0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Frankas Stigleris

  • ****
  • 341
  • Lytis: Vyras
  • I will spill blood to defend what's mine
Trečioji pamoka visiems kursams
« Prieš 5 metus »
  Užklijavęs paskutinįjį pašto ženklą ant voko, pastarąjį nusviedė į laiško kalną. Oberonas ruošėsi naujajai pamokai, tad reikėjo mokiniams pranešti iš anksto, kad ji vyks ežero pakrantėje. Kodėl tokios permainos? Na, Obiui nusibodo būti tarp keturių sienų. Po paraliais, juk jau pavasaris, o garbanota persona neprisiminė, kada paskutinį kartą įkvėpė tyro oro. Tad nusprendė pamoką vesti lauke. Tuo pat metu nušaus du zuikius.
  Pastvėrė savąją juodmedžio burtų lazdelę, nukreipė į laiškų kalnelį ir, mostelėjęs kelis kartus, privertė pastaruosius išplasnoti iš kabineto. Jie turėjo pasiekti mokinius ir Oberonas tikėjosi, kad taip bus, tačiau iš ryto prisegs lapelį prie durų, jei koks nors laiškelis būtų nepasiekęs gavėjo.

  Ryte priklijavo lapelį prie durį ir ramiai nutipeno laukan. Susirado vietelę, kuri buvo šiek tiek aukščiau ežero vandens lygio ir išbūrė porą pledų. Tada atsirėmė į šalimais augantį medį ir palaukė, kol mokiniai susirinko.
  - Sveiki sugrįžę į Kerėjimo pamoką. Praeitą pamoką kalbėjome apie runų magiją. Šiandienos pamoka taip pat susijusi su runų magija. Gilinsime žinias apie gydomąsias runas. Teorinės dalies nebus, tad iškart kibsite į darbą.
  Nuo žemės pagriebė didesnį akmenį, iš kišenės išsitraukė šventintą kreidą ir pabandė kuo tobuliau nupiešti gydomąją runą. Tada ją atgręžė mokiniams.
  - Tai Kripto runa. Ji išgydo slogą, kosulį ir karščiavimą. Jūsų užduotis bus pasigydyti naudojant tik runų magiją, Kripto runą. Tikriausiai pasakysite, kad jūs nesergate nė vienu iš tų dalykų. Todėl į pagalbą pasikviečiau kitą runą - Skaro runą. Ji priklauso prakeiktųjų atšakai. Sukelia ligas, kurias neseniai minėjau.
  Akmenį, padabintą Kripto runa, įsimetė į kišenių. Nuo žemės pagriebė dar vieną akmenį ir kreida nupiešė prakeiktąją runą. Laikydamas ją delne, pajuto, kaip kakta pradėjo degte degti. Runa pradėjo veikti. Pasiėmęs vieną iš pledų, krestelėjo ant jo ir akmenį su prakeiktąja runa padėjo šalimais. Tada iš kišenės išsitraukė gydomąją ir stipriai suspaudė delne. Nepraėjo nė padori minutė, kai magija pradėjo kovoti prieš ligą.
  - Abiems runoms reikia būtinai prisiliesit prie jūsų nuogo kūno lopinėlio. Tik tada jų magija pradės veikti.
  Neklusnią garbaną užsikišo už ausies ir tęsė:
  - Dabar atėjo jūsų eilė. Štai ten, - mostelėjo į pietų pusę. - stūkso akmenų krūva. Pasiimkite porą akmenėlių ir nuo šio stalelio... - tereikėjo vieno mostu, kad prie pat profesoriaus pledo atsirastų staliukas. Ant jo viršaus pabėrė šventintos kreidos gabalėlių ir Kripto runos eskizus. - Pasiimkite kreidą ir eskizą, kad lengviau būtų ją nupiešti. Tada prieikite prisiliesti prie šio akmenėlio.
  Lazdelės pagalba pakėlė akmenį su Skaro runa ir padėjo jį atokiau nuo visų mokinių. Magijos pagalba jį padidino ir šyptelėjo.
  - Leiskite ligai įsisiautėti ir tik tada panaudokite Kripto runą. Jei liga nedings, tikriausiai būsite kažką padarę blogai.
  Giliai įkvėpė, nurijo seiles.
  - Nieko nelaukite ir kibkite į darbus. Jei kils problemų, aš būsiu čia.

Praktikai atlikti reikalauju bent dviejų postų
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Oberonas Tanseris »

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Lukas nesunkiai kaip kiti atsikėlė iš lovos. Jau nuo vakar ryto vaikščiojo po pilį, jos teritorija. Kam gi eiti miegoti jei vėliau vėl reikės keltis. Klastuolis nelabai žinojo kodėl jis jau parą toks žvalus. Tikrai įdomu kodėl aš nesu nė kiek pavargęs? Gal man kažkas kokio eleksyro įpylė. Norėjo nužudyti, bet sumaišė eleksyrą ir šitą įdavė. Jei taip tikrai buvo tai gerai, kad manęs nenužudė. Lukas nuėjo link Kerėjimo kabineto, bet ten rado raštelį kuris rašė, kad pamoka vyks lauke. Jau tikrai daug pamokų vyksta lauke na ką padarysi nors gal ir gerai. Klastuolis nuėjo link vietos kur turėjo vykti pamoka ir pirmiausia ką pamatė buvo akmenų krūva. Mokinsimės akmenius mėtyti? Ar sprogdinti? Tikriausiai nei vienas iš tų, o kokia neįdomi pamokos tema. Gal neprašys pasakyti kokie čia akmenys. Profesoris išaiškino užduotį kurios vaikinas nelabai suprato, bet didžiausiam Luko ,,nusivylimui" nereikėjo daryti nei vieno iš tų dalykų. Supratęs kokia šios pamokos praktiką klastuolis nenoriai kibo į darbą. Susirgti per pamoką? Kas čia per nesąmonė. Na jei teks susirgti, tai tegul nebūna labai blogai, nes poto reikės ligoninėje atgulėti, o ne už kalnų ir egzaminai.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Morisas kažkaip sunkokai nei įprastai kėlėsi ryte į pamokas. Apsidairęs pamatė, kad Luko jau nebėra ir tai kažkaip nustebino klastuolį. Vidurnaktį jo nebuvo, o dabar dar tik šešios ryto ir jo irgi nėra. Gal išėjo kur nors permiegoti vienas. Miške ar prie ežero. Arba iš viso nemiegojo. Man jau reikia gilintis baikti. Bet aš negaliu kitaip. Apsirengęs drabužius vaikinas išėjo iš klastūnyno miegamojo, pro bendrąjį kambarį, per požemius į lauką ir patraukė link miško pusės. Morisas perėjo dalį miško, tada ežero pakrantę patraukė link pilies, bet užtiko akmenų krūvą, Kerėjimo profesorių ir Luką. Puikiai pataikiau. Nebereikės per visus Hogvartso laiptus vaikščioti aukštyn, o vėliau sužinojus, kad pamoka vyks lauke žemyn. Tikrai gerai pataikiau. Morisas atsisėdo ant šlapios žolės ir ėmė skaibyti žolės stiebelius. Klastuolis bandė išsiaiškinti kam ta krūva, bet nelabai ką sužinojo tad paliko ją ramybėje. Profesoriui išaiškinus praktinę užduotį vaikinas lyg ir apsidžiaugė, o gal tik taip atrodė. Morisas patraukė link tos krūvos pasiimti akmenų, o vėliau link mokytojo stalelio kreidos ir eskizo. Na ką pradėkime piešti, vėliau sirgti, o dar vėliau pasveikti. Galbūt.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Nuo praeitos pamokos, kai profesorius davė užuominą kas laukia kitą dieną, Klara laisvą laiką praleido palinkusi virš knygų, skaitydama apie runas. Ji daug ko sužinojo ir šįkart jautėsi daug labiau pasitikinti savimi. Rodos, tai bus pirma pamoka kai ji žino ką daro.
Ryte atsikėlusi anksčiau už daugumą kitų mokinių ji apsirengė ir nepusryčiavusi, mat nejautė alkio, pradėjo eiti link klasės. Tik jai, vos pasiekus klasės duris, pro pravirą langą įskrido ir palengva nusileido prie kojų, laiškelis. Susidomėjusi mergaitė perplėšė voką ir perskaičiusi kas lapelyje buvo parašyta ji plačiai išsišiepė. Vis daugiau ir daugiau pamokų pavasarį vyko lauke. Tikriausiai kaip ir jai, profesoriams atsibodo tūnoti klasėse.
Ji pažvelgė pro langą ir įvertino orą. Saulė dar nebuvo pilnai pakilusi, ant žolės kaip deimantai spindėjo rasos lašeliai, o medžių viršūnės lengvai lingavo nuo vėjo. Klara nusprendė, kad vertėtų pasiimti pledą. Ji visiškai nenorėjo sušlapti ir tada sėdėti kitose pamokose.
Aukštai, kad nesušlapti, keldama kojas ir įsupusi į savo pledą Klara ėjo šlapia žole. Nors buvo dar vėsu, ji žinojo, kad greitai pašils. Tikėjosi, kad ir kitos pamokos vyks lauke.
Susiradusi profesorių ji pasitiesė ant žolės savo pledą ir atsisėdo pakišdama kojas po savimi. Išgirdusi praktikos užduotį ji prikando lūpą ir giliai atsiduso. Klara gana retai sirgdavo. Per metus pasitaikydavo vienas ar du kartai kai jai pakildavo temperatūra. Ir tai netgi trukdavo tik kokias dvi dienas. Bet Klara labai nemėgo sirgti. Kai jautiesi lyg sulaužyta ir pavargusi, nenori nieko daryti. Ji tikrai nenorėtų dar kartą tai patirti. Bet jeigu tai truks tik keletą minučių, tiesa, jeigu jai pavyks sukurti gydomąją runą...
Vis dėl to Klara atsistojusi pasiėmė akmenuką, šventintą kreidą ir eskizą. Atsisėdusi įdėmiai peržiūrėjo lape nupieštą runą. Atrodo viskas taip lengva, tereikia tik kreida nupiešti runą...

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Lukas nuėjo prie krūvos pasiėmė tris akmenis ir grįžo į laikinąją savo vietą. Pasidėjęs akmenis pasiėmė nuo stalelio kreidos ir eskizą ir patogiai atsisėdęs prie savo akmenų ėmė jį apžiūrinėti. Keistokas čia jis. Na, bet reikia pabandyti jį nubraižyti, nes kitaip nesusirgsiu, tada nepasveiksiu profesorius taškų neduos. Klastuolis išsitraukė iš kišenės juodą popierių kad lengviau braižyti būtų. Jį uždėjo ant akmens, o eskizą ant jo ir pasiėmęs baltą kreidą ėmė braižyti runą. Baigęs vaikinas pasižiūrėjo į savo darbą ir liko juo beveik patenkintas, tad ėmė tą pačią runą braižyti ir ant kitų dviejų akmenų. Baigęs darbą Lukas jau liko patenkintas savo darbu ir įsimetęs į kišenę visus tris akmenis patraukė prie akmens kuris turėjo jį susragdinti. Na ką pradedam darbą, nors jo gal taip ir neįmanoma būtų pavadinti. Klastuolis padėjo savo ranką ir ėmė laukti poveikio. Pirmiausia jam apsireiškė sloga, ėmė šniurkščioti tad laisva ranka vaikinas išsitraukė nosinę ir ėmė pūstis nosį kad nebūtų ji tokia užsikimšusi. Tada pasirodė kosulys ir Lukas jau nesistengė jo sulaikyti tik kosėdamas prisidengdavo burną kad liga niekur nepabėgtų. Na o dar po šiek tiek laiko klastuolis jau ėmė justi karštį galvoje. Palaukęs dar kokias dvi minutes paleido akmenį ir išsitraukė iš kišenės akmenį pažymėtą Kripto runa. Laikydamas akmenį rankoje vaikinas lyg ir jautė, kad ji jam padeda, bet po kiek jam pasidarė dar blogiau, tad pasedėjo dar šiek tiek laiko ir sirgimui nepraėjus nuėjo prie profesoriaus:
 -Profesoriau,- pradėjo Lukas, bet jį vis nutraukdavo kosulys. -Gal galit man padėti... Aš nepasigy...,- klastuolis nebaigęs sakinio griuvo ant žemės. Vaikinas pajautė, kad ant kažko minkšto, bet tiksliai nežinojo ant ko.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Morisas pasiėmęs akmenį ėmė braižyti, bet jam vis nesisekdavo tad numesdavo akmenį žemyn, tada jį vėl paimdavo, nutrindavo savo darbą ir piešdavo toliau. Po gal kokių dvidešimties bandymų klastuolis visai susinervavo, trenkė akmenį žemėn, jis įskilo ir vaikinui teko stotis ir eiti pasiimti kito akmens. Na sudaužiau akmenį teks pasiimti kitą, tada jį vėl sudaužysiu ir teks vėl pasiimti kitą. Šitą dalyką būtų galima pavadinti ,,Akmens ratu". Tiesiog nuostabiai skamba. Morisas grįžo į savo vietą tiksliau ant žolės ir vėl pabandė nupiešti Kripto runą ir jam pavyko iš dvidešimto karto. Nedaug truko iki antro akmens sudaužymo. Pasisekė jam kad galės kam nors padėti. Klastuolis priėjo prie akmens su Skaro runa ir padėjęs ant jo abi rankas laukė poveikio. Pirma pradėjo kaisti galva, bet po kelių minučių to nebesijautė tik ėmė ,,bėgti" nosis ir užėjo kosulys. O tada viskas plūstelėjo akimirksniu ir vaikinas atleido rankas nuo ir pasiėmęs akmenį su Kripto runa laukė poveikio. Nagi greičiau. Neturiu aš visos dienos. Po truputį atlėgo nosis, nebeskaudėjo gerklės, o ir karštis po truputį slūgo. Na va baigėsi viskas. Gal man pasiimti šitą akmenį padės jei kas. Nes tikrai veikia Morisas paslapčiomis įsikišo į savo kišenę akmenį su Kripto runa ir atsigulė ant žolės pagulėti.

*

Anmeya

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
 Keista buvo eiti link vietos, kur vyks kerėjimo pamoka vienai. Nesinorėjo žadinti Gajos, be to turėtų ir ji pagaliau suaugti. Jau pavasaris, artėja vasara ir jos keturioliktasis gimtadienis. Amžinai Gajos šešėlyje slėptis neturėtų. Apsiginti ji jau moka, o bendrauti su kitais... Tai juk tas pats kaip bendrauti su Gaja, o tai reiškia jog bendrauti nėra sunku.
 Lengvas vėjelis sutaršė Roanos plaukus, kai ji tik išėjo iš pilies. Einanti baltaplaukė mėgavosi pavasarišku oru. Sieloj buvo kaip niekad ramu, atrodė lyg visos problemos liko už pilies durų. Amneta jautėsi laisva, laisva kaip vėjas, laisva kaip oras, laisva kaip žemė, palyginti savęs su ugnimi ji dar negalėjo. Ji vis dar buvo ta pati nedrąsi mergaitė.
 Priėjusi pamokos vietą, Ro jau žinojo, kad pamokoje nebus lengva. Juk ji šitiek kurso praleido, ką jau besakyt apie praėjusią pamoką. Išvis, ji neprisimena kada paskutinį syk dalyvavo šioje pamokoje. - Laba diena, profesoriau. - Pasisveikino trečiakursė ir atsisėdo ant vieno iš esančių pledų. Sutriko išgirdusi, kad šiandien bus praeitos pamokos tęsinys apie runas ir nebus jokios teorijos. Nieko tokio nuramino save. Sloga? Kosulys? Karščiavimas? nurijo seilių gumulą švilpė.
Išgirdusi užduotį, pakilo nuo pleduko, neskubėdama priėjo prie akmenukų krūvos ir paėmusi patikusį akmenuką, nusekė kitų mokinių pėdomis - link profesoriaus staliuko pasiimti kreidos ir eskizo.
 Turėdama visus reikalingus daiktus, grįžo ant savo pleduko ir atsargiai, kruopšiai pradėjo perpiešinėti kripto runos eskizą ant akmenuko. Labai nesinorėjo kartoti piešinio, todėl žaliaakė labai apsidžiaugė kai sulyginusi piešinius, pastebėjo jog jie identiški. Atlikusi "pirmąją" praktikos dalį, įsidėjo akmenuką su runa į kišenę ir priėjo prie skaro runos. Profesorius bus šalia, nieko blogo nenutiks patikino save mergaitė ir palietė skaro runą.

*

kablelis

Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Stevie vos ne bėgte atbėgo į kerėjimo pamoką. Atėjęs pavasaris suteikė mergaitei jėgų, todėl ji jautėsi puikiai ir buvo nusiteikusi mokytis. Be to, ant kabineto durų buvo lapelis su puikia žinia, kad pamoka vyks lauke. Tai dvylikametę dar labiau pradžiugino. Vis dėlto pamokos tema ją kiek nuvylė - grifiukė jau suprato, kad tęstinės temos jai nelabai, o apie runas buvo kalbėta per praėjusią pamoką...
Vis dėlto Stevie nieko nelaukusi kibo į darbą. Antrakursė skubiai pasiėmė du gražius akmenėlius iš krūvos ir grįžo prie mokytojo, kad galėtų perpiešti Kripto runą. Mergaitė nebuvo gera piešėja, todėl tai užtruko gana ilgai. Kaip Stevei pasirodė, kiti jau kovojo su ligomis, kiti jau ir gydėsi, o ji vis dar piešė. Na... Ir kodėl... Man reikia piešti?? piktokai galvojo Stevie. Galiausiai, po daugelio valandų kaip atrodė mergaitei, ji nupiešė runą, kuri buvo lyg ir panaši į Kripto. Tad Stevie patraukė link prakeiktąja runa padabinto akmens ir kiek sutrikusi sustojo. Tai daryti yra šiek tiek keista pagalvojo mergaitė. Ji žvilgtelėjo į profesorių Tanserį ir jai pasirodė, kad šis padrąsinamai linktelėjo galva, tad nelabai drąsiai prisilietė prie akmens, ant kurio buvo nupiešta Skaro runa. Liga užpuolė staiga ir visiškai netikėtai. Stevie pradėjo taip kosėti, kad bijojo uždusianti. Be to, netrukus prilipo tokia sloga, kad buvo sunku kvėpuoti.
Tai tikrai keista pamoka mintyse pagalvojo Stevie, pamiršusi, kad vaistą turi kišenėje.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Klara kelis kartus pasipraktikavo piešdama runą ant to paties eskizo ir kai jau nusprendė, jog yra pasiruošusi perkėlė piešinį ant plokščio akmens. Pabaigus šiek tiek palaikė rankoje, bet nieko nejuto. Niekaip negalėjo žinoti ar jai pavyko ar ne. Na kol savęs nesusargdins, tol negalės sužinoti... Mergaitė atsistojo ruošdamasi prieiti prie prakeiktosios runos, kai ten stovėjęs klastuolis sukrito ant žemės. Išsižiojusi spoksojo į jį ir vėl atsisėdo ant savo pledo. Ne, ji tikrai nesiruošia rizikuoti. Klara apsižvalgė ieškodama ko nors kas jai padėtų įsitikinti, kad gydomoji runa veikia.
Ir štai ji pastebėjo ant krūmelio, esančio netoliese, šakų Saulėje spindintį voratinklį, kurio viduryje užsiėmęs darbavosi juodas, maždaug nykščio nago dydžio voriukas. Mergaitė atsistojo ir prisiartino prie voratinklio. Voras, atrodo, visiškai nenutuokė kas jo laukia, kai Klara švelniai paėmė už vienos jo kojos ir pakėlė. Vargšelis pradėjo spurdėti, bandė išsigelbėti.
Klarai prabudo sąžinė. Jai labai pagailo voriuko, bet tikėdamasi, jog nieko jam neturėtų nutikti priėjo prie prakeiktosios runos. Vos tik ant akmens padėjo vorą šis bandė pabėgti, bet runos magija jį stipriai paveikė. Vorui nespėjus bejėgiškai sukristi Klara jį perkėlė ant savo sukurtos runos. Prikandusi lūpą ji stebėjo tikėdamasi, jog runa suveiks. Ir štai... voriukas iš lėto atsistojo, tarsi būtų vos išvengęs mirties.
Apsidžiaugusi savo sėkme mergaitė greitai grąžino vorą ant jo voratinklio. Šis netrukus atsigavo ir dabar atrodė tarsi nieko blogo nebūtų nutikę. Na, gal netyčia Klara jam koją nutraukė, bet apsimeskim, kad to nebuvo...
Varniukė, šįkart jausdamasi daug drąsesnė, grįžo prie prakeiktosios runos ir pridėjo ranką. Greitai ji pajuto kaip jos galva pradėjo skaudėti, pasidarė karšta ir bloga. Ji greitai suprato kaip turėjo jaustis tasai voriukas. Jos sąžinė tik dar labiau pradėjo ją graužti. Nedelsdama nė minutės ji išsitraukė savo gydomąją runą ir suspaudusi palaikė ją delne. Netrukus jai pradėjo darytis geriau. Karštis ir galvos skausmas praėjo ir ji vėl jautėsi kaip seniau. Davusi runą profesoriui ji grįžo prie savo pledo.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
Mergaitei dailė patikdavo, o paslaptingų bei magiškų dalykėlių piešimas kėlei jai dar didesnį malonumą. Dėl to ji tik išgirdus užduotį stryktelėjo iš laimės ir nubėgo prie profesoriaus pasiimti Kripto runos pavyzdžio su akmenėliu. Žinoma nepamiršo ir kreidos. Grįžusi atgal į savo vietą kiek pasisuko nugara nuo kitų, kadangi piešti ji mėgdavo ramybėje ir viena pati susikaupusi. Akimirką susimąsčiusi Hope pakilo kiek nuo žemės ir ištiesė ranką norėdama pasiekti krepšį. Jame ši klastuolė susirado žiobariškų daiktelių. Vienas iš jų buvo muzikai klausyti skirti ausinukai. Kaip jau galima suprasti ir įsijungė muziką per telefoną, tai leido blondinei atitrūkti. Kartu su ausinukais akiniuotė prefektė pasiėmė ir popieriaus lapą su pieštuku. Jie buvo skirti pasipraktikuoti piešti Kripto runą. Taigi su muzika ir ramybe pirmakursė pasipiešė kelis runos eskizus, kadangi bijojo sugadinti akmenį piešiant iš pirmo karto. Tačiau galiausiai nusipiešė ir ant reikiamo akmens.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Berniukas išgirdęs pamokos uždavinį ne itin apsidžiaugė. Jo džiaugsmą nuvylė mintis apie dailę. Marcelis buvo daugiau knygų graužikas, bet kartu ir tas kaip sporto komandų kapitonai – saldainiukai. Tad su menu turėjo labai mažai patirties, o ir mažiausiai jį tai domino. Tačiau ta dalis, kad bus pavyzdys jį kiek nuramino. Buvo aišku, kad kopijuoti bus galima. Tad nieko nelaukęs sugriebė reikiamas priemones, esančias prie profesoriaus  ir patraukė vykdyti užduoties. Ant lapelio pieštuku pasipiešęs Kripto runą, klastuolis jau buvo nusprendęs tęsti darbą ant akmens. Tačiau paėmęs į rankas kreidą kiek sunerimo, kadangi piešti su kreida ir pieštuku yra du skirtingi dalykai. Todėl jam nieko kito nebeliko kaip tik ant lapo, nors ir nesimatė gerai, pasipiešti reikiamą runą su kreida. Susidorojęs galiausiai su menine dalimi ir perpratęs meno subtilybęs, Marcelis dailiomis linijomis papuošė runos ženklu akmenuką. Pabaigęs darbą, juodaplaukis nusišypsojo ir pažiūrėjo iš tolo ar teisingai atliko pirmąją užduoties dalį.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Elridė atpėdino iki ežero pakrantės ir nužvelgusi visus atsisėdo kiek atokiau ant žemės. Ar ji buvo šlapia, ar ne, jai nelabai rūpėjo. Mergaitė matė plėdus, bet nenorėjo prie kažkokio žmogaus sėdi. O, visgi, žemė nors ir buvo šlapia, jos visiškai netrikdė. Jei ir sirgsiu, bent nuo kokios pamokos nusiplausiu...
Prasidėjus pamokai grifiukė gaudė kiekvieną profesoriaus judesį ir žodį, bet ne per geriausiai suprato užduotį. Ji praleido pamoką apie runas, tad jas suvokti buvo sunku. Na, o paskelbta praktika jos taip pat nepradžiugino. Save susargdinti taip stipriai ji nenorėjo. Juk vien paprasta sloga būna visiška kankynė. Dieve... Tos pamokos... Kaip visada nori mus užmušt.
Lėtai, neskubėdama, Elridė atsistojo, šiek tiek pasirąžė ir patraukė link akmenų krūvos. Grifiukė akmenis rinkosi gan ilgai. Mat vienas jai buvo nepatogus laikyti, kitas šiaip, neišvaizdus, o kai pagaliau išsirinko, mergaitė pamiršo, kad reikia kreidos. Ji grįžo į savo vietą, nors puikiai neatsiminė, kur ji, svarbiausia, kad truputėlį toliau nuo kitų, pasidėjo akmenis ir atsisėdo. Tada apsidairė, nes mąstė, ką turėtų daryti ir pamatė stalą su kreidomis ir eskizais. Siaubas, kodėl aš tai pamiršau?
Su giliu atodūsiu mergaitė atsistojo ir patraukė link staliuko. Du eskizai, nepamiršk... Ir skirtingi... Vis kartodama, ką turi pasiimti ji pagaliau priėjo prie staliuko ir, stebuklas, nieko nepamiršo. Grįždama atgal Elridė vėl pasimetė, nes turėjo susirasti akmenis, kuriuos pasidėjo ant žemės. Laimei, juos gan greit rado ir patogiai įsitaisė prie jų.
Žiūrėdama į akmenis mergaitė šiek tiek sudvejojo. Piešė ji ne per geriausiai ir niekad netobulino savo gebėjimų, tad kiek pabijojo, kad dėl tokio dalyko nei susisargdins, nei pasveiks. Nors, jai baisiau buvo, kad susisargdins ir nebepasveiks. Išvis, ji nematė esmės sargdintis, nors dar pamokos pradžioj sakė, kad jai nusispjaut šlapia žolė ir geriau susirgt, kad bent vieną pamoką praleist.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Kaylie ankstų rytą išsikrapščiusi iš lovos žingsniavo į kerėjimo pamoką, ši neatrodė labai didelė pagunda septyntakursiai, tačiau paskutiniais metais norėjo labai pasistengti.. ir nepraleisti kerėjimo pamokų. Atkeliavusi prie ežero grifė susirado laisvą pledą ir įsitaisė ten.. Žolė buvo drėgnoka, tad ten sėsti Kay nesiruošė, nes dabar sirgti ji tikrai nenorėjo, kai liko tiek nedaug iki vasaros ir tuo pačiu mokyklos baigimo..
Rudaplaukė stengėsi nepraklausyti nei vieno profesoriaus žodžio, nes tą kart kai neišgirdo baigėsi iš ties blogai.. tačiau tada buvo ne kerėjimas, o čia yra pakankamai svarbi pamoka.. Išklausiusi viską, ką pasakė  profesorius Kay prarado nuovoką, jai atrodė, kad ji sapnuoja, kas gali norėti susargdinti save, o paskui išgydyti, o kas dar "smagiau" gali nepavykti.. be to piešti juk man ne kaip sekasi, - šiek tiek supanikavo grifė, tačiau greit atsigavo.. Man viskas pavyks. 
Kay nieko nelaukusi atsistojo ir ėjo link akmenų krūvos, akmenys ten jau buvo pragraibstyti, tačiau susirasti sau tinkamą nebuvo taip sunku, paėmusi gražu akmenį, kuris buvo patrauklus akiai ir gana patogus, ji nutipeno iki stalo, kur buvo sudėti eskizai ir kreida, pasiėmusi viską grifė nužingsniavo prie savo pledo, ten pritūpė ir pradėjo piešti runą.. tai neatrodė taip sunku, kai buvo galima naudotis eskizu. 
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Mergaitė sėkmigai nupiešusi savo runą apsidžiaugė ir kiek strygtelėjus nukulniavo prie pavojingiausios (jos akimis) runos. Eidama link jos kiek jautė nerimą, kadangi vis mąstė, ką reikės daryti. Ji visiškai nenorėjo susirgti. O jeigu nepasveiksiu?, - nurijo seilę blondinukė. Ją ramino tik tai, kad visai netoli yra ir profesorius, kuris (bent ji taip manė ir tikėjosi) visada galės padėti. Taigi prisiartinus prie Skaro runos, blondinė kiek sustojo ir apsižvalgė. Ji kelias minutes pastebėjo, kaip užduotį atlikinėja kiti jos draugai ir bičiuliai. Pamačius, kad viskas vyksta gana sklandžiai pirmakursė kiek nurimo ir pažvelgė į pavojingąją/pražūtingąją runą.
- Gerai, mieloji, - pasikalbėti nusprendė su runa blondinė, - padraugausim, hm?
Taigi klastūnyno koledžo prefektė atsiraitojo savo rankovę ir priglaudė prie runos savo ranką. Iš pradžių ji nieko nejautė.
- Veik, po galais, veik , - vis burbėjo prefektė. Ir galiausiai pajuto kaip apsunko galva. Skausmas buvo kiek slegiantis ir rakinantis prie žemės. Po akimirkos pajuto ir sopūlį ties nugara. Karščiavimas - iš karto suprato klastuolė ir prisėdo ant žemės. Ji norėjo, kad ją pradėtų kiek migdyti, o skruostai kuo labiau degti. Kažkaip gi reikia įsitikinti, kad tai tikrai veikia. Po kelių akimirkų, taip ir atsitiko. Klastuolė jau net negalėjo išsivaizduoti ar galima jaustis baisiau, todėl nieko nelaukusi greitai prie savo apnuoginto kūno odos prilietė nupieštąją runą. Ji dar vis neveikė. Hope buvo susimąsčiusi ką daryti, kadangi buvo girdėjusi, kad nuo karščiavimo galima ir mirti todėl jau norėjo kviesti profesorių. Tačiau tik pakėlus ranką ji aprimo, kadangi ta karščio banda ir kaulų laužymas, kuris buvo užkariavęs visą jos kūna pamažu pradėjo slinkti.
- Man pavyko! - net riktelėjo iš laimės klastuolė ir pradėjo džiaugtis pavykusia praktika. Pajutusi, kad jaučiasi jau daug daug geriau, o gal jau buvo ir pasveikusi, pirmakursė atsistojo ir nunešė nupieštąją runą profesoriui ant stalo. Ir vėliau grįžo į savo pačios ankstesnią vietą susidėti daiktų ir laukti praktikos užduoties pabaigos.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Trečioji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Taigi įvykdęs pirmąją pamokos užduotį, klastuolis pakilo ir patraukė link Skaro runos. Klastuolis norėjo, kad ši praktika pasibaigtų kuo greičiau ir berniukas galėtų bėgti į pilies/mokykos kiemą pasidžiaugti jau atėjusiu pavasariu. Nors, žinoma, kiek to pavasariško džiaugsmo ir bebuvo. Vis dėlto egzaminai buvo jau čia pat, tad reikėjo susikaupti bei aplankyti bent kelis kartus Hogvartso biblioteką "pasikrauti" žinių. Su tokiomis galvoje besisukančiomis mintimis, Marcelis pasiekė ir didžiąją Skaro runą. Na, ji pati iš savęs nebuvo labai didelė, tik kiek didesnė nei jo pieštoji. Greitai prisilietęs prie šios runos, jis pajuto, kad iš nosies pradėjo bėgti kraujas.
- Nejuokinga, - pavartė akis berniukas. Tačiau susitvarkė su nosimi pats. Pirmakursis buvo jau susidūręs kelis kartus su panašiomis situacijomis, todėl neketino pasikliauti savo piešta runa. O gal labiau suveikė inercija ir refleksas, kad laikas susidoroti su krauju iš nosies. Bet tik susidorojęs su tuo, Marcel pajuto skausmą pilvo srityje.
- Tik ne pykinimas, prašau, - kiek išsigando berniukas, kadangi jam visiškai tai nepatiko. Jam iš vis niekada nepatiko pilvo skausmai, o tuo labiau pykinimas. Todėl nieko nelaukęs prisilietė pieštąją runą ir laukė, kol praeis skausmai. Šie ir praėjo.
- Ačiū dievui, - kiek lengviau atsiduso klastuolis ir grįžo į savo vietą laukdamas praktikos pabaigos.
- Ačiū dievui, nereikėjo to pakęsti ilgiau, - dar kartą atsiduso berniukas prisėsdamas ant žemės.