1
5

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • VII kursas
  • *
  • 78
  • Taškai: 2
  • Lytis: Vyras
Lukui išaiškinus kaip tai padaryti Morisas patraukė prie savo teleskopo. Pasukiojęs ratuką kurį klastuoliui rodė Lukas rado normalų vaizdą ir galėjo stebėti dangų su jam nepažįstamais žvaigždynais, žvaigždėmis ir planetomis. Kartais nesuprantu kaip kiti gali įsiminti menkiausią žvaigždę, mažiausią žvaigždyną ir dar prikišti savo galvą visokių kitokių dalykų. Tikriausia jie ten stalčių lobyną turi galvoje. Pažvelgęs kairiau vaikinas jo manymu pamatė žvaigždyną. Morisas pabandė suskaičiuoti žvaigždes kurios įeina į tą žvaigždyną. Viena, dvi, trys, keturios, dar šitą greičiausiai tai penkios, tada tikrai šitą šešios, septynios, dar aštuonios tai jau penkiolika... Oj net neverta skaičiuoti. Kol aš suskaičiuosiu praeis keli metai. Sukdamas teleskopą ratu klastuolis surado jo manymu penkis žvaigždynus nors iš tikrųjų tik vienas iš jų buvo žvaigždynas, aštuoniolika ryškių žvaigždžių nors su jo priskaičiuotais žvaigždynais gavosi apie šimtą, dvi planetas ir viena palydovą ir tik čia vaikinas juos įvardino gerai. Nuėjęs tolyn nuo teleskopo Morisas atsigulė ant žolės ir pažvelgė į nakties dangų. Koks nuostabus vaizdas. Nesimato per daug. Tiesiog nuostabu ir fantastiška. Mokiniams patraukus link pilies klastuolis nerangiai atsikėlė ir irgi patraukė paskui.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Tai buvo nuostabi saulėta žiemos diena. Kai dar varvekliai, priaugę šalia langų, spindėjo įvairiais šviesos atspindžiais. Šį rytmetį Grinčas, atsikėlęs iš lovos ir apsirengęs rudu apiplyšusiu švarkeliu, nuskubėjo į astronomijos pamoką. Tačiau jam prireikė daug jėgų iki astronomijos kabineto keliaujant. Mat dėl šalčio buvo mažumėlę kai kuriose vietose laiptai apledėją, todėl Drakundukas turėjo lipti keturiomis, kad išlaikytų pusiausvyrą ir nenuslystų nuo laiptų kūlversčiais. Po kelių akimirkų sunkiai, bet pamažu trečiakursiui pavyko įsiropšti šalia kabineto durų, bet jo nelaimei pamokos reikėjo laukti iki vakaro, mat pamoka turėjo prasidėti vakare, todėl laukęs ir ilgai sėdėjęs prie šaltų laiptų, mažumėlę nuobodžiavo kurį laiką berniukas. Ilgainiui jis ėmė skaičiuoti krentančias žiemos snaiges. Viena...dvi..šimtas...šimtas keturiolika...penki šimtai..tai bepritybė..pamečiau skaičių! Viena..dvi...šešios....sau tyliai mąstė skaičiuodamas Drakundukas, kol galiausiai sulaukęs naktinėjančio vakaro ir atsistojęs ant dviejų kojų nuo ledinių laiptų, nuo batų nusivalė sniegą. Tada, netrukus, atvėrė astronomijos pamokos duris. Šį sykį pavyko duris uždaryti gražiai ir tyliai, todėl Drakundukui neteko susigėsti ir netrukus jis pasisveikino netoli buvusiai profesorei:
- Laba diena, mokytoja! - šiek tiek per garsiai pasisveikinęs  jaunuolis vis dėlto susigėdo ir tada nusprendė greičiau sėsti į suolą, kuris buvo tuščias, ir gardžiai pavalgyti. Išsitraukęs iš kuprinės kotletų Grinčas ėmė pamažu juos valgyti, tačiau jo skanųjį valgymą sutrukdė mokytojos balsas, liepiantis su teleskopu eiti į lauką paskui ją. Prarijęs per jėgą likusį kotletą jaunuolis nenorėdamas atsilikti nuo kitų bendraklasių greitai susidėjo visus kotletus ir maistą į kuprinę ir paskubomis pasėmęs teleskopą išskubėjo paskui mokytoją. Kas yra šis keistas prietaisas?...ar jis gali parodyti planetą, kurioje yra kefyro upės ir gardus močiutės pyragas?.. sau tyliai spėliojo Drakundukas lipdamas lėtai laiptais..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Išgirdusi bendrakoledžio klausimą, prefektė nusišypsojo ir liktelėjo:
- Moku. Kelis kartus teko pažvelgti pro akutę. Jis sutinkamas ir žiobarų pasaulyje.
Po paskutinio sakinio mergaitė kiek nutilo, bet greitai pridūrė:
- Aš ne žiobarė, jei kas, - po tokio prisistatymo ji kiek sukikeno ir pastatė teleskopą taip, kad būtų patogiau pažvelgti per jo akutę.
- Viskas labai paprasta, pirmiausiai, turi atidengti teleskopą, - blondinukė taip ir ir padarė, nuėmė dangtelį, kuris buvo teleskopo gale, - o vėliau reikia nuimti ir čia.
Klastuolė parodė berniukui į kitą teleskopo galą, kuris buvo visai arti jų. Ir žinoma ten buvo vieta, kur reikėjo žiūrėti.
- Tai okuliaras.
Paaiškino mergaitė ir jau pažvelgė per teleskopą kiek primerkdama akį, kadangi negalėjo nieko ryškiai švysti, ji kiek pasukiojo visai netoli stikliuko per kurį reikia žvelgti esantį fokusatoriaus ratuką.
- Štai, matau kažką! Nori pažvelgti ir tu? - šūktelėjo pirmakursė ir atsitraukė nuo teleskopo jį pasukdama berniukui.
Galiausiai prisiminusi, kad taip ir neprisistatė, mergaitė dar prieš klastuoliui paimant teleskopą į savo valdomą teritoriją, spėjo kilštelti ranką pasisveikinimui.
- Aš Hope, malonu susipažinti, Oliveri.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Mergaitė žiūrėjo į mėnulį susižavėjusi, skraidydama svajose. Ji galvojo apie dieną, kai galbūt pavyktų nuvykti ten. Elridė puikiai prisiminė vieną vakarą, kai pažadėjo močiutei, kad kažkada ten nukeliaus ir ištyrinės visas tas duobes, kad atras ateivių ir su vienu iš jų grįš į žemę. Aišku, tai tik svajonės net su magija, kadangi kiek baltapūkė žinojo, kol kas niekas neatrado ateivių. Nors... Tada kyla klausimas, ar tie "bepročiai", kurie laksto su keistomis kepurėmis ir sako, kad nori apsisaugoti nuo ateivių, yra burtininkai? Juk burtininkai turi daugiau galimybių juos atrasti...
Baigusi stebėti dangaus sūrį mergaitė nusuko teleskopą kiek dešiniau, ji norėjo pamatyti kažkokią planetą, bet atrado tik žvaigždes. Aišku, jai jų ir užteko. Tyrinėdamas jas Elridė kiek atsiduso. Praėjo nedaug laiko, o jai tai jau buvo neįdomu. Teleskopas vėl nukrypo ties mėnuliu ir žaliaakė vėl žiūrėjo į jį, susižavėjusi ir svajodama. Mergaitė negirdėjo nieko, kas vyksta aplinkui, atrodo tai paprastas dalykas, žemės palydovas, kuriam ji niekad nebuvo, bet mergaičiukę jis traukė, rodės, kad kažkas ten yra ir ją kviečią. Paauglė trumpam pagalvojo, kad tas kažkas buvo jos mama. Nes ji žinojo, kad jos mama labai mėgo naktis, kai šviesdavo ryškus mėnulis, o matomumas buvo tiesiog pasakiškas.
Atsitraukusi nuo teleskopo Elridė išsitiesė ant žolės, ji miego nenorėjo, bet, jos manymu, be jokio teleskopo, savom akim, stebėti dangų buvo įdomiau.

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Berniukas pašoko nuo žemės ir prisiartino prie teleskopo, nekantraudamas ir pats pro jį pažiūrėti. Vos spėjo ateiti, porininkė galiausiai sugalvojo prisistatyti.
   - Aha... malonu, - tvirtai paspaudė Hope ranką.
   Paskui suėmė teleskopą rankomis ir pasilenkė, pagaliau pažiūrėdamas į dangų iš arčiau.
   - Wow...
   Ėmė lėtai sukinėti prietaisą, vis neatsistebėdamas kosmoso grožiu. Anksčiau dažnai įsivaizduodavo, kaip jisai atrodo, o dabar - stebi viską savo akimis. Tikrai nepalyginsi dangaus per teleskopą su dangumi, matomu plika akimi. To grožio net neapsakysi, žodžių tokių dar nėra sugalvota.
Mokinys lėtai atsitraukė nuo okuliaro. Pažiūrėjo viršun. Tada vėl palinko prie teleskopo.
   - Ahaaa, per šitą daikčiuką viskas gražiau. Daug, daug gražiau... - šyptelėjo pats sau, tikėdamasis, kad Hope nenugirdo jo blevyzgų.
   Atrodė, jog praėjo visa amžinybė. Oliveris susimąstė, ar taip pat jaučiasi ir astronautai, kosmose pabuvę vos dešimt minučių. Lyg ko pavartojęs jis paėjo į šalį, dar kart užleisdamas mergaitę.
   - Per ilgai aš čia užsistovėjau, tavo eilė. Tikiuosi per daug nesupyksi, nes jei taip, tik tau bus blogiau, kadangi man nelabai rūpi, - nusiviepė ir atsipūtęs klestelėjo ant žemės.
   Pats to dar nesuprato, bet nuovargis po truputį jau darė savo.
   - Ai, žinai, ko gero nedaug jau ir liko tos pamokos, tai gali tą teleskopą visą laiką ir turėt. O aš čia... gal truputį... - pirmakursis ėmė lėtai gultis ant žemės. - pailsėsiu...
   Nusižiovavo ir užmerkė akis. Neilgai trukus ir užmigo, žinoma, netyčiomis. Gal ir gera idėja kokią naktį gauti bent aštuonias valandas miego, kaip ir rekomenduoja, o ne tenkintis keturiomis. Nors ankščiau jam tai nekliūdavo. Ir nors nežinia, kodėl šią dieną taip išvargo, bent viena aišku - net ir profesorė dabar nesugebės jo prižadint ir sudrumsti nuostabaus miego. Tik jau ne tada, kai sapnuoja esantis kosmose.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Mergaitė su šypsena veide žvelgė į kosmosu besigeriantį bendrakoledžį. Matyt jis tikrai pirmą kartą žvelgia į dangaus platybes pro šį daiktą, - pagalvojo Hope ir neskubino jo. Pamoka ilgoka, o ji ir jau taip turėjus progą pažvelgti į dausas.
Galiausiai klastuoliui atsitraukus nuo teleskopo, skrybėlė perėmė jį ir leido pirmakursiui kaip ir ji pailsėti.
Ji pažvelgė į kosmoso platybes ir pabandė surasti kuo daugiau įdomių linijų, ūkų ar šiaip kokių nors formų. Kuomet jos naujasis draugas užmigo ji nusijuokė ir susitvarkė jų darbo vietą. Nunešusi teleskopą į vietą, mergaitė linktelėjo profesorei leisdama suprasti, kad tiek Hope, tiek Oliveris baigė praktiką ir nukulniavo atgal į lauką pasimėgauti tuo jau kiek pavasarišku vėjo glostymu. Prisėdo ant žemės, visai netoli Oliverio ir atsirėmė į medį. Taip laukdama kol pasibaigs pamoka.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 529
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ši naktis atnešė Klarei daug laimės. Ji buvo labai pasiilgusi nakties ir dangaus stebėjimo. Astronomijos pamoka Hogvartse ir vėl vyko naktį. Vidurnaktį mokiniai turėjo susirinkti aukščiausiame magiškos pilies bokšte. Besiblaškydama tamsiais koridoriais ir pasišviesdama tik blankia lazdelės šviesa, Grifų Gūžtos auklėtinė galvojo apie tai, kaip smagu tokiu momentu būtų pagąsdinti bent keletą pirmakursių. Pamoką vaiduoklių valandą jie aplankys pirmą kartą. Jei nepažeidė mokyklos taisyklių, pilis tamsoje jiems nebuvo pažįstama.
Priėjusi kabinetą, Karter džiugiai pasisveikino su koledžo vadove ir žvilgtelėjo į šviečiantį tamsoje laikrodžio ciferblatą. Iki dvylikos buvo likusios vos kelios minutės. Pamokai prasidėjus kaštonplaukė besidžiaugiančia širdimi nusičiupo teleskopą ir besidžiaugdama nuskubėjo laiptų link. Astronomijos profesorė minėjo, jog reiks dalintis žiniomis. Daugiau žinantieji turėtų padėti silpnesniems. Tačiau praleidusi metus žaliaakė tiek dirbo, jog net nepastebėjo kam iš mokinių nesisekė skaičiuoti žvaigždes ir vaikytis planetas jų orbitose, todėl šiandien ji dirbs viena. Jei kas labai norės, turi liežuvį ir gali paprašyti pagalbos pats.
Leisdamasi laiptais teleskopą skraidino lazdele. Ne dėl to, kad norėtų pasirodyti, šiuos kerus mokėjo dauguma mokinių. Bet iš laimės, pro langus matomas dangus buvo giedras, o šeštakursė jau seniai nebuvo lauke naktį, juolab nestebėjo žvaigždžių natūraliu, ne mokslų išrastu būdu. Teleskopas buvo mokslinis išradimas, tačiau tai nebuvo kokia nors projekcija ar kitas prietaisas, ne padedantis pažvelgti iš arčiau, kaip įprasti mums akiniai, bet sukuriantis ar atkartojantis dangaus realybę. Visi žinojo, kuo galėjo užsibaigti tokia teleskopo kelionė. Koks nors mokinys pasipainiojęs - tyčia ar ne, pakištų koją ir iš teleskopo teliktų stikliukai gėlynui puošti. Tačiau nebuvo to blogo, ko nesutaisytų seni ištikimi Reparo kerai.
Išėjusi pro duris, vedusias į kiemą, Klarė įkvėpė vėsaus nakties oro. Deguonis tiesiog veržėsi į džiugiai nusiteikusios grifiukės plaučius. Besidžiaugdama susirado vietą kiek atokiau nuo daugumos. Nors nebuvo visiškai viena, tačiau buvo beveik tikra, jog galės ramiai dirbti. Kelias minutes užtruko, kol paruošė teleskopą darbui. Pavasarį buvo itin ryškus liūto žvaigždynas, šiandien panelė Karter jį apžiūrėsianti teleskopu. O ką jau kalbėti apie Marsą, kurio rausva šviesa tvieskė per šiąnakt nė vieno debesėlio neaptemdytą dangų. Įdomu, kiek pirmakursių per šią pamoką pavadins karo planetą spalvota žvaigžde?
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 529
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Sureguliavusi teleskopo aukštį taip, jog galėtų stebėti nuo žemės, įsitaisė ant žolės turkiškai. Tik po žiemos atsigavę stiebeliai buvo drėgni nuo rasos lašelių Ko kito galėjai tikėtis, bet Klarė sėdėjo ant apsiausto skvernų. Ir kol nakties drėgmė persigers, per storą medžiagą, ji galės mėgautis nakties tyla. Bent jau kiek leis kiti mokiniai.
Nusistačiusi teleskopą ties pietumis, iš arčiau apžvelgė Marsą. Šios planetos vardu ji, išvažiuodama į Hogvartsą pavadino savo katytę. Tiesa, Marsė buvo tamsi kaip naktis, o planeta žibėjo tamsiame, debesų nedengiamame danguje, tarsi mažosios murklės akys. Skyrėsi tik jų spalva. Katės akys buvo žalios, kaip žolė po šešiolikmetės kojom. Planeta, kita vertus įspėjo savo spalva. Kelias minutes apžiūrėjusi raudonąją, tarsi grifų koledžas, gražuolę, Klarė pasuko prie žvaigždynų.
Susiradusi Didžiuosius Grįžulo ratus, paskui ir Regulo žvaigždę, surado ir Liūto žvaigždyną. Buvo gražu žiūrėti į jį, taip ryškiai matomą. Zodiako ženklams priklausantis žvaigždynas buvo matomiausias pavasarį. Laiką, kurį šešiolikmetė leido mokykloje, todėl retai gaudavo šansą pasigrožėti.
Pamokos neužtektų, jei norėtų visą dangų apžiūrėti. Norėjosi profesorės prašyti pasilikti per naktį. Juolab, jog ši buvo Klarės koledžo vadovė. Bet čia negalėjai rasti jokios logiškos priežasties. O ir strazdanei nebuvo penkeri, kad ožiuotųsi kaip žolę įsikandęs raguotis.
Žaliaakė nedelsdama laiko nusprendė paieškoti ūkų. Iki šiol į juos nekreipdavo didelio dėmesio, šeštakursės grifiukės žinios nesiekė taip toli, jog prieš astronomijos pamokas suprastų, kuo šie dariniai tokie svarbūs. Žvaigždžių priešistorė, stebėdama vieną nediduką, negalėjo nesusimąstyti, iš kur kilo žmonija... Egzistencialistinis klausimas, kurio iki šiol nepavyko atsakyti nė vienam. Tik palaidos teorijos. Kaip ir iš kur atsirado visata. Visata su begale žvaigždžių. Kurias tyrinėdamas galėjai pasijausti toks mažytis ir nesvarbus.
Užmiršdama visą tikslumą tyrinėjo viską. Ieškojo bent vieno pasikeitimo. Dangus niekada nebuvo vienodas. Spalva, debesų forma, saulės/mėnulio padėtis. Bet žvaigždės visada buvo čia, kaip ir namai. Ne visada jas galėjai matyti, kartais jas užstojo debesys, kartais buvo netinkamas laikas joms stebėti, tačiau jos visada buvo čia. Užsisvajojusi sukiojo teleskopo ratelius stebėdama kiekvieną dangaus centimetrą. Stebėti nakties dangų buvo laimė, ir nors net nesitikėjo, būtent tuo metu, pasukusi galvą į šoną, paauglė pamatė krentančią žvaigždę. Tiesa, astronomijos pamokose juos tikslinga buvo vadinti meteoritais. Ilgaplaukės noras šį vakarą buvo būti laimingai. Tokį ir išsakė, kreipdamasi į dangaus kūną. Pastebėjo viską, ką šiąnakt galėjo. Iš likimo negalėjai tikėtis per daug, prisivertė suskleisti teleskopą ir po kelių minučių, atsisveikinusi su dangumi, pasuko į pilį.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Garsus žadintuvo signalas ėjo per ausis. Dievaži, ji tuoj kurčia liks! Visa laimė, jog ilgai mergiotei netruko susivokti, kodėl ši turėjo keltis vidury nakties. Viso to priežastis buvo astronomija.
Prasitrynusi dar miegančias akis, Bella išsiropštė iš lovos. Tiesa, nesistengė kuo tyliau. Ne, netgi priešingai - trankėsi kaip reikiant. Susiradusi nelemtą antrą batą, grifė apsiavė jį ir išdūlino iš kambario. Aišku, po savęs stipriai užtrenkdama duris. Šiaip ne taip nušlepsėjusi į klasę bei, tikriausiai, kerėpliškais žingsniais prižadinusi pusę pilies, antrakursė priėjo prie teleskopus iš spintos traukiančios profesorės. Burbtelėjusi kažką po nosimi panašaus į "labas rytas", pasiėmė savąjį prietaisą. Nesuko ji per daug galvos, jog nusišnekėjo kaip pridera. Na, tiesą sakant, Bel galva dar nedirbo. Sekdama bandos instinktu, ši išropojo laukan. Gaivi nakties vėsa pabudino dvylikametės akis ir šios pagaliau išvydo neapsakomą grožį - žvaigždes.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
Miona šyptelėjo supratusi, kad žvaigždynai burtininkų pasaulyje yra tokie patys, kaip ir žiobarų. Augdama žiobarų pasaulyje, mergaitė itin mėgo stebėti dangų. Kai naktimis kankindavo nemiga, mažoji pro savo mažo kambarėlio langą stebėdavo dangų. Žvaigždės jai visada patikdavo. Nuo pat mažumės tikėjo, kad krentanti žvaigždė išpildo vieną tavo sugalvotą norą. Šį vakarą mergaitė tikėjosi vieną jų pamatyti.
Kai pirmakursės akys apsiprato su tamsa ir ji pažvelgė į dangų pro teleskopą, rudaplaukė aiktelėjo. Žvaigždės atrodė esančios taip arti ir tokios ryškios, kad, rodėsi, savo šviesa apakins. Dangus buvo juodas kaip rašalas ir atrodė, kad jei jį paliesi, rankos nusidažys ta pačia juoda spalva, tik su blizgučiais. Ak, kaip ji norėjo taip linksmai ir lengvabūdiškai žėrėti, kaip ta Šiaurinė žvaigždė! Tačiau rusvaplaukė žinojo, kad tai neįmanoma ir susikaupė į pamokos tikslą - ištyrinėti kuo didesnį dangaus plotą.
Mergaitė atsiklaupė ant kelių ir kryptelėjo prietaisą, kad būtų patogiau stebėti. Vėl susiradusi Šiaurinę žvaigždę - šiaurės krypties rodyklę -, apžiūrėjo aplink ją esančias žvaigždutes, kurios buvo žymiai mažesnės už tą, aplink kurią spietėsi. Kelios žvaigždutės išsiskyrė savo ryškumu, tad vos kryptelėjusi teleskopą, mergaitė atpažino Mažuosius Grįžulo ratus.
Atpažinusi, kur yra Didieji Grįžulo ratai, mergaitė švelniai nukreipė prietaisą į priešingą pusę ir sujungusi penkias žvaigždes, kurios sudarė savotišką ,,w" raidę, atpažino Kasiopėjos žvaigždyną. Kaip gražu! - svajojo mergaitė. Išsiėmusi iš kuprinės pergamentą, plunksną ir rašalo, mergaitė ėmė skrebenti jame apie tai, ką matė danguje. Vienuolikmetės širdį suspaudė namų ilgesys, o ypač atostogų kaime, kai senelė ją mokė įvairiausių dalykėlių apie dangų. Kaip Miona ilgėjosi tų vasarų! Kaip ji norėtų stebėti žvaigždes su močiute per šį teleskopą.
Mergaitė vėl pakėlė galvą ir pasistengė vėl susikaupti, tačiau į galvą lindo įvairiausios mintys, kaip klausimai, kas yra žvaigždės, kodėl jos yra, ar tiesa, kad jos - tai mirusiųjų dvasios pakilusios aukštai aukštai ir stebinčios savo artimuosius. Tikiuosi, močiute, tu esi netoliese Šiaurinės žvaigždės. Būtent ten, kur dabar žiūriu. . Miona atsiduso ir pajuto, kad akis graužia ašaros. Pasistengusi, kad nė viena jų nenuriedėtų, vėl pridėjo akį prie okuliaro ir ėmė klaidžioti po dangų be jokio tikslo. Automatiškai šnibždėdama žvaigždynų ir pačių žvaigždučių pavadinimus. Aptiko ir ne vieną planetą. Mergaitė vėl ėmė užrašinėti stebėjimų rezultatus, tik staiga išgirdo mokytoją skelbiančią pamokos pabaigą. Mergaitė nusivylusi atsiduso ir atsistojo nuo drėgnos žolės. Miona nepajuto, kaip josios kojos užtirpo ir buvo net nustebusi, kad taip sunkiai atsikėlė. Nors ko čia stebėtis, praleido beveik valandą laiko ant šlapios žolės. Apsiaustas ir kelnės buvo prisigėrę drėgmės, tad mergaitė tik rankomis nuvalė nuo savęs žoles ir pamažu ėmė dėtis reikmenis į kuprinę. Miona dar sykį atsiduso, kad nepamatė nė vienos krintančios žvaigždės, o taip norėjo!
Galiausiai pirmakursė įsidėjo į kuprinę ir teleskopą. Lėtai patraukė į pilį paskui kitus mokinius. Girdėjo tylius šnabždesius apie tai, ką kiekvienas regėjo, ką atrado. Miona ėjo tyli ir stebėjo žolę po kojomis. Kai buvo prie pat įėjimo, ji pakėlė galvą ir dar sykį pažvelgė į dangų. Staiga jame kažkas švystelėjo ir greitai pralėkė palikdamas ploną šviesos ruožą. Vienuolikmetė plačiai nusišypsojo, supratusi, kad jį pamatė žiūrėdama į Šiaurinę žvaigždę.
- Ačiū tau, močiute, - tyliai sušnibždėjo ir įėjo pro praviras pilies duris.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Pasistačiusi teleskopą ant drėgnos žolės, grifė užvertė galvą - naktinis dangus. Ak, rodos, taip banalu, tačiau tuo pačiu ir taip įspūdinga. Juodą foną pildė milijonai naktinių šviesulėlių. Čia pat Foun sukilo ir prisiminimai. Antai tada, kai tėtis ją nusivežė į fotografijos galeriją. Prie naktinio dangaus nuotraukos ji išstovėjo gerą pusvalandį. Tuometinė aštuonmetė panoro suskaičiuoti visas joje besimatančias žvaigždutes. Tiesa, gyvai tai matyti buvo visai kas kita.
Atplėšusi akis nuo dangaus, mergiotė žvilgtelėjo pro teleskopo akutę - juoda. Tikriausiai ryškumą reik pareguliuot. Tik kaip čia tą padarius.. O sukinėjo ji viską iš eilės. Tiesa, vaizdas pro teleskopą nekito. Prikišusi nosį dar arčiau prietaiso, ši susiraukė, bandydama kažką įžvelgti.
- Ačiū, - raustelėjo, vienam praeinančiam mokiniui nuėmus nuo jos okuliaro dangtelį.
Dabar ši jau matė. O ir reguliuoti viską ne buvo taip ir sunku. Nukreipusi prietaisą į danguje kabantį mėnulį, rudakasė ėmė reguliuoti, matyt, artinamąją svirtelę bei netrukus išvydo palydovo kraterius. Tarytum daug įvairaus dydžio kamuolių tuos įdubimus ir paliko. Matė mergaitė ir kelis ūkus. Šie dujų telkiniai jai itin patiko. Tiesa, susitikusi su mažu, rausvu kamuoliuku, Bella sutriko - kas tai? Visgi patingėjo ji pasigilinti ir atitraukė akį nuo okuliaro. Naktinis dangus ir plika akimi žiūrint buvo įspūdingas. Galbūt dažniau reikėtų išeiti laukan?

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Tiesą sakant, Ashley nebežinojo, kada paskutinįkart rankose laikė teleskopą. Darbas mokykloje išties atėmė daug laiko, tad savaime suprantama, jog žvaigždžių tyrinėjimui jo kaip ir nelikdavo. Ši pamoka turėjo visa tai kompensuoti.
Nusivaliusi okuliarą, mergina žvilgtelėjo pro jį į naktinį dangų. Kad ir kaip benorėjo susikoncentruoti ties tuom labiau, visgi turėjo retkarčiais užmesti žvilgsnį ir į mokinius. Būtent todėl ji ne itin daug ir spėjo įžiūrėti. Žinoma, strazdanė negalėjo atsisakyti galimybės pasigrožėti Saturno žiedais bei įspūdingais žvaigždžių spiečiais. Koks naktinio dangaus stebėjimas būtų be jų? Pavykdavo profesorei žvilgsniu sugauti ir vieną kitą krentančią žvaigždę, o vis dar būdama naivi mergiotė, ši mintyse sušnabždėdavo giliausią savo širdies troškimą. Nors tai ir retai kada išsipildydavo, tačiau Ashley visada pasinaudodavo suteiktomis progomis. Kaip ten sakoma, gyveni tik kartą?
Laikrodis ant kaštonplaukės rankos jai priminė apie besibaigiančią pamoką. Susitvarkiusi savąjį teleskopą, profesorė nutraukė ir kitų stebėjimus.
- Džiugu, jog turime tiek astronomijos, o gal ir nemigos entuziastų, kurie nepatingėjo užbėgti į šią pamoką. Tiesa, tikriausiai tai paskutinė šių metų mano dalyko pamoka, - nužvelgė veidus. - Visi šiandien pasidarbavote puikiai. Na, o kadangi iki pamokos galo liko kelios minutės, galime pamažu keliauti į pilį. - Labos nakties, - atsisveikino su visais.
P. S.I hope you're happy.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019