1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Iš vienos pusės, ši diena nebuvo niekuo kitokia negu kitos. Nebuvo nei kokia nors ypatinga šventė, nebuvo nei kokia nors ypatinga proga visiems rinktis ir pagerbti kokį nors iškilų žmogų. Tačiau iš kitos pusės, ši diena buvo ypatinga Marceliui. Atrodo, dar visai neseniai, jis tebuvo berniokas, kuris sukosi tarp Hogvartso mokyklos suolų, vartė knygas ir kentėjo stresą prieš kiekvieną egzaminą. O štai būtent šią dieną, jis pabudo gana anksti, staigiai apsiruošė ir susirinkęs visas reikiamas priemones greitai kulniavo kolidoriais į klasę kaip mokytojas.
Iš tiesų... Kiek kitokia diena, - Marcelio galvoje susisuko mintis, bet greitai pabėgo.
Šiandien Marcelis nejautė nai baimės, nei jaudulio. Nejautė ir kažkokio didelio pasitikėjimo savimi. Jis buvo įsitikinęs, kad viskas bus taip, kaip bus ir nėra čia ko galvoti įvairių scenarijų, kas būtų jeigu būtų. Taigi, taip kaip ir anksčiau, taip ir dabar jis kiek stabtelėjo priėjęs, dabar jau savo kabinetą. Reikės ateityje kiek įdomesnių durų, - pamanė jis ir atrakinęs duris užėjo į kabinetą. Šis buvo kiek apdulkėjęs ir vienišas. Tačiau šią akimirką juodaplaukis nusprendė neskirti didelio dėmesio kabineto pertvarkymui, todėl tik pasiėmė dailės reikmenų rinkinį ir užverdamas paskui save duris, patraukė klasėn.
Tik žengus pro klasės slenksnį, jis ir vėl pajuto tą suolų kvapą, kurį jau buvo spėjęs pamiršti.
- Mielieji, atsiprašau, bet jūsų šiandien neprireiks, - tokie buvo pirmieji Marcelio ištarti žodžiai klasėje, kaip Žiobarotyros profesoriaus. Kadangi po šio sakinio jau buvo aišku, kad suolai turi būti išstumdyti, jis greitai mostelėjo lazdele ir sumurmėjo kelis, vos girdimus, burtažodžius po nosimi. Matyt jie buvo tinkami, kadangi suolai dailiai susistūmė į šonus. Apsidžiaugęs savo darbu, profesorius patraukė spintos link. Šioji buvo visai netoli sienos, kuri ribojosi su kabineto durimis. Atvėręs ją, jis pasiėmė pakankamą kiekį pagalvių ir sudėliojo jas ratu, kad kiekvienas čia atėjęs mokinys galėtų pasijusti taip lyg būtų namie. Iš kart po sėdimų vietų paruošimo, profesorius įjungė lazdelės mostu patefoną, kuris buvo visai netoli ant kiek didesnės komodos. Klasėje pasigirdo raminantys klasikinės muzikos garsai. Garsumas buvo kaip tik tok, kuris netrukdė nei susikalbėti, nei pasinerti į muzikos pasaulį.
Galiausiai profesorius nužvelgė klasę ir nusprendė, kad pirmai pamokos daliai yra pasiruošęs. Todėl tik nukulniavo prie savo stalo ir išsidėliojo visus dailės reikmenis, kad mokiniai galėtų matyti.
Kolidoriuose pasigirdo šioks toks šurmulys, kuris išdavė, kad mokiniai baigia okupuoti kolidorių pasaulius.
- Laikas pradėti, - pasakė garsiai pats sau ir įsitaisę į kėdę pradėjo laukti. Besirenkant mokiniams jis tai nusišypsodavo, tai linktelėdavo lyg mėgindamas pasisveikinti su kiekvienu. Ir kaip man juos visus reikės prisiminti?, - pradėjo panikuoti profesorius. Tačiau panika nesitęsė ilgai. Šioji peraugo į iššūkių troškimą, todėl juodaplaukis tik atsistojo, kostelėjo ir kreipėsi į savo mokinius.
- Sveiki visi. Tikriausiai visi klausiate kas aš, o atsakymas labai paprastas. Aš esu Marcell Rufford, naujasis jūsų žiobarotyros profesorius. Nelabai žinau, kas tiksliai jus domina iš mano biografijos, todėl tiesiog galite paklausti, neįsižeisiu ir pasistengsiu patenkinti jūsų noro pažinti malonumą. Šį sezoną žiobarotyros pamokų metu leisite laiką su manimi ir jūsų bendraminčiais. Taisyklių nebus daug, iš tiesų tik viena - išsilaisvinkite. Kuomet tai bus pasiekta, galėsite sau pasakyti, kad jau galite užkariauti pasaulį. Taigi...
Žiobarotyros dėstytojas padarė trumpą pauzę dar savo kalbų. Nužvelgęs kelis kartus susirinkusią auditoriją, galiausiai ir vėl prabilo. Tik šį kartą jis kalbėjo ir ėjo link stalo priekio, kuri jis prisirėmė prie stalviršio ir kiek šiek tiek prisėdo.
- Šiandienos pamoka bus susijusi su daile. Kitu atveju nebūčiau atsinešęs tiek skirtingų dalykėlių, kurie puikuojasi ant mano stalo. Apie juos pakalbėsime kiek vėliau. O dabar paprašysiu jūsų atsakyti į teorinius klausimus apie dailės magiškąjį pasaulį. Kas yra menas jums patiems, gal tai emocijos, gal tai tiesiog vizualusis menas, galbūt tai muzika? Taip pat pabandykite paaiškinti kas yra peizažas ir natiurmortas. Šioje atsakymo dalyje yra labai svarbu pabrėžti pagrindinius skirtumus tarp jų.
Iškošęs per dantis klausimus, Marcel kiek atsiduso ir suskubo pasiimti užrašų sąsiuvinį, kuriame jis ketino pasižymėti atsakymus.
- Beje, pagalvėlės jums. Sėskitės ir mėgaukitės tuo,- profesorius linktelėjo ir pradėjo klausytis atsakymų.

Viskas paprasta, atsakykite į klausimus apie tai kas jums patiems yra menas.  Kas yra natiurmortas ir peizažas. Pabrėžkite jų skirtumus. Laiko turit iki šeštadienio (greičiausiai, kad anksčiau nepavyks man patraukti į magiškąjį pasaulį.).
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcel Rufford »

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 278
  • Lytis: Moteris
  • Hilerė praktikantė
  Gyvenant tarp žiobarų, nemažai apie juos žinai. Gyvenant su žiobarais, žinai beveik viską apie juos. Pastarasis teiginys tiko Roanai Amnetai - juk jos tėtis Džonas Amneta buvo tikrų tikriausias žiobaras.
  Pasitikinti savomis žiniomis ketvirtakursė žingsniavo klasės link. Pasiekusi patalpą, įėjo ir pamatė kaip eilinį sykį keičiasi profesorius ar bent vienas profesorius išskyrus poną von Sjuardą ir panelę von Peach sugebėjo išsilaikyti ilgiau nei 2 mokslo metus, ką? pamąstė mergina, tačiau atsakymo į rausvaplaukės klausimą nebuvo.
  - Sveiki, profesoriau. - Trumpai pasisveikino su dėstytoju ir atsisėdo ant pagalvėlės. Kiekvienas profesorius nustebindavo vis kitu dalyku, tačiau šis buvo tikrasis žiobarotyros profesorius - skirtingai nei ankstesni, jis stengėsi naudoti kuo mažiau magijos. Monologai žaliaakės neerzino, nes ji dažniausiai jų nesiklausė. Prisistatymas ir įvairių, su pamoką nesusijusių dalykų, pasakymas nebuvo pamokos svarbiausia dalis.
  - Menas yra menas. Tai dalykas, kuris padeda išlaisvinti tiek kūną, tiek sielą. - Tarė Ro. - Nors muzikos nesiklausau ir nemoku groti instrumentais, tačiau dievinu piešimą, ypač tapybą akvarele. - Pridūrė, norėdama patikslinti ką norėjo pasakyti savo pirmuoju sakiniu. - Peizažas tai meno kūrinys, dažniausiai piešinys arba nuotrauka, kuriame vaizduojama gamta. Natiurmortas tai meno kūrinys, kuriame vaizduojama negyvoji gamtos pusė, pavyzdžiui dubenėlis su nuskintais vaisiais arba lėkštutė su nuskintomis uogomis. Skirtumas tarp jų vienintelis - gyvas ir negyvas, peizaže perteikiami gyvi dalykai, natiurmorte atvirkščiai. - Atsakė į teorinę dalį švilpė.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • New year, new life.
Kaylie nemėgo žiobarotyros, nors ji vertinos žiobarus ir jų nesmerkė, tačiau pamokos neatrodė duodančios kažkokių "vaisių", kiekvieną pamoką iškęsti reikėjo kantrybės, o tai grifei buvo sunkiausia misija, kuri reikalavo daugiausiai jėgų ir ištvermės..
Vos tik įžengė į kabinetą pamatė naują profesorių, kuris atrodė daug geriau už praeitą ir merginai nekėlė blogų emocijų, turbūt šios pamokos bus daug įdomesnės..
- Laba diena, - išspraudusi šypseną veide nutęsė mergiotė ir prisėdo ant pagalvėlės, buvo keista sėdėti ant tokio minkšto daikčiuko, tačiau ji stengėsi priprasti prie profesorių siurprizų..
Kay nemėgo teorinių dalių, tačiau ši atrodė gan įdomi ir atrodė turinti esmę, juk menas yra gan svarbi rudaplaukės gyvenimo dalis, kuri jai reiškė labai daug.. Tad nieko nelaukusi kilstelėjo ranką..
- Menas man yra muzika.. Ji gan svarbi mano gyvenimo dalis.. Aš pati groju pianinu ir gitara, tad mėgstu įsijausti ir pajausti tą gėrį, kurį skleidžia muzika. Tiksliau sakant muzika yra menas, o menas muzika.. be to teatras taip pat yra šiokia tokia mano gyvenimo dalis, mėgstu vaidinti prieš gan dideles auditorijas ir dar šiek tiek tapau.. Tačiau dažniausiai naudoju potėpius, -  šyptelėjo rudų akių savininkė ir nutylo, nes jautė, kad visko per daug prisakė, tačiau vėl atsiūdo ir tęsė toliau.. - Natiurmortas, tai dailės žanras, kuriam būdingi negyvi daiktai, kaip įvairios individų veiklos atributikai, medžioklės simboliai, gėlės, nuskinti vaisiai ir kažkas panašaus, o peizažas tai tapybos kūrinys, kuriame dažnai atsispindi natūralus arba žmogaus sukurtas kraštovaizdis - gamta, kalnai, medžiai ir daugybė kitų natūrinių objektų.. Tarp jų didžiausias skirtumas yra gyvi ir negyvi objektai.. - Užbaigė mergina ir gyliai atsidūso..

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ***
  • 196
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Žiobarai. Kas juos išrado, a? Gal pasakys per šią pamoką. Gal nereikės ant kažkokių plyštančių batutų šokinėt burnojo mergina, slenkanti į žiobarotyros kabinetą. Jei būtų jos valia, ji dabar tikrai laiką leistų įdomiau, nei čia. Pavayzdžiui, bibliotekoj. Ten daug naudingos visokios informacijos. Bet. Visi žinome, kad tėvams paklisti reikia. Tad dabar septintakursė jau buvo atsidūrusi prie kabineto durų. Atsidususi, lėtai pravėrė, ir šmurkštelėjo vidun, linktelėjusi galvą profesoriui. Mandagiai būti tai reikia. Ir iš karto pastebėjo klasės pasikeitimus. Suolai buvo pastatyti palei sienas, o mokiniai sėdėjo ratu ant pagalvėlių. O. Ir kur man sėst? Apžvelgusi veidus ir radusi pažįstamą, klestelėjo šalia grifės.
-Labas,-sumurmėjo.
-Kaip tau šitas naujas mokytojas? Manai, geresnis už buvusiuosius?
Fiona sėdėjo sukryžiavusi kojas, jr leidosi užliūliuojama muzikos. Pro ausis praleido profesoriaus žodžius, bet krūptelėjo prie jų išgirdusi žodžius, sakytus vos ne jai į ausis. Išklausiusi Kaylie atsakymus, jau iš karto suprato kas per klausimai buvo, ir net nepakėlusi rankos ėmė kalbėti iš vietos. Veliau susigriebusi kilstelėjo dešiniąją.
-Menas, tai kažkas tokio nepačiuopiamo, kažkas gražaus. Aišku, būna ir negražaus,-nusijuokė.
-Bet man pačiai menas - tai grožis, patogumas. Pavyzdžiui, šitos pagalvėlės ir rami muzika. Ko daugiau ir benorėti. Nebent karštos arbatos puodelio,-šyptelėjo de Treebook.
-O peizažas nuo natiurmorto skiriasi tuo, kad kaip ir kiti minėjo, natiurmorte vaizduojama yra negyvi daiktai, pavyzdžiui, maistas. Tokie populiariausi būna. Peizažas dažniausiai tapomas gamtoje, jis gyvas, jis alsuoja gyvenimu ir gyvybe. Tai tokie skirtumai tarp gyvybės ir mirties,-užbaigė.
-Nors maistas sutekia gyvybę,-dar sumurmėjo.   
-Ir norėčiau paklausti, jūs prieš tai mokėtės Hogvartse, taip? Kokiame koledže buvote, jei ne paslaptis? Ir gal žinote, kas išrado žiobarus?-greit prisiminus išbėrė klausimus, kol kas kitas nepradėjo kalbėt.               
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Fiona de Treebook »
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Profesorius džiaugėsi, kad sulaukė ne vieno atsakymo, tačiau jų stengėsi garsiai nekomentuoti, kol visi pasisakys. Viso to priežastis buvo paprasta - leisti jiems pasukti galveles ir neįtakoti jų atsakymų. Bet pastabos nors ir buvo neišsakytos kolkas garsiai, nugulė ant popieriaus lapo sąsiuvinyje, gal tiksliau lapų blanknotę, kurį profesorius Marcelis laikė rankose.
Išklauęs Fionos pasisakymą, juodaplaukis kiek sukluso, kadangi po atsakymo sekė klausimas jam. Ir jis dėl to tikrai apsidžiaugė, kadangi buvo aišku, kad vis dėlto mokiniams įdomu sužinoti kažką daugiau apie jį.
- Ačiū už klausimą, Fiona de Treebook.. Taip? - kilstelėjo akis į grifų gūžtos atstovę ir pasitikslino, kadangi mokiniai buvo jam matomi pirmą kartą ir buvo sunku prisiminti visus, kurie buvo jo sąraše, o ir realybėj jie atrodė kiek kitaip negu nuotraukose.
- Aš mokiausi čia. Buvau klastūnyne, tačiau niekada neskirsčiau žmonių pagal tai ir nedėliojau etikečių. Taip bus ir mano pamokose. Čia - visi esame lygūs. O koledžas tik formalumas, - profesorius nutilo padarydamas pauzę, - atsiprašau, kad taip išsiplėčiau. O žiobarų neišrado taip kaip kokio nors daikto. Iš tiesų tai labai įdomi tema, kuri turi dvi puses - mokslinę ir religinę. Tad, mielai papasakočiau, galėtumėm padiskutuoti, bet tokiu atveju po pamokos apsilankyk pas mane kabinete. Kadangi tai ne kelių minučių istorija ir dabar kalbant apie tai užgožtumėm pamoką.
Marcelis linktelėjo mokinei tikėdamasis, kad atsakė į jos klausimą.

*

Neprisijungęs Roana Amneta

  • Burtininkė
  • ****
  • 278
  • Lytis: Moteris
  • Hilerė praktikantė
 Kas išrado žiobarus? Rimtai? Roana atsiprašytų visų pasaulio žmonių už tokius žodžius savo galvelėje, bet grifės nuomonė buvo kažkas antonimiško žodžiui "voila", greičiau burtininkai atsirado iš žiobarų nei žiobarus kažkas išrado. Rausvaplaukė nujautė, kad toji mokinė buvo grynakraujė, juk nei vienas maišyto kraujo burtininkas neturi tokių skurdaus žinių apie žiobarus krepšelio kaip Fiona.
 Nors atrodė, kad jau visi mokiniai pasisakė, tačiau atrodė jog profesorius Ruffordas nė nemąsto pasakyti kas gauna, kas negauna taškų, arba bent jau tegul praktiką pradėtų, nes sėdėti ir nieko neveikti pamokoje - košmaras. Gal Amneta blogai mąstė, gal ne, tačiau prefektės manymu, jei pamoka vedama ji ir turi būti vedama, jokių pertraukų neturėtų būti - laikas nėra neribotas. Per 60 minučių tikrai ne visi sugeba pravesti pamoką kokybiškai ir greitai. Iš pastarųjų dviejų dalykų galima pasirinkti tik vieną. Nebent esi genijus...

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Išklausęs visų mokinių pasisakymus profesorius apsidžiaugė, kadangi suprato, kad plius minus visi buvo susipažinę tiek su peizažu, tiek su natiurmortu.
- Šaunuolės, - Marcelis linktelėjo mergaitėms, kurios nepatingėjo atsakyti į klausimą, - tik norėčiau kiek patikslinti Fioną. Peizažas gali būti tapomas ir viduje, nebūtina keliauti į lauką ir ten bandyti nutapyti, nupiešti gamtos vaizdus. Kartais peizažas gimsta žvelgiant ir pro langą. Būtent dėl šio netikslumo kiek sumažinu taškus. Nuo 2 iki 1, bet vis tiek šaunuolė. Man patinka, kad nebijai klausti. Kaylie ir Roana uždirba savo koledžui po du taškus.
Profesorius už savęs ant stalo pasidėjo užrašus ir tada pažvelgė į visus mokinius.
- Pirmasis klausimas jums kaip ir nepelnė taškų, kadangi aš tenorėjau sužinoti koks yra jūsų visų santykis su menu, kadangi šiais mokslo metais gana daug įsiliesim į meno pasaulį. Su žiobariška virtuve, pramogomis ir kitais dalykėliais jūs jau buvote supažindinti ankstesnėse žiobarotyros pamokose, o menas.. Mes - burtininkai dažniausiai naudojame tam lazdeles.
Marcelis kelis kartus spragstelėjo pirštais.
- Vienas burtažodis ir mūsų kambarys išdekoruotas taip, kaip jūs norite, kitas spragtelėjimas - paveikslas puikuojasi ant jūsų sienos. Instrumentai groja patys - automatiškai, o teatrui naudojamos magiškos lėlės. Atrodo viskas labai paprasta, taip? Žiobarų pasaulyje viskas kitaip. Instrumentais jie groja patys, beje, tam įdeda daug darbo ir pastangų. Kai kurie šio meno mokosi net 7 - erius metus, kiti ir dar daugiau. Dailės srityje dauguma mokosi taip pat, kaip pajusti tą potėpį, kaip valdyti liniją, proporcijas. Taigi, ačiū, kad pasisakėte. Man tikrai padėjote jus geriau pažinti.
Marcelis nusišypsojo ir apėjęs stalą paėmė kelis didelius popieriaus lapus.
- Kaip ir jau girdėjote, peizažas ir natiurmortas yra dailės žanrai. Viename yra vaizduojama gamta, o kitame dažniausiai vaizduojami negyvi daiktai. Tuo jie ir skiriasi vienas nuo kito - gyva ir negyva. Su savimi turiu kelis garsių žiobarų dailininkų darbus. Pirmasis būtų šis olandų kilmės dailininko Vincento van Gogo tapytas natiurmortas "Saulėgrąžos"

Profesorius parodė pirmiau visai klasei, o tada leido persiųsti piešinį per rankas. Tuomet pasiėmė kitą paveikslo reprodukciją.
- O čia galite pamatyti kaip atrodo peizažas. Tai Ivano Šiškino peizažas "Rugių laukas". Galite pasižiūrėti ir į šį darbą.

- Taip pat perleidžiu per rankas dar kelis paveikslus. Tai Allison McGree darbas "Pakankamai drąsus" ir Richard T Pranke natiurmortas. Šis gana tradiciškas.




Piešinius Marcelis leido mokiniams pasižiūrėti, o per tą laiką paėmė į rankas piešimo reikmenis ir pakėlė kiek aukščiau.
- Štai čia viskas, ką šiandien naudosite. Jūsų užduotis pasiimti po knygą, kuri yra visai netoli kiekvieno molberto, kurie stovi kiek šone, kad mums netrukdytų. Ten susirasti piešimo būdą, kurį šiandien norite naudoti. Pasiimti reikiamas priemones tam ir nupiešti ar tai natiurmortą, ar tai peizažą. Pamoka gana laisva. Jeigu norite piešti peizažą - keliaukite į lauką ir ten nutapykite kokį nors vaizdą iš ten, jeigu norite piešti natiurmorta - nupieškita ką nors iš klasės. Priemonių visiems tikrai pakaks. Galitei pasiimti su savimi molbertą, arba galite tiesiog atrasti sau patogų būdą piešti. Kaip ir sakiau. Visiška laisvė. Taip pat, kas pieš natiurmortą, gali prieiti prie mano stalo ir pasiimti įvairiausių daiktų , - Marcelis parodė į dėžę pridėtą įvairiausių daiktų daiktelių , - iš jų galima susidėlioti kokį nors vaizdelį, kurį piešite. Čia yra visko - virdulių, puodukų, vaisių, daržovių ir t.t. Pabaigę piešti atneškite parodyti man ir pateikite trumpą aprašymą, kokias priemones naudojote, ką piešite ir kas pavaizduota piešinyje. Neišsiplėskite. Šį trumpą aprašymą paliksite man, o piešinį galėsite paisimti su savimi. Vertinsiu tikrai ne meninius sugebėjimus, bet tai kaip sugebėjote perprasti žiobariškąją kelią į dailės pasaulį. Taigi.
Profesorius pritilo.
- Pasiimkite po knygą, pasiimkite popieriaus lapą, jie štai čia, - Marcelis parodė rana į vieną iš suolų, kur gulėjo didelė krūva popieriaus lapų, - susiraskite reikiamas priemones ir pirmyn. O aš stengsiuos bent kiek kiekvieną aplankyti. Kad ir kur bebūtumėte. Ir atsakyti į jūsų klausimus ar padėti pajusti potėpį. Sėkmės!
Marcel Rufford nusišypsojo ir nukeliavo su piešimo reikmenimis iki kito stalo, kur viską išdėliojo. Pats pasiėmė popieriaus lapą ir patraukė prie savo stalo. Padėjęs jį ant stalviršio, pasitraukė savęs link vieną molbertą ir prisisegė lapą. Viskas čia pasidarė aišku - profesorius taip pat nusprendė patapyti. Tad kiek pagarsino muziką ir leido pamokos praktikai prasidėti.

PROFESORIAUS PASTABA: Taigi, pasiimat vadovėlį, susirandate reikalingas priemones, pasirenkate patys vietą ir ką norite piešti (atkreipiu dėmesį, kad rinktis tarp peizažo ir natiurmorto), nupiešiat ir trumpai parašote ant lapelio, ką piešėte, trumpai aprašote vaizdą, kad galėčiau įsivaizduoti ir ateinate pas mane. Parodote piešinį, jį pasiliekat sau, o man paliekat aprašymą. Vertinsiu už įdomumą ir kaip viską pateikėt. Tikrai ne už tuos meninius sugebėjimus. Taip pat, jei nenorit rašyti aprašymo, galima įkelti ir kokios nors piešinio nuorodą. Ar tai rastą internete, ar tai jūsų pačių piešto.
Galite dirbti po vieną ir porose ar grupėse. Norėčiau bent 2 išsamių postų, arba 3 jau savo nuožiūra.
Sėkmės!
p.s. iš interneto įkelti paveiksliuką naudokite [img] ~paveikslo/paveiksliuko nuoroda ~ [img/] , jei norite įkelti savo darbą - įkelkite ir atsiųskite veikiančią nuorodą. Pasiūlymus kur kelti - rasite temoje "informacija", o jeigu rašysite aprašymą, tuomet pasinaudokite tiesiog citatos funkcija.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcel Rufford »

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
 Teorinę dalį Mayra praleido, nors puikiai suprato žiobariškąją meno pusę, juk pati smuiku groja nuo pat mažens, jau virš šešerių metų. Taip pat ir su tapyba mergaitė buvo susipažinusi, bet kadangi kažkas jau leptelėjo vienintelį teisingą atsakymą, ji nenorėjo kartotis, tad tylėjo. Galiausiai mokytojui pradėjus leisti paveikslų reprodukcijas, juodaplaukė įdėmiai jas apžiūrinėjo, stebėdama potepius ir ieškodama skirtumų tarp jų ir originalų, ypač tarp Vincento van Gogo originalo ir reprodukcijos, nes originalą buvo mačiusi gyvai kelis kartus. Galiausiai gerai apžiūrėjus visus paveikslus, klastuolė pati pakilo daryti užduoties. Ji pasiėmė molbertą, drobę, daug įvairaus dydžio teptukų, akrilinius dažus bei paletę. Viską vargais negalais susinešusi, Mayra viską susidėjo ir nuėjo prie daiktų, galvodama, kurį iš jų čia nutapius. Galiausiai išsirinko arbatinuką bei puodelį. Burtais Mayra prisistūmė suolą priešais save, susidėliojo arbatinuko bei puodelio kompoziciją ir atsisėdusi nusiėmė apsiaustą, pasiraitojo rankoves bei iš kišenės išsitraukusi pieštuką ėmė piešti eskizą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 594
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Besišnabždančių žmonių visuma tamsoje minutės prieš koncerto pradžią, chaotiškas bet šiurpuliukus keliantis orkestro derinimas, užgniaužtas kvapas ir jaudulys pasirodymo metu, nepastebėtai prasmukusi ašara violončelei pasiekus aukščiausia natą ir jausmingas atokvėpis kelionei pasibaigus. Muzika buvo vienintelė Peck šeimos sąsaja su žiobarų pasauliu, ir turbūt vienintė priežastis, kodėl Beatrice šiandien buvo žiobarotyros pamokoje. Laimei ir deja, muzika tapo tik akimirkai paminėtu dalyku, dėl ko ji nesiryžo prabilti profesoriui uždavus klausimą. Daile mergina niekad nesižavėjo ir nesidomėjo, tad nusivylimas spėjo įsirangyti jos mintyse. Apčiuopiamas menas - šiais laikais bemaž kiekvienas galėtų tai daryti, ypač kai tikslas tėra atkartoti realybę. Apsigaubusi plačiu megztiniu mergina patogiau įsitaisė ant minkštos pagalvėlės ir bandė prisiversti klausytis atsakinėjančių moksleivių. Nebuvo anksčiau girdėjusi nei peizažo, nei natiurmorto sąvokų - nors nature morte jau automatiškai prancūzų kalba reiškė negyvą gamtą. Šitą gal būtų ir pati atsakiusi.
Tai, kad šiandienos užduotis bus tapyti, merginą dar labiau nuvylė. Nors ir matė molbertus tik įžengusį į kabinetą, kažkur vis kirbėjo viltis juos pamatyti panaudotus ne pagal tiesioginę paskirtį. Net ir šią akimirką Beatrice turėjo liepti sau neužkerėti kieno nors molberto atgaliniais kerais - šitai bent jau kažkiek praskaidrintų pamoką, o auką stebėtinai paryškintų (galimai ir pagražintų). Garantuotai tai buvo visiškas atsitiktinumas, kad nesėkmingą moksleivį įsivaizdavo iš Grifų Gūžtos. Galbūt ir pats profesorius neprieštarautų - gal dalelė tradicinio klastuoliškumo tebegyvuoja. Už akimirkos ji tik privalėjo pasijuokti iš tokios minties, kadangi suvokė, jog žiobarotyros profesoriaus būta klastuolio. Žiobarotyra. Ir. Klastūnynas. Iš ties, bet kas šiais laikais gali būti bet kuo - seni standartai jau kadaise sunaikinti.
Nenoriai pakilusi nuo patogios pagalvėlės, kuri spėjo tapti šios pamokos geriausiu momentu (šiuo metu standartai buvo itin žemi), Beatrice leido kitiems brautis ir kovoti dėl vaisių ir puodelių. Netgi spėjo apsvarstyti pagalvėlę kaip centrinį natiurmorto objektą. Pridėjusi kurį nors vaisių sugebėtų atitikti negyvos gamtos reikalavimus - vuolia. Šios idėjos įgyvendinimui kelią pastojo kitame kabineto gale ant lentynėlės gulėjęs smuikas. Beatrice negalėjo praleisti progos - jei muzika nebuvo dalis šios pamokos, ji galėjo muzikos simbolį paversti pamokos akcentu.
- Accio smuiką,- tyliai sušnibždėjo. Negalėjo niekam leisti šio instrumento pagriebti pirmam, o ir tikėjosi, kad profesorius nesupyks dėl magijos naudojimo. Čia integracijos periodas, negalima tikėtis, kad grynakraujai burtininkai iškart pamirš magiją. O ir meno - dailės - vardan. Smuiką laikydama rankose it didžiausią brangenybę, Beatrice patraukė prie molberto.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • III kursas
  • *
  • 224
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
 Mayra, baigusi piešti eskizą, pažvelgė į akrilinių dažų tūbeles maišelyje. Spalvų atspalvių buvo tiek daug, kad visų niekaip nepanaudosi. Pažvelgusi į juodą arbatinuką bei baltus puodelius, sudėliotus vienas ant kito, klastuolė nusprendė juos tapyti pilkame klasės fone. Išsirinkusi pilką bei baltą spalvas, po truputėlį išsispaudė dažų ant paletės ir pradėjo tapyti aštunto dydžio teptuku.
 Baigusi foną, ji ėmėsi stalo. Bet medinio stalo tekstūrą sunku išgauti. Man pamokos neužteks. Pamąsčiusi, Mayra nusprendė ,,uždengti" stalą balta staltiese. Baigusi piešti šešėlius ant staltiesės bei ją pačią, juodaplaukė pagaliau ėmė piešti puodelius.
 Baigusi piešti tris puodelius, ji nupiešė mėlynai juodą arbatinuką. Galiausiai, dar pataisiusi kelias klaideles, paliko piešinį džiūti.
 Pamokai einant link pabaigos, klastuolė pasiėmė piešinį ir nunešė mokytojui.

Mergaitei nepatiko tai, kaip atrodė puodeliai, bet, jos nuomone, piešinys gavosi visai gražus. Parodžiusi mokytojui piešinį, Mayra susitvarkė savo darbo vietą, sudėjo priemones į jų vietas ir laukė pamokos galo, stebėdama kitus mokinius.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 594
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Garsiai pati to neištartų ir nepripažintų, bet potepių skaičiui didėjant, taip pat greitai keitėsi ir merginos požiūris į šią veiklą. Ji tikrai nesileistų būti viena tų, kurią iš tiesų sugebėjo paveikti dailės terapija. Šiuo atveju mergina buvo užsispyrusi, nors dėmesys detalėms, karts nuo karto kilstelintys lūpų krašteliai ir šioks toks pasididžiavimo savimi jausmas leido sudaryti kiek kitokią nuomonę.
Mintyse beskambant Edward Elgar koncerto smuikui, mergina tarytum panirusi į transo būseną visą dėmesį drobėje skyrė šiam styginiam instrumentui. Ties kitomis dalimis ji negalėjo sau leisti susikaupti ir skirti daug laiko, tad foną paliko baltą - nesiryžo gaišti laiko dėl neįdomios dalies. Tik tam, kad darbas atrodytų šiek tiek profesionaliau, ji nubrėžė kelias linijas, tikėdamasi suteikti krintančio audinio prie sienos imitaciją. Iki mažiausios detalės smuikas jai atrodė tobulai - to Beatrice ir siekė. Deja, ji buvo pernelyg susitelkusi ties smuiku kad pastebėtų spalvų ir neišnaudotos erdvės nebuvimą. Žvalgydamasi aplink ji negalėjo nepastebėti kitų moksleivių kūrinių - akivaizdu, kad kai kurie jau buvo turėję dailės patirties. Nerūpestingai atsidususi, ji nuėjo prie likusių daiktų stalo ir pagriebė paskutinius krepšyje buvusius obuolius. Nenuostabu kodėl - dalis jų jau buvo spėję prarasti apetitą skatinančią spalvą. Tuo nesirūpindama, Beatrice padėjo obuolius šalia smuiko ir po geros valandėlės jau turėjo savo natiurmortą. Iki mažiausios detalės išdirbtas smuikas kartu su a la šilko siena bei dviem pusgyviais negyvais obuoliais. Meno šedevras - ne kitaip.
Nenorėdama būti pirmąja baigusia darbą, Beatrice tik dabar nusprendė atsiversti vadovėlį. Realizmas, natiurmortai, šešėliavimas, tamsios spalvos - visa tai kaip ir atitiko jos darbą. Atkreipusi dėmesį į pavyzdžių nuotraukas vadovėlyje, ji nusprendė pridėti šiek tiek daugiau šešėlių - po geros akimirkos jautėsi dar labiau patenkinta savo darbu. Ir kad ir kaip stengėsi, nesugalvojo jokio skambaus pavadinimo. Viskas, ką ji matė, tai buvo gyvybę spinduliuojantis smuikas ir mirę obuoliai. Kaip ir priklauso nature morte. Įnikusi į vadovėlį, kad netyčia nepamatytų kitų mokinių išpuoselėtų darbų ir taip neprarastų pasitikėjimo savimi, Peck išlaukė iki pamokos galo ir leido savo kūriniui nudžiūti.

Citata
Objektai praranda savo vertę. Bet simboliai - niekad. Šiuo kūriniu susitelkiau į laikiną nature ir mūsų natūralią prigimtį aukštinti meną ir idėjas, kurie nepasiekia savo morte.
Beatrice Mae Peck, Švilpynė

*

Neprisijungęs Elina Lun

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Grifiukė buvo kiek įsitempusi, ji mėgo tapyti be galo,bet savo piešinių niekada ir niekam nerodydavo. Pasiėmusi vadovėlį ir būtent jai reikiamas priemones, susikaupė. Sugriebusi savo kėdės atlošą į vieną ranką, o vadovėlį ir priemones į kitą nužingsniavo link lango. Pasijautė dar nejaukiau,nes manė, jog visi sužiuro į ją. Atsisėdo ant kėdės ir atidžiai, primerkusi akis peržvelgė tekantį upelį. Elin akims tai buvo lengva atgaiva, kaip gurkšnis šaltinio. Pamaišiusi teptuką vandenyje ir įgavusi nemažą kiekį įkvėpimo ji pradėjo tapyti, iš pradžių gana lengvai ir atsargiai, o paskui jau su dideliu noru ir pastangomis. Tapant mergaitė dažnai pažvelgdavo į langą ir bent penkioms minutėms turėdavo atidžiai apžiūrėti tikrąjį upelį ir tąjį, kuris buvo nupieštas popieriaus lape.Dar vienas potepis ir baigsiu, šis bus vienas iš mano mėgstamiausių piešinių. Sodrios spalvos itin traukė akį ir atrodo mėlyna spalva netgi buvo panaši į Elin akių spalvą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elina Lun »

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019