0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Isabella Makdak

  • Transfigūracijos profesorė
  • *
  • 13
Mokytoja žingsniavo skubriu žingsniu koridoriumi. Ji ką tik sugaišo daugybę laiko rašydama skelbimus mokiniams, kad į pamoką atsineštų kokią nors nuotrauką. Geriausia paprastą, nes jei tai būtų brangi, ji būtų nepataisomai sugadinta nepavykus kerams. Staiga ji pagalvojo, kad reikės tas nuotraukas padauginti, kad nepavykus vaikai galėtų daugiau kartų bandyti. Taiip... Daug darbo, beveik nieko nespėju. O dar patys pirmieji mano mokslo metai! Sustojusi koridoriuje prie lango, ji pažvelgė į kylančią saulę. Nebuvo ankstus rytas, bet saulė vis dar kilo. Kiemas atrodė šaltas ir apleistas. Visi sėdėjo pamokose. Tik aš čia sau keliauju, leido sau pajuokauti naujoji transfigūracijos profesorė. Kažkada ji buvo žiobarė, nenutuokianti apie magiją, todėl jai labai patiko mokslas, leidžiantis keisti ir įvairiai transformuoti daiktus. Tai, jos nuomone, buvo pats magiškiausias mokomasis dalykas. Pasisukusi ji išvydo kabineto duris. Net nustebo kaip jos arti. Palengvėjusia širdimi jas nužvelgė, nes nematė aplinkui stoviniuojančių mokinių. Bent tiek gerai. Nevėluoju. Įėjusi į klasę nepatenkinta nužvelgė senus suolus, bet nusprendė, kad tegu tokie lieka. Geri mokiniai tokių nesibaidys. Apsisukusi ant lentos kreida ėmė vinguriuoti pamokos temą. Kilusi iš žiobariškos šeimos, mėgo viską daryti kaip jie. Magija nebuvo jos prioritetas. Pabaigusi Isabella vertinamai nužvelgė juos, ir garsiai perskaitė kas parašyta:
-„Nuotrauką į statulėlę; Fostatue kerai“.
Apsisukusi ketino dar kartą nužvelgti tuščią klasę, bet pamatė jau beveik pilną klasę. Opapa. Ir iš kur jie čia visi?
-Ee... Tai, sveeiki,-sutrikusi nusišypsojo.
-Esu Isabella Makdak, jūsų nelabai pažįstu, tai prisistatykit po vieną, kai kalbėsit. Ką šiandien veiksim, parašiau ant lentos,-mergina pažvelgė lenton, rodydama į ją, ir tikrindama, ar žodžiai nedingo.
-Tikiuosi matėte skelbimus, kad reikia atsinešti nuotraukas. Ką su jomis darysite, parašyta lentoje. Tikiuosi visi mokate skaityti,-nusijuokė.
-Dabar tiesiog pasakykite man, kodėl buvo išrasti šie kerai, ir kelintame amžiuje. Kūrėjo nereikia,-padiktavusi klausimus, jaunoji profesorė pažvelgė į mokytojo kėdę, ir nustebo, pamačiusi, kad ji nebuvo tokia sena kaip suolai. Tad patogiai įsitaisė ir ėmė klausytis mokinių atsakymų.


Teorija iki pirmadienio (17d.) vakaro
Visi koledžai telpa viename žmoguje

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #1 Prieš 5 dienas »
Elridė ramiausiai atėjo į pamoką, nors ir labai tingėjo. Nauja profesore jos nelabai domino, jai labiau rūpėjo kažkaip ištverti viską ir išlėkti kur nors pasivaikščioti, nors kur tiksliai nežinojo. Įsitaisiusi suole mergaičiukė užsimerkė ir tiesiog sėdėjo. Ji nematė esmės apie kažką galvoti, kadangi tai tiesiog gadino nuotaika. Nors, kaip visados, ilgai sėdėti neteko ir gan greitai buvo pradeda pamoka. Kaip ir eilinį sykį grifiukė nebuvo patenkinta klausimu, o vėliau turbūt nebus patenkinta ir praktika, bet, ką padarysi. Giliai įkvėpusi ji pakėlė ranką.
-Elridė, Grifų Gūžta, manau, šie kerai buvo sukurti, kad žmonės šiek tiek pagyvintų nuotraukas. Aišku, pas mus jos juda, bet kai matai statulėles šiek tiek maloniau, kadangi jose būna pavyzdžiui koks nors artimas žmogus...-padariusi šiokią tokią pauzelę mergaitė trumpai apmąstė tą burtažodį ir tai, ką tik pasakė, bet susitramdė.-Ir turbūt jis buvo sukurtas devynioliktame amžiuje, kai magija jau buvo gerokai pažengusi...

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 21
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #2 Prieš 4 dienas »
Stevie labai norėjo dar pasivolioti lovoje, bet nutarė, kad transfigūracijos pamokos geriau nepraleisti. Jeigu jau nuo pirmų dienų neisi į pamokas, per egzaminą tikrai nebus lengva... Tad mergaitė šiaip ne taip iššliaužė iš miegamojo ir patraukė link kabineto. Žinoma, pamiršo pasiimti nuotrauką, tad teko pusę kelio kulniuoti atgal. Vis dėlto Stevie atėjo laiku ir atsisėdo klasės viduryje. Išgirdusi temą, trečiakursė sunkiai atsiduso. panašu, kad teks sunkiai dirbti nuo pat pirmų dienų...
Išklausiusi vieno atsakymo Stevie pakėlė ranką ir pratarė:
- Aš esu Stevie Green iš Grifų Gūžtos. Manau, kad pirmiausia šie kerai buvo taikomi ne nuotraukoms, o kitiems dalykams. Na, pavyzdžiui, paversti medžio gabalą į kokią nors statulą. Ir manau, kad tai buvo sukurta tais laikais, kai statulos buvo labai puošnios ir prabangios. Amžiaus tiksliai nepasakysiu, bet sakyčiau, kad tai buvo antika. O kai buvo išrasta fotografija, devynioliktame amžiuje, burtininkai pritaikė šiuos kerus nuotraukoms. Manau, kad šių kerų paskirtis pradžioje buvo tiesiog kuo daugiau daiktų paversti į statulas, nes tuo laiku tai buvo labai stipri meno šaka.
Stevie nustebo, kiek daug prišnekėjo, bet pagaliau nutilo ir laukė, ar dar bus atsakymų.
Sarcasm: the ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 489
  • Taškai: 64
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #3 Prieš 2 dienas »
Septinto kurso pradžia įsisuko į Klarės gyvenimą, kaip viesulas, įsukantis viską, kas pasitaiko jo kelyje. Namų darbai spaudė taip smarkiai, kad septintakursė bendrajame Grifų Gūžtos bokšto kambaryje dirbdavo tol, kol ankstyviausi paukšteliai miške pradėdavo savo rytmečio dainą.
Žiovaudama įėjo į transfigūracijos kabinetą. Čia laukė dar viena nauja, nematyta profesorė. Pasisveikinusi klestelėjo ir suolą kabineto gale ir išsitraukė nuotrauką, kurios reikėjo pamokai. Nuotrauka buvo paprasta, jos kopijų žaliaakės namuose buvo bent dvidešimt, joje šypsojosi Klarės brolis ir sesė, dar maži, vos pradėję vaikščioti pypliai.
- Aš Klarė, - prabilo sulaukusi savo eilės. - Septintas kursas. - Koledžo neminėjo, mat vilkėjo uniformą su visa derama koledžo atributika. - Manau, kad šie kerai atgimė iš sudėtingų sąlygų. Nuotraukas išlaikyti drėgnomis ar kitomis netinkamomis sąlygomis beveik neįmanoma, o statulėlę išsaugoti kiek lengviau. O atsirado šie kerai devyniolikto amžiaus viduryje, kai pradėjo plisti fotografija.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • I kursas
  • *
  • 144
  • Taškai: 2
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #4 Prieš 2 dienas »
Elijah pirmą kartą po tiek laiko nusprendė nutipenti į pamokas.. Noro didelio nebuvo, tačiau reikėjo kažko naujo, atsibodo slampinėti iš kampo į kampą.. Na ką berniūkšti, pasiruošęs? Nustvėręs nuotrauką iš savo stalčiaus, vaikis žingsniavo į transfigūracijos pamoką..
Ilgai netrukus pravėrė duris ir įsmuko į klasę atsisėdo ten, kur buvo vietos.. tai yra pačiame gale.. Pirma diena ir dar gale.. turbūt man sekasi, - tai pamįslyjęs šyptelėjo Dawson' as, kai išgirdo teorinę dalį.. Ko aš čia atsivilkau? Dar pamąstė vaikis, kai  sulaukė savo eilės..
- Aš Elijah, esu iš Grifų Gūžtos, pirmakursis, - nutęsė rudaplaukis ir ėmėsi atsakymo į pamokos klausimą.. - Taigi, manau, kad šie kerai buvo sukurti gilioje senovėje, gal tada, kai pasaulyje menas užėmė, gan svarbią poziciją, tai buvo berots antika, be meno žmonės neįsivaizdavo savo gyvenimo.. Statė daug statulų, tad, kad jiems nereiktu vargintis buvo išrasti šie kerai, o vėliau, devyniolikto amžiaus pirmoje pusėje, jį pritaikė ir nuotraukoms, norėdami jas apsaugoti, o galbūt nenorėdami, kad kažkas jas matytu, taip jas užmaskuodavo.. - užbaigęs vaikis atsisėdo, nes jautė, kaip nusišnekėjo.. Turbūt tai paskutinė pamoka į kurią aš atėjau..

*

Neprisijungęs Isabella Makdak

  • Transfigūracijos profesorė
  • *
  • 13
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #5 Prieš 2 dienas »
redaguota

Jaunoji profesorė klausė savo mokinių atsakymų. Buvo taip gera klausytis atsakymų į TAVO užduotus klausimus. Nesvarbu, kad neteisingus, ar bent į iš dalies teisingus. Vis tiek malonu. Isabella pastebėjo, kad dauguma mokinių buvo iš Grifų Gūžtos. Bent jau tie, kurie kalbėjo. Pas kalbančiuosius iš karto pastebėjo klaidas, ir jai labai knietėjo viduryje sakinio pertraukt ir taisyt. Bet. Išlaukusi to laiko, kai niekas jau nebenorėjo kalbėti (arba jau visi buvo pakalbėję), ji atsistojo prieš klasę ir ėmė pasakoti:
-Labai įdomūs atsakymų variantai,-nusišypsojo.
-Bet deja teisingus išgirdau tik keletą. Labai patiko panelės Green mintis apie ne nuotraukas. Atsakymas į klausimą neteisingas, kerai tikrai nebuvo sukurti tam, kad kuo daugiau statulų turėt. O apie ne nuotraukas, tai buvo naudojama tik paveikslams, piešiniams pačioje pradžioje. O vėliau jau ir nuotraukoms. Beje, priklausomai nuo nuotraukų ar paveikslų pobūdžio priklauso ir statulėlių pobūdis. Įsidėmėkite tai. Jei nuotrauka juda, kalba, tai statulėlė darys tą patį. Dėl to labai atsargiai su tokiom. Tikrai nenorėčiau čia susidurti su jūsų mamom ar dar kuo,-nusišypsojo Iza vėl.
-Bet neįspėjau jūsų, tai tebūnie. Va po nedidelį narvelį jums,-ji nuskraidino po narvelį ant stalo ir ėmė toliau aiškinti temą.
-Priežastis aiškiausiai suformuluota yra panelės Karter. Tau paskutiniai metai, tad manau viską išlaikysi puikiai su tokia galvele,-šiltai pažvelgė į abiturientę.
-Taigi, paveikslus, tuos piešinius buvo norima apsaugoti, tad juos pavertė statulomis. Paprasta ir aišku. Toks atsakymas į pirmąjį klausimą. Dabar apie išradimo amžių...-mergina susimąstė.
-Yra įvairiausių nuomonių, bet jūsų turimuose vadovėliuose parašyti Viduramžiai, kai paveikslų menas įsibėgėjo, o įsimylėjėliai galėjo siųsti savo portretus, kuriuos vėliau paversdavo statulėlėmis. Kaip sumažintas akmenines kopijas. Šiaip, manau tikrai geras išradimas, sutinkat? Bet. Keli iš jūsų minėjote Antiką. Tai visai įmanoma.  Tai tiek apie atsakymus. Dabar jūsų užduotis bus savo nuotrauką įdėti į narvelį. Tikiuosi jos visos judančios, juk jūs ne žiobarai, kitaip čia nesėdėtumėte. Bet, kaip ir aš pati, yra kilusių iš jų, tad jei atsinešėte nejudančią, taip sakant, negyvą, laisvai galite pasiimti paveiskliukų nuo mano stalo. Nenustebkit, bet jie gauti iš šokoladinių varlių. Tai, toliau ištarsite Fostatue, ir jų vietoje atsiras statulėlės. Jos galės kalbėti, judėti, tad pakalbėkite. Jei jūsų nuotraukoje yra, pavyzdžiui gyvūnas, pasimeilinkite jam, susidraugaukite. Pamokos gale viską atverskite į nuotraukas ir galėsite eiti.  Nors... Nors ne. Pristatysite savo narvelį ir naująjį, eee, draugą klasei, ir tada atvertę būsite laisvi. Burtažodis – Disfosta.
Mokytoja nusprendė, kad pakankamai aiškiai išdėstė darbą ir vėl atsisėdusi mostelėjo ranka pradėti darbą.

3 postai:

Paimate nuotrauką, ją įdedate į narvelį, ištariate Fostatue, nuotrauka tampa statutėle, kuri vaikšto ir kalba (kaip ir nuotraukoj). 
Tada kalbatės su ja, draugaujat.
Galiausiai savo naująjį draugą pristatote klasei ir atvertę į nuotrauką Disfosta, keliaujat lauk.

Laiko turite iki pirmadienio (24d.)
vakaro.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Isabella Makdak »
Visi koledžai telpa viename žmoguje

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #6 Prieš 1 dieną »
Elridė, kaip gali būti keista, klausėsi profesorės, nors informacija jai atrodė labai neįdomu. Nuotraukos, ji išsitraukė vieną iš kišenės, tos nuotraukos niokoti nenorėjo, nebent pagyvinti... Tad išgirdusi praktiką iškart įsimetė atgal į kišenę. Oi ne, ji nežadėjo sunaikinti vienintelės turimos mamos nuotraukos, kokio velnio turėtų tai daryti?
Bet grifiukė pagalvojo apie viską ir šiek tiek pasiknaisiusi išsitraukė iš kitos kišenės kitokią nuotrauką. Joje stovėjo pati mergytė, tai buvo laikai, kai jos plaukai buvo vis dar juodi, kai ji dar nieko nežinojo ir džiaugėsi viskuo. Pirmi metai Hogvartse, pirmoji judanti nuotrauka, nors, kaip ji atsirado paauglė neatsiminė, bet nereikia gilintis į tai, svarbiausia, kad mergiotė ją turėjo.
Įsižiūrėjusi į turimą nuotraukėlę žaliaakė kiek padvejojo, pirmoji judanti nuotrauka... Buvo gaila ją sunaikinti, nors ir profesorė sakė, kad reikės atversti. Įdomu... Kodėl mes turime ją dėti į narvelį? Savęs klausdama Elridė niekaip neatitraukė žvilgsnio nuo tos nuotraukos. Šypsena tiesiog spindėjo joje, burtų lazdelė rankoje, mergaitė niekaip neatitraukė dėmesio nuo juodų plaukų. Gal man reiks vėl juos nusidažyti? Trumpam leidusi sau pasvajoti grifė prasėdėjo taip dešimt minučių, kol pagaliau atsitokėjo. Aišku, iki pamokos galo liko nebe tiek ir daug laiko, tad su jaučiamu pykčiu paauglė įdėjo nuotrauką į narvelį, nors nematė esmės dėti ją būtent ten.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 21
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #7 Prieš 14 valandų »
Stevie vos nesprogo iš pasididžiavimo, kai profesorė, aiškindama teoriją, paminėjo jos vardą. Per transfiguraciją?! negalėjo atsistėbėti mergaitė ir buvo labai patenkinta.
Nuotraukoje, kurią atsinešė trečiakursė, buvo jos broliai. Jie mokėsi skraidyti šluotą ir matėsi, kad yra labai linksmi. Stevie džiaugėsi būsima praktika, tad iš karto išsitraukė lazdelę ir pabandė burti:
- Fostatue.
Kerai pataikė į nuotrauką, tačiau ji į statulą nepavirto. Stevie kiek išsigandusi pamatė, kad nuotrauka šiek tiek tarsi apsinešė kažkokiu neaiškiu sluoksniu. Vis dėlto grifiukė tikėjosi, kad tai reiškia, kad jos kerai nebuvo visiškai nepavykę. Gal čia akmens sluoksnelis? pasvarstė Stevie. Vis dėlto mergaitė nesiryžo iš karto bandyti antrą kartą. Ilgokai svarsčiusi, ar neįmanoma padaryti nuotraukos kopijos, mergaitė žvilgtelėjo į profesorę ir jau norėjo klausti, tačiau staiga kažkodėl apsigalvojo. Viskas bus gerai nutarė Stevie. Ji susikaupė ir pabandė dar kartą:
- Fostatue!
Sarcasm: the ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • II kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #8 Prieš 14 valandų »
Teorija buvo neįtikėtino nuobodumo. Mokiniai pliurpė apie Antiką ir Viduramžius - kas gali būti nuobodžiau? O ir kas šiais laikais turi popierines nuotraukas? svarstė Matthew. Kai gavo profesorės raštelį, buvo įsitikinęs, kad neturės, ką atsinešti. Tačiau po kiek laiko berniukas prisiminė, kad prieš išvažiuodamas į Hogvartsą pasidarė geriausio draugo nuotrauką. Tad ją ir atsinešė. Nuotrauka, žinoma, nejudėjo.
Iš kur man gauti judančią nuotrauką? Ir gal aš nenoriu, kad mano draugas virstų statula? Nuotrauka tikrai geriau piktokai galvojo Matthew, kai profesorė pristatė praktiką. O dabar turėsiu naudoti kažkokią nuotrauką iš šokoladinės varlės. Turbūt dar visa ištepliota...
Priėjęs prie profesorės stalo antrakursis nežiūrėdamas pasiėmė paveikslėlį. Laimei, tas nebuvo purvinas. Paveikslėlyje buvo pavaizduota Matthew nežinoma ragana. Įdomu, kiek jai metų? Kokie penki šimtai? šmėstelėjo berniuko galvoje.
Grifiukas išsitraukė lazdelę ir jau norėjo panaudoti kerus, kai staiga kiek išsigando. Ar aš turėsiu su šita sene šnekėtis? O apie ką? Matthew jau baudėsi eiti iki profesorės stalo ir pasiimti kitą paveikslėlį - jaunesnio burtininko. Tačiau nutarė, kad jis nėra toks bailys ir gali dirbti su tuo, ką turi. Tad berniukas išsitraukė lazdelę ir garsiai ištarė:
- Fostatue!
Į jokią statulą paveikslėlis nepavirto, tik dėl kažkokių priežasčių nusklendė į klasės galą. Matthew dūsaudamas nusekė iš paskos paveikslėlio pasiimti.
Mus žemino, bet mes nepažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi. E. M. Remarque

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • III kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 21
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #9 Prieš 11 valandų »
Antrą kartą pavyko visai neblogai. Brolių nuotrauka virto į statulėlę. Nors ir atrodė, kad ji tuoj sugrius, Stevie buvo visai patenkinta savo darbu. Statuloje pavaizduoti broliai buvo susikibę rankomis ir juokėsi. Stevie sutrikusi žvelgė į juos. Mergaitė skubiai apsižvalgė po klasę pažiūrėti, ar broliai neatėjo į pamoką. Tai būtų tikrai keista pagalvojo Stevie, svarstydama, kas būtų, jeigu dvyniai ateitų pas ją, kai ji žiūri į jų statulą.
Trečiakursė atsisuko į statulą ir šyptelėjo. Kol ji žvalgėsi po klasę, broliai spėjo užsėsti ant šluotos ir nuo jos nusiversti.
- Smagu, ar ne? - kiek nedrąsiai paklausė Stevie. Jei buvo be galo keista šnekėtis su statula. Broliai atsisuko ir vienas iš jų tarė:
- Labai. Gal ir tu nori pabandyti?
Stevie nusijuokė. Ji mintyse įsivaizdavo, kaip bando užsėsti ant tos miniatiūrinės akmeninės šluotelės.
- Gal tiek to, - pasakė mergaitė. - Aš geriau pažiūrėsiu, kaip jums sekasi.
Dvyniai atrodė kiek nusivylę. Tačiau netrukus jiedu vėl bandė užsėsti ant šluotos. Šį kartą bandė pakaitomis, tad sekėsi geriau. Tikrai yra kur tobulėti pagalvojo Stevie, svarstydama, ar jie žais kvidičo čempionate.
- Turit greitai išmokti skristi, - pasakė grifiukė. - O po to gausit mokytis visokiausių skraidymo technikų.
Mergaitė nusišypsojo ir patenkinta atsišliejo į kėdės atkaltę.
Sarcasm: the ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • V kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
  • Maistu nesidalinu :)
Ats: Pirmoji transfigūracijos pamoka ruduo '18
« Atsakymas #10 Prieš 6 valandas »
Spoksojimas ir dar kartą spoksojimas. Turbūt tokia būna kas antra Elridės pamoka. Bet bent šį kartą praėjo kiek mažiau laiko. Grifiukė išsitraukė burtų lazdelė ir pasistengė prisiminti burtažodį, kas tikrai nebuvo lengva. Jai taip bedarant ėmė kilti klausimas, kaip turėtų elgtis mažoji ji, pamačiusi didesnę save? Juk jei mergiotė išvystų didesnę jos kopija tai tikrai išsigąstu ir išgriūtų, o čia.
Bet jos mintys nutrūko, kai ji pagaliau prisiminė, kokį burtažodį reikia panaudoti. Pasistengusi susikaupti, nors tas paauglei niekad nesisekė, ištiesė burtų lazdelę. Tikiuosi ant narvelio nesuveiks...
-Fostatue,-gan ramiai ištarusi grifė stebėjo, kaip jos nuotrauka, kurio ji šypsojosi po truputį virto į statulą. Susidomėjusi Elridė ėmė ją stebėti, nors buvo akivaizdu, kad statulėlė nebuvo draugiška. Ji nužvelgusi žaliaakę vyptelėjo ir prisiartino prie grotu.
-Ką čia darysi?- ramiu balsu stebėdama paklausė mergaičiukė, nors jau numanė, kad statulėlė nori ištrūkti. Na, gal ir gerai tas narvas...
-Ne tavo reikalas,-gan greit atkirtusi statula suėmė už narvelio grotų ir truktelėjo jas į save. Aišku, nieko neįvyko, bet paauglė liko kiek nustebinta. Juk nuotraukoje, rodės, ji šypsojosi ir buvo laiminga, o čia nedraugiška ir bando pabėgti iš narvo. Nors, tada mergiotė pagalvojo apie save, kokia ji buvo dabar ir nustojo stebėtis. Galbūt statulos tiesiog perima viską?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017