[Dori Mendel]

Dori trypčiojo prie Matthew kabineto durų. Paskutinį kartą ji čia buvo tada, kuomet atsiprašė profesoriaus už visas išdaigas, kurių buvo prikrėtusi. Kuomet laukė žiemos atostogų, kad galėtų pasisvečiuoti pas Deoiridh ir jį. Ir jis jai atleido. Buvo geras ir rūpestingas, tartum tėtis. O ir Dori buvo gera - nuo to karto ji tyčia nei karto nenusiaubė šiltnamių. Bet visa tai nebesvarbu.
Nebesvarbu, nes dabar keturiolikmetė herbologui yra visiškas niekas. Merginai net neatrodė, jog ji Turner yra eilinė mokinė. Jausmas buvo toks, kad profesorius jos nekenčia. Taip jautėsi Dori. Nuo to karto, tą pirmąją herbologijos pamoką šiais metais. Jis buvo toks suknistai šaltas, kad Mendel negalėjo suprasti, kas atsitiko. Kur dingo tas suaugęs žmogus, kuris ją lydėjo į susitikimą su mama? Su tuo Dori tėčiu? Na, nežinia, ar tėčiu, bet vis tiek. Kur dingo Matthew, su kuriuo paauglė šnekučiavosi toje užkandinėje, Londone? Spalvotaplaukei atrodė, kad tai buvo vakar, o praėjo daugiau negu pusė metų.
Kone kiekvieną dieną Dori kankino klausimas, ką ji padarė ne taip, kad Matthew nuo jos šitaip šaltakraujiškai nusisuko. Ar kas nors apie ją ko nors prikalbėjo? Žinoma, Deoiridh pasėjo nerimo sėklą duodama Mendel suprasti, jog profesoriui galimai nepatiko paauglės tėvų elgesys. Bet kuo, dėl Merlino barzdos, dėl to kalta Dori?! Ji tuos žmones tada matė pirmą kartą, o Ivaną - bent kol kas ir vienintelį. Jam tiesiog buvo pavesta užduotis mane pagloboti, kol mamai bus perduota mano globa. O vasarą - patikrinti, ar viskas yra gerai. Taip, Dori suvaidino, kad viskas gerai. Ir tada jis nutolo.
Aišku, kad laikas gydo žaizdas. Iš tiesų gydo. Klastuolė jau apsiprato su ta mintimi, kad herbologas jos negali pakęsti. Dori ėmė nieko iš jo nebesitikėti, jokio šiltesnio žodžio, tačiau kovoti su savo jausmais buvo sudėtinga, nes kažkur vis ruseno viltis, nors Mendel ir žinojo, kad ji tuščia. Tad stengėsi į Matthew nekreipti jokio dėmesio, o jis taip visiškai jos ir nepasigedo per visą rudenį. Nepaklausė, kaip jai sekasi. Ar viskas gerai. Šaltas. Šaltas kaip tie numirę vorai, ant kurių, dar gyvų, mergina praktikuojasi nužudymo užkeikimą.
Dori žinojo, kodėl šiandien Matthew ją pasikvietė. Žinoma, kerėjimo profesorė ją apskundė. Apskritai, šiuo metu Dori skundė ne vienas profesorius dėl jos įžūlaus elgesio. Ji laidė į profesorius kerus, per magiškų gyvūnų priežiūrą skriaudė gyvūnus. Be to, pradėjo vis dažniau nepasirodyti pamokose, nors rezultatus pavyko išlaikyti gerus, vis tik galvą paauglė neblogą turėjo. Suprantama, kad Turner turėjo reaguoti. Juk jis - koledžo vadovas. O kur dar tai, kad po tos pamokos, kurioje Matthew buvo nualpęs, Mendel herbologijoje taip ir nepasirodė. Tada, kai ji be gėdos jausmo spoksojo į profesoriaus veidą, palietė jo ranką, apžiūrinėjo tatuiruotę... Tada ir vėl sukilo visi suknisti prisiminimai ir Mendel nenorėjo matyti Matthew. Buvo sunku.
Tačiau dabar reikėjo žengti pro tas duris. Tyliai pabeldusi ketvirtakursė jas pravėrė.
- Laba diena, profesoriau, - linktelėjo įprastai pasisveikindama. - Kvietėte.
Ne. Nesusileisk. Tu gali. Būk stipri. Ji krapštė nagus. Vienas žvilgsnis į profesorių ir akys pradėjo ašarotis. Dori akis greitai nusuko. Atsisėdo ant kėdės priešais didžiulį stalą, ant kelių pasidėjo kuprinę ir įsispoksojo į silkes. Ji prisiminė, kaip tada, praeitais metais, šitame pačiame kabinete sėdėjo ne kėdėje, bet ant sofos. Dabar ant jos sėstis Mendel neturi teisės. Bet pavyko būti stipriai - nepravirko.

[Matthew Turner]

Matthew jautėsi keistai įsitempęs, ir tai gerokai erzino. Kad ir kiek kartojo sau, kad tai tebus ne itin malonus pokalbis su mokine, niekas negelbėjo. Tai nebuvo eilinė mokinė. Jau geriau kalbėtų su Pritz, kuri yra tikrai labai bjauri, bet bent jau iš tiesų nieko nereiškianti. O čia... Dori Mendel. Mergaitė, kuri šiais mokslo metais buvo be galo pasikeitusi. Ką gali žinoti, galbūt ją paveikė jų santykio pasikeitimas? Na jau, dar tik pradėk save kaltinti dėl tokių nesąmonių supeikė pats save Turner, kai išgirdo tylų beldimą.
- Sveika, - tarstelėjo Turner nežinodamas, kaip geriau kreiptis - vardu ar pavarde. Paliko šitą klausimą šiek tiek vėlesniam laikui. Tiesą sakant, neįsivaizdavo, kaip čia viskas šiandien bus. Sustojo prie lango ir pažvelgė į lauką. Snyguriavo, ir tai kažkodėl padėjo šiek tiek nusiraminti. Vis dėlto atsisukti į mokinę visai nesinorėjo, tad prabilo vis dar spoksodamas į kiemą.
- Vos ne visi profesoriai reiškia nepasitenkinimą tavo elgesiu pamokų metu. Galbūt galėtum tai paaiškinti?
Buvo smalsu, ar Dori žino, kiek skundų jis gavo. Galbūt galvoja, kad tik Lawrenz pranešė apie įžūlų mokinės elgesį? Bet kur ten, atrodė, kad visi kaip susitarę keliauja pas Matthew tam, kad pareikštų, kaip bjauriai Dori Mendel elgiasi jų pamokų metu.
- Turbūt supranti, kad į mokyklą atvažiuoji mokytis. Gal nebenori čia būti? Nusibodo Hogvartsas? Jeigu nori keliauti namo, pasakyk. Susitarsiu su profesore Evenstar, kad tave išleistų, ir pranešiu motinai, kad grįši anksčiau nei planuota.
Bekalbėdamas Matthew suprato, kad tai išties gali būti tiesa. Galbūt paauglė, netyčia radusi tikrą mamą, išties nebenori važiuoti į kitą šalies galą ir sėdėti mokykloje? Galbūt norisi būti su šeima? Tai būtų itin paprastas sprendimas - išsiuntei Dori namo, ir ramu. Tik ar taip kada nors būna?.. Turner atsakymo į šitą klausimą neįsivaizdavo, bet bijojo, kad viskas bus nepalyginamai sunkiau.

[Dori Mendel]

Dori kramtė auskarą lūpoje ir krapštė nagus. Matthew žiūrėjo pro langą, regis, nei neketino atsisukti. Jis kalba su manimi nuo manęs nusigręžęs, galvojo Mendel. Jis manęs tikrai nekenčia.
- Na, šiek tiek paišdykavom, - atsakė keturiolikmetė į prašymą pasiaiškinti.
Ką toliau kalbėjo koledžo vadovas, paauglę privertė nustebti. Jos antakiai pakilo aukštyn. Prie ko čia nenoras būti Hogvartse? Kodėl jis ir vėl kiša mano mamą? Klastuolė kelias akimirkas tylėjo. Galvojo, ką pasakyti. Norėjosi prieiti prie Turner, atgręžti jį, papurtyti ir paklausti, kas atsitiko, jog jis į Dori nebegali nei žiūrėti? Norėjosi išrėkti, kad ne ji viena krečia eibes pamokose. Kad nei vienoje pamokoje nevyksta baisesni dalykai nei per herbologiją. Norėjosi paklausti, kodėl leidžia iš savęs tyčiotis, o kviečiasi mokinius tam, kad sustabdytų šaršalą kitose pamokose? Kodėl nedrausmina mokinių savosiose? Ji pajuto kažkokį pyktį. Aplankė troškimas jam įgelti. Bet tylėjo.
Svarstė. Tai tik tušti gąsdinimai. Kaip visada. Juk bene kiekvieną pamoką jis, netekęs kantrybės, grasina. Kad mokiniai jo pamokose nepageidaujami, kad neprileis prie egzaminų. Tušti žodžiai. Nebandys jis susisiekti su mama. Nebijok. Tačiau buvo išties šiek tiek neramu. Juk mokyklos direktorė ją tiesiog išsuko tada Ministerijoje, o ji šitaip jai atsidėkoja? Kodėl Dori negali elgtis normaliai? Tuomet nebūtų ir šito pokalbio. Nebūtų šio nesmagaus jausmo ir viduje rusenančių abejonių, ar Matthew pabandys susisiekti su Vanesa.
- Aš ir mokausi, - neutraliu balsu atsakė. - Mano pažymiai nesuprastėjo. Kol kas. Mokykloje būti noriu. Atsiprašau. Pasistengsiu pasitaisyti.
Žinoma, kad Matthew buvo teisus. Ji turėjo susiimti. Per didelę dalį pamokų šiuo metu Mendel svajodavo, o paskui terorizuodavo silpnesnius mokinius, kad jie atiduotų jai savo padarytus darbus. Laiko klausimas, kada jie pasiskųs. Dori elgesiu jau ėmė skųstis profesoriai, spalvotaplaukė negalėjo būti garantuota, kad nepasiskųs ir mokiniai.
Šiuo metu prieš atsiskaitymus klastuolė kelias naktis vargsta besimokydama, bet jai taip neįdomu, kad po atsiskaitymų viską pamiršta. Ar nebūtų paprasčiau egtis kaip anksčiau - mokytis pamokose? Bet aš negaliu susikaupti.

[Matthew Turner]

- Šiek tiek paišdykavot? - pasitikslino Turner. Iš to, ką teko girdėti, toks apibūdinimas, švelniai tariant, buvo per švelnus. Žinoma, mergaitė neketino prisipažinti, tačiau Matthew buvo ne iš kelmo spirtas. Šį kartą jis puikiai žinojo, kas vyko per kolegų pamokas. Tik kaip priversti (ne, paskatinti) Mendel pasipasakoti?
Stojo tyla. Atrodė, kad Dori neranda, ką pasakyti, o galbūt ieško būdų tinkamai atsikirsti. Matthew norėjo tiesiog ramiai pasišnekėti. Nuoširdžiai tikėjosi, kad pavyks mergaitę prakalbinti. Tik kaip tą padaryti, kai ji, regis, visai nėra nusiteikusi bendradarbiauti? Galiausiai atsisukęs į Dori Turner įdėmiai ją nužvelgė. Kas pasikeitė? Negali būti, kad jai trūksta "bendravimo" su herbologijos profesoriumi, kurio, tiesą sakant, niekada ir nebuvo? Tikriausiai jeigu būtų žinojęs, kad grįš į tą prakeiktą Hogvartsą, nebūtų jos lydėjęs į Azkabaną. Bet ne, čia tikrai turi būti kažkas gilesnio. Kam paauglei, atradusiai savo motiną, reikalingas kažkoks ne itin vykęs mokytojas?
Nespėjus sugalvoti bent kiek tinkamo atsakymo į šį nelabai malonų klausimą Dori prabilo. Aišku, teisinosi ir nieko konkretaus nepasakė, bet argi buvo galima tikėtis ko kito? Akivaizdu, kad ji atvirauti nenori. Matthew kaip mokytojo ir, be to, koledžo vadovo pareiga buvo padėti mokinei. Nusprendęs apsimesti, kad jokio "ryšio" tarp jų nebuvo, Matthew suprato: reikia elgtis kaip su bet kuriuo kitu mokiniu. Tai reiškė, kad reikia pasistengti šiek tiek priartėti ir parodyti, kad rūpi.
- Dori, - draugišku tonu kreipėsi Turner ir atsisėdo prie stalo priešais ją. - Matau, kad kažkas yra atsitikę? Gal nori pasikalbėti? Išklausysiu ir pabandysiu padėti. Spaudžia mokslai? Gal su kuo susipykai? Gal ištiko kokia nelaimė? Jeigu reikia pagalbos, nebijok to pasakyti.
Juk žadėjau nejučia prisiminė profesorius ir negirdimai atsiduso. Vis tik su Dori šnekėti kaip su bet kuriuo kitu mokiniu buvo pernelyg sudėtinga.

[Dori Mendel]

Pagaliau jis atsisuko. Dori atlaikė profesoriaus žvilgsnį. Dabar ji nesusigraudino, tik žiūrėjo į Matthew bejausmiu žvilgsniu, kuris slėpė tų jausmų begalę. Regis, koledžo vadovas kažką mąstė. Keturiolikmetė jau manė, kad jis ims rėkti. Kartais taip būna per pamokas. Juk jis jau pradėjo šį žaidimą, ar ne? Jis jau gąsdino, tad dabar beliko rėkimas arba burbėjimas, kaip jis nesupranta, kodėl mokiniai nieko nemoka. Kaip žmogus Matthew buvo labai geras, tačiau kaip profesorius, Mendel turėjo pripažinti, kartais žeisdavo. Kaip ir tada šiltnamiuose antrame kurse. Dori jau buvo susitaikiusi su tuo, kad, deja, dabar profesorius Turner nebėra jai kaip žmogus. Tas ramybės uostas. Ne. Dabar Matthew turi būti jai herbologijos profesorius ir koledžo vadovas. Paauglė privalo su tuo susitaikyti.
Tolimesni herbologo žodžiai gerokai nustebino klastuolę. Vietoj to, kad rodytų savo nervus arba tiesiog ką nors niurnėtų, ir kaip man sunku su tokiais mokiniais, gyvas vargas, bla bla bla, jis ėmėsi supratingo suaugusiojo taktikos, o tai buvo nežmoniškai skaudu. Akimirką Mendel veide šmėstelėjo visas kratinys jausmų: nuostaba, švelnumas, skaumas ir pyktis. Ji negalo patikėti, kad Matthew šitaip elgiasi. Sekundėlę mergina pagalvojo, kad galbūt tada vasarą ten buvo ne jis? Gal koks kitas žmogus, tik kad išgėręs multisulčių eliksyro? Arba gal jam kas nors atsitiko su atmintimi? Gal jis neprisimena? Gal man paklausti Deoiridh? Ne. Dori nesižemins. Ji neklaus Deoiridh. Nuo tos šeimos spalvotaplaukė privalo atstoti. Taip norėjosi atsistoti, apsiverkti, išrėkti eilę žodžių, bet ji ramiai sėdėjo.
- Jūs turbūt juokaujate, - vis dėlto pratarė, o tonas skambėjo apstulbusiai. - Jūs turbūt juokaujate, - tyliai pakartojo.
Dori jautė šoką. Ir ne tokį lengvą. Po viso to, kas Dori siejo su ta šeima ir po to, kai Matthew šitaip šaltakraujiškai ketvirtakursę atstūmė, jis kaip niekur nieko klausia, ar kas nors atsitiko. Galiausiai Mendel pajuto, kaip akyse tvenkiasi ašaros, tačiau nenorėjo suskysti. Ji akimirkai užsimerkė, atsiduso, ėmė raustis kuprinėje ieškodama servetėlės, tačiau iš kuprinės ant grindų nukrito žiobariškų cigarečių pakelis. Mergina jį susipakavo atgal, išsitraukė servetėlę ir išsipūtė nosį. Užsegusi kuprinę pasakė:
- Nežinau, kokia bitė jums įgėlė, profesoriau, - paskutinį žodį pabrėžė, mat prisiminė, kaip kambaryje iki pareikalavimo herbologas jai pasakė, kad jis jai yra profesorius. - Tai dėl mano tėvų? Aš nieko negaliu padaryti, kad jie buvo nemandagūs. Kodėl tada mes ėjome pavalgyti, kodėl sakėte, kad galiu bet kada kreiptis į ją, - turėjo omenyje Deoiridh, - arba jus, - labiau sau, o ne Matthew kalbėjo Dori žiūrėdama į silkių akvariumą. - Viskas man gerai, - dabar jau pažvelgė į klastuolių vadovą. - Na, galbūt būtų ramiau sužinojus, kodėl pradėjote manęs nekęsti, bet viskas gerai, - tylutėliai sumurmėjo. - Ar jau galiu eiti? - garsiai paklausė.

[Matthew Turner]

Kad susitikimas nebus lengvas, Matthew žinojo. Vis dėlto vylėsi, kad taip sunku nebus. Tik dabar suprato tikėjęsis, kad Dori elgsis kaip tikra maištinga paauglė. Pradės aiškinti, kad pamokos yra kvailos ir niekam nereikalingos, galbūt netgi neigs savo išdaigas ir kaltins profesorius.
Nieko tokio herbologas nesulaukė. Kur ten. Mergaitė lyg ir sutiko pasielgusi ne itin tinkamai (nors kas ten supaisys tuos paauglius?..), o vėliau stojusi tyla trikdė dar labiau. Bene pirmą kartą gyvenime Matthew norėjo turėti legilimantijos galią. Kaip jam prieiti prie šitos mokinės? Kaip suprasti, ką ji jaučia? Juokauju dėl ko? nesuprato profesorius, tačiau garsiai šito kažkodėl nepaklausė. Nesuprato, ar supykdė mokinę, ar ne, tačiau atrodė, kad dabar jam geriau būtų patylėti.
Turner neabejojo, kad rausimasis kuprinėje tėra būdas laimėti laiko, tačiau vis tiek nieko nesakė. Kaip ir apie tą cigarečių pakelį. Argi tai jo reikalas? Dori Mendel tebuvo eilinė mokinė, kurios žalingi įpročiai profesoriui rūpėjo mažiausiai, tuo labiau, kad ir pats tokių turėjo.
Vis dėlto netrukus ištarti žodžiai nubraukė bet kokias mintis apie cigaretes, paauglystę ir panašias nesąmones. Dori kaltino jį? Negi išties manė, kad jis jos nekenčia? Tai skambėjo taip neįtikėtinai, kad prireikė laiko sugalvoti, kaip reikėtų reaguoti. Matthew sėdėjo kėdėje kaip koks avinas ir neįsivaizdavo, ką sakyti. Žinoma, sakyti, kad bijojo pernelyg prisirišti, čia visai netiko.
- Tai dabar bandysi kaltę suversti man? - visai tinkamai minčiai atėjus į galvą pratarė Turner. Pajuto kažkokį susierzinimą, bet stengėsi jį nuryti. Prie Dori Mendel visai nereikėjo rodyti emocijų. Vis dėlto netrukus suprato, kad tai beviltiška. - Tai aš tavęs nekenčiu? Pernai patikėjau, kad mano pamokose nori mokytis, o štai šiemet arba kartu su Pritz jas griauni, arba iš viso nepasirodai! Man tenka klausytis kitų profesorių skundų apie tavo elgesį, po to turiu sėdėti su tavimi ir aiškintis. Ir tu dėl viso šito kaltini mane? Ne, brangioji, taip gyvenimas neveikia. Esi atsakinga už savo veiksmus. Taip, sakiau, kad gali kreiptis tiek į mane, tiek į Deoiridh. Bet ar tu tai darai? Į mane nė karto nesikreipei, tik paverti mano kolegų gyvenimą tikru pragaru. Negi išties manai, kad tai kelia pasitikėjimą tavimi? Deoiridh nieko nepasakojau, bet neabejoju, kad ji būtų įskaudinta. Ji tavimi pasitiki. O štai tau tas pasitikėjimas nėra reikalingas. Matau, kad tau kažkas yra nutikę, o tu pareiški, kad viskas yra gerai!
Turner nutilo. Nustebo, kad taip atsivėrė. Nepaisant to, kad juto kažkokį ryšį, nemanė, kad turi mokinei atvirai pasakyti, kaip jaučiasi. Netgi (ypač?) jei ta mokinė yra Dori Mendel.
- Ir ne, eiti negali. Vis dar nepasakei, kodėl per kiekvieną pamoką stengiesi pridaryti kuo daugiau nesąmonių. Ir gal malonėtum paaiškinti, ką veikei paskutinių herbologijos pamokų metu?

[Dori Mendel]

Matthew žodžiai buvo labai skaudūs. Regis, Dori bus tikrai viską ne taip supratusi. Nuo praeitos žiemos iki rudens mergina galvojo, kad ją ir profesorių sieja kažkas daugiau nei tik mokyklos reikalai. O kas kitas, jei ne pats Turner privertė spalvotaplaukę taip galvoti? Gerai, kas buvo per Kalėdas, na, to galima ir neužskaityti. Dori yra Deoiridh draugė, jos tėtis mergaitės pagailėjo, nupirko jai drabužių. Tačiau lydėjimas ją susitikti su mama... Taip, tikriausiai bet kuris suaugęs būtų palydėjęs, bet Matthew suteikė klastuolei tokį tėvišką palaikymą, kad bet kuris vaikas būtų pagalvojęs, kad rūpi jam daugiau nei paprastas mokinys. Kodėl tuomet herbologas sutiko palydėti ją į Azkabaną aplankyti to neva tėčio? Norėjo sužinoti, kaip klostosi reikalai? Juto kažkokį rūpestį, būdingą suaugusiems žmonėms? Kokius nors profesorišką pareigą? Gerai, palydėjo. Bet kurių galų vedėsi Mendel į užkandinę? Galva sprogs.
Dar kurį laiką Dori tylėjo. Norėjosi tiek daug pasakyti, tiek daug paklausti... Apie kokią kaltę jis kalba? Žinoma, jis omeny turi tik reikalus pamokose. Jis net negalvoja apie bendravimą su manimi žiemą ir vasarą. Tikriausiai tai jau išsitrynę iš jo galvos, nors aš apie tai pagalvoju kasdien. Jis sako, kad aš į jį nesikreipiau? Kaip aš galėjau į tave kreiptis, idiote, jeigu tu mane ignoruoji. Keturiolikmetės skruostai vos vos nuraudo, bet ji vis dar nieko nesakė. Galiausiai norėjosi paklausti, ar Matthew tikrai nėra pagalvojęs apie Dori kaip apie dukrą. Ar kiekvieną liūdną mokinį jis apkabina? Tačiau to padaryti ketvirtakursė nedrįso. Buvo gėda. Jeigu ji Turner atsivers tiek, kad šis sužinos, jog paauglė jam jaučia panašius jausmus, kokius, regis, turėtų jausti tėčiui, tai veikiausiai labai išgąsdins herbologą. Tu prisigalvojai nebūtų dalykų. Matei tai, ką norėjai matyti. Esi jam eilinė mokinė.
- Atsiprašau, profesoriau, - galiausiai pasakė tai, ką galvojo, kad Matthew nori išgirsti. - Pasistengsiu daugiau taip nesielgti. Nežinau, kodėl nėjau į herbologiją. Pažadu ir vėl atsakingai lankyti.

[Matthew Turner]

Matthew jautėsi pavargęs ir sutrikęs. Tik dabar suprato, kad visai nepasiruošė šitam susitikimui. Naiviai tikėjosi, kad Dori ateis, jie ramiai pasišnekės, ir viskas bus gerai. Kaip jis galėjo būti toks kvailas? Žinojo, kad pokalbis nebus paprastas, bet vis tiek neskyrė nė sekundės laiko, kad jam pasiruoštų. Jautėsi be galo nepatenkintas savimi, tačiau to parodyti negalėjo. Tik jau ne Dori Mendel, su kuria situacija iš viso buvo keistai neaiški.
Stojo tyla. Tai, ko gero, neturėjo stebinti, tačiau smalsumas, apie ką galvoja mokinė, tiesiog draskė smegenis. Iš viso, kas juos sieja? Negi Dori galvojo, kad jie yra daugiau nei mokytojas ir mokinė? Kam jai tai reikalinga? Kad ir kokia būtų motina, ją suradus gyvenimas turėjo palengvėti. Dabar paauglė mergaitė turėjo pinigų naujiems drabužiams ir kitiems dalykams. Argi tai nėra be galo svarbu maištingos sielos jaunimui? Žinoma, Matthew tai suprasti buvo gana sunku: pats visada gerai sutarė su šeima ir netgi gavęs kvietimą mokytis burtininkų mokykloje nenutolo. Galbūt jis turėtų labiau pasistengti suprasti Dori? Viskas buvo pernelyg komplikuota.
- Atsiprašai už ką? - nesusilaikęs leptelėjo, kai Mendel pagaliau teikėsi kažką atsakyti. Norėjosi priversti ją atsiverti, bet, deja, herbologas neįsivaizdavo, kaip galėtų tai padaryti. Buvo kiek liūdna ir nejauku. Suprato, kad reikia pagaliau baigti šitą pernelyg sudėtingą pokalbį. Galbūt pasikviesti Dori pasišnekėti dar kartą ir nepakartoti klaidos. Ne, prieš kitą pokalbį jis būtinai apsvarstys, ką ir kaip pasakyti.
- Jeigu niekas nepasikeis, taip lengvai neišsisuksi. Ir sakau gražiuoju - herbologijos pamokų geriau nepraleidinėk. Suprantu, kad po penkto kurso tikriausiai atsisakysi, bet iki to laiko dar pusantrų metų, tad turi stengtis. Gali eiti.
Tonas buvo keistai oficialus ir šaltas, tačiau Matthew tai nerūpėjo. Norėjo pagaliau pabaigti šitą pernelyg sudėtingą susitikimą. Atsistojo tarsi parodydamas, kad pokalbis baigtas, ir vylėsi, kad Dori nesugalvos pasilikti čia ilgiau. Vis dėlto viskas bylojo, kad ji tik ir ieško progos greičiau iš čia išsinešdinti, tad Turner vylėsi, kad jau po kelių akimirkų galės atsipalaiduoti.

[Dori Mendel]

Juk Dori kažko tikėjosi, ar ne? Vylėsi, kad šitas pokalbis sudės visus taškus ant i, kad sudėlios viską į savo vietas ir kad Matthew Dori ir vėl bus tas žmogus, kuris merginai buvo tartum ramybės uostas. Juk Alanas sakė, kad jai ir Turner reikia pasikalbėti. Na, štai, jiedu pasikalbėjo. Bet bent jau nebeliko jokių abejonių, ar ne? Kad Dori prisigalvojo. Bent jau tapo aišku, kad vis dėlto tikriausiai nėra taip, jog herbologas klastuolės nekęstų. Ne, visai ne. Paprasčiausiai Mendel jam niekada ir nerūpėjo, o suteikdamas jai pagalbą ir palaikymą jis tiesiog jautė suaugusio žmogaus pareigą. Padėti savo dukters draugei, o vėliau - savo koledžo mokinei. Štai ir viskas. O ji. Paskutinė kvaiša. Prisigalvijo nebūtų dalykų.
- Už tai, kad išdykavau kitose pamokose ir nelankiau herbologijos, - sausai atsakė įsitikinusi, kad Matthew būtent tai ir norėjo išgirsti.
Į tolimesnius herbologo moralus paauglė tiesiog linktelėjo. Nieko nesakiusi pravėrė kabineto duris ir jau buvo beišeinanti, tačiau staiga sustojo, atsigręžė ir pažiūrėjo Matthew skvarbiu žvilgsniu tiesiai į akis. Taip norėjosi tiek daug pasakyti, tiek daug paklausti, bet negalėjo. Dori jau manė, kad nebeatlaikys ir kažką išrėks iš to, kas slėgė jos širdį ir buvo susiję su Matthew. Jau žiojosi, tačiau iš lūpų išėjo tokie žodžiai:
- Viso gero, Klastūnyno vadove, herbologijos profesoriau Matthew Turner.
Supratusi, kad pasakė visišką nesąmonę, mergina nuraudo ir išėjo, tačiau aplankęs apmaudas tik kilo, todėl kabineto duris Mendel trenkė iš visų jėgų ir apsiverkusi nubėgo tolyn.

[Matthew Turner]

Neaišku, kiek nuoširdi buvo Dori. Atrodė, kad ji tiesiog bando įsiteikti, kas vertė galvoti, kad po šio pokalbio niekas nepasikeis. Matthew neabejojo jau visai netrukus sulauksiantis dar daugiau skundų dėl sudėtingo šios mokinės elgesio. Jeigu tai tęsis, išties teks rašyti motinai nutarė profesorius ir pagalvojęs apie tą moteriškę nusipurtė. Visai nesinorėjo turėti su ja reikalų, bet jeigu mokytojai nepadeda, galbūt motina sugebės sudrausminti visai nesuvaldomą mokinę? Šiaip ar taip, tvarkytis su maištingomis paauglių sielomis buvo tikrai ne jo darbas.
- Tiesiog tikiuosi sulaukti tavęs kitose pamokose, - ramiai pratarė profesorius, nors, tiesą sakant, dėl to nebuvo tikras. Kartais atrodė, kad Mendel nesant šiltnamyje tos pamokos pasidaro keistai paprastesnės.
Keistas spoksojimas į akis buvo netikėtas, tačiau Matthew savųjų nenusuko. Neketino leisti Dori prisigalvoti nežinia ko. Reikėjo kažkaip užbaigti situaciją ir pagaliau viską pamiršti. Galbūt netgi parašyti Deoiridh ir paklausti, ar jos vis dar bendrauja. Galbūt draugystė nutrūko, ir Dori taip elgiasi būtent dėl to? Ar tai iš tiesų tėra paprastas paaugliškas poreikis maištauti? Deja, Turner negalėjo atsakyti į tą klausimą, tad taip ir liko sustingęs.
Atsisveikinimas sutrikdė. Ar Dori norėjo parodyti, kad juos iš tiesų sieja tik profesoriaus ir mokinės ryšys? Ko gero, taip ir buvo, tad Matthew šiek tiek atsipalaidavo. Išgirdęs trenkiamas duris susiraukė, bet nutarė, kad viskas galėjo būti žymiai blogiau. Nepaisant to, kad nieko neišsiaiškino, bent pabandė pasikalbėti. Argi jo kaltė, kad Mendel kažką akivaizdžiai slepia? Kur dingo ta mergaitė, kuriai reikia palaikymo, ir kuri nebijo to parodyti? Nebent motina ją prigąsdino nauja mintis nušvito galvoje. Matthew puolė iš kabineto norėdamas paprašyti Dori sugrįžti, tačiau jos nebepamatė. Susiraukęs pasvarstė, ką reikėtų daryti dabar, ir galiausiai patraukė didžiosios salės link.

[Matthew Turner]

Po dar vienos prakeiktos pamokos Matthew žingsniavo savo kabineto link. Nuolat žvilgčiojo, ar Dori tebeina su juo, mat atrodė, kad ji bet kurią akimirką gali tiesiog pasiplauti. Nuoširdžiai norėjo pasišnekėti, išsiaiškinti. Ir, svarbiausia, neišgąsdinti. Žinoma, Dori turbūt laukė dar vienos moralų bangos, bet Matthew tikslas buvo visai ne toks. Kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti, profesoriui buvo svarbu, kaip ji jaučiasi, kaip praleido atostogas. Galbūt laikas nebijoti ir tai parodyti? Ji buvo daugiau nei mokinė - ji buvo Deoiridh draugė. Tuo visada galima pasiteisinti, ar ne? Ir visai nesvarbu, kad viduje Matthew žinojo: Dori Mendel jam svarbi ne tik dėl to.
Vis dėlto atrodė, kad pati mergaitė visai nenori jokio ryšio ar bendravimo. Ir toliau nelankomos herbologijos pamokos tą tik parodė. Galbūt nereikia stebėtis, kad ji nenori atvirauti, tačiau pamokų vengimas tarsi parodė, kad ji iš viso nenori turėti nieko bendro. Matthew buvo tikras: Dori žino, kad norint visada galima pasilikti po pamokos pasišnekėti. Jis išklausys, padės su herbologija ar paguos, jei liūdna. Tokią pagalbą būtų suteikęs bet kuriam mokiniui. Vis dėlto neateidama į pamokas klastuolė niekaip negalėjo po jų pasilikti. Vadinasi, ji arba netikėjo, kad profesorius nuoširdžiai bandys padėti, arba tos pagalbos nenorėjo priimti. Kad jai kažkas atsitikę, Turner tarėsi puikiai matąs.
Pagaliau pasiekęs savo kabinetą atidarė duris ir įleido mergaitę. Bijojo vėl esąs nepasiruošęs, tačiau stengėsi neatrodyti viskuo nepatenkintas, kaip visada atrodydavo po herbologijos pamokų.
- Gal nori arbatos ir sausainių? - sugebėjo nutaisyti draugišką toną profesorius. - Atsisėsk, atsipalaiduok. Ne moralų skaityti tave čia pasikviečiau. Noriu pasišnekėti.
Kol kas Matthew daugiau nieko nesakė. Buvo smalsu, kaip Dori reaguos. Norėjosi, kad bent ką nors pasakytų, nors kol kas atrodė, kad bus atsitvėrusi tylos siena. Neskubėdamas užkaitė vandens: laimei, magiškas arbatinukas iš naudotojų nereikalavo magijos sugebėjimų. Galiausiai atsisukęs į mokinę pabandė padrąsinamai nusišypsoti.

[Dori Mendel]

Dori kartu su Matthew ėjo į jo kabinetą. Merginos veide pasirodė kažkoks pasitenkinimo šypsnis. Taip, ji visą tą laiką po praeito pokalbio profesionaliai išvengė herbologo, tačiau tuo pačiu vis tiek buvo jo pasiilgusi, nors ir žinojo, jog yra jam tik eilinė mokinė. Bet širdyje buvo abejonių. Ypač po šitos pamokos. Jeigu jam nerūpi kiti mokiniai, kodėl tada rūpėjau aš?
Raudonplaukė jau buvo pasiruošusi profesoriaus moralams, tačiau kad ir kaip keista bebūtų, moralizuoti jis nepradėjo. Regis, sugalvojo imtis kitos taktikos, kažkodėl elgtis draugiškai.
- Noriu, - netyčia pasakė, nors žadėjo demonstratyviai atsisakyti.
Mendel numetė kuprinę ir atsisėdo ant kėdės. Buvo keista būti herbologijos kabinete vakare. Aš labiau norėčiau kakavos, bet tiks ir arbata. Vaidinti nebuvo jėgų. Tik dabar paauglė pajuto, kokia yra pavargusi. Vaidinti buvo taip suknistai sudėtinga ir galiausiai klastuolės lūpas paliko atodūsis.
- Kodėl? - galiausiai paklausė nusimetusi visas kaukes. - Kodėl tada buvote su manimi toks geras, nors pamokos metu mokiniams nepadėjote? Turiu omenyje, dar vasarą man suteikėte visapusišką paramą, bet dėl Elliw ir Gruodės, atrodo, visiškai nesijaudinote. Ar man padėjote dėl to, kad aš esu Deoiridh draugė? O gal direktorė liepė pagloboti vadovaujamo koledžo mokinę, kol susitvarkys reikalai šeimoje?
Dori galvojo, kad paklausus palengvės. O bet tačiau, tik pasunkėjo. Ji suprato, kad stumia Matthew į kampą, o to daryti nenorėjo. Juk ir taip jis jos nekenčia, ar ne? Ar nebus taip, kad dabar ims nekęsti dar labiau?
- Atsiprašau. Man nederėjo to klausti, - juto, kad veidas ima rausti. - Suprasiu, kad neatsakysite. Dėl ko mane pasikvietėte? Žinau. Nes nelankiau herbologijos pamokų, - žiūrėjo į tolį.

[Matthew Turner]

Dori netylėjo. Tai nustebino, tad Matthew atsargiai pažvelgė į ją. Gal jai baigėsi paaugliškas maištingumo momentas, ir bus galima normaliai pasišnekėti? Ar vis dėlto ne? Ką čia gali žinoti, gal po kelių minučių paaiškės, kad vis dėlto jis yra kaltas dėl visų nelaimių ir pasikeitusio santykio. Žinoma, iš dalies buvo kaltas, bet jeigu Dori kažko prisigalvojo, tai tikrai ne jo problema. Ypač kai iš anksto perspėjo, kad rudenį mokytojauti negrįš, o tai padarė tik dėl to, kad... Na, tiesą sakant, nežinojo, ką vis dar veikia šitoje prakeiktoje mokykloje.
Neskubėdamas taisė vaisinę arbatą ir atnešė ant stalo. Ištraukė dėžutę paprastų šokoladinių sausainių ir atidaręs padėjo netoli Dori. Be galo norėjo tiesiog pasišnekėti. Deja, klastuolė viską labai sėkmingai sužlugdė. Tegul ir netyčia, bet klausimai buvo tokie netikėti ir skaudūs, kad profesorius tiesiog neteko žado. Juk negali pasakyti, kad kai padėjo jai, nuotaika buvo visai kita. Mokslo metų nepadėtų nė vienam vaikigaliui. Ar tikrai nepadėtų ir Dori? Šito nežinojo, bet pasistengė dabar apie tai ir negalvoti. Geriau taip nerizikuoti - maža ką pradės pliurpti.
- Viskas yra sudėtingiau nei manai, - galiausiai sugebėjo bent kažką pasakyti profesorius. - Deoiridh čia niekuo dėta, o direktorė... Nežinau, ar ji ką nors žino apie tavo šeimą, tačiau iš jos negavau jokių nurodymų. Vasarą... - kalbėti buvo be galo sunku. Norėjosi pykti ant mergaitės, kad ji užvedė šitą temą, tačiau nepavyko. Atsiprašymas taip pat nepadėjo, mat Turner norėjo manyti, kad Dori yra sunkiai valdoma paauglė, kuriai niekas nerūpi. Vis dėlto jai rūpėjo. Ir rūpėjo ne kas kitas, o jo pakitęs elgesys. Bet ar jis išties buvo pakitęs?
- Taip, man rūpi, kodėl sulaužei pažadą. Žinau, kad nesirgai, kad kitose pamokose lankeisi. Panašu, kad taip "pagerbei" tik mane. Bet ne, pasikviečiau tave ne dėl to. Galvojau, kad galėsim pasišnekėti. Kaip sekasi mokslai? Ar nustojai peštis su Alrisa ir Sofi? Ar susirašote su Deoiridh?
Turner staiga nutilo. Suprato be reikalo apipylęs mergaitę klausimais. Kažin ar ji norės atvirauti. Vis dėlto daug svarbiau buvo nukreipti temą nuo vasaros ir to, kas įvyko šiandien. Geriau jau šiek tiek apsikvailinti, bet nepradėti gilintis į Matthew jausmus. Ko gero, pirmą kartą gyvenime herbologas visiškai nenorėjo parodyti, kaip jaučiasi.

[Dori Mendel]

Dori bijojo, kad Matthew nepradėtų burbėti arba net šaukti už merginos užduotus klausimus ar paprasčiausiai dėl to, kad ji bėgo iš herbologijos. Tačiau raudonplaukės nustebimui profesorius į klausimus atsakė. Galbūt ne visai pilnai, tačiau jis kalbėjo. Ši Matthew savybė labai žavėjo Dori. Kad vis tik jis jai atsakinėja. Kad būna pakankamai atviras. Kaži, o ar ir jam sunku prieiti prie Deoiridh?
- Ar ji su jumis būna atvira? - nejučiom paklausė. - Na, turiu omeny Deoiridh, - pridūrė suvokusi, kad juk Matthew neskaito jos minčių. - Kažką skiedžiu, - susiraukė. - Aš atsiprašau. Tikrai. Vasarą kas? - dabar jau įkyriai įsižiūrėjo į herbologą.
Po to staigiai nusuko akis bardama mintyse save už tai, kad vaikšto peilio ašmenimis. Dar vienas asmeninis klausimas ir jis tave iš čia išmes. Valdykis.
Galiausiai Matthew užvertė Dori klausimais ir ji jau norėjo pulti į visus atsakinėti, tačiau susizgribo. Kodėl? Kurių galų, jeigu aš esu eilinė mokinė? Ar profesorius kviečiasi mokinius klausti, kaip jiems sekasi? Šiaip sau? Juk dar rugsėjį jis man pasakė, kad jis man yra profesorius. O gal... o gal jis kažką žino dėl mamos? Paskutinė mintis išgąsdino. Paauglė pasiėmė į ranką sausainį ir dabar jau įsispoksojo į jį.
- Man sunku atsakyti, kodėl nėjau į herbologiją, - pasakė. - Jūs nesuprasite. Be to, Beaumont pamokų visų taip pat nelankiau, - lyg pasiteisindama pasakė.
Taip, jis tikrai nesupras. Dori negalėjo jam pasakyti, kad nėjo paprasčiausiai dėl to, kad per skaudu matyti Matthew ir žinoti, kad ji jam yra tik eilinė mokinė. Tačiau jis verčia tuo abejoti. Kam eilinės mokinės klausti, kaip jai sekasi? Širdyje ir vėl ėmė kirbėti keistos viltys, bet jos buvo susimaišiusios ir su baime, kad profesorius kažką žino apie tai, jog Dori atostogas praleido viena.
- Sekasi visai neblogai. Tik kad kuo toliau, tuo sunkiau domėtis tuo, kas vyksta pamokose ir apskritai mokytis, - ėmė atvirai kalbėti. - Kartais atrodo, kad visiškai niekas neįdomu ir norisi tik tuščiai leisti laiką, - prisipažino. - Alrisa su Sofi yra visiškos kvaišos, - netyčia Dori ir nusikeikė. - Bet su jomis reikalų neturėjau jau kurį laiką. Dabar labiau nekenčiu Robertos iš Grifų Gūžtos. Ir dar man nepatiko ta basakojė, - susiraukė.
Arba visos, kurios šnekės su Alanu.
- Su Deoiridh? Žinoma, kad susirašome. Pasiilgau jos, - kažkodėl prisiminė praeitas Kalėdas. - Tačiau kodėl viso to klausiate? Juk jūs man tik profesorius, - bet akyse spindėjo vilties žiburėliai.

[Matthew Turner]

Matthew jautėsi pavargęs. Suprato, kad nereikėjo pradėti šito susitikimo po prakeiktos pamokos, kuri, ko gero, buvo blogesnė už visas ankstesnes. Tuo labiau, kad ir pats nebūtų pasakęs, kodėl kvietėsi šitą mergaitę. Taip, pirmoji mintis, ko gero, buvo pakalbėti apie nelankomas herbologijos pamokas. Bet dabar... Apie tai šnekėti tiesiog nebuvo ūpo, ir Turner gailėjosi pradėjęs šitą nesąmonę. Giliai viduje suprato: nori susigaudyti, kas juos sieja. Ar vis dėlto jie yra tik profesorius ir mokinė? O gal kažkas daugiau?
- Mano ir Deoiridh santykis tavęs tikrai neliečia, - ramiai pratarė. Neketino atvirauti apie tai, kaip merginai baigus mokyklą jie dar labiau atitolo. Ne, tai buvo visiškai ne Dori reikalas. Viskas ir taip pernelyg sudėtinga. Į kitus žodžius neatsakė. Kuo toliau, tuo aiškiau suprato, kokią didelę klaidą padarė. Reikėjo tiesiog nebendrauti. Dabar apsisunkino gyvenimą. Problema ta, kad Dori taip pat gali pradėti kažko tikėtis.
- Vadinasi, tavo pažadais neverta tikėti, ar ne? - pratarė Turner. Tai buvo šioks toks palengvėjimas. Pavyko rasti priežastį, dėl kurios jis gali papriekaištauti Dori ar parodyti nepasitikėjimą. Nuoširdžiai vylėsi, kad tai padės pasijusti bent šiek tiek ramiau. Nespėjus to suprasti Dori vėl pradėjo šnekėti, tad Turner susitelkė į tai, ką ji sako. Buvo netikėta - mergaitė šnekėjo nemažai ir dargi visai atvirai. Nebent melavo, žinoma, bet tuo profesorius nenorėjo tikėti. Žinoma, su koledžo draugėmis nesusitaikė, bet Matthew to ir nesitikėjo. Paklausė labiau dėl to, kad taip tikėjosi laimėti šiek tiek laiko. Į keiksmažodį nereagavo - nenorėjo pyktis.
- Deoiridh planuoja išvykti į užsienį, - netyčia leptelėjo Matthew ir mintyse nusikeikė. Žinoma, jeigu mergina draugei pranešė, tai viskas gerai, o jeigu ne? Tokiu atveju jo ir Deoiridh geriems santykiams galas. Ir kodėl jis negalėjo patylėti? Kam reikėjo pranešti tokias naujienas? Esi visiškas žioplys.
- Klausiu, nes matau, kokia esi pasikeitusi. Žinau, kad tavo gyvenime buvo didelių permainų. Man rūpi, kad nekristų tavo mokslų kokybė. Esu sakęs, kad prireikus gali kreiptis pagalbos. Padėsiu tiek su herbologija, tiek, jei reikia, su magijos istorija. Nenoriu, kad manęs bijotum, Dori.
Kodėl jie šnekėjosi? Šito, deja, nežinojo niekas, ypač Matthew Turner. Bijodamas pažvelgti į mergaitę profesorius sėdėjo kėdėje ir apie kažką įnirtingai mąstė.