0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
-Manau, tiks,-šyptelėjęs Suzu paėmė iš mergaitės knygą ir patraukė link darbo vietos skaitydamas receptą, o jei tiksliau, tik reikalingus ingredientus.
Citata
Ingredientai
2 stiklinės pieno
1 stiklinė miltų
200 gramų rikotos
2 vienetai kiaušinių
7/10 stiklinės cukraus
70 gramų sviesto (kambario temperatūros)
1 šaukštelis citrinos žievelės (smulkiai tarkuotos)
1 šaukštelis vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)
1 žiupsnelis druskos
Hm... O kaip turėtų atrodyti tos septynios dešimtosios cukraus? Kiek čia turėtų būti... Svarstydamas apie tai berniukas padėjo knygą ant stalo ir nubėgo susirinkti visų reikalingų ingredientų. Hm... Cukrus... Kiaušiniai... O kur čia vanilės ekstraktas? Nežinodamas, kaip kai kurie ingredientai atrodo grifiukas kiek pasimetė, jam teko perskaityti ne vieno buteliuko pavadinimą, kad surastų tą vanilės ekstraktą. O jis buvo mažame rudame buteliuke, kvapas ėjo gana stiprus, bet jam jis neįtiko.
Pagaliau atnešęs visus reikalingus ingredientus į darbo vietą vaikis dar kartą šyptelėjo draugei. Jis galėjo puikiai gaminti ir tokį patiekalą sugebėtų ir pats pasidaryti, bet nusprendė nieko neatskleisti, nes, jo manymu, gaminimas vaikinui nėra vyriška.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė lėtai įžengė į klasę ir apsidairė. Žmonių buvo jau gan daug, tačiau pamoka dar neprasidėjo. Aišku, ji atkreipė dėmesį į šiokius tokius pakeitimus, tačiau merginai jie nebuvo įdomus. Apsidairiusi aplink klasę grifiukė patraukė prie tos pilkos masės, tačiau jau ryte buvo nusprendusi, nesvarbu, kad ir koks darbas bus, ji dirbs viena.
Profesorius išdėstė praktiką, o Elridė nebuvo labai laiminga nuo jos. Juk jei niekas nepavyksta Nuodų ir Vaistų pamokoje, tai kaip gali pasisekti tokioje? Kur reikia kažką gaminti. Nors... Tas gaminimas jai praverstų, tad mergaitė pamanė, kad gavus šalį turi išsirinkti lengviausią receptą, kad tikrai sugebėtų tai pagaminti ir dar kitur panaudoti. Eh... Atsiprašau, profesoriau, jei po šios pamokos klasės nebeliks...
Dar truputį pastoviniavusi grifiukė patraukė link profesorio stalo pasiimti tą nelemtą lapelį. Nė nežvilgtelėjusi į jį, mergaitė lėtai patraukė link knygų. Greičiau pradėsi, greičiau pabaigsi, o pabaigti ji norėjo labai greitai. Nors, aišku, tokioje pamokoje, kur reikia kažką pagaminti, vargu, ar įmanoma pagreitinti. Na, galima greičiau pjaustyti visus ingredientus, bet kepimo tikrai nepagreitinsi...

*

Nihal Eris

Nihal iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad čia turėtu būti visai skanu ir lengva, tačiau paskaičius detaliau tikrai, ne. Ką dabar reiks daryti? Kad aš čia ką nors suprasčiau, pasiėmusi knygą, skaitė paruošimo būdą:
Citata
   PARUOŠIMO BŪDAS:

1.   Orkaitę įkaitiname iki 180 C.
Gerai, orkaitė įjungta, gal  nieko nesusprogdinsiu - dar kart pažvelgus į orkaitę pamįslijo mergina, laukdama kol vaikinas atneš ko reikia. Toliau:
Citata
2.   Viename dubenyje išsukame sviestą ir cukrų elektriniu plakikliu (plakame ~3 min), tada vieną po kito įmušame kiaušinius ir įmaišome vanilės ekstraktą bei druską. Į tešlą sudedame rikotos sūrį ir gerai išplakame. Supilame pieną, išmaišome.
Paėmusi sviesto 70 gramų jį paprasčiausiai įmėtė į dubenį, cukraus 7/10 stiklinės, kas čia dabar? na sakykim nepilna stiklinė.
- Žinai, dėl cukraus nesu tikra, nes 7/10 stiklinės, aš nelabai čia suprantu, tad jei bus labai saldu, manau nenumirsim, - šyptelėjo mergina pildama cukraus į stiklinę ir vėliau į dubenį, paėmusi plakiklį sunkiai gaudėsi kaip juo naudotis, tačiau kažką pamigė ir jis pradėjo suktis. Na laiko tikrai nestebėsiu. Pamačiusi, kad nebėra jokių gabaliukų sviesto, ji į dubenį sumetė rikotos sūrį, o vėliau supilė ir pieno 2 stiklines ir vėl ėmė plakti. Bus gerai.
Citata
3.   Į tešlą pamažu įsijojame miltus ir maišome, kol nelieka gumulėlių. Pabaigoje įmaišome citrinos žievelę.
Įsijojame miltus, ką tai reiškia? Tiesiog pilk Nihal ir mažiau čia skaityk.. - pildama miltų stiklinę į dubenį mįslijo mergina.. Na liko citrinos žievelės, tarkuoti? Kas čia per nesamonė.. Paėmusi keista daiktą, turbūt tarką, pradėjo tarkuoti, smulkina, reiškia šis aparatas, - šyptelėjo Nihal.
- Na gal dabar jau tu pabaik ten kas liko? - žvilgtelėjusi Suzu į akis tarė mėlynplaukė. Ech.. kokios jos gražios.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
  Berniukas paėmė batoną, šlapenkę ir sviesto. Jis papjovė dešrą grubiais gabalais, po to patepė sviestą ant batono ir tada ant viršaus padėjo dešros gabaliukus. Iš viso, berniukui išėjo keturi sumuštiniai. Sueis, užteks. Taip Jupiteris pagamino savo firminį patiekalą "kai tingi daryti valgyti, prancūziški sumuštiniai".
  Diavalis priėjo su savais sumuštiniais prie profesoriaus ir parodė savąjį darbą. Pažiūrėjo tokiu žvilgsniu kaip 'kur mano taškai?' ir nusisuko, grįžo atgal prie savo darbo vietos. Greitai pats tuos sumuštinius suvalgė, su nieko nepasidalino ir nuplovė po savęs indus, kuriuos naudojo - peilį ir lėkštę.
  Pabaigęs savąjį darbą, Olivier dvynis atgal grįžo prie savosios veiklos kurią darė prieš gaminant sumuštinius. Klastuolis tyliai šnabždėjo Marsui ir Klarai "porelė", bandydamas taip juos paerzinti. O ką dar jam veikti?

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Klara piktai pažvelgė į Marso dvynį ir jau žadėjo ir jį kiaušiniais apmėtyti, kai prie jų priėjęs profesorius sustabdė visą tą beprotybę. Ir dar pagrasino ją nubausiąs! O ji juk nieko nepadarė! Čia tie dvyniai kurie viską pradėjo pirmi. Pasibaisėjusi Klara išsižiojo norėdama prieštarauti, bet profesorius net nežadėdamas nieko klausytis apsisuko ir nužingsniavo tolyn. Pasipiktinusi ir panosėj keikdama tuos dvynius Klara bandė išpurtyti iš savo plaukų miltus, bet tai visiškai nėra lengva! Mergaitė jau buvo įsitikinusi, kad teks gyventi su miltais visą savaitę. O jos uniforma visiškai sugadinta. Reikės iš kažkur išgauti naują, mat labai abejojo ar pavyks viską išplauti.
Klara atsisuko į savo bulves, o šios jau buvo bjauriai parudavusios. Sudegė.
Vėl piktai keikdama dvynius visaip kaip įmanoma Klara subėrė visas bulves į lėkštę ir žadėjo jau užsiimti su kiaušiniene kai suprato, jog kiaušinius sukūlė į Marso galvą. Sugriežusi dantis mergaitė paėmė kempinę ir ją sušlapinusi ėmėsi valyti savo darbo vietą, kuri beje buvo miltais apibarstyta.
-Galėtum bent jau sutvarkyti ką pridirbai!-piktai suriko berniukams ir rankomis parodė į miltus išbarstytus ant grindų. Vietoj to, kad nustoti kariauti Marso dvynys tik sušnabždėjo pasityčiodamas. Tai buvo paskutinis lašas Klaros kantrybėje, o ji ir taip jau virė iš pykčio Žengtelėjusi prie Jupiterio išgręžė kempinę ant jo. Profesorius juk kalbėjo tik apie maistą.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
-Aha, pats nežinau kiek čia turėtų būti...-patraukęs pečiais vaikinukas stebėjo, kaip darbuojasi drauge. Pala... O kodėl aš nieko nedarau? Susizgribęs vaikis greit peržvelgė receptą ir visą kitą, kas buvo knygoje.
Citata
4.Kepimo indą ištepame sviestu. Tešlą supilame į kepimo indą, išlyginame paviršių ir kepame įkaitintoje orkaitėje ~40 min. Ar apkepas iškepęs patikriname mediniu dantų krapštuku – jei ištraukus iš apkepo krapštukas švarus, tuomet apkepas iškepęs, jei ne – kepkite šiek tiek ilgiau. Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės ir paliekame pravėsti.
O jetus kaip čia sunku... Atsisukęs į Nihal šyptelėjo jai ir pamatė, kad ji jau priėjo prie to punkto, kurį jis tik ką perskaitė.
-A... Taip, jau ruošiausi prie to,-atsakęs vaikis puolė prie darbų. Susirado apvalų indą ir įmetė į jį sviestą, bet, kaip ištepti nelabai suprato. Hm... Kiek supirštais patrynęs Suzu negalėjo suvokti, kaip ištepti tą indą sviestų, kai sviestas toks. Tada jis sumąstė, kad pakaitinus sviestą viskas palengvės, bet tada kilo klausimas, kaip tą padaryti. Jis nužvelgė visus aparatus ir dar krūva indų šalia. Aš tiesiog genijus! Vaikis padėjo ant ugnies puodą, metalinį, ir į jį įdėjo sviesto. Tada pradėjo knaisiotis ir atrado plastikinį šepetuką. Hu, tiesiog puikiai tiks... Praėjo nedaug laiko, o sviestas buvo išsilydęs. Apsidžiaugęs jis paėmė puodą, su pirštinėm, aišku, nebuvo toks kvailas imti įkaitusį daiktą su rankomis, ir su šepetuku ištepė visą indą.
-Jetus, kaip čia viskas komplikuota man....-garsiai pagalvojęs grifiukas vėl žvilgtelėjo į receptą.-Tešla, tai čia?-norėdamas pasitikslinti paklausė vaikinukas. Bet atsakymo net negavęs supylė į indą. Vaikis šiek tiek palygino viršų ir įdėjo į orkaitę.
-Keturiasdešimt minučių... O ką per tą laiką daryti?
kuso kurae

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
  Iki pamokos pabaigos dar buvo daug laiko. Visgi, Olivier jaunesnis dvynys padarė savo "praktinį darbą" pagaminęs sumuštinius. Todėl karts nuo karto erzindavo savo brolį ir kaštoninių plaukų savininkę - porele. Jis rodydavo širdeles, pašiepdavo ir galų galiausiai jiems atvirai tai sakydavo.
  Bet nesitikėjo, kad po profesoriaus žodžių, dar kažkas sugebės atkeršyti Jupiteriui. Kai mažoji rusė išgręžė kempinę ant klastuolio, šis išpūtė akis ir vos neišsižiojo. Karas tai karas. Berniukas paėmęs įvairius skudurus pradėjo mėtyti ant jos. Jis vos laikėsi, kad neimti maisto produktų, juk profesorius minėjo neliesti produktų.
 - Oj, atsiprašau, išdaviau jūsų paslaptį! - Sušaukė mergaitei, o tada nusivalė tą purviną vandenį nuo savęs su skuduru, kurį be abejo, irgi numetė Klaros pusėn. Pabaigai, Klastūnyno globotinis išsiviepė ir parodė liežuvį jai.

*

Nihal Eris

Nihal maišė tešlą, kol vaikinukas kepimo indą ištepė sviestu. Na taip, gandai yra gandai, tikrai vaikinams ne prie puodų sėdėti, - pažvelgus į Suzu šyptelėjo mėlynplaukė. Tačiau ir ne man.. Nihal stebėjo, kaip grifas ten darbuojasi, nes kai ji darbavosi buvo klaiku, o šis vaikinukas buvo ne iš kelmo spirtas, padarė viską, kaip pridera.
- Taip, taip tikrai komplikuota ir ne tik tau, - šypsojosi Nihal ir žiūrėjo, kaip vaikinas tepa sviesta su šepetėliu. Na ir keisti tie žiobarai.. ko dar prisimanis? Vaikinui beimant tešlą grifė tik palinksėjo galva, kad čia ji, tačiau vaikinas nė nežvilgtelėjo, tačiau susiprato pats, o  trečiakursė net nepastebėjo, kaip greit susitvarkė pirmakursis ir apkepas jau atsidūrė orkaitėje.
- Keturiasdešimt penkias minutes? Turbūt teks stovėt ir laukti kol iškeps, nes kitaip, - mesdama plaukų sruogelę atgal veptelėjo Nihal.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Morisui pasiūlius padaryti gyvatę, na ne tiesiai šviesiai pasiūlius Lukas sutiko:
 -Galim ką nors su gyvate daryti... -klastuolis ėmė svarstyti ką čia padarius. Minčių nėra, bet pasiūlymas yra bent tiek gerai - taip begalvojant vaikinas prisiminė burtažodį kurį buvo perskaitęs Uždraustajame bibliotekos skyriuje kai slapta ten lankėsi. -Sugalvojau, galime panaudoti Bantarna burtažodį kuris maistą pavers gyvate, o, kad maistas neišsipurvintų panaudosime Retarpo burtažodį. Gerai?
Lukas paimė Graikišką Frape kavą, lazaniją, ,,tinginį" ir picą. Lazanijos, picos ir ,,tinginio paimė trečdalį, o kavą visą, nes nei Lukas, nei Morisas kavos dar negėrė.
 -Bantarna, -ištarė klastuolis ir maistas ėmė virsti gyvate. ,,Tinginys" kadangi jo buvo daugiausia buvo gyvatės kūnų, picos gabaliukai  akys, o likę užsidėjo ant nugaros, lazanija gyvatės liežuviu, o stiklinė kiek suprato vaikinas pele ar kitokiu gyvačių valgomu gyvūnu. Nors gyvatė ir atrodė keistai, bet bent buvo panaši į gyvatę. Tada, kad gyvatė išlipusi iš lėkštės neišsipurvintų klastuolis panaudojo kitą burtažodį:
-Retarpo, -gyvatė tapo atspari nešvarumams.
Lukas nukreipė su lazdele gyvatę link profesoriaus stalo. Jei norės profesorius išsiaiškins kas padarė tą maistą. O jei nenorės tai tegul nenori Pirmiausia paragavo lazanijos kuri buvo labai skani. Gal net skanesnė negu vaiknamio kur maistu tikrai negalėjai skųstis.
 -Skanu, tikrai labai skanu, -pagyrė Moriso gaminį klastuolis. Tada paimė gabalėlį ,,tinginio" kuris buvo toks kaip ir visi:
 -Na nėra koks išskirtinis, bet tikrai ne neskanus.
Tada Lukas pasiėmė gabalėlį picos ir atsilaužęs kamuoliuką suvalgė. Šiek tiek per daug sūrio, bet šiaip viskas gerai - kritikavo save mintyse klastuolis.
 -Tau neatrodo,- pradėjo klausimą vaikinas kai Morisas pasiėmė picos gabalėlį. -kad per daug sūrio įdėta?
Išragavęs visus patiekalus Lukas ėmė baiginėti picą, o tada ėmė valgyti savo ,,tinginio" dalį. Taip bevalgant nuskambėjo skambutis, tad Lukas greitai sutvarkė stalą ir atsisveikinęs su profesoriumi išlėkė iš kabineto, su maišeliu kuriame buvo maistas rankoje.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Lukui pasiūlius panaudoti burtažodį paverčiantį daiktus gyvatę Morisas iš karto sutiko:
 -Gerai. Puiki mintis, -pagyrė klastuolis Luką.
Lukui ištarus burtažodžius maistas virto keistą gyvatę. Kūnas buvo iš ,,tinginio" kuris visai netiko, nes buvo plokščias. Akys picos kamuoliukai, liežuvis lazanija, kava tapo pele, pala, pala pala -nutraukė savo gyvatės apžiūrėjimą Morisas pelė yra puodelis kavos? Kažkaip čia keistai, bet burtai yra burtai. Taip, kad nieko nepadarysi, tą pelę vaikėsi gyvatė, likę kamuoliukai išsidėliojo ant kūno. Čia reikia daug fantazijos norint įsivaizduoti, kad čia yra gyvatė, o ne koks neatrastas gyvūnas. Įdomu ar profesorius jos tiek turės. Lukui pasiuntus gyvatę link profesoriaus stalo vaikinas ėmė stebėti, profesoriaus reakciją. Jos nesulaukęs, nes Lukas jau ėmė valgyriy Morisas prisijungė prie jo ir irgi ėmė valgyti maistą. Pirmiausia paimė picą ir atsikando gabalėlį jos.
 -Skanu,- lėtai kramtydamas pagyrė klastuolis. Išgirdęs Luko klausimą suskubo į jį atsakyti. -Na nežinau, nesu picų fanas tad ir sūrio man nei per daug, nei per mažai.
Vaikinas ėmė valgyti lazaniją. Šiek tiek per minkšta sakyčiau, bet kai kritikiuoji save ar savo pagamintus patiekalus gali būti ir neteisus. Morisui suvalgius pusę lezanijos nuskambėjo skambutis. Tad išsitraukęs dvi medines dėžutes susidėjo į jas maistą, tada atsisveikino su profesoriumi ir išėjo iš kabineto.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Atsidusęs berniukas apsidairė ir paėmė medinę lentutę. Juk reiks ant kažko padėti... Tada sužiūrėjo, kad būtų lėkštutės ir kiti reikalingi dalykai.
-O gal mums braškių pasiimti? Skaniau būtų...-žvilgtelėjęs kaip kepa jų gaminys Suzu patraukė paimti bent porą braškių. Galėtų čia kokia grietinėlė būt, nes jos gamint juk nemokam... Laiko dar buvo labai daug, o ką daryti, jis nežinojo, tad tiesiog atsisėdo ant žemės ir stebėjo, kaip po truputį kyla jų apkepas. Jam tai iš tikrųjų buvo įdomu, o ir gaminti visai šaunu, bet turbūt jam namuose niekas neleistų eiti į virtuvę, mat elfai viską atlieka, o jis dar sudegins... Aišku, vaikis lengvai galėjo kažką sudeginti, ar sugadinti, bet jis norėjo išmokti.
Praėjo dar kiek laiko, Suzu jau atsibodo taip sėdėti, jis snūduriavo, kai susizgribo, kad nežinia, kiek laiko praėjo.
-Ė, gal jau viskas?-žvilgtelėjęs melynplaukės pusėn ir nusišypsojęs jai paklausė šis. Na, jo manymu, buvo laikas, bet nežinia, kaip jam sekasi tą laiką skaičiuoti, tad vaikis laukė draugės reakcijos ir tikėjosi, kad ji viską sutvarkys. O kaip kitaip? Aišku, kad jam reikia visą darbą suversti kitiems, juk jis virtuvei netinka, kaip jam pasakė mama.
kuso kurae

*

Nihal Eris

Nihal stovėjo lyg stulpas ir retkarčiais pažiūrėdavo, kaip laikosi jų kepamas apkepas. Jis po truputį kilo, tad mėlynplaukė nesuprato ar tai gerai ar tai nelabai gerai, tačiau prisimindavo, kai jos namuose tie maži padarėliai gamindavo maistą, kai kurie pyragai ar tortai irgi panašiai išsipūsdavo. Todėl per daug nepergyveno. Grifė viena akimi stebėjo Suzu, kuris paėmė medinę lentutę ir viską sužiūrėjo.. Jis išties puikus šefas būtų..
- O kodėl gi ne? - šyptelėjo mergina vaikinui, kai šis ėjo paimti keletos braškių.. o paskui prisėdo ant žemės ir prisnūdo, ir tikrai ne trumpam, o palyginus ilgam.. Kai jis nubudo jau buvo laikas iš orkaitės imti apkepą, tačiau, kaip kai šis toks karštas? Buvo negalima prie jo prisiliesti, tačiau netoliese mergina pamatė storą pirštinę.. Ją paėmusi ji užsidėjo ją ant rankos ir padėjo apkepą ant medinės lentutės, kurią parūpino pirmakursis.
- Na manau jau galėsim ragauti - žvilgtelėjo į Suzų ir ėmėsi darbo.. Pasiimusi peilį ir dvi lėkštutes, ji atpjovė po gabalėlį apkepo ir įdėjo į lėkštes, tuomet uždėjo braškių ir padavė lėkštę grifui.
- Skanaus, - šyptelėjo Nihal.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Žiobarotyra buvo vienas tų dalykų, kuriame Klarė jautėsi savame kailyje. Nors buvo puskraujė, žaliaakės namuose magija nebuvo laukiamiausias svečias.
Niūniuodama nepažįstamą melodiją, įstrigusią galvoje nuo vakar dienos vakaro, pasiekė žiobarotyros kabinetą. Užėjusi pasisveikino su profesoriumi. Dauguma mokinių jau buvo susirinkę, tad negaišdama laiko prisijungė prie jų.
Gaminimas nebuvo mėgstamiausias žiobariškas užsiėmimas. Jau geriau pasilikusi po pamokos išplautų visus indus. Gal taip galėčiau užsidirbti papildomų taškų? Nepaisydama nenoro suktis virtuvėje priėjo prie profesoriaus stalo ir nusičiupo lapelį. Ispanija.
Ištraukta šalis nudžiugino, mat žaliaakė žiobarų mokykloje spėjo pasimokyti ispanų kalbos. Ir kiek pažinojo ispanišką skonį. Daug žuvies, mėsos. Ir svarbiausia daug saldumynų. Jau žinojo, kad receptų knygose ieškos būtent saldumynų skyriaus. Kam gaminti ką paprasto, kai gali pasilepinti?
Pasiėmusi didelę, storą raudoną receptų knygą, pradėjo versti puslapius, ieškodama kažko įdomaus, neįprasto skonio ir gana lengvai paruošiamo.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Mergaitei žvilgtelėjus į lapelį pasigirdo panašus garsas į urzgimą, tik šiek tiek tylesnis.
Citata
Prancūzija
Tikėjausi kažko ypatingesnio... Ką gi. Nužvelgusi receptų knygas Elridė pasiėmė jai reikalingą knygą ir atsisėdusi ant žemės ėmė ją vartyti. Grifė, aišku, galėjo pasiimti bet kokį receptą, bet jai reikėjo kažko įdomaus ir lengvo, kad būtų skanu ir jos jėgoms pagaminti, kadangi tai buvo ne jai. Paauglė pravertė pusę knygos, kai pagaliau rado kažką, ką galėtų valgyti su mielu noru. Skrebučiai su šokoladiniu kremu ir bananais... Skamba puikiai... M... Jei paeis niammmm...
Atsistojusi, toliau tyrinėdama receptą, patraukė susirinkti reikiamų ingredientų.
Citata
4 riekės šviesios forminės duonos
-Yra... -tyliai burbtelėjusi ji toliau skaitė ir rinkosi.
Citata
1 vienetas bananų
4 šaukštai šokoladinio lazdyno riešutų kremo
100 mililitrų pieno
1 kiaušinis
50 gramų sviesto
-Kodėl jų tiek daug...- savęs klausdama niurzga nužvelgė šokoladinį kremą, kadangi riešutų nemėgo, tačiau numojusi ranka apžiūrėjo darbo vietą, o tada vėl žvilgtelėjo į receptą. Dirbti su žiobariškais indais mergiotė mokėjo, kadangi padėdavo savo močiutei, tačiau ji visados sakydavo, kad šefė El nebus, kadangi niekad negalėjo susikaupti, bet ką padarysi. Po kiek laiko mergaitė nebebuvo leidžiama į virtuvę, nes sudegino močiutės mėgstamą puodą, o kaip tai padarė ir pati paauglė nesupranta, tad apie gaminimą ji ničnieko nenusimanė.
Nusiplovusi rankas Blatapūkė apsidairė, ar nėra pirštinių, mat jai taip šauniau ir įdomiau, o dar ir rankų nesusiteps, bet nieko nepastebėjusi patraukė pečiais ir ėmėsi darbo.
Citata
1. Platesniame dubenėlyje išplakti kiaušinį su pienu
Apsižvalgiusi Elridė čiupo dubenį, kuris, regis, tiko nurodymams ir pasidėjo šalia kiaušinį su pienu. Pala, o kur daugiau nurodymų? Kaip įmušti? Nužvelgusi kiaušinį ir netoliese esantį peilį mergaitė sudvejojo. Ji matė, kaip tai darė jos močiutė, bet juk nebuvo ji, neįsivaizdavo, kaip tai turėtų teisingai padaryti. Grifiukė jau norėjo mesti visą kiaušinį į indą ir įpilti pieno, bet sudvejojo, kadangi turės pati viską suvalgyti, ką prigamins. Kodėl tai taip komplikuota!? Piktai žiūrėdama į tą nelemtą kiaušinį pasičiupo peilį ir skėlė su juo per lukštą. Gerai, kad viską laikė virš dubenio, nes kitaip turinys atsidurtų ant žemės, ar kur kitur. O lukštą kur dėti? Žiūrėdama į kiaušinio lukštą mergaitė tiesiog numetė jį į šalį, tikėdamasi, kad jo nereikės. Taip taip, ji jį numetė ant žemės nežiūrėdama, ar pašiukšlino, ar ne. Tada supylė pieną į dubenį ir pasiėmė keistą daiktą, kurio pavadinimo nežinojo, bet suvokė, kad būtent su juo reikia viską suplakti. Jie tikrai komplikuotus dalykus turi... Ėmus plakti mergaitės indas iškart pašoko, ji laiku susivokė, kad turi prilaikyti jį, nes kitaip indo turinys būtų visur išsitaškęs, o mergiotė liktų pikta ir nebenorėtų dirbti. Plakti jai nepatiko, kadangi turėjo laikyti tą dubenį, o dar koks garsas... Žaliaakė užsižiūrėjo kažkur į tolį, bet nieko nepamačiusi prisiminė, kad turi dirbti.
Nužvelgusi dubenyje esantį tūrinį nusprendė, kad jau užteks ir išjungė tą keistą aparatą. Taip... Kas toliau? Savęs klausdama Elridė vėl žvilgtelėjo į receptą.
Citata
2. Kiekvienos riekelės vieną pusę aptepti šokoladiniu kremu. Ant dviejų riekelių dėti pjaustyto banano ir užvožti kita duonos riekele (kremu ištepta puse į vidų). Šiek tiek paspausti.
Perskaičiusi, kas buvo parašytą recepte grifiukė nusipurtė. Ji nesuprato, kas ten parašyta, tad nusprendė, kad reikia daryti paeiliui. Taip... Riekelių vieną pusę ištepti šokoladu... Paauglė paėmė indelį, kuris priminė stiklainį, tik buvo plastikinis ir šiek tiek keistos formos, ir keturias riekes šviesios duonos. Mergaitė atidarė indelį, kuriame buvo šokoladas, ir apžvelgė turimas riekes. Aš tepti pirštais nenoriu... O kaip kitaip čia? Kelis kartus sumirksėjusi Elridė apvertė indelį ir palaikė virš duonos riekės, bet deja, niekas iš to indelio nenorėjo iškristi. Iš pradžių ji nesuprato, galvojo, kad tai kažkokia magija, bet juk žiobarai tokios neturi... Tada pamatė, kad dangčio nuimti neužteko ir ten buvo dar kažkoks peršviečiamas dalykas. Gudrūs žiobarai... Per daug gudrūs... Nesuprantu! Juk aš iš žiobarų šeimos, kaip to nežinau... Suniurusi, kad tiek mažai žino ji čiupo pasitaikiusį įrankį, peilį, ir įbedė į indelyje esančią rudą masę.
-Ooo...-patenkinta, kad visai gerą daiktą pasiėmė ištraukė peilį ir tai, kas prilipo prie jo užtepė ant duonos riekės, tą patį pakartojo ir su likusiomis. Apsidžiaugusi, kad jai patiko mergaitė vėl nužvelgė, ką turėtų daryti toliau. Pjaustyto banano... O aš jį pasiemiau? Ieškodama reikalingo vaisiaus žaliaakė pamatė jį šiek tiek toliau. Elridė žiūrėjo į bananą ir nesuvokė, kaip jį turėtų supjaustyti.
-Ne nu... Šita knygą bevertė...-piktai burzdėdama paauglė nulupė bananą ir supjaustė kaip jai papuolė su žodžiu „sueis“. Mergaitė sudėjo bananus ant dviejų riekelių ir, kaip buvo parašyta, užvožė kitas dvi ant jų, bet spausti tingėjo, o kam?

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Saldumynų skyrius knygoje buvo gana nedidelis. Palyginus su visais mėsiškais patiekalais ir bent penkiasdešimt vienos žuvies rūšies paruošimo būdų. Tačiau galėjai rasti visko, nuo paprastų sausainių, panašius galėjai rasti beveik kiekvienoje receptų knygoje, iki tortų, kuriems reikėjo viso puslapio ingredientų ir bent pusdienio pasiruošimo.
Galiausiai Klarė išsirinko labai įdomius pyragėlius. Ispanams tai buvo tradicinis Kalėdų stalo saldėsis. Tačiau receptas neatrodė sudėtingas, o ir magiškos metų šventės skanumynai priminė atostogas namuose, kur Klarė nešventė Kalėdų jau dvejus metus.
Dar kartą peržvelgusi ingredientų sąrašą susiruošė ko reikės:
Citata
Pyragėliai mantecados:

150 gramų persijotų aukščiausios rūšies kvietinių miltų
75 gramai kiaulės taukų
75 gramai smulkaus balto cukraus

pasirinktinai

kakaviniams:
1 valgomasis šaukštas kakavos miltelių
citrininiams:
1 tarkuota citrinos žievelė
1/2 valgomojo šaukšto citrinos sulčių
su cinamonu:
1 valgomasis šaukštas cinamono
Šeštakursė norėjo išbandyti visus pasirenkamus priedus, tad nutarė, jog paruoštus tešlą ją padalins į tris dalis ir paruoš trijų skonių pyragėlių.
Citata
Pirmas žingsnis: Miltus paskleisti ant aliuminio folija padengtos skardos, kaitinti orkaitėje šimto laipsnių temperatūroje, kol įgaus rusvą atspalvį.
Pamatavusi miltus, strazdanė atsargiai pirštais juos paskleidė po jau folija užklotą skardą, blizgantis popierius šiek tiek akino, tačiau greit padengtas miltais virto visai maloniu reginiu. Norėjosi miltus formuoti, tarsi smėlį paplūdimyje, tačiau turėjo spėti per pamokos laiką iškepti pyragėlius, todėl nustačiusi temperatūrą pašovė miltus į orkaitę.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar