė kerėti ir laimingas šypsojosi. Nors Eion nebuvo jo draugas (o gal tokiu mažiaus nė nelaikytų), su juo leisti laiką smagu. Taigi dvylikametis pasiruošė išmokti ką nors ypatingai šaunaus ir klausiamai spoksojo į vyresnį mokinį.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #410 Prieš 1 savaitę »
Eliotas turėjo labai daug entuziazmo. Gal net per daug. Eion staiga pajuto atsakomybę. Prisiminė, ką kalbėjo Auris. Apie žmones, kurie gali jo sugrįžti. Apie neigiamus jausmus. Kodėl jis moko mažių? Kas jam iš to? O kas iš to Eliotui? Gerai, jei tai tik nekaltas susidomėjimas. O kas, jeigu…
Bet jis jam ne tėvas. Negali leisti, drausti ar skatinti. Kiek suprato, Elioto tėvas - tasai Aurio draugas Dafydd. O tas tai jau tikrai myli savo vaikus. Tegul pats ir rūpinasi. Būtent taip Eion save ramindavo, kai užeidavo savęs kaltinimo banga. Vis dėlto pavyko įsikalti į galvą, kad nieko blogo nedaro. Jis nė neverčia Elioto tuo užsiimti. Gal vaikas niekada žinių nė nepanaudos.
- Puiku, - tepratarė ir iš karto perėjo prie esmės: - Atliksime ritualą, kuris aukai sukelia apdujimą. Jis vadinasi Juodieji Dūmai - būtent taip jaučiasi auka. Į buteliuką reikia įleisti aukos plauką ir pasakius burtžodį negridimo įlašinti tris lašus savo kraujo. Kraujas reikalingas tam, kad galėtum bet kada ritualą nutraukti. Bet tai labai skausminga. Be to, tam, kad jis suveiktų, reikia buteliuką iškaitinti ugnyje.
Daugiau nieko neaiškinęs sumurmėjo burtžodį, ir ant grindų atsirado mažas lauželis. Turbūt liks žymė, bet atrodė, kad požemiuose būna dar ne to. Tad viskas gerai.
- Patyręs burtininkas ritualą gali atlikti nebūtinai su plauku. Užtenka aukos drabužio skiautės ar panašiai. Be to, turint patirties sukėlus apdujimą galima priversti auką daryti tam tikrus dalykus. Ritualas gali iš dalies veikti kaip užvaldymo užkeikimas.
Padavė vieną buteliuką vaikui ir paklausė:
- Kuris iš mūsų ritualą atliks pirmas?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 455
  • Taškai: 10
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Požemiai
« Atsakymas #411 Prieš 1 savaitę »
Atrodė, kad Eion labai rimtai nusiteikęs. Bet toks turbūt ir turi būti mokytojas, tad Eliotas nieko apie tai nesakė. Kuo daugiau jie pliurps bereikalingomis temomis, tuo ilgiau reikės laukti veiksmo pradžios. O laukti Eliotas nemėgo. Pirmame kurse per tą laukimą netgi buvo pražilęs. Taigi geriausia iš karto imtis darbo.
Išpūtės akis klausėsi ritualo instrukcijos. Žinoma, kiek baugu, bet viršų ėmė susidomėjimas. Dvylikametis be proto džiaugėsi čia atėjęs. Ir tuo, kad yra išskirtinis - jei taip nebūtų, Eion šios pamokos jam vienam nedarytų.
- Reikės plauko? - pasitikslino ir skubiai vieną išsipešė. Įdėmiai jį apžiūrėjo ir garsiai susimąstė: - Kaip toks mažas daikčiukas gali turėti daug galios?
Eion išburta ugnis taip pat labai patiko, o pagalvojęs, kad čia gali baigtis visaip, Eliotas išsišiepė. Ši pamoka jam patiko vis labiau ir labiau. Čiupęs buteliuką prikišo jį prie ugnies. Tai nebuvo kažkas labai stebuklingo, bet itin įdomaus ritualo pradžia. Taigi berniukas neslėpė susižavėjimo pamoka ir entuziastingai atsakė:
- Aš noriu bandyti pirmas!
Dirstelėjo į Eion ir nekantriai laukė, kada jis duos savo plauką.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Požemiai
« Atsakymas #412 Prieš 4 dienas »
Šiąnakt jam reikėdavo praeiti kartais per koridorius. Patikrinti ar mokiniai kur nesibasto ar viskas gerai. Šiandien jis budėjo. Buvo ankstus rytas, o jis neišsimiegojęs. Paskutinį sykį nutarė užsukt į požemius ir tada jau keliauti normaliai pamiegoti. Bent keletą valandėlių. Galbūt galėtų paskui paprašyti Timočio ar dar ko, kad jam atneštų ko pusryčiams iš didžiosios salės.
Deja, bet nusileidęs laiptais ir kiek paėjęs pamatė šviesą. Net lazdele pasišviesti nereikėjo. Ant grindų liepsnojo laužiukas. O prie jo stovėjo Eion ir Eliotas.
- Labas rytelis. - Pasisveikino Senkleris. Eliotas laikė prie laužo buteliuką. Tai priminė šį tą. Bet Senkleris tikras dar nebuvo. - Ar parodysit man kuo čia užsiimat? Būtų labai įdomu pažiūrėti. - Kuo draugiškiausiai pasiteiravo. Tai galėjo būti koks nekaltas ritualiukas. Bet galėjo būti ir kas nors nelabai gero.