1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Lukas atsisėdęs ant žolės klausėsi mokinių pasisakymų sulaukęs dviejų neteisingų spėjimų, o gal ir ne pagaliau galėjo pasidžiaugti, kad gali skirti bent vieną tašką, bet daugiau to padaryti neteko, o reikėjo kalbėti pačiam, bet prieš pradėdamas prisimėnė, kad dar nepasisakė savo vardo. Geriau pasirodyti per pamoką ir negalėjau.
 -Atsiprašau už savo žioplumą ir kad neprisistačiau. Mano vardas ir pavardė yra Lukas Dubajus, -šiek tiek pagalvojęs tęsė toliau. -Kaip bebūtų gaila nei vienas negavo dviejų taškų, bet pasitaikė panelė kuri gavo vieną tašką. Taigi panelę Endlercat gaunate vieną tašką. Jūs teisingai pasakėte, kad galima su jais ką nors išgelbėti ar užkeikti nors kaip manau turėjote visai ką kitą omenyje. Tai trumpai apie juos. Jie nėra kažkuo išskirtiniai ir nesiskiria nuo kitų paprastų akmenų, , bet juos rasti yra labai lengva kadangi kai dar jie nebūna panaudoti labai švyti ir skleidžia didelę šviesą. Morzės akmenys padeda burtininkams kai jie nežino tam tikro burtažodžio kurio jiems labai reikia, tad taškeliais ir brūkšneliais perduoda burtažodžio raides. Tie visi brūkšneliai ir taškeliai ima švytėti ant akmens. Kartais akmenys būna suskirstyti į grupes, bet jums įteiksiu akmenis kuriose bus visi burtažodžiai, tad nereikės vargti tarp daug akmenų. Čia manau viskas apie juos, -šiek tiek nutilęs kalbėjo toliau. -Šios pamokos praktika bus išgėrus eleksyrą iš buteliuko kažką nuveikti kažkokioje vietovėje. Gal reikės ką nors išgelbėti, o gal padėti sau. Viskas priklauso nuo eleksyro buteliuke. Taigi pasiimkite lapą kuriame surašyti kokią raidę reiškia kokie ženklai, pasiimkite akmenį ir buteliuką su eleksyru. Galite dirbti po dviese arba po vieną, -priešais buvusi klastuolį atsirado stalelis su visais reikmenimis. -Na ką galite pradėti. Sėkmės jums visiems.Jeigu prireiks pagalbos iškelkite lazdelę į viršų ir atskubėsiu į pagalbą.

Taigi pasiimkite buteliuką su eleksyru, lapą su ženklais ir akmenį. Išgėrę eleksyrą atsidursite, bet kurioje pasaulio vietoje ir ten turėsite ką nors nuveikti. Kaip jau minėjau išgelbėti, padėti ir t.t. Prašyčiau 2-3 postų ir parašyti kokius ženklus jums parodė akmuo. Raides atskirkite šituo ženklu: /. Jeigu kils kokių klausimų klauskit, nes mano apibūdinimas tikrai nėra labai geras. ((Papildymas):
pabandysiu pateikti pavyzdį:Pabandysiu pateikti pavyzdį:
Citata
- • • • (B) / - - - (O) / - - (M) / - • • • (B) / • - (A) / • - • (R) / - • • (D) / - - - (O)
Kažkas tokio panašaus pas jus kažkuriame poste turėtų atsirasti.[/color]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Stevie nesitikėjo, kad jos atsakymas bus teisingas, tačiau tas, kuris buvo teisingas, ją gerokai nustebino. Oho, turėtų būti įdomu pagalvojo trečiakursė. Ji apsižvalgė, nes tikėjosi, kad nereikės dirbti vienai. Nors pamokos praktika skambėjo gana įdomiai, tai buvo pati pirma pamoka, tad Stevie labai tikėjosi, kad per ją bus bent kiek smagu.
Netrukus mergaitė pamatė Nihal ir apsidžiaugė. Stevie nieko nelaukdama nudrožė prie jos ir paklausė:
- Sveika, malonu tave matyti! Gal norėtum dirbti drauge? Profesorius užsiminė, kad galima, o taip bus smagiau, ar ne?
Stevie nuėjo paimti eliksyro ir lapo su Morzės abėcėlės simboliais. Jau buvo besukanti atgal prie Nihal, kai prisiminė, kad pamiršo svarbiausią daiktą - akmenį. Pasiėmusi ir jį Stevie vėl priėjo prie draugės ir pratarė:
- Na ka gi, skanaus. Įdomu, kur atsidursime...

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #17 Prieš 11 mėnesių »
Nihal labai mėgo praktines pamokų dalis.. Tad per teorinę dalį ji net nesistengė kažką atsakyti, nes klausimas jai nepasirodė gan suprantamas, buvo painus ir keistas.. Jau geriau ji nutylėjo ir laukė praktinės pamokos dalies.. Žvalgydamasi po klasę pamatė ir Stevie.. O užgirdus, kad galima dirbti dviese ji šiek tiek apsidžiaugė, nes dirbti viena ji nelabai mokėjo.. ir mėgo.. Jau besiruošiant tipenti iki grifės, ji pati prisistatė..
- Laba, man taip pat.. Taip būtų puiku, ką tik apie tai galvojau.. ir jau ruošiausi iki tavęs eiti, - šyptelėjo mėlynplaukė.. - Tai tu paimsi reikiamus daiktus nuo profesoriaus stalo ar man juos paimti? - vos paklaususi pamatė kaip grifė jau grįžta su lapu, akmeniu ir eliksyru..
- Sakyčiau tu greita, - šypsodamasi nutęsė Eris.. - Ir tau.. - tai bepasakius violetinių akių savininkė užsivertė buteliuką ir stebėjo kur atsidurs..

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 117
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #18 Prieš 11 mėnesių »
- Nesijaudink, tikrai viską perprasi, - nusijuokė mergatė, bandydama neduoti nusiminti Klarai. - Žiobarai man visada patikdavo. Londone turėjau draugę žiobarę. Su ja būdavo įdomuuu...
Anika dar kartą nusijuokė prisiminus jų patirtus nuotykius.
- Bet pažiūrėk į viską iš gerosios pusės. Žiobarotyra tau bus juokų darbas. O man teks pasimokyti iš peties.
Mergaitė nutilo, nes kažkas mėgino atsakyti į profesoriaus duotą užduotį, o sutrikdyti kažką atsakinėjant Anika nenorėjo. Visgi ji buvo varnanagė visa savo širdimi ir mokslai buvo šventas reikalas.
Profesoriui skyrus naują užduotį šviesiaplaukė pasibaisėjo. Dabar tai tikrai nesuprantu ką tai reiškia, ką teks daryti ir kaip viską įvykdyti. Pagalvojo pirmakursė.
- Aaam, - nutęsė mergaitė. - Klara, gal nori būti poroje su manimi?
Anika iš visų jėgų tikėjosi, kad antrakursė kažką čia supras daugiau nei ji ir padės kažkaip ištempti šią pamoką.


*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #19 Prieš 11 mėnesių »
Anikai užsiminus apie žiobarotyrą mergaitė šyptelėjo prisiminus paskutinę pamoką pavasarį. Kai jie turėjo gaminti patiekalus iš įvairių šalių. Tiesa, profesorius tada tikriausiai gailėjosi savo sprendimo.
-Žiobarotyra nėra labai sunki. Greičiau jau...-ji nutilo akimirkai ieškodama tinkamo žodžio apibūdinti,-smagi. Tikiuosi, kad ir dabar bus tokia.
Galiausiai visi nutilo ir klausėsi profesoriaus. Klaros šypsena išnyko, lyg kažkas būtų mostelėjęs burtų lazdele. Ji susiraukė ir pradėjo nervingai kramtyti lūpą. Vėl burtažodžiai? Ar čia visi profesoriai susimokė prieš ją?
Laimei, jai nereiks vienai pačiai kankintis.
-Jau maniau, kad niekada nepaklausi,-nusijuokė, nors tas juokas atrodė gana nervingas, ir atsistojusi priėjo prie stalo. Pasiėmė eliksyro buteliuką, lapą ir akmenį. Vieną davė Anikai.
-Į sveikatą,-tarė ir giliai įkvėpusi užsivertė buteliuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Klara Severova »

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #20 Prieš 11 mėnesių »
Stevie buvo labai laiminga, kad pagaliau turi su kuo daryti praktiką. Tai yra žmogų, su kuriuo ji nori ją atlikti. O ne susiduria vieną kartą ir po to nebegali net pažvelgti į tą žmogų. Dėl to trečiakursė jautėsi entuziastinga ir tikėjosi, kad bus smagu. Nors iki galo taip ir nesuprato, ką reikės padaryti.
Kai mergaitė pajuto, kad persikėlimas įvyko, pirmiausia nesusigaudė, kur yra. Atrodė, kad grifiukės atsidūrė viduryje nieko. Vis dėlto netrukus Stevie tolėliau pamatė kažką panašaus į kaimą.
- Kaip manai, reikia eiti ten? - paklausė ji. Mergaitės patraukė link tamsuojančių pastatų. Tai tikrai buvo kaimas. Visai nedidelis, vos keliolikos trobų kaimas. Stevie pamatė kelis žmones ir suprato, kad jos, ko gero, atsidūrė Meksikoje ar Pietų Amerikoje: žmonės buvo baltieji, tačiau gerokai tamsesni negu jos pačios.
Vos grifiukės pasiekė pirmą trobą, Stevie išgirdo kažkokį klyksmą.
- Manau, čia yra tas žmogus, kuriam mes turime padėti, - pratarė ji Nihal. - Eime!
Stevie nuskubėjo į tą pusę, iš kurios sklido klyksmas. Ji labai tikėjosi, kad draugė seka iš paskos, nes pamažu darėsi šiek tiek neramu.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #21 Prieš 11 mėnesių »
Nihal jautėsi keistai, kai žinojo, kad praktiką atliks dviese, nes ji jau buvo pripratusi viena.. tačiau džiaugėsi radusi draugę, nes vienai būti nežinomoje vietoje šiek tiek nejauku..
Išgėrusi eliksyrą, merginą nė nespėjo sureguoti, kai staiga atsirado kažkokiame kaimelyje, šis buvo nedidelis, tačiau žmonių čia buvo nemažai ir jie kalbėjo, kažkokia mažai žinoma kalba.. tačiau merginai jai buvo girdėta..
- Žinai, manau mes Meksikoje.. bent iš kalbos taip sprendžiu.. - šyptelėjo mergina, - taip eikime.. -linktelėjo galva ir nusekė paskui Stevie..
- Girdi? Kažkas rėkia? - klaustelėjo Nihal kitos grifės, tačiau ši jau buvo išgirdusi.. tad merginoms teliko pasiekti tą vietą, kur jis buvo girdimas.. - paskubėkime, reikia paskubėti, nežinia kas ten atsitiko.. - sekdama paskui Stevie pasmartino žingsnį ir štai priartėjo prie tos trobos, iš kur girdėjosi klyksmas..

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #22 Prieš 11 mėnesių »
 Į kerėjimo pamoką Wrena atėjo vedama smalsumo. Švilpiukė norėjo pažiūrėti kas gi bus tas naujasis profesorius (nors jį jau matė Didžiojoje salėje) ir kaip jis elgsis su mokiniais ir ar padės, nes anksčiau jai su kerėjimu ir visokiais dalykais, kur reikia naudoti lazdelę, jai sunkiai sekėsi, mat burtininkai apie pačias lazdeles žinojo daugiau, taip pat - buvo matę įvairiausių kerų ir girdėję kaip juos reikia atlikti. O ji, žiobarų kilmės, niekieno nemylima švilpiukė nenorėdavo trugdyti ko nors klausdama, tad tylėdavo, o vėliau bandydavo vadovėlyje surasti informaciją.
 Užduotis jai skambėjo sunkiai. Turbūt kiti Hogvartso mokiniai nebūtų pagalvoję kiek įvairiausių keblumų gali kilti paprasčiausiai naudojant lazdelę, bei tai, kad sėdint prie knygų burtažodžiai neįsimena taip jau paprastai.
 Tačiau bėgti iš pamokos nebuvo galima, tad trečiakursė blondinukė tiesiog pasistengė įsisavinti visą profesoriaus Luko Dubajaus ištartą informaciją ir pasiėmė lapą su Morzės abėcėle, šviesiai gelsvo skysčio buteliuką bei akmenį, kuris buvo pakankamai sunkus, tačiau ne toks, kad būtų galėjusi išmesti iš rankų.
 Mėlynom savo akutėm pažvelgė į suolą, kuriame prieš minutėlę sėdėjo ir vėl atsisėdo ant dar šiltos kėdės, kuri net kiek erzino, nes jei būtų buvusi šalta, mergaitė būtų galėjusi sutelkti dėmesį kur nors kitur. Neliko nieko kito. kaip ant kelių pasidėti akmenį ir lapą su abėcėle, tada atkimšti eliksyro buteliuką.
 Pakvipo citrinomis. Gerai prinokusiomis citrinomis, lyg koncentruotu kvapu, it būtų išpylusi ekstrakto buteliuką. Tačiau skystis buteliuke buvo sveikas, tad švilpiukė pakėlė stiklinį butelaitį prie lūpų ir žinodama, kad skystis ne visuomet būna skanus, dviem dideliais gurkšniais išgėrė gelsvąjį skystį ir pastačius buteliuką ant stalo, rankose sugniaužė akmenį ir popieriaus lapą, lazdelė buvo uniformos kišenėje. Stipriai užsimerkusi švilpiukė jautė labai, labai labai kartų, kartesnį nei už pipirų skonį burnoje. Citrina buvo karti. Ir kas gi dedasi šiame pasauly?

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 117
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #23 Prieš 11 mėnesių »
- Puiku, Klara. Tada pradedam. Kuo greičiau pradėsim, tuo greičiau praeis, na pati supranti, - nusišypsojo mergaitė ir taip pat uzsivertė buteliuką.
Eliksyro skonis buvo šlykštus. Tarsi prapūgusių moliūgų sulčių ir goblino šlapimo mišinys.
Anika išsiviepė iškišdama liežuvį, tarsi tai padėtų atsikratyti to skonio ir staiga ežeras pradėjo suktis, ir blukti. Malonus Klaros veidas kažkur dingo, ėmė svaigti galva ir regis mergaitė nualpo.
Po akimirkos atsipeikėjo ant grindų jau pilyje, kažkokiam kabinete ar klasėje buvo ne visai aišku. Aplink viskas degė ir sproginėjo. Mergaitę užplūdo blogi prisiminimai, po kurių neužilgo sekė ir panika.
- Klara, Klara ar tu čia?! Kur tu, Klara?! - Anika vis šaukė, bet per tirštus dūmus nieko nebuvo įmanoma įžiūrėti.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #24 Prieš 11 mėnesių »
Pirma Klara užuodė aitrų dūmų kvapą. O tada išgirdo sprangsinčią ugnį. Ji staigiai atsimerkė ir iš karto turėjo vėl užsimerkti. Nuo dūmų pradėjo ašaroti akys. Mergaitė sukosėjo ir rankove užsidengė savo veidą, stengdamasi neįkvėpti per daug dūmų.
-Anika?-suriko prisimerkusi žvalgydamasi. Atrodo ji buvo kažkokioje klasėje. Sienas ir stalus rijo kaitrios liepsnos. Nuo dūmų nebuvo įmanoma normaliai kvėpuoti ir ką nors pamatyti. Klara stengėsi pamatyti šmėkštelint šviesius Anikos plaukus. Gal ji neišgėrė eliksyro?
Bet jos laimei ji išgirdo savo vardą. Ir pagaliau pastebėjo pro dūmus Aniką. Tik ji buvo nusisukus ir atrodė gana išsigandusi. Ištiesusi laisvą ranką, kurioje nelaikė akmens ir lapo ji paėmė Anikos ranką.
-Viskas gerai. Tai netikra,-bandė nuraminti šviesiaplaukę nors ir pačiai buvo gana sunku patikėti savo žodžiais.-Nieko tau neatsitiks.
Klara pritūpė, kad būtų lengviau kvėpuoti ir pažvelgė į akmenį. Įvairūs brūkšneliai ir taškeliai net ir dūmuose aiškiai švytėjo. Tik, deja, jie nieko Klarai nereiškė. O ir nuo dūmų jai jau darėsi bloga. Reikėjo mintyse vis kartoti, kad visa tai nėra tikra.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #25 Prieš 11 mėnesių »
Prasnūduriavusi, kol kiti vaikai atsakinėjo Elridė atsibudo tik prakalbus profesoriui. Dubajus... Tokios vietovės nėra? Kiek susimąsčiusi, savęs klausė ji visai pamiršusi, kad vyrukas pasakoja kažką. Jos laimei, ji tai susiprato, kai šis prakalbo apie pamokos praktiką. O siaube... Eilinį sykį išgirdusi, ką turės daryti mergaičiukė nusivylė, mat jai tai buvo visiškai neįdomu, juolab iškeliauti kitur, kai net nežinai, kur...
Gilus atodūsis ir grifė atsistojo. Lėtai patraukusi link profesoriaus mergaičiukė apsidairė stebėdama, kas atėjo į pamoką, nors jai tai nieko nereiškė, kol pagaliau priėjo ir susirinko daiktus. Aišku, ji galėjo grįžti į savo vietą ir ten atsisėdusi išgerti tą eliksyrą, tačiau nieko nelaukusi atsikišmo buteliuką ir jį išmaukė. Tokio mergiotės veiksmo priežasties ieškoti nereiktų, mat jai tiesiog atsibodo dvejoti ir ji nusprendė, kuo greičiau tuo geriau.
Vokai kurį laiką nekilo, mat mergaitė labai nenorėjo išvysti, kur papuolė. Giliai įkvėpusi grifiukė atsimerkė. Pasigirdo dar vienas atodūsis, mat ji neįsivaizdavo, kur papuolė. Na, taip manė, jai viskas liejosi akyse ir tik tada suprato, kad jautėsi ne per geriausiai. Atsiklaupusi ant žemės grifiukė ėmė giliai kvėpuoti, pamirksėjo kelis kartus, tada stipriai užsimerkė ir atsimerkė. Silpnumas po truputį praėjo, bet jausmas buvo ne pats geriausias. Nelemti eliksyrai... Nuo kada man taip? Klausdama savęs mergaitė nebenorėjo nieko daryti, nors visgi, privalėjo. Juk kitaip negalės grįžti į pamoką. Giliai kvėpuodama pasiremdama rankomis atsistojo ir nužvelgė aplinką. Ji buvo kalnuotoje dykumoje, kas sukėlė šiokią tokią paniką viduje. Elridei atsistojus gan greit pasijautė kepinanti saulė, o ji dar buvo juodai apsirengusi. Stengdamasi pamatyti kažką tolumoje mergaitė dairėsi, apsisuko, bet viskas, ką matė, buvo smėlis. Nusivylusi ir supykusi dėl tokio dalyko, dėl tokios savo sėkmės žengė žingsnį, tada kitą. Eiti buvo sunku, tačiau juk privalėjo. Eidama grifiukė įsimetė akmenį į kišenę, o burtų lazdelę laikė rankoje, dėl atsargos.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • New year, new life.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #26 Prieš 11 mėnesių »
Kaylie stengėsi būti aktyvi ir originali, tačiau kaip visad jai nesiseka. Turbūt aš nebūčiau aš jai kažką padaryčiau gerai, juk susimauti yra antras mano vardas.. mąstė mergina, kol kiti kažką ten atsakinėjo, jai paprasčiausiai net nebuvo įdomu išgirsti teisingą atsakymą, turbūt dėl principų..
Pasibaigus teorinei daliai, prasidėjo praktika, kuri buvo nelabai įdomi, tačiau pakenčiama.. Kay apskritai nemėgo mokytis, ji jau norėjo gimti mokėdama viską, tačiau tai tik maža svajonė, kuri turbūt niekada niekam netaps realybe, juk mokytis reikia kiekvienam tiek žiobarui, tiek burtininkui, juk nei vienas garsus netaps nieko nedarydamas.. Na tai ką, reikia eiti pasiimti tą eliksyrą, lapą ir akmenį..
Pagaliau mergina pakilo iš savo suolo ir prisiruošė nutipenti pasiimti reikalingų priemonių. Nustvėrusi akmenį, lapą su kažkokiais ten ženklais ir eliksyrą mergiotė grįžo į savo vietą.. Na ką vis tiek reiks tą padaryti, pamąstė rudaplaukė ir užsivertė buteliuką... Fu... Dar spėjo tai pamįslyti, kai staiga visur aptemo ir mergina atsidūrė kažkur, kur buvo labai tamsu, matėsi pora medžių ir trobelė.. Mažas namelis iš kurio rodos rūko dūmai, tačiau mergina nebuvo tikra, nes jos akyse buvo pilka, turbūt dar neatsigavo nuo persikėlimo, tad nieko nelaukusi atsistojo ir mažais žingsneliai, išsitraukusi lazdelę, žingsniavo link tos trobos, kuri rodos degė..

*

Neprisijungęs Anika Alanis

  • III kursas
  • *
  • 117
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • After all this time? Always
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #27 Prieš 11 mėnesių »
Kai mergaitė pajuto prisilietimą, atsisuko.  Klara taip pat atrodė išsigandusi, bet ne taip kaip Anika. Buvo sunku kvėpuoti ne tik dėl tirštų dūmų, bet ir dėl panikos. Užsimerkė. Akimirką pabuvusi ramiai, kiek save suvaldė ir kreipėsi į kompanijonę.
- Klara, kas parašyta ant akmens? Ką reikia daryti? Turiu greičiau iš čia dingti, negaliu kvėpuoti. - Pasakė mergaitė, stengdamasi laikytis kuo ramiau, bet buvo sunku.
Baimė pamažu vėl ėmė imti viršų ir neleido mąstyti racionaliai. Prieš akis išdygo baisiai bjaurus vyriškis, aukštas, sulysęs, pilkos odos. Jis stovėjo liepsnose ir kraupiai šypsojosi jai.
- Klara! - jau beveik klykdama mergaitė suspaudė draugės ranką. - Greičiau rodyk, nes aš privalau iš čia dingti, manau man haliucinacijos!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Lukas Dubajus »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #28 Prieš 11 mėnesių »
Liepsnos laižė sienas ir laimei neplito, nesiartino prie mergaičių. Bet Klarai labiau nerimą kėlė Anikos baimė. Nors dūmai ir negalėjo sužeisti, panika visada padaro savo. Ji prisiminė kaip per savo pirmas pamokas turėjo viena pati kapanotis per visa tai. Gal dėl to ir išmoko valdyti savo baimes.
-Anika,-ji atsistojo ir suėmė už abiejų mergaitės rankų.-Tau viskas gerai, Tu sapnuoji, o tai tik baisus košmaras.
Klara nelabai žinojo ką dar jai pasakyti. Jai nelabai sekėsi raminti kitus. Ypač dar kai ir pati jaudinosi. Nerimavo kaip joms pavyks iš čia ištrūkti, kai jai su burtažodžiais sekasi ne kaip.
-Šituos simbolius,-prikimusiu balsu pasakė ji parodydama į švytinčius brūkšnelius bei taškelius akmenyje,-reikia paversti...-nespėjusi pabaigti sakinio ji sukosėjo. Atrodė, kad ir jai galva pradėjo svaigti. Dar betrūksta, kad ir ji pradėtų matyti haliucinacijas,-reikia paversti į raides,-pabaigė rodydama į lapą su morzės abėcėle. Tada ji pradėjo lyginti pirmąsias raides. Varnės akys lakstė tai nuo lapo ant akmens ir nuo akmens ant lapo. Galiausiai tie simboliai jai pradėjo kažką reikšti...
Citata
.- (A) / .-.. (L) / --- (O) / .... (H) / --- (O) / -- (M) / --- (O) / .-. (R) / .- (A)
-Alohomora,-iškvėpė ji. Ir atsistojusi apsižvalgė ieškodama durų. Netrukus ji jas pastebėjo, atrodė keista, jog prieš tai net nematė jų. Nors gal ji per daug rūpinosi Anika ir savimi.
-Eime. Tuoj mes iš čia pabėgsim,-paragino ji mergaitę ir paėmusi už jos rankos ir vis dar prisidengusi nuo dūmų nubėgo prie durų. Išsitraukusi lazdelę ir melsdamasi, kad pavyktų ji ištarė burtažodį, bet nieko neatsitiko. Dėl viso pikto dar palenkė rankeną, bet durys nepasidavė. Nenuostabu. Nedaug ir tikėjosi iš to. Juk burtažodžiai jai išvis niekaip nesiseka.
-Alo...-Klara susilenkė kosėdama. Lazdelė pasidarė tokia sunki, o ir kvėpuoti nesidarė lengviau. Vengdama Anikos žvilgsnio ji kurį laiką žvelgė sau į kojas. Atrodė, kad niekada neištrūks iš čia. Vien per ją... Mergaitė pasijuto taip apgailėtinai, kad net nemokėjo ir to paprasto lengvo burtažodžio. Jai pro mintis pralėkė prisiminimai apie jos šeimą, draugus likusius Rusijoje... Ji pagalvojo apie Aniką. Pakėlusi galvą pažvelgė į šviesiaplaukę, kuri tikriausiai daug ko turėjo iškentėti, kad šis gaisras taip išgąsdintų. Negalėjo nuvilti ir jos...
-Alohomora,-stipriau suėmusi savo lazdelę stengėsi kuo aiškiau ir tvirčiau ištarti burtažodį. Ir durys, jos laimei, spragtelėjo ir atsidarė. Sekundę Klara spoksojo į atsivėrusias duris praradusi žadą, o kitą ji paėmė už Anikos rankos ir kartu su ja išbėgo pro duris.
Dūmų kvapą greitai pakeitė gaivus rudens miško, o karštį vėsa. Atsimerkusi Klara atsisėdo ir apsižvalgė. Ji ir vėl sėdėjo prie ežero. Sveika. Anika taip pat sveika.
-Žinai... aš dabar tikrai noriu karamelinių obuolių,-atsikvėpė ji ir tyliai nusijuokė.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Pirma Kerėjimo pamoka ('18 ruduo)
« Atsakymas #29 Prieš 11 mėnesių »
Taip ir keliavo mergaičiukė per smėlio kopas dykumoje, nors nuėjo ji nedaug, o nuovargį turėjo didžiulį. Pradėjusi keiktis, kadangi kojos sunkiai kėlėsi, batai buvo pilni smėlio, o karštis kankino, Elridė krito ant žemės sunkiai kvėpuodama. Jai darėsi silpna, labai silpna, tačiau nieko padaryti negalėjo. Patikrinusi, kad užduočiai reikalingi daiktai vis dar su ja giliai atsiduso ir užsimetė mantijos kapišoną, kad saulė daugiau nebekaitintų galvos, kuri buvo tokia įkaitus, kad atrodė, kad tuoj užsidegs.
-Kokio velnio vaikus tyst į dykumą?! Kokio!?-piktai rėkdama grifė apsivertė ant pilvo, o tada kažką išgirdo. Kažkokį balsą, kuris, aišku, ją stipriai išgąsdino, tačiau tuo pačiu ir sudomino. Pykčio pilna mergiotė lėtai prišliaužė prie kopos ir užšliaužė ja aukštyn, kadangi norėjo apsidairyti geriau. Aišku, kad ji šliaužė smėliu mergaitei neberūpėjo, juk ir taip batai buvo pilni jo, tai kas, kad ir kitur stebuklingai prikris.
Nors matyti jai buvo sunku, vėjas nešė smėlį į akis ir akiniai nelabai padėjo. Eina velniop viskas, ką čia darau... Toliau keikdamasi, tik šį kartą mintyse, kadangi šiek tiek pabijojo garsiai pagaliau pastebėjo kažką. Tai buvo judantis taškas kiek toliau nuo mergaitės ir jis, regis, rėkė.
-A... Nuostabi užduotis, padėti žiobarui? Kaip jam padėsiu su tuo akmeniu, kai prie jo kerėti negaliu? Protinga!-dar labiau supykusi Elridė atsistojo ir po truputį patraukė link pastebėto taško. Eiti jai sekėsi ne per geriausiai, mat silpnumą vis dar jautė, o saulė toliau kaitino jos nugarą. Besikeikdama mergaitė gan greit atkreipė vyruko dėmesį, kuris atsisukęs labai išsigandęs. Paauglė visai pamiršo, kad jos oda buvo visiškai balta, o juoda apranga tai išryškino, bet numanė, kad šis mažas dalykėlis galėjo išgąsdinti vyruką.
Dar keli žingsniai ir jai teko sustoti, mat pastebėtas žmogelis čiuposi turimą ginklą ir nukreipė jį į mergaitę. Ji, kaip gali būti keista, neišsigando. Lazdelė rankoje, kurią slėpė už nugaros suteikė labai daug pasitikėjimo, tad ši tik šyptelėjo.
-Nekenksi man, nekenksiu tau, pabandysi paliesti... Kraujas bus pralietas,-gan maloniai pasakiusi atkreipė padarėlio žvilgsnį. Jis patikėjo jos žodžiais ir nuleido ginklą. Elridė dar pamąstė, kokį velnią turėjo gerti, kad susitikti su žiobarų, bent jai atrodė, kad jis žiobaras. Geriau apžvelgusi vyruką ji pastebėjo, kad šis turėjo tik kuprinę, daugiau nieko.
-Na, tai sakyk, ką čia veiki?-tikėdamasi, kad jis mokėjo anglų kalbą paklausė ši. Jos laimei, atsakymo laukti nereikėjo. Tas keistuolis nužvelgė grifiukę lyg ją pažinotų, o tada patenkintas atsiduso.
-Pamečiau lazdelę... Reikia grįžti namo,-šie žodžiai paauglę sutrikdė. Ji galvojo, kad vyras bus koks nors žiobaras sugalvojęs, kad bus labai šaunu pereiti dykumą ir neapskaičiavęs, koks kvailas pasirinkimas tai buvo. Siaubas... Tyliai mintijo mergaitė slėpdama burtų lazdelę už nugaros.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019