0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Elridė paėmė vieną akmenį ir geriau jį apžiūrėjo. Ant kurios pusės piešti? Žiūrėdama į akmenį ji atsiduso ir nusprendė, kad tas neturi jokios esmės. Mergaitė padėjo eskizą ant akmens ir pasiėmusi kreidą ėmė kreivalioti. Galėtų ir gražiau būt... Kaip tas profesorius be nieko nupiešė? Nužvelgusi toliau esantį profesorių mergaitė užbaigė savo pirmąją runą, kuri turėjo ją susargdinti. Grifiukė laikė jį rankoje, kai pajautė, kaip greit viskas blogėja. Iš pradžių ėmė graužti akis, o tada ir dar blogiau.
-Oi... Negerai...-galva apsunko, ji jautėsi lyg būtų pervažiuota traktoriumi. Nosis užsikimšo, darėsi sunku kvėpuoti. Bloga savijauta vis stiprėjo ir labiau ją kankino. Elridė užsikosėjo vieną, kitą kartą, o tai darant jai dar labiau ėmė graužti gerklę. Kiekvienas atsikosėjimas reiškė skausmą, nors karščiavimo ji nelabai jautė, kol kas.
Iš tikrųjų grifiukė nebesuprato, kas jai yra. Jautėsi klaikiai ir pasigailėjo, kad iškart nepadarė abiejų runų. Žaliaakė atsigulė ant žemės atsisukusi į likusį akmenį ir prie jo padėtą eskizą su kreida.
-Kaip aš pajėgsiu? Aš nenoriu... Man vaistų...-tyliai burbėdama ji niekaip negalėjo priprasti prie tokios savijautos. Aš lavonas... Ar čia to profesoriai nori?! Kad vaikai išdvėstų? Keikdama save mergaitė ištiesė ranką ir paėmė tą nelemtą akmenį. Tada paėmė ir kreidą su eskizu. Ji gulėjo, bet kitaip negalėjo, mat jai buvo per daug sunku, norėjosi miego ir poilsio, o ne dirbti. Elridė dar kartą ėmė keverzoti ant akmens pridėjusi eskizą, tačiau gavosi tikrai ne pati gražiausia runa. Baltapūkė suspaudė akmenį rankoje, praėjo minutė, kita, o ji vis dar jautėsi tragiškai, netgi blogiau, nes pasijautė šaltis. Tyliai nusikeikusi mergaitė pažvelgė profesoriaus pusėn.
Ne, tu gali... Tau tereikia... Naujo akmens? Nužvelgusi laikomą akmenį, ir eskizą grifiukė suvokė, kodėl jis nesuveikė. Mat ji nupiešė blogąją runą. A... Šaunu... Dar geresnė savijauta gi... Protinga... Gi.
Lėtai atsistojusi ji nukulniavo link akmenų, kad galėtų pasiimti dar vieną. Nors eiti jai sekėsi ne per geriausiai. Silpnumas, karštis, bet tuo pačiu krėtė didžiulis šaltis, savijautos ji apibūdinti negalėjo. Nesuvokiu, kas man dedasi...  Tuščiom akim paauglė nužvelgė akmenis. Jai reikėjo tik vieno, bet nežinojo, kaip jį paneš. Mergaitė purtėsi, pasigailėjo, kad atsisėdo atokiau nuo kitų vaikų ir ant žemės, ji norėjo arbatos ir lovos, poilsio. Tada paėmė akmenį ir vėl patraukė į savo vietą.
-Kaip aš nenoriu... Kodėl su mumis taip...-Elridė toliau tyliai burzdėjo, o atsisėdusi į savo vietą vėl pajautė, kaip ją traukią prisiglausti prie žemės. O kas jei vėl šita runa nesuveiks? Nužvelgusi akmenį ir gerosios runos eskizą mergaitė garsiai atsiduso. Ji uždėjo eskizą ant akmens ir drebėdama ėmė braižyti. Iš tikrųjų, nupiešė visai gražiai, bet tuo metu jai tas nerūpėjo. Mergaitė suspaudė akmenį ir ėmė melstis, kad suveiktų. Taip jaustis dar ilgiau nenorėjo, sirgdavo retai, tad buvo visiškai pamiršusi, koks tai tragiškas jausmas.
Po truputį sunkumas slūgo, nosis atsikimšo, o gerklės nebeperštėjo.
-Ooo...- grifė subliuško ant žemės vis dar spausdama akmenį delne ir dėkojo Dievui, kad runa suveikė.

*

Anmeya

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
  Palietusi runą, mergaitė pasitraukė. Bloga savijauta užklupo netikėtai. Na, ne visai netikėtai, juk Roana žinojo kas bus, tik nesitikėjo jog viskas bus taip greitai.
  Grįžusi ir atsisėdusi ant savo pleduko pasijuto lyg tikra ligonė. Dabar tesinorėjo kristi į šiltą lovą ir užsikloti antklodėmis. Tačiau baltaplaukė suprato, kad turi išsilaikyt ir įvykdyti pamokos užduotį, juk kam ji tada čia atėjo jeigu nieko prasmingo nepadarys? Atsidususi sėdėjo ir mąstė apie kripto runą.
  Jautė akmenuką gulint jos kišenėje, tačiau laukė. Kiek reikia laukti? 5 minutes? 10 minučių? Pusvalandį? Taip ir pamoka spės prabėgt svarstė žaliaakė. Praėjo gal 5, gal 15 minučių, tačiau mergaitė jautė, kad jau kaip reikiant liga įsisiautėjo. Šaukiamaisiais kerais "iškviesta" nosinaitė jau buvo šlapia ir trečiakursei buvo labai šalta. Įkišusi ranką į kišenę, palietė kripto runą. Per kelias minutes ir sloga ir karščiavimas išgaravo lyg jų visai nebuvo. Nežinodama ką dabar su runa daryti, akmenuką nunešė profesoriui Oberonui ir tarė: - Atlikau užduotį. - Atidavusi akmenėlį Tanseriui grįžo į savo vietą ir stebėjo kitus mokinius.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Kaylie nusipiešusi  Kripto runą, dar kartą apžiūrėjusi įmetė ją į kišenę ir nužingsniavo link Skaro runos, tiksliau akmenio su nupiešta Skaro runa. Mergina iš pradžių pabijojo prie jos prisiliesti, tačiau prisiminusi  tą ką turi kišenėje ji nurimo ir pridėjo ranką... Pablogėjimas prasidėjo iškart, Kay vos prilietus akmenį pradėjo skaudėti galvą, einant link savojo pledo ji ėmė jaustis vis blogiau.. Nosis, pro ją ji nebeprakvėpavo, pasidarė labai šalta, pradėjo imti kosulys, kuris grifę dusino, ji vos spėjo atgauti orą. Kiek dar reiks laukt, dieve, kaip bloga.. - gaudydama orą mąstė rudaplaukė. Taip pat ilgai netrukus prasidėjo gerklės skausmai, nuo kosulio ėmė skaudėti krutinę, o gerklę tiesiog neįmanoma apsakyti kaip skaudėjo.. Dabar mergina atrodė, kaip gyvas lavonas, akys atrodė pilnos ašarų nuo slogos, oda išblyškusi, seilę nugurkti buvo neįmanoma misija. Čia kažkokia kankinė, užteks reikia pasiimti akmenį iš kišenės, tačiau ten jo nebuvo..  kur jis, kur? Žvalgydamasi aplink ieškojo grifė, juk aš čia jį dėjau, juk dėjau.. tačiau paieškos ilgai netruko, akmuo gulėjo ant žolės, Kaylie nelaukdama nustvėrė runą ir greit suspaudė ją delne..
Pagerėjimas prasidėjo iškart, pasidarė šilta, sloga nuslūgo, oda pasidarė ryškesnė, o kosulys, jis dingo, na gerklės perštėjimas dar pasiliko, tačiau dar palaikius runą jis taip pat išgaravo. Kaip gera, neduok tu dieve sirgti.. - nusipurtė mergina ir laukė, kol profesorius paskelbs pamokos galą.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 925
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Mayra į pamoką atėjo viena iš paskutiniųjų. Atsisėdusi atokiau nuo kitų vaikų, mergaitė atkišo veidą saulei ir bandė sugerti nors truputėlį jos šilumos. Išgirdusi apie praktinę dalį, mergaitė tikrai neapsidžiaugė, nes ji ir taip prastai jautėsi: svaigo galva, buvo šalta ir maudė visas vietas, kur buvo išsikišę kaulai. Bet, vis dėlto atsistojo iš patogiai susisukto kelių išsiburtų pledų ,,lizduko" ir, nužingsniavusi prie profesoriaus, pasiėmė eskizus, akmenukus bei kreidą.
-Pirmiausiai - gydomoji runa,-tyliai sumurmėjo Mayra ir drebančiomis bei nejautriomis rankomis suėmė akmenuką bei kreidą. Baigus braižyti linijas, klastuolė pastebėjo kad šios išėjo kreivos ir visai negražios. Ką gi, sueis. Perbraižyti visiškai nenoriu. Paėmusi antrą akmenuką, Mayra jau visai nebejautė rankų ir bandė sugriebti kreidą, bet ši vis ištrūkdavo iš ledinių klastuolės rankų. Galiausiai, šiek tiek patrynus ir papūtus į rankas, kreida tvirtai buvo laikoma kairėje rankoje. Baigusi braižyti runą, mergaitė padėjo jas šalia viena kitos ir palygino:
-Štai ta, blogoji, gražesnė,-tyliai sau kalbėjo mergaitė.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Markas šiek tiek nustebo gavęs laišką nuo kerėjimo profesoriaus, bet per daug mintyse neklausinėjęs padėjo laišką ant naktinio stalelio. Dieną, kai turėjo vykti pamoka, klastuolis ramiai nužingsniavo iki ežero pakrantės ir atsisėdo pavėsyje. Prasidėjus praktinei daliai, berniukas kuo ramiausiai atsistojo ir palaukęs, kol daugumas mokinių pasiims priemones, nuėjo pats jų pasiimti. Pavartęs apyplokštį akmenuką delne, Markas surado pakankamai lygią vietą braižyti runai ir pabandė nubrėžti ženklą iš pirmo karto ant akmens, bet klastuoliui nelabai pavyko, tad jis nuvalė viską švariai ir pabandė dar kartą ir dar kartą, kol jam atrodė, kad runa gavosi be priekaištų. Tą patį pakartojo ir su Kripto runa. Galiausiai, baigęs darbą, Markas atsisėdo prie ežero ir nusprendė pirmiausiai pasiruošti nežinomai ,,ligai".

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 925
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Paėmusi Skaro, blogąją, runą į ranką, Mayra iš pradžių nieko nepajuto. Gal ne taip nupiešiau runą? O kas, jeigu nebeįvykdysiu... Mergaitė nespėjo pabaigti minties, nes netikėtai jai labai suskaudo pilvą. Susilenkusi per pusę, klastuolė išmetė akmenuką su sirgdančia runa ant žemės ir nuvirtusi ant žolės pradėjo žiaugčioti, bet niekas nekilo aukštyn. Mayra buvo agonijoje. Jai atrodė, kad kažkas su metaliniu pjūklu lėtai plauna jai skrandį iš vidaus arba su nagais braunasi lauk. Visokie vaizdiniai lindo klastuolei į mintis. Juodaplaukei iš akių ištryško skausmo ašaros, kai mergaitė pamatė gydančią - Kripto, runą. Atsargiai ištiesusi ranką, negrabiai suėmė akmenuką ir, besimelsdama visokies žinomiems bei nežinomiems dievams, susirietė į kamuoliuką. Po kelių minučių skausmas pamažu atlėgo ir Mayra vėl galėjo blaiviai mąstyti. Supratusi, kad atliko praktiką, mergaitė atsargiai, rankoje laikydama gydančią runą, paėmė sirgdinančią runą ir įmetė į ežerą.
-Štai tau.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Markas susikaupė ir paėjęs tolėliau nuo vandens atsisėdo ir paėmė į ranką Skaro runą. Jokio skausmo berniukas nepajuto, o kai norėjo atsistoti, jis nejautė savo kojų. Pamažu ėmė tirpti ir rankos. Padėjęs sargdinančią runą ant žemės, berniukas ėmė ieškoti Kripto runos, bet niekur jos neradęs prisiminė, kad paliko ją ant ežero kranto. Tyliai nusikeikęs, Markas pasirėmė ant rankų ir pabandė prisitraukti. Šiaip ne taip pasiekęs ežero pakrantę ir, išpurvinęs savo kelnes, Markas rado Kripto runą. Bet buvo viena bėda - dalis runos buvo nusitrynę ir klastuolis beveik nebejautė savo rankų. Kišeniuje sugrabaliojęs kreidą, berniukas bandė persikreipti taip, kad matytų runos eskizą, bet jam tai nepavyko, tad teko piešti iš atminties. Stebėtinai gerai jis atsiminė tą runą ir, palaikius kelias minutes rankoje jau baigtą kūrinį, pamažu nutirpo kojos ir Markas vėl galėjo jas valdyti. Lėtai atsistojęs klastuolis apsidairė ir pamatęs, kaip jis išsipurvino uniformą, nieko nelaukęs nuskubėjo į pilį.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Matthew šiaip ne taip atšliaužė į kerėjimo pamoką. Artėjanti mokslo metų pabaiga berniukui reiškė tik viena: jis greitai galės važiuoti namo ir šiek tiek pailsėti nuo visos tos magijos, kuri yra iki šiol jam nesuprantama.
Tačiau Matthew, ko gero, pirmą kartą atėjęs į pamoką ir išgirdęs, ką reikės daryti, apsidžiaugė. Nors pamoka kerėjimo, čia burtų lazdelės nereikės. Tereikia panaudoti runas. Ką gi, susirgti galima ir be jokios magijos, todėl ši pamoka turėjo būti pakankamai suprantama ir nesudėtinga.
Matthew pasiėmė akmenuką ir gana nesunkiai nupiešė Kripto runą, kuri jam atrodė pakankamai panaši į tą, kurią rodė profesorius. Nors Matthew nebuvo labai geras piešėjas, vis dėlto toks piešinukas jam buvo įveikiamas.
Berniukas nesijautė labai drąsiai, kai reikėjo prieiti prie Skaro runos ir save susargdinti. Vis dėlto tą padaryti reikėjo, tad grifiukas įsidrąsino ir prisilietė prie prakeiktosios runos. Iš pradžių jis pagalvojo, kad kažkas ne taip, nes nieko neįvyko. Tačiau galiausiai liga pradėjo rodyti save. Matthew pajuto, kad sloguoja, netrukus jį užpuolė ir kosulys ir galiausiai netekęs jėgų jis atsisėdo ant žemės. Grifiukas prisiminė, kad turi leisti ligai įsisiautėti, kad neskubėjo naudoti gydančios runos. Tačiau, ko gero, jis laukė per ilgai: netrukus Matthew taip kosėjo ir slogavo, kad nieko aplinkui nebematė. Pakilo baisus karštis ir grifiukas niekaip nebegalėjo pasinaudoti Kripto runa, kad išsigydytų. Berniukas gulėjo ant žemės ir negalėjo pajudėti.

*

kablelis

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Stevie pajuto, kad pakilo karštis ir puolė į paniką. Ji visiškai pamiršo, kad ši liga yra sukelta runos, kad kitą runą ji turi su savimi. Mergaitė nežinojo, ką jai daryti, kaip sau padėti.
Grifiukė atsisėdo ant žemės, atsirėmė į akmenį ir užsimerkė. Tai šiek tiek padėjo. Nors kosulys ir sloga ir toliau nedavė ramybės, karštis lyg ir vos nuslūgo. Tai leido antrakursei prisiminti, kad vaistas nuo viso šito siaubo guli jos kišenėje. Stevie skubiai išsitraukė akmenuką, ant kurio buvo nupiešusi Kripto runą ir suspaudė jį delne. Kurį laiką nieko neįvyko. Mergaitė padėjo runą ant žemės ir pabandė dar kartą. Po kiek laiko grifiukė pajuto, kad runa veikia. Pirmiausia nuslūgo karštis. Stevie suprato, kad dabar jai jau geriau, nes ji galėjo matyti viską aplinkui ir nebesijautė apdujusi. Tačiau mergaitė buvo labai pavargusi. Labai knietėjo atsigulti, tačiau nenorėjo atrodyti dar keisčiau, tad Stevie liko sėdėti spausdama akmenuką rankoje.
Dar po kiek laiko, kuris Stevei atrodė kaip daugybė valandų, kosulys ir sloga praėjo. Mergaitė atsistojo ir suprato, kad yra visiškai sveika. Deja, Kripto runa jėgų negrąžino.
Ar taip ir turi būti? Ar tik aš ją nevisiškai tiksliai nupiešiau? susimąstė Stevie, tačiau nieko niekam nesakiusi kiek svirduliuodama patraukė pilies link.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Apsigaubusi apsiaustu, Klarė žengė tolyn nuo pilies. Pavasaris įsibėgėjo ir buvo vis sunkiau mokytis. Ore galėjai justi vasaros kvapą. Pagaliau žolė nebebuvo šlapia nuo sniego likučių ir galėjai girdėti tik malonų šiugždėjimą. Į paežerę šeštakursę atvedė profesoriaus atsiųstas laiškelis, jog pamoka perkeliama už storų pilies sienų ribų.
Mokytis runas jau kiek pabodo. Mokytis magijos, kuri pagrinde naudojama tik magijos aukštybių nepasiekusiose šalyse atrodė keista, bent jau nes negyveni tokioje šalyje.
Šeštakursė bandė prisiminti kada paskutinį kartą rimtai sirgo. Prisiminti buvo sunku. Nes tai buvo gal antrame ar trečiame kurse. Tačiau jausmas buvo bjaurus. Po sniego gniūžčių karo žaliaakę surėmė peršalimas su aukšta temperatūra. Šalčio krėtimo ir koordinacijos praradimas. Nusipurčiusi mintis palaukė, kol dauguma mokinių pirmieji užsikrėtė liga. Žinojo, kad vėlesnis prisilietimas nesumažins pasekmių ar eigos. Bet bent gausianti pažiūrėti ligos poveikį.
Neskubėdama pasiėmė kreidos, eskizą ir rausvos spalvos akmenėlį, telpantį delne. Buvo tikra, kad įsiminė runą ir nereikės nė žvilgtelti į eskizą. Bet jei jau taip reikia.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Suzu atbėgo į pamoką, nes nusprendė į ją eiti labai staigiai, juk ką tėvams pasakys, jei pažado neištesės. Jo laimei, jis nepavėlavo, atsisėdo netoli kitų žmogelių ir ėmė stebėti profesorių. Berniukas žiūrėjo kiekvieną jo judesį, gaudė kiekvieną žodį, tačiau vis tiek sunkiai suprato. Praleidęs senesnes pamokas žiūrėjo į tuos akmenis ir runas, vienintelis pravartus dalykas, kad matė senelį jomis naudojantis. Susisargdinti ir pasveikti... Hm, kokia nauda susisargdinti? O pala... Suzu jau ėmė mąstyti, kaip tokį akmenį galėtų panaudoti pajuokaudamas ant Hayato, bet tada išmąstė, kad tai kiek per žiauru ir nustūmė tokią mintį tolyn.
Patraukęs išsirinkti akmenį berniukas nenustojo dairytis, jam buvo įdomūs nauji žmonės, tikėjosi kažką įsiminti, galbūt užkalbinti. Bet priėjęs akmenų krūvą pasistengė susikaupti ties užduotimi. Burtų lazdelės nereikėjo, tad nebuvo ko baimintis, neskaitant to, kad neužilgo jis jausis kaip lavonėlis. Pasidėjęs akmenis ant žemės, kadangi jų nešiotis nežadėjo, Suzu nukūrė pasiimti eskizus su kreida. O kodėl ji šventinta? Kodėl negalima paprastos panaudoti? Savęs klausdamas grifiukas patogiai įsitaisė ant žemės ir pasidėjo eskizą ant akmens.
-Na, kreida, rodyk savo magija... Gaila jis nešvyti...-tyliai kalbėdamas su savimi rudaplaukis kreivaliojo reikiamą runą.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
  Tik spėjo patogiau įsitaisyti, kai raguotojo žmogaus ausis pasiekė mokinio balsas. Obis iškart įsitempė ir atsigręžė į klastuolį vaikinuką. Kol atsistojo ir tipeno link jo, atidžiai tyrinėjo jo veidą, norėdamas suprasti kas gi atsitiko. Tik spėjo atsiklaupti šalimais, kai ponaitis Dubajus sukosėjo ir susvyravęs krito ant žemės. Ačiū kalnų dievams, profesorius buvo vikresnis ir spėju sugauti mokinuką. Atrėmė jį į save ir akylai nužvelgė jo nupieštą gydomąją runą. Išties, ji nebuvo tobula. Turėjo keistą kablį viršuje. Obis greitai nutrynė kablį ir įdavė mokinukui jį į rankas.
  - Nesuprantu, kodėl runa nesuveikė. Ją tu nupiešei išties kruopščiai. Tikriausiai per daug leidai laiko ligai įsijausti, - dorai pamelavo klastuoliui. Juk dėl kvailo kablelio vaikinas vos nenualpo. Tokioje situacijoje reikia pakylėti nukentėjusį.
  - Gal jau atsipūsk ir išgerk kakavos ar arbatos?
  Iškart priešais Obį atsirado siauras marmuro raštais puoštas puodelis.
  - Paimk jį į rankas, pagalvok apie kokį nori gėrimą ir puodelis juo prisipildys.
  Baigęs rūpintis klastuoliu, pakilo nuo žemės ir akylai apžvelgė kitus mokinukus. Net nudžiugo. Visi darbavosi kur kas geriau nei vargšelis. Jau ruošėsi ir sau išsiburti puodelį žalios arbatos, kai už akies užkliuvo kitas mokinukas. Grifas gulėjo nejudėdamas. Profesorius persigando ne juokais. Iškart nudūmė prie jo ir pridėjo pirštus prie kaklo, bandydamas užčiuopti pulsą. Nudžiugęs rastu pulsu, pridėjo delną prie mokinio kaktos. Pastaroji tiesiog plieskė nuo karščio. Greitai pagriebė akmenį, papuoštą gydomąja runa. Ši buvo taisyklinga. Įspraudė jam į delną ir palaukė, kol kitas vargšelis atsigaus.
  - Nereikia taip ilgai laukti, ponaiti Turner, - pasakė šiek tiek garsiau, tikėdamasis, kad ir Dubajus išgirs.

*

Neprisijungęs Denis Barcas

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Pabudes ryte, nieko per daug negalvojes berniukas nuėjo nusiprausti, vos tik nusiprausiau išdūmę iš namų, priejes kerėjimo pamokos duris jis pamate raštelį, o ten buvo parašyta, jog pamoka vyks lauke, tai nieko nelaukės nubėgo prisijungti prie bendramokslių, suradės savo vietą, išklauses užduotį kadangi tai buvo pirmoji pamoka jis jautesi šiek tiek pasimetęs ir susikaustes, todėl mąste ilgiau nei įprastai, atidžiai žiūrėjo į runą ir mėgino suprasti kaip ją nupiešti, bet nepasitikėdamas savimi jis pasieme popiauriaus labai, žvilgtelėjo į kripto runos pavyzdį ir pasipraktikavo jį piešti ant lapo, pirmi keleta kartu buvo neblogi, tačiau jis stengesi ją nupiešti kuo tiksliau, tai pamėginęs dar keleta kartu galiausiai tiesiog ją perpiešę ant akmens.

*

Neprisijungęs Elizabeth Winchester

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
 Mažoji Eli atskubėjusi į Kerėjimo pamoką nubėgo pasiimti pamokai reikalingų reikmenų: du akmenėlius, kreidos gabalėlį ir Kripto runos eskizą. Pagalvojusi, jog reikės pasitelkti piešimo gabumus, mergaitė giliai atsiduso ir sumurmėjo kažką neaiškiai po nosimi, kadangi ji neturėjo didelio talento piešimui ar noro net bandyti piešti, kadangi bijojo, jog nieko jai nepavyks.
 Apsidairiusi aplinkui bei ieškodama tinkamos vietos pradėti darbui, pamatė nemažai susirinkusių mokinių. Netrukus Elizabeth pastebėjo netoliese palinkusį medį, prie kurio neskubėdama nuėjo, patogiai įsitaisė bei susidėliojusi viską į vietas išsitraukė balto popieriaus lapus, pasiėmė kreidos gabaliuką bei pradėjo praktikuotis piešti.

*

Neprisijungęs Denis Barcas

  • I kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Isidėjęs kripto runą į kišenę berniukas apsidaire aplink, tuomet priėjo prie skaro runos ir prisilietę, galiausiai nieko nepajuto, bet praėjus keletai minučių pajuto kažkokį nemalonų jausmą galvoje, ji pradėjo pliurpti prakaitu, berniukas suklupo ar taip tikrai turi buti, keleta akimirkų pagalvojo jis, o veliau pajuto nežmoniška skausma gerklėje, pradejo kosėti, po keliu sėkundžiu sinusai tarsi kažko prisipyldė ir nosis užsikimšo, sekunde susimąstę man tai jau nepatinka. Jis atsistojo nuo žemes ir pradėjo jausti kaip simptomai isisiautėjo, o jam tai pradėjo nepatikti, jis susimatę ir akimirka pamiršo, kad reikia panaudoti kripto runą, o staiga prisimines ją išsitraukę ir priglaude sau prie kūno, o simptomai tiesiog dingo.