0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Pavasario pradžia atbėgo taip greitai, kad net nesitikėjo. Pamažu artėjo laikas išmokyti mokinius kažko arba suteikti naują pramogą. Ilgai svarstęs ir net kelis kartus keitęs būsimos pamokos temą, profesorius galų gale apsisprendė. Likus vos keletui dienų susitarė su virtuvėje dirbusiais elfais, paruošė galybę receptų knygų ir parinko tam tikras šalis.
Ankstų rytą, likus vos pusantros valandos iki pamokos pradžios, iš virtuvės į kabinetą sunešė įvairius maisto produktus, išnešė beveik visas kėdes, net keletą orkaičių atstūmė. Daugybė indų, įvairių įrankių ir prietaisų buvo padėti ant pirmųjų dviejų stalų. Keli kiti stalai laukė kol ant jų ims vykti darbas. Dylan'as vos nepamiršo pasiimti dėžutės su lapeliais, šalių pavadinimais. Tiesa, visą šį laiką retriveris Marselis lengvai snaudė savame guolyje ir tik kartais prasimerkdavo, norėdamas pažiūrėti ką jo šeimininkas išdarinėjo kabinete. Pamažu laikas seko ir ėmė rodytis pirmieji mokiniai. Kiekvieną nukreipė į laisvąją kabineto dalį, o tuomet atsistojo priešais visus.
- Sveiki visi, susirinkę į dar vieną, paskutinę šiais mokslo metais, Žiobarotyros pamoką, - pasisveikino. - Šiandien bandysime gaminti įvairius patiekalus, - pasisuko atgalios ir nuo savo stalo pakėlė dėžutę, - šioje dėžutėje yra šių šalių pavadinimai : Ispanija, Italija, Graikija ir Prancūzija. Atsitiktinai pasiimsite lapelį su vienos iš šių šalių pavadinimų. Tuomet, iš vienos knygų krūvos, - parodė į kairę prie sienos, - pasiimsite receptų knygą su tos šalies pavadinimu ant viršelio. Knygoje susiraskite bet kokį jums patinkantį receptą ir, - šyptelėjo, - pagaminkite patiekalą. Žinoma, kai pagaminsite, galėsite ir pasivaišinti ar pasidalinti su draugu.
Išbėręs užduotį, padėjęs dėžutę ant savo stalo, vaikinas paglostė šalia jo atsisėdusį šunį.
- Sėkmės darbe, turite kiek mažiau nei dvi valandas!
Profesorius labai vylėsi, jog niekas nesusižeis bei labai norėjo, kad pamoka praeitų ramiai. Tikėjosi, kad nesuklydo parinkdamas būtent šią temą.

((Užduotis tokia:
Išsitraukiate lapelį iš dėžutės nuo profesoriaus stalo, pasiimte receptų knygą su tokia pat šalimi kaip lapelyje, išsirenkate receptą ir pagaminate pasirinktą patiekalą.

Galite dirbti po vieną ar poromis.

Norėčiau 2-3 įrašų.))

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Mergaitė nubudo gana anksti. Įkvėpusi gaivaus oro, kuris jos kambarį pasiekė pro langą nusišypsojo, tačiau dar neatmerkė akių. Kiek pasiražiusi ir dar pasimėgavusi pagalve, galiausiai rankomis pasitrynė akis ir jas atmerkė. Ją staigiai pašokti privertė laikrodis, kuris stūksėjo visai šalia lovos. Gi paskutinė žiobarotyros pamoka, greit egzaminai, negaliu to praleisti, - priminė sau blondinė ir greitai nubėgo praustis ir ruoštis. Sugrįžusi pirmakursė jau apsirengusi ir apsiruošusi prie lovos, iš komodos išsitraukė mokintis apie žiobariškąjį pasaulį skirtus vadovėlius ir mikliai įsimetė juos į krepšį. Prie to pačio dar prigriebė rašiklį bei sąsiuvinį. Užrašai visada praversdavo. Galiausiai pasiruošusi, prefektė dar užmetė akį į save veidrodyje ir patraukė išėjimo link. Kopdama laiptais iš požemio, klastuolė sutiko dar kelis savo bendrakoledžius su jais pasiveikinusi atrado ir dar kelis, kurie taip pat skubėjo į pamoką.
Tačiau pusiaukėlėje mergina prisiminė, kad yra pažadėjusi prikelti ir dar vieną megalių - Marcelį Rufford.
- Idiotas. Tai, kad ne tik aš dar galiu pavėluoti į pamoką, bet ir tas lepšis pavėluos, - pasakiusi mergina, kad ateis į pamoką prieš pat jai prasidedant, Hope laiptais nubildėjo žemyn į berniukų kambarį, kur įsiveržė su didžiausiu trenksmu. Greičiausiai, kad pabudo ne tik Marcell'is, bet ir kiti čia dar kiek snaudžiantys berniukai. Klastuoliai buvo jau pripratę, kad blondinė įsiveržia ten kur jai negalima, todėl nieko nebesakė, o Džein ir nesižvalgė per daug. Ją mažiausiai jaudino čia dar savo egzistenciją pateisinantys žmogeliukai.
- Kelkis, miegaliau, - pajudino Marcelį draugė , - šiaip mums tai paskaita, jeigu pamiršai. Ir jokiu būdu negalima vėluoti. KELKIS.
Paskutinį žodį blondinė ištarė kiek pakeltu tonu. Šiam staigiai pramerkus akis, mergaitė parodė pirštu į duris ir davė suprasti, kad reikia eiti.
Kol berniukas ruošėsi, tol mergaitė surinko vadovėlius ir užrašus. Klastuolis dažnai eidavo į biblioteką, todėl jo knygos nebūdavo nukištos toli ir buvo matomos plika akimi, per daug nesikuitus po daiktus.
- Štai, tavo knygos, eime,- bendrakoledžiui mergaitė įteikė knygas ir patraukė kartu išėjimo link. Dabar jau kiek pagreitintu žingsniu abu kartu draugai kulniavo į klasę. Priėjus ją, mergina stumtelėjo duris. Jai buvo keistoka, kad pamoka nevyksta lauke, kadangi dauguma profesorių pasidavė šilumai už hogvartso sienų ir pamokas vedė nebe kabinetuose.
Gal ir gerai , - pagalvojo blondinukė ir tik įžengus į klasę, kur jau buvo sugūžėję daugiau mokinių. Buvo gana keistoka, kadangi kabinete nebuvo matyti suolų savo vietose, o ir čia prigrūsta buvo daugybė maistui ruošti skirtų įrenginių. Pamokos tiklas prefektei tapo kaip ir aiškus, todėl patraukė kiek į šoną, bet vis tiek išklausė klastūnyno vadovo užduoties.
- Miegaliau? Dirbsim kartu? Žinoma, kad dirbsim.
Hope nuėjo iki profesoriaus ir išsitraukė lapelį su užrašu
Citata
Prancūzija
.
Super , - mintyse spygtelėjo blondinė , - visada norėjau susipažinti geriau su šia kultūra.
Taigi akiniuotė su netikrais stiklais susirado knygą skirtą prancūziškiems patiekalams ir patraukė atokiau kiek į "klasę/virtuvę".
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Hope Džein Shilck »
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Berniukas miegojo. Jį pažadino mergaitės balsas. Mergina? Čia? Negali būti. Nuo kada? , - mintyse susimąstė dar mieguistas klastuolio protas. Čia taigi Hope Džein Shilck , - greitai vėl paprotino save. Išgirdus ryškiau pabrėžtą mergaitės žodė "keltis", Marceliui nieko kito ir nebeliko tik kilti iš lovos, nes kitu atveju jis puikiai žinojo, kad mergaitė panaudos būtinai kažką, kas jį privers kiek spiegti.
- Keliuosi keliuosi , - sumurmėjo juodaplaukis ir su dideliu nenoru atmerkė savo akis, o ir galiausiai išlipo iš lovos ruoštis. Nuėjo apsiprausti ir apsirengti. Tuomet grįžo prie mergaitės, kuri kuitėsi po jos daiktus. Nieko nespėjęs pasakyti berniukas jau buvo "apdovanotas" knygomis.
- Nu gerai, gi supratau supratau... Einam, - sumykė pirmakursis ir nebekovojo su blondine drauge tik nusekė paskui ją į klasę. Pasiekus klasę berniukas kiek susierzino, kadangi jis tikėjosi čia išvysti suolus. Jis labai norėjo tiesiog pasidėti knygas ant jų ir padėjęs galvą užmerkti dar kiek akis. Niekada negalima išsimiegoti, - dar labiau suburbėjo mintyse juodaplaukis.
Išklausęs profesoriaus užduotį berniukas kiek pralinksmėjo. Na, bent maisto bus. Galiausiai ir vėl jo ausis pasiekė Hope balsas siūlantis dirbti kartu.
- Gerai gerai, dirbsim kartu. Tu tik eik ištraukti ką nors skanaus iš profesoriaus.
Nuo traukimo išsisukęs klastuolis nuėjo susirasti atokesnę vietą darbui ir laukė mergaitės, kuri galiausiai jau atėjo nešina tiek lapelio, tiek receptų knygų.
- Ir į kokį kraštą nusiausim? - paklausė berniukas , - tikiuosi, kad ne koks meksikietiškas pasaulis? Ne burito? Pasakyk, kad ne tai. Nes kartą mano tėvai pasiėmė mane pakeliauti ir nuvykom į Meksiką. Galvojau numirsiu ten ir iškepsiu kartu. Nepatinka man ten ir tai. Nepatinka.
Pamatęs, kad klastuolių laukia viena geriausių europiečių virtuvė, pirmakursis dar labiau apsidžiaugė, nes žinojo, kad bus daug daug daug maisto.
- Aš gaminsiu garnyrą ir virsiu ką nors. O tu pasidarbuok ten tais kitais. Nustelbiam juos visus ir padarom viską nuo a iki z. Tegu mato, kad mes išmanom virtuvės paslaptis. Galėtumėm būti kaip.... hm, - susimąstė berniukas, - kaip ten jis? Oliveris? Jamie Oliveris ir dar geriau.
Marceliui sužibo akys ir šis kibo į darbą mergaitei dar net nespėjus prasižioti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Marcel Rufford »

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Nežinia, ką klastuolis darytų, jei miegamajame nebūtų užuolaidų. Šį ryt nedrąsiai kyštelėjo galvą pro jas ir tuoj pat buvo apakintas saulės. Tada vėl dribo į lovą ir ėmė svarstyti, ar nereiktų tiesiog praleisti žiobarotyrą ir nueiti pas kerėjimo profesorių. Tasai juk turėtų žinoti kokius kerus, padėsiančius nuo tokio bjauraus oro. Tačiau nenoromis turėjo atsisakyti šios idėjos - dar kas negerai išeis ir jis prisidirbs. Taigi kaip ir kiekvieną gražų, šiltą, saulėtą pavasario rytą, kurį Oliveris vadino pragaru, turėjo save tenkinti tik mintimi, jog greit ateis vakaras, o tai reiškia - atšals bei sutems.
Nusivilkęs į pamoką ir pamatęs klasę visai nenustebo. Kažkaip buvo sunku ir tikėtis, kad vyks paprasta teorijos-praktikos pamoka. Tačiau jos dabar neatsisakytų, nes iš įvairių maisto produktų ir įrankių bei orkaičių jau buvo aišku, jog reiks gaminti kažkokį maistą. Ughhh, tik ne tai... Profesoriui paliepus nužingsniavo prie laisvo stalo klasės viduryje. Tačiau vos po keliolikos sekundžių jau stovėjo prie pirmųjų suolų - magėjo viską apžiūrėti.
Visai netrukus prasidėjo pamoka, o profesorius patvirtino maisto gaminimą. Mokinys nusivilko prie dėžutės su lapeliais ir kyštelėjo ranką. Pasiknaisiojęs grįžo prie savo stalo ir tik tada žvilgtelėjo į lapelį.
Citata
GRAIKIJA
Iš pradžių Oliveris sutriko, nes nežinojo nei vieno graikiško patiekalo. Tuomet prisiminė, jog tam skirtos receptų knygos. Taigi, nuėjo pasiimti ir josios. Nutėškęs knygą ant stalo pagaliau atkreipė dėmesį į savo gurgiantį pilvą. Hmm, ko gero, vien tik sumuštinių neužteks.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Matthew vos ne pasišokinėdamas atėjo į žiobarotyros pamoką su viltimi, kad ji bus lengva. Tad išgirdęs užduotį berniukas pasijuto kaip šlapiu maišu per galvą trenktas. Gaminti? Ir jūs tai vadinate pamoka? Tai ne pamoka, o kažkokia nesąmonė!
Nudūlinęs iki profesoriaus stalo berniukas be ūpo išsitraukė lapelį ir pamatė, kad jam kliuvo Italija. Tai šiek tiek praskaidrino Matthew nuotaiką. Kaip ir akivaizdu - pica arba makaronai.
Matthew galvojo net neimti receptų knygos, o tiesiog išvirti makaronus. Bet gerai pagalvojęs suprato, kad jis nežino, kaip tą padaryti, tad akivaizdu, kad knyga pravers. Permetęs akimis kelis receptus Matthew susiraukė. Kodėl nėra nieko, kas truktų kokias penkias minutes? Viskas vien verda ilgiau, ką jau kalbėti apie paruošimą... Vis dėlto Matthew susirado lyg ir lengviausią variantą - makaronus su kažkokiu neištariamu padažu ir pasiruošė darbui.
Kokiu būdu man čia ką nors padaryti? Kad ir užkaisti vandenį? mąstė berniukas, bet jis žvilgtelėjo į aplinkui besidarbuojančius mokinius ir pats kibo gaminti.

*

kablelis

Stevie žiovaudama nusivilko iki žiobarotyros pamokos. Paprastai šios pamokos nebuvo sunkios. Ypač kai tema būdavo susijusi su pramogomis. Tačiau šį kartą mergaitė suprato, kad teks padirbėti iš peties. Ji tiesiog negalėjo pakęsti gaminimo ir jau po minutės gailėjosi, kad atėjo į šią pamoką, kur bus tiesiog kančia. Tačiau Stevie niekada neišsisukinėjo nuo darbo pamokose, tad ramiai nuėjo ir išsitraukė lapelį su užrašu "Ispanija". Jos pusbroliai buvo nemažai keliavę po šią šalį, tad mergaitė visai apsidžiaugė, kad galbūt pavyks išmokti pagaminti ką nors, ką tiedu yra ragavę ir galbūt per atostogas netgi juos pradžiugins.
Stevie pasiėmė receptų knygą ir ilgokai ją vartė. Nemaža dalis patiekalų jos visai neviliojo, tačiau akis užkliuvo už kažko, susidedančio iš ryžių ir jūros gėrybių. Skamba labiau Japonija nei Ispanija. Gal pabandyti?
Mergaitė perskaitė, kad tas keistas daiktas vadinasi paelja. Pavadinimas buvo negirdėtas, tad tai buvo puiki proga išbandyti kažką naujo. Stevie sunkiai atsiduso ir patraukė link profesoriaus stalo pasiimti ryžių.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Lukas tingiai kėlėsi iš lovos, o vėliau dar tingiau rengėsi drabužius. Eidamas kolidoriumi iš požemių klastuolis nuėjo ne į Žiobarotyros kabinetą, bet į lauką. Koks nuostabus savaitgalio oras. Nereikia mokytis tiesiog pasaka. Vaikinas tik nuėjęs prie ežero susiprotėjo, kad šiandien ne savaitgalis, o darbo diena. Lyg akis išdegęs Lukas nuskuodė link Žiobarotyros kabineto ir garsiai pravėręs duris nulėkė link savo vietos, bet spėjo laiku sustoti nenukrisdamas ant žemės. Vėl nėra suolų? Dabar arba pamokose nėra suolų, arba jos vyksta lauke. Na gal bent įdomu bus. Klastuolis atsirėmė į sieną ir ėmė laukti kol profesorius išaiškins praktiką, o gal ir teoriją. Išaiškinus praktiką vaikinas pasimetė ir tuo pačiu nustebo. Gaminti maistą? Na jau ne. Nei moku, nei noru gaminti. Gal tyliai išeiti? Bet reikia pasistengti dėl koledžo. Nors greičiausiai dauguma mokinių nemokės gaminti, nes niekada nebus naudojesi žiobariškais prietaisais. Na reikia kibti į darbą, o ne galvoti čia atsistojus. Lukas nuėjo prie stalo ir pamaišęs dėžutę išsitraukė lapelį su užrašu:
Citata
Graikija
. Kas čia per šalis? Kodėl būtinai šita šalis? Net nežinau jokių jos patiekalų. Dabar tikrai būtu puikus momentas pasišalinti. Bet gal likti. Pabandysiu pagaminti ką nors pagaminti gal pavyks, o gal ir ne. Aš jau tikrai per daug galvoju, tad reiktų pradėti darbą. Klastuolis nuėjo prie stalo, pasiimė knygą ir grįžęs prie stalo atsivertė ir ėmė stengtis surasti kažką kas jo nuomone turėjo būti skanu. Tai jam kainavo nemažai laiko, bet pagaliau jis ir surado patiekalą, bet ir parinko prie jo gėrima.
 -Eureka,- sušuko vaikinas baigęs ieškojimo darbą.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Morisas nebesikėlė anksti ryte kaip ankščiau, nes baigėsi žiema ir nebesimatė gyvūnų pėdsakų. Dar išėjęs į lauką prieš Žiobarotyros pamokos pradžią. Reikia džiaugtis pavasario rytu. Nes poto reikės nuobodžiauti, nuobodžiose pamokose. Bet dar liko apie valandą iki pamokos pradžios, tad tikrai galiu leisti sau pabūti lauke, o vėliau neskubant nueiti į pamoką. Pavaikščiojęs lauke klastuolis pasišvilpaudamas ar paniūniuodamas kokią dainą kurios jis pats beveik nežinojo tik buvo kažkur girdėjęs. Užlipęs laiptais aukštyn ir atidaręs kabineto duris vaikinas pasisveikino su profesoriumi ir apsidairė po kabinetą. Kabineto vaizdas nustebino Morisą. Keli stalai stovėjo pakraščiuose, du priekyje ant kurių buvo sudėtas maistas. Mes čia ką valgyti maistą ruošiamės? Ar gaminsim kažką? Tikiuosi, kad nereikės išsiaiškinti kiek baltymų, angliavandenių ar kitokio dalyko yra šituose maisto produktuose. Na pažiūrėsim kaip bus. Profesoriui išaiškinus užduotį klastuolis apsidžiaugė ir net neskubėjo atlikti užduoties. Valio. Gaminsim maistą. Fainiausia pamoka kokia tik yra buvusi. Ne fainiausia buvo praita Žiobarotyros pamoka. Vaikinas pasišokinėdamas nustriksėjo link stalo ir išsitraukė lapelį ant kurio buvo parašyta:
Citata
Italija
. Puiki šalis. Greičiausiai gaminsiu picą. Bet ne. Spėju, kad dauguma mokinių kurie bus išsitraukę Italiną tai gamins, tad reikia pagainti ką nors kito, ką nors įspūdingo. Morisas pasiimė receptų knygą ir patraukė prie stalo, bet klastuolis kažkaip nenorėjo dirbti vienas, tad susirado Luką ir priėjęs prie jo pasidėjo receptų knygą ant to pačio stalo.
 -Ką ištraukei?- užklausė vaikinas Luką. -Aš tai Italiją. Gal nori gaminti kartu?

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Kaip įprastai Klara pusiau miegodama ėjo į pamoką ir slapta tikėjosi, kad nebus labai sunku. Jos smegenys šiandien visiškai atsisakė dirbti. Tiksliau, pasiliko ir toliau miegoti lovoje.
O įėjusi į klasę ji iš pradžių nesusiprato kur yra. Gal netyčia nuklydo į virtuvę? Jau žadėjo skubiai apsisukti ir išeiti kol niekas nepastebėjo, bet pamačiusi čia esantį profesorių ir kelis mokinius, minčių, kad pasiklydo, jai nebeliko. Pasisveikinusi su profesoriumi ji žengtelėjo kelis žingsnius į šoną, kad liktų nepastebėtą ir sukryžiavusi rankas klausėsi profesoriaus.
Išgirdusi užduotį ji tik lėtai palingavo galvą. Nuo kada Hogvartsas tapo kulinarijos mokykla? Ir kokia iš to nauda? Klara, nors maisto gaminime ji nebuvo profesionalė, žinojo kaip pjaustyti pomidorą, kad šis neištižtų per visą lentelę, taigi ji buvo nusiteikusi ramiai išgyventi šias dvi valandas be jokių nesąmonių. Išsitraukusi lapelį ji išsirinko laisvą vietą kamputyje. Be abejo, nenorėjo dirbti poroje. Kai dirbi su kuo nors kitu visada reikia kalbėti. O kalbėti kita kalba jai nėra labai lengva, nors ir per šiuos metus ji gana gerai patobulėjo anglų kalboje. Bet dabar jos smegenys nenorėjo dirbti, o tai kėlė didelę grėsmę nusišnekėti.
Perskaičiusi lapelyje šalies pavadinimą Klara išsirinko knygą su Ispanijos patiekalais. Padėjusi knygą ji pradėjo ją vartyti.
Dauguma patiekalų buvo pavadinti be galo sunkiai ištariamais pavadinimais ir atrodė be galo sunkiai pagaminamais. Kaip pavyzdžiui: Angulas a la Bilbaina – alyvuogių aliejuje kepti maži unguriukai, pagardinti česnaku. O to patiekalo nuotraukos... Klara greitai pervertė puslapį, kad jos nesupykintų.
Galiausiai, po kokių penkių minučių ieškojimo, Klara rado kažką kas jai nebuvo taip nepažįstama: keptos bulvytės ispanišku stiliumi. Nors ji gana abejojo ar tai tikrai tradicinis Ispanijos patiekalas. Tai tiesiog buvo keptos bulvės su kiaušiniene, bet jeigu jis yra šioje receptų knygoje, tebūnie jis ispaniškas patiekalas.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 559
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
  Pažiūrėjus į tvarkaraštį, buvo parašyta, kad sekanti pamoka bus žiobarotyra. Klastuolis girdėjo, kad naujojo profesoriaus pamokos yra lengvut lengvutės, todėl problemos, kodėl berniukui šią pamoką aplankyti nereikėtų, nesurado. O, kad nenuobodžiauti pasigriebė ir savo brolį kartu į pamoką.
  Gaminti patiekalus atrodė visai įdomiai. Na, bent Jupiteriui. Ir be kalbų, Jupiteris suprato, kad dirbs kartu su broliu, todėl dėl sunkumų jis nepergyveno. Dvyniai lengvai tuos sunkumus galėjo perkelti ant kitų žmonių, kad kitiems būtų rūpesčių, o patiems Olivier dvyniams ne. Todėl klastuolis greitai apsižiūrėjo ir pastebėjo dar vieną berniuką be poros, kuris ir būtų ta auka. Nieko nelaukiant, jis priėjo prie jo.
 - Ar nenori kartu dirbti poroje su manim ir mano broliu? - Pasiūlė tam vaikiui, o pats greitai nubėgo pasiimti lapelį. Ištraukius lapelį, buvo parašyta - Prancūzija. Garbanius aišku labai apsidžiaugė, juk čia jo gimtinė. Bus dar lengviau ką nors gaminti jiems. Prancūzas prieėjo prie savo grupės ir pranešė, kad jie turės gaminti prancūziškus patiekalus.
  Kol kiti rinko ką gaminti, rudaakiui kilo geniali idėja su kurią norėjo pasidalinti iškarto savo broliui.
 - Est-ce que tu veux comencer le bataille de nourriture? - Pasistengė sulaikyti juoką.
  Garbanius pradėjo žiūrėti į maisto produktus kaip į ginklus. Labiausiai į akį krito kiaušiniai ir miltai. Bet nusprendė, kad kiaušiniams bus dar laiko. Todėl jis paėmė saują miltų ir apsižiūrėjo į ką galėtu juos mesti. Kaip ne būtų gaila, bet tas keistuolis kuris buvo kartu grupėje su dvyniais pasitaikė pirmas, todėl berniukas apmėtė jį miltais pirmų pirmiausiai.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • VII kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Mavenas ilgą laiką pragyvenęs žiobarų pasaulyje jautėsi tarsi jų žinovas. Nors jis ir nemenkino paprastų žmonių, tačiau vis tiek jautėsi aukštesnis už juos (aišku ne dėl savo aukšto ūgio). Todėl nenuostabu, kad lengvais žingsniais, niekur neskubėdamas ėjo link žiobarotyros pamokos.
Vos tik įžengęs į kabinetą vaikis linktelėjo mokytojui ir pritūpęs įprastai paglostė šuniui paausius. Pastebėdamas dėžutę ant mokytojo stalo Domantas kiek pasilenkęs žvilgtelėjo į ją, tačiau nieko gero nepešęs apsisuko ir nuėjo atsisėsti į savo vietą.
Pasirėmęs delnu jis spalvino tamsiai rudo suolo kraštą. Mėlynas markeris daugiau niekada nebenusivalys ir tarsi bus pažymėtas, kad tai Domanto vieta ir niekeno kito.
Išklausęs profesoriaus litanijos vaikis dar nieko nesiėmė, jis tiesiog pasitvarkė ilgokus plaukus, kadangi šie buvo tamsūs ir tankūs, Domato galvą kepino saulė. Nespėjęs padoriai susitvarkyti plaukų, vaikis buvo sutrukdytas kažkokio garbaniaus.
Kiek susiraukęs jis pažiūrėjo į šalia stovinčio, bei keistai išsiviepusio vaikio brolį dvynį ir tada lėtai linktelėjo. Vis tiek grupėje dirbti geriau, nei vienam. Kiek susikūprinęs jis atsistojo ir nusekė paskui šiek tiek žemesnį bernioką.
Šiam pranešus, kad jie gamins prancūziškus patiekalus, garbanius pavartė akis. Prancūzija jam nepatiko, nežinia kodėl, tiesiog jis jautė jai milžinišką antipatiją.
-Kokie..- kai Mavenas norėjo klausti kokie dvynių vardai, jis buvo pertrauktas prancūzišku sakiniu. Pakėlęs antakius iš viršaus jis pasižiūrėjo į du bendraamžius ir pratarė savo gimtąja kalba.- Ich habe nicht verstanden, was ihr gesagt hast, aber warum nicht, es it Zeit, in unserer Muttetsprache zu sprechen.
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • fesse
     Kartais atrodė, kad vasaros atostogos Marsui jau prasidėjo. Nors pavasaris dar nė nepasiekė pusės, bernužėlis vis rečiau lankėsi pamokose, o pastarosiomis dienomis išvis į jas nėjo, daug mieliau eikvojo energiją ir laiką lauke. Tik mat brolis dvynys, it kokia mokslo žiurkė, nusprendė išsitempti dvynį į žiobarotyrą. Bent jau pamokos pasirinkimas neblogas, visgi žiobarotyros profesorius buvo ir klastuolių vadovas, todėl Rafaeliui puiki proga pasirodyti geru ir pavyzdingu mokiniu, o ir šiaip, juk vadovas  savo globotiniams, savo vaikams turėtų būti nuolankesnis, tiesa?
    Įžengęs į žiobarotyros kabinetą, šokoladinių akių savininkas visai maloniai nustebo - vietoje nuobodžių ir dar rudenį atsibodusių suolų buvo sunešta visa virtuvė! Daugybė orkaičių, įvairiausių įrankių, puodų, keptuvių ir maisto produktų! Nors Marsas ir nebuvo labai geras virėjas (labiau mėgo valgyti, ne gaminti), maistas visada buvo smagi tema, o ir gaminti turėtų būti visai smagu. Turėtų... Na, bet šį kartą klastuoliui nepavyks to sužinoti, mat genialusis brolis dvynys (ak, kaip Marsui tokia mintis nešovė į galvą?) nusprendė paskutinę šių mokslo metų žiobarotyros pamoką paversti įdomia.
-Tu es génial!- sukikeno vienuolikmetės ir apsižvalgė. Nuo rudų akių nepasislėpė mergaičiukė, anąkart herbologijos pamokoje metusi į Klastūnyno globotinį tą nešvarią ir šaltą sniego gniūžtę. Pasiėmęs nediduką maišelį miltų nuo stalo, Rafaelis nieko nelaukė ir nuėjęs prie neklaužados sukratė viską ant jos.
Dance with me like we are made of stars

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Morisui priėjus prie Luko jis jį mielai priėmė:
 -Graikiją. Galim kartu gaminti. Gal nori sujungti mūsų šalių patiekalus? Profesoriui galėsim nunešti už šituos mokslo metus. Gerai?
Lukas vėl susirado savo pirmąjį receptą ir bandė viską aiškiai įsidemėti:
Citata
Graikiška šalta FRAPE kava

Ingredientai

Tirpi kava, pagal skonį (1 šaukštas)
Cukrus, pagal skonį (2 šaukšteliai)
Pienas (pusė stiklinės)
Ledukai
Vanduo


Paruošimo būdas:
Pirmiausia kavą su cukrumi užpilame šlakeliu vandens ir gerai išsukame. Tada imame pieną, į jį beriame žiupsnelį cukraus (kas mėgsta tirščiau galima ir grietinėlės, bet per pus mažiau!!), tada pieną smarkiai išplakame su mikseriu. Į kavą su cukrumi įmetame keletą ledukų, pilame ketvirtadalį stiklinės vandens, dedame ledukus, o tada supilame pieną. Galima gerti ir be pieno. Viską reikia daryti taip pat. Neskanaus!!
Kas čia per nesąmonė. Nors gal ir skanu bus ką gali žinoti. Na reikia gaminti pradėti, nes kitaip nespėsiu ir pamoka ankščiau laiko baigsis, o gal ir ne. Bet geriau apsidrausti nieko negali žinoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Morisas jau ėmė vartyti receptų knygą kai sulaukė iš Luko atsakymus:
 -Gerai galim pabandyti, bet nemanau, kad su skirtingomis šalimis pavyks tai padaryti. Klastuolis vertė knygą ir skaitė jam dar negirdėtus pavadinimus kol užtiko receptą kuris jam pasirodė skanus:
Citata
Itališkas ,,Tinginys"

Ingredientai:
100g Sviestinių sausainių
75g Migdolinių sausainių Ammareti
200g Juodojo šokolado
175g Sviesto
3 Šaukštai Brendžio, romo arba amarečio
Su šiuo ingredientu vaikinas baigė skaityti ingredientus. Alkoholis maiste? Keistai čia kažkaip. Gal apseisiu ir be jo. Morisas ėmė toliau skaityti receptą:
Citata
1 vnt. Kiaušinio trynių
50g Migdolų
Žiupsnelis Cukraus pudros

Gaminimas:
Visus sausainius susmulkinkite iki smulkių trupinių. Sudėkite į didelį dubenį.

Į indą virš puodo su verdančiu vandeniu sudėkite šokoladą, sviestą ir alkoholį. Pakaitinkite, kol išsilydys, tada nukelkite nuo ugnies, išmaišykite, sudėkite sutrupintus sausainius, kiaušinio trynį ir migdolus, gerai išmaišykite. Palaukite, kol atauš, tada 1 val palaikykite šaldytuve.

Sviestu patepkite foliją ir ant jos sudėkite šokolado masę. Rankomis suformuokite maždaug 30 cm ilgio ritinėlį, primenantį „salami” dešrą. Suvyniokite į foliją ir 4 val. palaikykite šaldymo kameroje, kad sutvirtėtų.

Kepimo popierių gausiai pabarstykite cukraus pudra. Išvyniokite šokoladine „salami” iš folijos ir padėkite ant kepimo popieriaus. Pavoliokite cukraus pudroje, kad paviršius pasidengtų baltai ir atrodytų kaip „salami” dešra.

Išėmę iš kameros 1 val. palaikykite šaldytuve, tada supjaustykite riekelėmis ir patiekite.
Na recepto pabaiga jau čia. Alkoholio ten tikrai nesiruošiu dėti.
 -Ei,- užkalbino klastuolis Luką. -O kiek tu patiekalų gaminsi?

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Suzu įžengė į žiobarotyros klasę su tiesiog puikia nuotaika. Apsidairęs aplink, su plačia šypsena, vaikis patraukė link laisvo plotelio ir ėmė laukti pamokos pradžios. Jam buvo laaabai įdomu, ką darys  per pamoką ir meldėsi, kad nesusimovė palikęs savo burtų lazdelę miegamajame. Aišku, jis tą padarė tyčia, mat nusprendė, kad tai bus puikus pasiteisinimas ir galės išvengti bet ko, kas susiję su burimu ir ja.
Pamokos tema grifiukui patiko, apsidžiaugęs, kad visgi burtų lazdelės nereikės jis dar kartą apsidairė. Ir jo žvilgsnį patraukė ta keista mergiotė, su kuria berniukas susitiko praeitą žiobarotyros pamoką. Kiek susižavėjęs Suzu visiškai praleido pro ausis likusią praktikos dalį, tad jam beliko tikėtis, kad nepraleido svarbių dalykėlių.
Tik buvo paskelbta praktika, o mažametis nedrąsiai ėmė artintis link melynplaukės mergaičiukės su draugiška šypsena, jis tikėjosi ją išgąsdinti, kadangi ši nežiūrėjo į jį.
-Bu,- prisiartinęs iš nugaros vaikis laukė reakcijos.
kuso kurae