4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Tema: Olimpo augalai – ambrozija (Zeusas).

  Mokslo metai jau senokai spėjo persiristi į antrąją pusę. Viskas aplinkui bylojo apie artėjantį pavasarį: vietomis vis dar pūpsantys gelsvo sniego kalneliai, šlapia supūvusi žolė, dar likusi iš praeitų metų, be galo pliaupiantys lietūs, upeliais plaukiantys purvai bei visais penkiasdešimčia pilkų atspalvių nusidažęs dangus bei sunkūs debesys – pavasaris atsiliepė visa palete spalvų ir kvapų. Pastarųjų ypač, mat dienos šviesą išvydo viskas, kas per tris mėnesius buvo pakasta po sniegopatalais.
  Kaip supratote, buvo ypatingai žavu ir gražu.
  Starkas užtat buvo labai geros nuotaikos. Liepė šiandien visiems susirinkti pamiškėje, kur ant sniego, purvo bei žolės pliurzės pūpsojo dideli akmenys. Šiaip jau jie buvo tinkami sėdėti, net jei vietomis juos puošė apaugusios samanos bei drėgmė. Mokinius pasitiko su kreivu, tačiau žaviu šypsniu, žaidžiančiu ant jo dailių lūpų bei smagiais žiburėliais jo mėlynai pilkose akyse. Prasegta baltų marškinių apykaklė atidengė nedidelį plotelį lygios, įdegusios (net ir po žiemos) odos.
 – Sveiki ištvėrę kelionę į Hadą, išnarplioję žemėlapius ir šiandien degantys noru susipažinti su dar vienu nuostabiu augalu, – pašaipiai nusijuokė, – kaip supratote, tęsiame Olimpo augalų temą. Šįkart mūsų taikiniu bus ambrozija, Dzeuso augalas. Kol nepradėjote nieko man aiškinti, pabrėžiu, kad magiškoji ambrozija neturi nieko bendra su žiobariškąja atmaina.  Labiau primena mitologinį savo atitikmenį, apie kurį tikriausiai visi esate girdėję, o jei ne – privalu užpildyti savo žinių spragas. Šiaip ar taip, metas pakankinti jūsų galveles ir pažiūrėti, ar jose kažko yra, – šyptelėjo, – Noriu jūsų paklausti, ką žinote apie magiškąją ambroziją? Kaip ją galima panaudoti?
  Ir, beklausydamas mokinių atsakymų, pats atsirėmė penktuoju tašku į vieną iš didžiųjų akmenų, rodos, visai  nesirūpindamas tuo, kad drėgmė persikels ant jo kelnių.


---
Būkite originalūs ir kūrybingi, stenkitės nekartoti atsakymų.
Galite bendrauti vieni su kitais ir šitokiu būdu užmegzti diskusiją apie ambroziją.
Teorijai laiko skiriama iki antradienio vakaro.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Starkas Erikas Ramsay »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Blondinukė kaip visada lydima jos aukštakulnių kaukšėjimo aido keliavo į pamoką. Netvarkingi blondiniška spalva dažyti merginos plaukai švietė iš toli, o juodas trumpas švarkelis derėjo prie tamsių aptemtų kelnių, tačiau visiškai neatliko šildomojo vaidmens. Šilčiau jaustis prefektę privertė tik šalikas, kuris savo spalvomis bylojo, kad Hope yra iš klastūnyno. Tokia juoda mergina atsirado labai greitai prie lauko durų. Sunkiai jas pastūmusi žengė per slenkstį. Ji taip džiaugėsi, kad šiluma tuoj tuoj šildys jos skruostus, o ir atostogos ne taip jau ir toli.
Su tokiomis mintimis mergaitė ir atsidūrė lauke. Ten stabtelėjus, ji linktelėjo profesoriui ir nužingsniavo keik toliau. Hope, kaip visada atsistojo į kiek atokiasnę vietelę, bet ten, kur visada buvo gausu draugų iš jos koledžo.
Išgirsta profesoriaus užduotis merginos per daug nesudomino. Jai ne kaip sekėsi su šios rūšies augalais, nors žiobariškus augalus pažinojo beveik visus. Būtent tai ir trukdė jai išlaisvinti savo vaizduotę.
Tačiau šį kartą mergaičiukė surizikavo ir pakėlė ranką. Profesoriui leidus pirmakursei kalbėti, šioji rėžė savo nuomonę:
- Kadangi Olimpo dievai mėgo mėgautis nektaru, manau, kad šis augalas turėtų būti itin išskiriantis savo saldžiuoju skysčiu, kuriame daug cukraus, taip pat mineralinių medžiagų ir kvapiųjų medžiagų. Žinoma kiekvienas augalas išskiria tam tikrą skystį, vadinamą nektaru, bet Dzeuso ambrozija buvo tuo išskirtinė, kad nektaras priminė aliejų. Todėl ambrozijos nektaras dažnai vadinamas ambrozijos aliejumi. Jis buvo geriamas labai rėtai, dažniau naudojamas kaip kvėpalai ar suvilgyti kūną. Jis saugojo sveikatą ir leido Olimpo dievams būti nemirtingiems. Taip pat saugojo nuo sužeidimų. Ją ir mes galime panaudoti ruošiant gydomąjį eleksyrą. Pati gėlė turi labai didelį žiedą. Jis raudonas. Iš vienos pusės galėtų priminti žiobariškąją aguoną, tik žiedai kiek tvirtesni ir labiau karališki. Taigi taip trumpai apie šią dieviškąją ambroziją.
Mergina atsiduso ir atsivertė vadovėlį, kuriame tikėjosi rasti daugiau informacijos apie šį augalą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Hope Džein Shilck »
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Berniukas iš kambario išėjo nešinas knygomis apie augalus. Jis numanė, kad pamokų ciklas ir toliau suksis apie Olimpo augalus, todėl kelias dienas prieš pamoką, klastuolis praleido bibliotekoje bandydamas rasti kuo daugiau informacijos. Augalų mokslas pirmakursiui buvo gana sunkus ir jam tekdavo gana daug skaityti, norint pasiekti aukštų rezultatų šioje pamokoje.
Taigi, priėjęs išėjimą į lauką, klastuolis pastūmė duris koja ir pažvelgė į lauke besirodantį horozontą. Akimis susiradęs visus kitus mokinius nupėdino į jų pusę. Atsirėmęs į netoliese esantį medį visai netoli jau buvusios blondinės, numetė ant žolės kokios keturias knygas apie augalus ir pats susmuko nugara nuslysdamas medžio kamienu. Toks storų knygų šūsnis berniuką kiek nuvargino, todėl jo kvėpavimas buvo pastiprėjęs. Vis dėlto tiek laiptų reikėjo įveikti, norint papulti iš požemio į lauką.
Pasisveikinęs su bendrakoledžiais, Marcel'is susikoncentravo į profesoriaus žodžius. Kaip ir berniukas manė, taip buvo - pamokos tema - Olimpo augalai.
Apie ambroziją pirmakursis kažkur buvo jau skaitęs, bet ji tikrai neįstrigo jam gerai į atmintį. O jeigu atvirai sakant, visi augalų pavadinimai sunkiai pasiekdavo juodaplaukio smegenėles.
- Eh , - atsiduso jis ir nebeturėjo jėgų vartyti knugų puslapių. Kiek žinau, tiek. - nusprendė ir kilstelėjo ranką.
- Ambrozija buvo aliejus, kurį girdė Dzeusui, kuomet jis buvo mažas. Dažniausiai šis augalas naudojamas kvėpalams. Taip buvo naudojamas tiek Olimpo laikais, tiek dabar. Tai aukštas augalas, papuoštas karpytais lapeliais su keliais purpuriniais žiedais, kurių viduryje buvo ataugėlės, skirtos aliejui išgauti. Jeigu kas išgertų šio augalo išskiriamo nektaro, išvystų haliucinacijas. Jų poveikis žiobarui, panašus į musmirės. Burtininkams - daugiau narkotinė medžiaga. Tačiau kaip ir jau sakiau, dėl neapsakomai nuostabaus skleidžiamo kvapo - puikiai tinka kvėpalų gamybai.
Berniukas šyptelėjo ir nutilo. Buvo tikras, kad nieko nepamiršo pasakyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcel Rufford »

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 557
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Stevie be itin didelio entuziazmo nupėdino iki herbologijos pamokos. Pirmame kurse tai buvo jos viena mėgstamiausių pamokų, tačiau šiais metais vis besitęsianti Olimpo augalų tema nebuvo mergaitei prie širdies. Vis dėlto ji atėjo į pamoką ir tikėjosi uždirbti bent kokį tašką savo koledžui. Išklausiusi poros atsakymų Stevie pakėlė ranką ir pratarė:
- Ambrozija suteikia nemirtingumą ir amžiną jaunystę. Taip bent jau sakoma mitologijoje. Dėl to manau, kad ambrozija yra dedama į stebuklingas medžiagas, tokias kaip, pavyzdžiui, išminties akmenį ar panacėją. Tačiau kadangi nėra tikrai žinoma, ar šios medžiagos egzistuoja, ambrozija yra naudojama ir kitur. Manau, kad ji yra naudojama vaistams gaminti, kaip atkurianti medžiaga. Pavyzdžiui, jeigu žmogus apdega ar panašiai. Manau, kad ambrozija nėra labai aukštas, tačiau labai vešlus augalas, kurį galima priskirti žolei. Manau, kad ji pati viena gali būti valgoma, tačiau nėra skani, tik suteikia stiprų aromatą. Taip pat galima gerti ambrozijų arbatą, kuri suteikia energijos.
Kadangi Stevie šnekėjo visiškai fantazuodama, ji manė, kad prišnekėjo nesąmonių, tačiau vis tik buvo įdomu, koks gi yra tas teisingas atsakymas, todėl mergaitė pasistengė išlaikyti dėmesį.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Burtininkas
  • ****
  • 220
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Oras pagaliau taisėsi. Sniegas tirpo, pagaliau atėjo pavasaris. Matthew keliavo į herbologijos pamoką būdamas kaip niekada geros nuotaikos. Šį rytą jo dar niekas nesuerzino, jis ant nieko nesupyko ir atrodė, kad diena gali būti nebloga. Berniukas išklausė teorinę pamokos dalį, kuri jam nepasirodė įdomi, tačiau bent vieną kartą pirmakursis sugebėjo nepradėti mintyse niurzgėti.
Matthew nė neįsivaizdavo, kas gi yra ta magiškoji ambrozija, jis nė nežinojo, kas yra žiobariškoji ambrozija. Bet kadangi jis atėjo į pamoką, tai reikia pasistengti atsakyti į klausimą.
- Manau, kad ambrozija sukelia haliucinacijas. Jeigu ji yra vartojama gryna, gali būti mirtinai pavojinga. Tačiau sumaišius su tam tikromis medžiagomis, ji tampa puikiu haliucinogenu. Tai gali būti naudojama meditacijai arba norint priversti žmogų ką nors prisiminti. Šiam reikalui yra naudojamos ambrozijų sultys. Šaknys yra mirtinai nuodingos, o labai yra valgomi, tačiau rimtesnio poveikio nedaro. Vis dėlto per daug jų prisivalgius taip pat gali prasidėti silpnos haliucinacijos.
Matthew nutilo ir, nors nežinojo, ar jo atsakymas teisingas, su nekantrumu pradėjo laukti praktinės dalies.

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Vos išėjus į lauką, Mioną pasitiko šalto vėjo gūsis. Mergaitė labiau susisiautė mantiją, kad neperšaltų. Jai visada būdavo šalta, tad ir dabar nenuostabu, kodėl vėjas pasirodė esantis toks šaltas. Netoliese jau būriavosi vaikai, tad mergaitė neskubėdama nuėjo jų link. Iki pamokos pradžios dar buvo likusios bent kelios minutės, tad Miona dar turėjo laiko paklausyti paukščių čiulbėjimo. Kadangi mergaitė neturėjo daug laisvo laiko, nes jį atiduodavo knygoms ir namų darbams, tad ir į lauką išeiti ne visada galėdavo.
Visur buvo šlapia, šiek tiek krapnojo. Viskas atrodė pilka ir nyku. Toks oras itin žavėjo Mioną. Paslapties šydas gaubė viską aplink. Rodėsi, jei jį praskleisi - įkiši nosį ne į savo reikalus. Mergaitė puikiai žinojo, kaip nemalonu, kai kas kaišioja nosį kur nereikia.
Rudaplaukė susirado akimis draugę Veneciją. Nedrąsiai pasisveikino su mokytoju ir prisėdo prie draugės, kuri su nekantrumu laukė naujosios pamokos. Miona nutuokė apie ką bus pamoka, tačiau daugiau apie ją pasimokyti laiko neturėjo, nes užsiiminėjo kitų pamokų namų darbais.
Kai mokytojas pradėjo kalbėti apie ambrozijas, mergaitė kiek susikrimto, kad praeitą dieną nepasigilino į knygos tekstą, kuriame kalbėjo apie šiuos Olimpo augalus.
Kiek pakapsčiusi atmintyje, ką buvo skaičiusi gyvendama savo žiobariškame pasaulyje, nedrąsiai pakėlė ranką ir pradėjo kalbėti:
- Kadangi, Dzeusas buvo galingiausias ir vyriausias iš visų dievų, jam tos galios turėjo kažkas suteikti. Manau, kad tai buvo ambrozija. Kiek žinau, yra nimfa Ambrozija. Man regis, ši ir padovanojo Dzeusui šį augalą, norėdama, kad teisingas dievas gyventų amžinai. Iš ambrozijų buvo spaudžiamas aliejus ir ištepamas visas kūnas. Taip buvo suteikiama jėga ir jauna oda. Taip pat, ilginama gyvenimo trukmė. Ambrozijų aliejų gerti griežtai draudžiama, nes pasėkmės gali būti baisios: nuo baisių kūno deformacijų iki mirties su baisiomis kančiomis. Šiais laikais ambrozijų aliejus naudojamas gydyti siaubingiems sužeidimams. Šis augalas ypač retas, todėl yra labai tausojamas ir brangus. Deja, jis plačiai naudojamas Juodojoje magijoje, tačiau yra ir geroji pusė - blogų kėslų siekiantiems ambrozija yra nematoma. Šitaip galima lengvai sučiupti baisų nusikaltėlį. Tai tiek žinau apie šį augalą.
Mokytojas linktelėjo Mionai ir leido kalbėti kitam mokiniui. Miona su nekantrumu laukė, kada mokytojas atskleis tikrąją ambrozijos reikšmę magijos pasauliui.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 558
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
  Nors berniūkštis ir labai stengėsi laikytis rankose, bet deja jis nesugebėjo. Jis kaip narkomanas kuriam reikėjo naujos dozės. Kaip ir dabar, vaikis susiruošė krėsti pokštą. Aišku Olivier stengėsi ne per žiauriai prisidirbti. Jis netgi truputi pasigailėjo mokinių, todėl įpylė į vandens šautuvą šilto vandens, kad galėtu dar sušildyti mokinius pamiškėje.
  Klastūnyno globotinis ėjo į herbologijos pamoką ne šiaip sau. Jo kvaila plati šypsena galėjo jį išduoti, kad šiandien jis tikrai kažką prikrės. Laikant vandens šautuvą jis jau atrodė įtartinai, o ypač kai dar jo brolis yra taip pačiai užsiginklavęs.
 - Iškarto puolam profesorių, o po to galim mokinius. - Stengėsi sulaikyti juoką.
  Jau priėjęs prie tikslo, Jupiteris truputi palaukė, kol viskas įpusės. Kai Starkas uždavė teorinį klausimą iškarto pasidarė tokia tyla ir tuo metu prancūzas suprato, kad tai idealus momentas visus užpulti. Klastuolis padavė ženklą broliui, kad galima jau pulti. Nieko nelaukęs, berniukas su vandens šautuvu atakavo Starką ir pradėjo apipilti vandeniu jį, keliems sekundėms atsisukus, nepamiršo ir apie kitus mokinius. 

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Nors iš pradžių pavasaris gal ir neatrodė toks malonus: visur buvo šlapia, purvina ir šalta. Vienur kitur šešėliuose dar buvo sniego, o kitur jau matyti besitiesiantys žali žolės stiebai, Klarai visai patiko šis metų laikas. Matyti kaip gamta prabunda iš gilaus žiemos miego ir nusidažo ryškiomis spalvomis. Net ir jos nuotaika iš karto pasitaisydavo. O dar kai sužinojo, kad pamoka vyks lauke mergaitė netgi nudžiugo.
Susiradusi nedidelį nukirsto medžio kelmą mergaitė nubraukė purvą nuo jo ir pasitiesė savo mėlyną pledą. Ant kelių pasidėjo savo užrašinę ir pasiruošė pamokai.
O jai pasisekė, kad bibliotekoje skaitė šį bei tą apie ambrozijas ir turėjo ką pasakyti. Ji pasitikėdama savimi pakėlė ranką:
-Ambrozijos iš kitų augalų išsiskiria saldžiu kvapu ir nektaru, kuris vilioja ne tik vabzdžius. Vieni šį augalą naudoja kaip vaistus, o kiti kaip prieskonius, o jų nektarą - kvepalams. Ambrozija atrodo...
Ir Klara nespėjo pabaigti savo sakinio kai už jos sėdintys du mokiniai iššoko į priekį ir vandens šautuvu apipurškė profesorių, o tada apsisuko ir pradėjo šaudyti į kitus mokinius. Viskas įvyko taip greitai, kad Klara nespėjo susigaudyti, kai vandens srovė pataikė ir į ją. Klykdama ji pašoko iš savo vietos ir skubiai pradėjo bėgti atgal nuo užpuolikų.

*

Neprisijungęs Marsas Rafaelis Olivier

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • fesse
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
     Berniūkščiui sunkiai sekėsi nulaikyti šypseną. Visus metus stengėsi būti kuo ramesnis, laikėsi beveik visų taisyklių, tačiau juk nenumaldomai artėjantis pavasaris - linksmybių metas. Argi kas nors labai supyktų, jeigu jiedu su broliu šiek tiek, tik truputėlį paišdykautų? O dar tokia puiki proga - pamoka apie augalus (augalams reikia vandens, taip?) ir dar vyko lauke, vadinasi, vėliau vienuolikmečiams neteks džiovinti klasės ar šiltnamio. Tiesiog idealu.
     Dar prieš išeidamas iš berniukų miegamojo, Marsas iš visų jėgų, kiek tik įstengė, užpumpavo vandens šautuvą, jog šis, kai tik prireiks, bus tinkamas naudoti. O tai bus jau visai netrukus.
-Tyliau,- pasakė dvyniui, tačiau ir pats ėmė juoktis. Pamokoje įsivyravus tylai - matyt, visi galvojo atsakymą į teorinį klausimą - Rafaelis susižvalgė su broliu, ir šalta vandens srovė šovė į profesorių. Tiesa, per daug vandens vien tik jam nenaudojo, o ir dar vienam vandens pumpavimui nebuvo laiko, todėl nieko nelaukė ir šovė į vieną iš mergaičių, regis, pirmakursė. Tikrai prisiminė ją iš mokslo metų pradžios šventės. Rudaplaukė mergaičiukė pabėgo, o prancūzas, be abejonės, paskui ją su vandens čiurkšle tiesiai šiai į nugarą.
Dance with me like we are made of stars

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 535
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Grifų Gūžtos auklėtinė dievino visus metų laikus. Kai jie buvo stereotipiški ir gražūs. Tačiau žliugė, balos ir purvynės, skandinusios pilies apylinkes tikrai nepridėjo grožio. Vien pro kambario langą žiūrint galėjai suprasti iš kur atsirasdavo pavasarinė depresija. O kai kurios pamokos vis tiek vyko lauke.
Žingsniuodama link sutartos vietos, Klarė keiksnojosi taip, kaip jos keikiantis dar nebuvo girdėjęs niekas. Laimė ji ėjo viena. Jei kas būtų ėjęs kartu, būtų reikėję tvardytis, o kol kas tvardytis nenorėjo. Užteks ir pamokos.
Purvinais aulinukais šeštakursė pasiekė pamiškę. Laimė protas pakuždėjo neapsiauti sportukų, mat šie jau būtų dar iš peršlapę. Pačiu laiku profesorius pradėjo pamoką ir žaliaakei neliko laiko galvoti apie orą ir jo keliamus nepatogumus. Apie magišką ambroziją Klarė nežinojo nieko, tačiau nusprendė pabandyti suktis su mitologijos žiniomis, kurios, kiek žinojo, buvo neblogos. Juk pats herbologas davė užuominą.
- Ambrozija, tai įvairialypė su mitologija susijusi substancija. Žinoma maisto, aliejų pavidalu. Ji gali suteikti stiprybės, ar net nemirtingumą. Minima daugelyje graikų mitų, kaip dievų bei pusdievių stiprybės šaltinis. Iki šių laikų paplitęs mitas, jog ambroziją Dzeusui atnešė balandžiai.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 302
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
  Nors plaukai vis dar buvo drėgni, nespėję išdžiūti, varniukė vis tiek nieko nelaukė ir patraukė į pamoką. Po galais, juk tai Herbologija - mėgstamiausia jos pamoka. Ir tai tikrai nėra dėl gražaus profesoriaus, patikėkit. Tiesiog augalai Elę traukę ir tiek.
  Atsidūrusi reikiamoje vietoje, pamiškėje, ji su menkute šypsena pasilabino su profesoriumi ir pradėjo dairytis, kur galėtų patogiau įsitaisyti. Žinoma, balutės ir purvas neviliojo prisėsti, tad liko stovėti. Papūtus šaltesniam vėjeliui, ji pasigailėjo, kad išlėkė drėgna galva, nes tai tikrai neteikė šilumos. Priešingai, varniukė pradėjo kalenti dantimis. Stipriai įsisupo į savo drabužius ir klausėsi profesoriaus.
  Išklausiusi, leido kelis žodelius tarti kitiems mokinukams, kol ji bandys viską susidėlioti savoje makaulėje. Hmmm... Ambrozija. Ką gi aš žinau? Dievų maistas, gėralas. Nimfos vardas. Gintaras. Bet visa tai tik mitologiniai dalykai. Hmmm Radusi progą įsiterpti, tai ir padarė:
  - Tikriausiai pasikartosiu, tačiau ambrozija mitologijoje suteikia nemirtingumą. Tačiau nebūtina ja misti, gerti, kad tokiu taptum. Puikus to pavyzdys yra Achilas. Kad taptų nemirtingas, motina jį murkdė ambrozijoje. Ne maitino ar girdė, o murkdė. Pasak kai kuriuos mitologus, kalbotyrininkus, ambrozija reiškia gintarą. Tikriausiai gintaras nėra tik iš sakų. Gal jame slypi ir šlakelis ambrozijos? Na... O dabar apie patį augalą. Jis primena žiobariškąjį čiobrelį, tačiau magiškoji ambrozija veda vaisius. Pastarieji primena mažus gintaro gabalėlius. Be abejo jie nesuteikia amžino gyvenimo, tačiau yra pravartūs. Kaip? Tiksliai nežinau, bet pabandysiu viską surišti į krūvą. Kaip jau pats minėjote, tai Dzeuso augalas, o šis dievas geba sukelti griaustinį, žaibus, lietų ir vėjus. Tai gal ambrozijos vaisiai leidžia iššaukti pastaruosius gamtos reiškinius arba nuspėti artėjančius orus?
  Baigusi savo pamąstymus, ji nudelbė akis ir laukė, kol Starkas pasakys teisingą atsakymą. Žinoma, pamoka nepasiėjo ir be neklaužadų. Kažkokie dvyniai pradėjo šaudyti į mokinius iš vandens ginklų. Kliuvo net profesoriui, tačiau Elės tikriausiai jie nepastebėjo, nes ji liko sausa. Na, galva vis dar buvo drėgna, bet ne dėl jų kaltės, bet ar ilgam?

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Rami herbologijos pamoka greitai tapo šlapia tragedija, nuo kurios pabėgti bandė Klara. Šie du klastuoliai atakavo mokinius. O, jos nelaimei, ją vijosi vienas iš užpuolikų. Negana to dar ir šaudė į jos nugarą lediniu vandeniu. Jos šlapi drabužiai prilipo prie mergaitės sukaitusios odos, kas tikrai nebuvo pats maloniausias dalykas gyvenime. Ji greitai suprato, kad padarė didelę klaidą ateidama į šią pamoką.
Įtūžusi, oi, labai įtūžusi, kad šis neklaužada niekaip neatkibo nuo jos Klara staigiai sustojo ir pasilenkusi nuo žemės paėmė saują šlapio ir purvino, užsilikusio po žiemos, sniego. Apsisukusi ir nusitaikiusi sviedė į link jos bėgantį klastuolį. Piktai išsišiepusi ji pasilenkė ir pasidarė dar vieną sniego gniūžtę. Be galo tikėjosi, kad ilgai visa tai netruks. Juk kažkada turi vanduo jų šautuvuose pasibaigti.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 80
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
  • mommy, why do i feel sad?
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
 Persefonę ne itin žavėjo artėjantis pavasaris ar egzaminai, tuo pačiu ir mintis, jog pirmas kursas bus baigtas ir teks grįžti į Nortumberlandą, bet sukando dantis ir kantriai žingsniavo ištižusiu sniegu, kitaip, pavasarine pliurze. Atrodo, ir kitų neviliojo tokia gamta. Retas, kuris su šypsena iki ausų pasiekė Herbologijos pamokos vietą (šįkart tai nebuvo nei kabinetas, nei šiltnamis), nors ką gali kitaip pasakyti, šypsena visada gali atsirasti pamačius ir pati profesorių. Su pirmakurse varnanage dažniausiai taip.
 Tyliai atsidususi nė nemanė atsisėsti ant samanoto, šlapio arba paprasto, jokio žalos josios margaspalvei suknelei nežadančio akmens, tad tik sukryžiavo rankas, neturėdama, kaip šias laikyti ir atsistojo kuo arčiau pono Starko. Negalėjo pasakyti kodėl. Ausys girdėjo puikiai, akys vaikiną matė per kilometrą, tai jau kam tiek arti stovėti. Niekada negali suprasti tų mergaičių nuotaikų ir minčių kaitos.
 Žavus juokelis, nekantrauju. Galvoje juokėsi ji, o išorėje parodė menką vypsnį. Kur jau ne!
 – Graikiškai Ambrozija reiškia nemirtingumą. Visiškai akivaizdu. Ambrozija mitologijoje savotiškas skystis, sakyčiau, aliejus. Nepasakosiu visos istorijos, apie Dzeusą, kaip, kada ir kodėl jis buvo tepamas, girdomas šiuo Dieviškuoju skysčiu, arba apie balandžius, kurie nešė Ambroziją (kurio skystis tapatinamas su nektaru bei dievų maistu, ilgesnis paaiškinimas Sanskrite. Nors daugumoje kitų kultūrų tai irgi buvo minima: persų, izraeliečių), kadangi prieš mane kiti jau tai pakartojo, – kiek susierzino, nemėgo, kai negali įrodyti savo žinomų faktų, – aliejus suteikia amžinąją jaunystę, tuo pačiu ir nemirtingumą. Manau, kad naudojamas vaistų ar eliksyrų gamyboje. Nors kažkas minėjo kvepalus. Leidžiu sau sutikti, knygos neturėtų meluoti. Ambrozija kvepia dieviškai, taip išreiškė pati Afroditė. Jei dar galiu kalbėti, Ambrozija dažniausiai kvepėdavo dievų sandalai, rūbai, plaukai. Na, čia jau ne į temą. Beje, šis augalas dažnai minimas žiobarų botanikoje (ar knygų kontekste) kaip haliucinogeninis grybas. Galbūt šis faktas susijęs su jo poveikiu? Priminsiu ir tai, kad tie, kurie gerdavo šį nektarą ar buvo priverstinai juo ištepti (kaip Penelopė Atėnės), dažniausiai net neturėdavo kraujo savo venose. Ak, ir vėl ne į temą, – nervingai sukrizeno šviesiaplaukė, – visą kitą, matyt, jau paminėjo kiti mokiniai.
 Jei dar ir būtų norėjusi kažką pridurti – nespėtų – neišvengė šlapių suknelės kraštų. Apie Olivier dvynius teko girdėti, bet negalvojo, jog šie sutrikdys mergaitės mėgstamiausią pamoką, o ir vėl nerūpėjo – nebuvo laiko erzintis, pirmakursės akys įsižiūrėjo į nuo vandens šautuvų permirkusį, jei taip galima sakyti, profesorių. Atrodė gražiau už gražų. Vaikiškos svajonės. Menkniekis, sumokėčiau kelis knutus už pakartojimą. Saldžiai sukikeno varnė.
1929-1933 the great depression,


*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 182
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
  Pamoka būtų prasidėjusi sklandžiai, jei ne kažin iš kur pasirodę Klastūnyno berniūkščiai su vandens pistoletais, nutarę, kad kovo pradžia yra nuostabus laikas atsigaivinti. Juk lauke tokia kaitra (net dešimt laipsnių šilumos!). Pirmosios čiurkšlės pataikė į patį Starką ir štai jis dabar stovėjo su ne tik prasagstytais, tačiau ir permirkusiais baltais marškiniais, kas, beje, atrodė geriau negu gali pasirodyti. Šaltį juto kitaip negu dauguma žmonių, tad jam vis dar buvo nė motais, tačiau berniokai nieko nelaukę pradėjo atakuoti ir kitus mokinius, tame tarpe ir jo globotines.
  Profesorius turėjo imtis veiksmų, nors, tiesą pasakius, visai neturėjo nieko prieš mažumėlei smagumo pamokose.
  Kažką burmėdamas sau po nosimi lazdele piešė ore ratus, vis nukreipdamas ją į vaikiščių išdaigos įrankius, kol šieji persimainė į auksines žuveles.
  – Labai smagu, tačiau kitą sykį patarčiau naudotis lazdele ir Aguamenti kerais, daug patikimiau ir efektyviau, – iškėlęs vieną dailų antakį kreivai šyptelėjo, – o kad jau ponaičiai Olivierai taip mėgsta vandenį, tai liks po pamokos ir padės man išvalyti tyravandenių kelmžiedžių vazonus, šiosios pradėjo baisiai snargliuotis. Žinoma, be magijos, nes, matau, su burtų lazdelėmis jūs nedraugaujate, – žavingai nusišypsojo.
  Palaukė kol išsibėgioję vaikai grįš į pamiškę, kur vaikinas jau išbūrė porą šiltų pledų. Jie buvo užkerėti, kad turėjo ne tik sušildyti, tačiau ir išdžiovinti permirkusius rūbus. Ar plaukus.
  – Na, jūsų atsakymai panašūs ir daugmaž teisingi, nors mitologiškoji ambrozija manęs nedomina ir apie ją neklausiau – pašnairavo poros mokinių pusėn, – Vienas pastebėjimas, panele Stigler. Achilo motina jį maudė Stikse, ne ambrozijoje. Ir kalbėjome apie augalą, ne apie tokio pat pavadinimo aliejų. Magiškoji atmaina – tai maždaug metro aukščio krūmas, pasižymintis itin saldžiai kvepiančiais lapais – nuo to saldumo kartais susisuka galva, iš čia gandai apie augalo haliucinogenines savybes, kuriomis jis iš tikrųjų nepasižymi. Iš lapų yra gaunamas jūsų minėtasis nektaras. Žinoma, nemirtingumo jis nesuteikia, į panacėjos sudėtį taip pat neįeina. Tačiau atskiestu galima pagydyti daugelį mirtinų ligų, nektaro tepalu yra gydomos traumos ir stiprūs išoriniai kūno pažeidimai. Vartojami yra ir patys ambrozijos lapai – nudegimams, nušalimams. Per didelis kiekis neatskiesto nektaro paprastam mirtingajam gali pakelti temperatūrą ir, geriausiu atveju, stipriai susargdinti. Blogiausiu – nužudyti.
  Šia pozityvia nata Starkas Erikas baigė savo monologą. Dabar buvo laikas pereiti prie kitos pamokos dalies.
  – Keliolika ambrozijos krūmelių auga ir mūsų miške. Tiesa, šiosios yra pasodintos žmogaus, ne laukinės, tad jų poveikis yra kiek silpnesnis, nors vis dar įspūdingas. Dabar susiskirstikite poromis – ponaičių Olivierių prašyčiau rasti sau kitus porininkus – ir traukite miškan. Radę krūmą, nuskabykite jo lapelius ir atneškite jų maišelį man. Jei viskas aišku, galite keliauti.


---
Prašyčiau bent 3 postų.
Jeigu norite, galite dirbti ir po vieną, nors rekomenduočiau visgi rasti sau porininką.
Būtų puiku, jeigu su praktika susitvarkytumėte iki rugpjūčio 12d.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 690
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Po juodu apsiaustu paslėpta gėlėta suknelė gėrė drėgmę iš juodos medžiagos. Mergaitė nesijautė puikiai, darėsi šaltoka, bet dingti nebuvo kur. Džiaugėsi, kad bent plaukus susipynė į dvi kaseles. Šiurpuliukai lakstė po įvairias kūno vietas, visiškai neduodami ramybės.
Medutis, vos tik išgirdo užduotį, pakėlė galvą šiek tiek aukščiau ir įtempė kaklą. Puikiai suprato, jog lapelius skins viena, tačiau tai nebuvo problema. Dar truputį pastoviniavusi vietoje, akimis panardžiojusi tarp mokinių, susirado maišelį, apsisuko, mosteldama kasomis ir kuo ramiausiai patraukė miško link. Kėblinti atrodė be proto sunku. Atrodė, jog dingo visos jėgos, šiurpuliukai bėgiojo toliau, o drėgmės perteklius iš apsiausto sunkėsi į vasarišką suknelę, kurios balti krašteliai su gėlytėmis švytėjo iš po apsiausto. Medžiai, net ir patys aukščiausi, negąsdino, ji tik žiūrėjo į takelį, bandydama tvardyti norą dairytis ir mėgautis šiurpia gamta.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019