4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 115
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 1 metus »
Sulaukęs iš Moriso tokio atsakymo, bet kas būtų nusijuokęs jei gerai nepažinotų Moriso, bet Lukas nei nusijuokė, nei šyptelėjo, bet patraukė paskui voveraitę.
-Ten mačiau lyg ir areną burtininkų, o gal tiesiog susirinkimų vietą, dar ten buvo olą toje pusėje kur aš nusileidau, o iš kitų pusių sėdimos vietos, -atsakė vaikinas į Moriso klausimą.
Klastuoliui teko brautis pro krūmus, medžius ir dilgėles, bet vaikinas vis neužuodė to saldžiai kvepiančio krūmo. Paėjus gal dar dešimt minučių priėjo nedidelę pievą kurioje augo tas krūmas. Neatrodo, kad buvo labai sunku, bet ir nebuvo labai jau lengva nusigauti iki šito krūmo. Lukas priėjęs prie krūmo pajautė saldų kvapą, bet ilgai nesimėgavo juo, bet ėmė skinti lapelius ir krauti į maišelį. Prisiskynęs lapelių palaukė Moriso ir patraukė atgal link ten kur vyko pamoka. Bet jiems beeinant klastuolis užsinorėjo dar ir pasižiūrėti tą olą - patirynėti ją. Priėjęs prie duobės vaikinas nulipo žemyn, priėjo prie olos ir pašaukė Morisą.
 -Eini ar stovėsi ten viršuje? -užklausė Lukas ir nieko nelaukęs įlindo vindun į olą. Kurioje buvo tamsoka, tad teko panaudoti burtažodį.
 -Lumos Solem, - ištarė klastuolis, ir šviesa pasklido po visą olą, tad galėjo puikiai viską apžiūrėti. Priekyje matėsi laiptai viršun, kairėje ir dešinėje aplūže mediniai suolai. Čia tikrai vyko kokie turnyrai arba renginiai. Įdomu kur veda šitie laiptai. Vaikinas pradėjo lipti laiptais, tada eiti kolidoriais kurie buvo išraizgyti lyg labirintas ir vedė vis kiton vieton, tada vėl lipti laiptais kol pagaliau pasiekė išėjimą. Išėjęs laukan Lukas pamatė, kad atsidūrė netoli profesoriaus, tad tyliai uždarė duris, apėjo profesorių per mišką ir priėjęs prie jo padavė maišelį su lapeliais. Nebuvo labai lengva, bet buvo visai smagu
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • VII kursas
  • *
  • 82
  • Taškai: 5
  • Lytis: Vyras
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 1 metus »
Lukui pasivijus ir ėmus skinti lapus Morisas pasekė jo pavyzdžiu ir taip pat ėmė skinti lapelius nuo krūmo. Baigęs skinti klastuolis apsidairė ir pamatė, kad jie čia lankosi ne pirmieji - ten nebuvo žmonių pėdsakų, o buvo žvėrių gyvenančių šitame miške pėdsakai. Nežinojau, kad gyvūnai irgi gydosi šiais lapais. Tikriausiai gyvūnai daug daugiau išmano negu mes žmonės apie šiuos augalus. Lukui patraukus atgal vaikinas nusekė paskui Luką per brūzgynus ir krūmynus. Morisas stengėsi neatsilikti nuo Luko, nes jis kažkur labai skubėjo. Kur jis taip skuba? Iki pamokos galo dar turim daug laiko. Lukui priėjus prie duobės klastuolis suprato, kad jis nori ją labiau ištirynėti. Na aš ten nesiruošiu lysti. Neprivers manęs nei lietus, su ir griaustiniu ir su žaibu. Nors gal su žaibu ir privers. Lukui pakvietus jį vaikinas atsiliepė:
 -Einu, einu kur dėsiuos, -Morisas pasileido nuo kalno, į duobę kur jo nebelaukė Lukas, nes buvo įlindęs į olą. Klastuolis įlindęs į olą dar spėjo išgirsti burtažodžio nuotrupą kuris apšvietė visą olą. Vaikinas nustebo, kad šonuose buvo suolai, o priekyje kažkokia anga, šone nuvirtusios medinės durys padarytos, kad atrodytų kaip paprastas akmuo ir niekuo nesiskirtų nuo sienų. Įėjęs į tunelį Morisas sekė paskui Luką kur tik jis beėjo, o jiems priėjus akligatvį paatumdavo tą sieną ir atsidarydavo koks nors kambarys, tada jį apžvelgdavo, uždarydavo duris ir traukdavo toliau. Būtų faina nusibraižyti žemėlapį šitų tunelių. Galėtum tada pasislėpti nuo visų. Ėmus lipti aukštyn klastuolis apsidžiaugė, kad greitai išeis iš čia. Bet labai nustebo, kai išlindo laukan tiesiai profesoriui už nugaros. Tad pasekė Luko pavyzdžiu apėjo jį ir priėjęs iš priekio padavė maišelį su lapais.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 302
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 1 metus »
  Elė vis užmesdavo akį į varnę, kol ji atsakinėjo į užduotą klausimą. Bethė tik užsiminė, kad buvo atsiribojusi nuo visų. Stigler merginai to užteko, tad daugiau nedrįso teirautis kažko ta tema. Persibraukė ranka per plaukus ir toliau tipeno mišku.
  - Kur tas augalas? Uchhh... - sumurmėjo tyliai varnė.
  Akys lakstė lyg patrakusios po visą mišką. Šiaurėje tematė tvirtus ir galingus pušų kamienus, purią žemę ir pageltusių spyglių paklodę. Vakaruose - voveres, besipešančias dėl menko riešutėlio. Pietuose - pamiškę, kur viskas ir prasidėjo, o rytuose - tai, ką draugė pasiūlė atidžiau apžvelgti. Iš tiesų, tas gulintis rąstas kėlė įtarimų.
  - Reikia patikrinti, - tetarė vyresnėlė varna ir greitesniu tempu ten nupėdino.
  Tik spėjo užlipti ant rąsto, kai iškart pastebėjo ambroziją. Metro aukščio krūmelis buvo pasislėpęs išties gudriai. Už to keistai gulinčio rąsto buvo kokio metro gylio duobė, kurioje ir augo augalas. Tad gulėdamas rąstas užtikrino, kad augalas niekaip nebūtų pastebėtas. Na, nebent žmogus ateitų iš priešingos pusės. Tada užmatyti jį būtų lengviau.
  - Jis čia, - šiek tiek linksmesniu tonu informavo kolegę.
  Atrišo savo drobinį žolelių maišelį ir pradėjo skabyti lapelius. Jie varniai pasirodė tokie trapūs, kad ji juos skynė kuo galėdama švelniau.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 1 metus »
Anksčiau, kai buvo mažesnė, mergaitė žymiai greičiau rasdavo paslėptus objektus, pasižymėjo didesniu pastabumu, negu dabar. Išties, į detales dėmesį kreipė dažniau, o dabar į jas tenumodavo ranka. Bethany apsidairė, su viltimi, kad gal koks akmenukas gulėjo pamestas šalimais jos. Ji galėtų palypėti ant jo ir pamatyti, ar tikrai tas rąstas slėpė taip reikiamą augalą. Deja, tokio nebuvo. Varnė užsižiopsojo, tad jai teko šiek tiek greitesniu žingsneliu nusivyti Eleiziją ir dar žiūrėti, kad už kokios šaknies neužkliūtų. Medutis nespėjo pats užsirioglinti ant rąsto, o jau buvo informuotas apie augalo radimą. Bent tiek gerai... Visgi, mergaitė puikiai suprato, jog norint pasiekti augalą, teks lipti ant rąsto, o tuomet nuo jo šokti žemyn - būtent taip ir padarė. Bethany suskubo prisijungti prie partnerės ir pati ėmė skinti augalo lapelius į maišelį - nors ir nenorėjo to parodyti, visgi matėsi, jog varnė skubėjo. Maišelis greitai prisipildė, o, kad grįžtant atgalios nei vienas lapelis neiškristų lauk, surišo raišteliu, kurį laikė apsiauste. Medutis net pamiršo apie drėgnus rūbus po apsiaustu ar šaltas rankas.
- Einam? - nors ir paklausė, visgi nelaukė vyresnėlės atsakymo bei pati ėmė kėblinti atgalios su viltimi, kad porininkė šalia, o kur daugiau galėjo dingti? Kelias atgalios pasirodė ilgesnis nei anksčiau, tačiau Bethany su ryžtu jį įveikė ir drauge su vyresnėle varna atidavė savuosius maišelius, pilnus augalo lapelių.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 535
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 1 metus »
Stebėdama, kaip ketvirtakursė ir toliau dvejoja, Klarė pradėjo eiti giliau į tankmę. Kurį laiką rodos girdėjo jaunesnės grifiukės žingsnius, ir nesijaudino apie tai, kad Elridė sekė tiesiai iš paskos.
Pavasarėjančioje aplinkoje ėmė atgyti ir fauna. Galėjai girdėti kelias rūšis paukščių, neapseisi ir nuo nepaaiškinamos kilmės garsų. Vienas iš jų neseniai pašokdino šešiolikmetę į orą. Trumpas klyktelėjimas perskrodė lapų supamą padangę.
- Elride, - pašaukė šviesiaplaukę vardu, - Nematei kas čia buvo? - Žvalgėsi aplink save, ieškodama pamokos porininkės. Toli ši nuklysti negalėjo, miško dalis, kuriame vyko pamokos buvo pažįstama.
Vis dėl to žaliaakė nesiruošė rizikuoti. Kitu takeliu suko atgal link profesoriaus, kai užuodė salsvą kvapą. Gal kas ir sausainius miške krimto, tačiau patikrinti galėjo, bent pamokos užduotis bus atlikta. Už kelių krūmų slėpėsi gana nedidelė ambrozija. Augalas tikrai nesiekė metro. Pasilenkusi mergaitė priskynė šūsnį lapų ir susikišo į gilią apsiausto kišenę.
Takelis vinguriavo per mišką, tačiau bendraklasės rasti nepavyko. Išėjusi į laukymę ilgaplaukė priėjo prie herbologijos žinovo.
- Profesoriau, - net nežinodama kaip tiksliai pasakyti, Klarė rinko žodžius, nežiūrėdama į akis. - Lapus turiu, bet mano porininkė pakeliui atgal pasimetė miške. - Tai nebuvo visiška tiesa, bet grifiukė Karter norėjo ištempti papildomų balų ir šviesiaplaukei, užteko to, kad ši dingo miške.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 594
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Mergaitė ėjo iš paskos, tačiau  negalėjo išmesti iš galvos minties įlipti į medį. Ji norėjo tą padaryti, jai taip būtų lengviau kažką atrasti, o dar, ji net nepajautė, kaip tempas suletėjo. Susimąsčiusi ir dairydamasi gerų medžių Elridė pametė savo porininkę. Aišku, kiek pasimetus ji dar bandė sekti ir ieškoti jos, bet deja, Klarės nebebuvo. Nusivylusi ir su giliu atodusiu grifiukė atsirėmė į medį. O kaip aš grįšiu? Kelio nestebėjau... Pakėlusi galvą ji įsižiūrėjo į medžio lają ir nusprendė, kad bent vieną sumanymą įvykdys. Medis buvo puikus, kadangi šakos buvo ir žemiau, tad mergina ėmė ropštis į jį.
Elridei pavyko po kelių kartų, ji užsiropštė ant žemiausios šakos, o tada po truputį kylo aukštyn. Džiaugdamasi, kad jai pavyko mergaitė pažvelgė žemyn. Ji buvo mažiausiai trys metrus nuo žemės, medis buvo tikrai aukštas, jo viršunės siekti grifiukė nežadėjo. Apsidairius aplink žaliaakės veida atsirado plati šypsena, ji matė kelis krumelius, kurie, jos manymu, buvo reikalingi jai. Su džiaugsmu mergaitė ėmė lipti medžiu žemyn, kai jos koja paslydo. Pasigirdo riksmas, o Elridė užsikabino ant pačios paskutinės šakos, tad nebuvo taip blogai neskaitant nutarkuotų alkūnių. Sekasi man...
Grifiukė patraukė link tų krumelių ir priėjusi iškart pajautė tą saldų kvapą.
-Taip... Tikrai tie...-linktelėjusi nuskynė, kiek, jos manymu, pakaks ir patraukė nežinia kurion pusėn tikėdamasi, kad nenuklys giliau į mišką. Mergaitė dar kurį laiką paklaidžiojo, kai pagaliau išėjo iš miško.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 10
  • Lytis: Vyras
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Berniukas nužvelgė porininko parodytą krūmą, bet į jį pažiūrėjo kiek kreivai. Ne... Nemanau, kad čia tas...
-Nežinau, koks aš vaikas, bet noriu bent kažką išmokti...-šyptelėjęs jis atsakė ir kiek geriau įsižiūrėjo į tą krūmą. Jis jį pauostė ir pajautė tikrai saldų kvapą. Vaikiui jis nelabai patiko, buvo per daug saldu. Merginos turbūt iš jų kvepalus darosi... Mama tokius turi... Fu...
Pasekęs draugo pavyzdžiu jis nuskynė kelis lapelius. Įdomu, kokia esmė viso šito? Žiūrėdamas į nuskintus lapus Suzu atsiduso. Jie jam smirdėjo, o su jais turėjo dar grįžti iki profesoriaus, siaubinga.
-Nežinau, galbūt kada ir būtų šaunu,-nusijuokęs atsakė berniukas ir patraukė lauk iš miško. Iš tikrųjų nelabai jam jame ir patiko, juk jis uždraustas turėtų būti ne be reikalo.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #52 Prieš 1 metus »
 Jaunasis herbologas akies krašteliu matė, kaip jo palikti po pamokų klastuoliai sprunka pilies pusėn. Tebūnie. Tikrai nesiruošė jų vytis ir dar bandyt įkrėst košės į jų pustuštes galveles – tai jau jų vadovo darbas.
 Pats irgi nutarė prasieiti mišku. Visgi jame esti ir pavojingų augalų bei gyvūnų, gal akys užkliūs už pagalbos prašančio mokinio. Pėdino vingiuotu siauru takeliu, vis stabdeldamas prie retesnių augalų, nurinkdamas jų lapus ar žiedus, silpnesnius – pagydydamas. Žodžiu, elgėsi kaip pavyzdingas herbologas, atsidūręs pilnoje stebuklingų augalų vietovėje.
 Po geros valandos grįžo į pievelę. Dalis mokinių jo jau laukė, tiesdami rankas su maišeliais, iš kurių lėtai varvėjo vertingasis nektaras. Kita dalis atsikapstė į pamiškę netrukus po jo.
 – Susitvarkėte gerai, šaunuoliai, – sausai pagyrė. – Ačiū už pamoką ir viso gero. Gerų atostogų!
 Ir pats nieko nelaukęs, susikrovė mokinių maišelius į savo krepšį bei patraukė pilies link – ambrozijos lapus reikėjo dar atitinkamai paruošti.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019