Paėjus tolyn keliu nuo parko, kiek atokiau nuo viso šurmulio, perėjus vingiuotą gatvę galima pasiekti mažutę žiobarišką kavinukę. Pastatas nudažytas svajingai melsva spalva, o kur ne kur dailiai baltais ir rausvais dažais yra išraityti keli debesėliai. Kavinukės langai neįprasti-dideli ir platūs, jų rėmai taip pat dažyti dangaus mėlynės spalva, o pažvelgęs pro juos gali matyti, kad kitoje pusėje laukia didelės palangės su daugybe įvairaus dydžio margų pagalvėlių ant kurių jauku prisisėsti.
Įėjus vidun visada skimbteli varpelis ir pasklinda gardus šviežios kavos aromatas. Visos sienos nudažytos optimistiškai nuteikiančia geltona spalva, o ant jų kaba įvairūs, tarsi iš devynesdiašimtųjų atsiradę plakatai ir daug geltonų, atrodo kalėdoms tinkančių lempučių. Toliau į akis krinta vos ne kiekviename kampe pastatyti žaliuojantys augalai-tiek dideli, tiek maži, bet visi nežydintys.
Ant tamsaus medžio grindų beveik visur pakloti įvairių spalvų, raštų, medžiagų ir dydžių kilimėliai, ant kurių stovi juodos medienos staliukai ir minkštos kėdės.
Prekystalis nudažytas kiek tamsesne geltona spalva, o prie jo gali matyti savotišką vitriną už, kurios matosi visai nebrangūs įvairių rūšių skanėstai-nuo gabaliuko torto iki papraščiausių sausainių. Maloniai besišypsanti pardavėja visada pasiūlo šviežios kavos ir čia būti visada jauku.
Keitas, klajodamas po Londoną užklydo ir į mažą kavinukę. Buvo didelis kavos mėgėjas, bet buvo ją įpratęs gerti, bet kur ir tik įžengęs į šią vietą suprato, kad niekad nėra buvęs tikroje kavinukėje.
Čia iškart dvelkė kava, o oras buvo gaivus, nes visur buvo pilna žalių augalų.
Juodaplaukis vaikinas, turbūt pirmą kart neatkreipdamas dėmesio dėl savo išvaizdos, atsisėdo tolimiausiame kampe, prie staliuko, kuris stovėjo prie didelio lango ir atvėrė vaizdą į gerai apšviestą, nejudrią Londono gatvelę.
Švilpis užsisake juodos kavos su šlakeliu migdolu pieno ir vienu kubeliu cukraus-tokią kavą visada gerdavo, ir išsitraukė atsineštą žiobarišką knygą, kurios viduryje buvo juodas skirtukas. Atsivertęs puslapį, kuriame aną kart baigė skaityti, vaikinukas akimis lakstė nuo eilutės prie eilutės, atsilošęs kėdėje ir gurkšnodamas kavą.