0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
   Klausantis mokytojos Marcus'ą ėmė kamuoti bloga nuojauta. ,,Kaukas...", - pakartojo jis savo mintyse ir garsiau, negu norėjosi, nugurkė seilę. Skrynioje kažkas ėmė daužytis, mokiniai sustojo į nelabai tiesią ir nelabai tvarkingą eilutę. Grifiukas atsistojo beveik pačiame gale, o dėl prasklaidytos eilės, kad matytų, kas dedasi priekyje, gavo stiebtis ir dairinėtis per kitų pečius.
   ,,Gal profesorė nepastebėtų, jeigu aš neatlikčiau užduoties?" - Marcus'as negalvodamas slapčia žvilgtelėjo į mokytoją, stebinčią dabar atliekantį užduotį mokinį. Grifas numanė, ką išvys, kai kaukas stos prieš jį, o jis prieš kauką. Vaikai žaliais ir raudonais šalikais, šalti tėvų veidai arba vienatvė. Kaukams netrūkdavo fantazijos tikroviškai ir aiškiai pavaizduoti baimę... Kaip visi sureaguos, kai pamatys jo baimę? Jo nelauks niekas geras.
   Eilutė vis trumpėjo, vis artyn ėjo Marcus'o eilė. Krūtinės vietą užėmė didelis ir išsipūtęs maudulys. Sprendžiant iš dabartinės berniuko būsenos, stojęs prieš kauką jis turėtų pamatyti kauką...
   ,,Nagi...", - paragino pats save, grifiškai žengdamas žingsnelį į priekį prieš dar vieną moksleivį. Bet kaip jis susidoros su užduotimi ir greitai susigaudys, jeigu net nežino, ko labiausiai bijo? Kuris iš tų trijų?
   Jau. Grifiukas atsidūrė eilės priekyje, kai priešais jį stovėjusi mergaitė susitvarkė su savuoju kauku. Pavyko, rodos, bemaž visiems...
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
Lukas atsidūrė eilės priekyje ir kaukas ėmė virsti jo baisiausia, sisubingiausia baime. Jis virto dangoraižiu. Galvojau, kad bus ugnis ar senas pastatas. Na teks įveikti šitą baimę. Ką padarysi. Šią baimę Lukas gavo kai su vaiknaminiais ir vaiknamio direktorė keliavo į kalnus. Pirmomis dienomis jie vaikščiojo po miestelį, o likusias po kalnus. Kai vaikščiojo po kalnus klastuoliui viskas buvo gerai. Vaikinas nebijojo aukščio ir jautėsi ten labai saugiai kai kiti eidavo laikydamiesi už virvių Lukas šokindėdavo aukštyn ir žemyn per akmenis mažiau nei metras nuo krašto. Bet kai ėjo per judantį tiltą klastuolis vos nenukrito prarajon gerai, kad buvo pririštas su virvėmis. Nuo tada vaikinas bijojo aukščio.
 -Riddiculus,- ištarė Lukas ir po kelių akimirkų po pastatu atsivėrė smegduobė ir pastatas nuvirto iki paskutinio aukšto. Lukas šyptelėjo, bet juoktis nesijuokė. Na nelabai juokinga, bet užduotį įveikiau. Lukas pasitraukė iš eilės ir atsistojo toliau nuo visų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
Lukui įveikus kauką Morisas atsistojo eilės priekyje. Na ką Morisai ruoškis įveikti savo baisiausią baimę. Buvęs kaukas ėmė virsti apsiniaukusiu dangumi su žaibais kurie šaudė žemyn į medžius, o jie nuo žaibų liepsnojo. Moriso baimė nebuvo ugnis jo baimė buvo žaibai. Ankščiau klastuolis jų nebijojo, bet viskas prasidėjo kai į jį trenkė žaibas. Kai į vaikiną trenkė žaibas jis neteko sąmonės ir tuo metu pamatė sapną. Tame sapne buvo angelas kuris jam pasakė, kad Morisas gavo dovaną kalbėtis su gyvūnais. Aišku klastuolis negalėjo suprasti jų kalbos, bet visi gyvūnai pakviesti ateidavo nebent turėdavo labai svarbių darbų. O jeigu į vaikiną dar kartą trenktu žaibas jis tą dovana prarastų. Morisas nuo šios baimės net nusipurtė. Jei papasakočiau kam nors šitą istorija pasakytų, kad turiu kelis gyvenimus. Na gal ir turiu. Klastuolis bandė įsivaizduoti ką nors juokingo, bet jam nelabai sekėsi.
 -Riddiculus,- ištarė vaikinas ir žemė pavirto veidrodžiais ir žaibai atsimušdami skrisdavo atgal į dangų ir taip jį degindavo. Manau turėjau atlikti užduotį gerai. Morisas patraukė prie lango toliau grožėtis žiemos grožiu stengdamasis užmiršti patirtą siaubą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Ši diena buvo netikusi nuo tada, kai mėgstamiausiems šeštakursės sportiniams bateliams nutrūko raištelis. O kitų tinkamos spalvos ji neturėjo. Tiesa, jei ir būtų turėjusi, būtų paprasčiausiai pritrūkusi laiko.
Pavasaris įsiveržė į pilį tarsi kokia tropinė audra. Ir nors šiltas oras kvietė džiaugtis saulės procedūromis, egzaminai artėjo ir reikėjo susirūpinti tokiais įprastai nereikšmingais dalykais kaip pažymiai.
Vakar vakare Klarė taip stropiai ruošė namų darbus, kad net užmiršo nueiti vakarienės. Tai buvo priežastis kodėl šįryt nespėjo persiverti nors ir netinkančių spalva raištelių.
Vis dar nešina keksiuku pagardintu mėlynių uogiene, Grifų Gūžtos auklėtinė kėblino į apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Nemėgstami aulinukai rodos dar labiau apsunkino žingsnius. Pasiekusi kelionės tikslą šešiolikmetė įsimetė į burną paskutinį keksiuko gabalėlį ir žengė pro kabineto duris.
Kabinete vėl nebuvo suolų ir keksiukas trumpam akimirkai užstrigo gerklėje, bent jau taip atrodė. Tikėjosi bent trumpam apsistoti ties teorija, kuriai nereikėjo lazdelės. Šeštakursė linktelėjo profesorei. Pilna burna galbūt būtų kalbėjusi su draugais, tačiau profesorė, kad ir kokia jauna atrodytų, nusipelnė pagarbos.
Kabineto viduryje stovėjo didelė skrynia. Mokiniai buriavosi po kelis, girdėjosi šnabždesiai. Varpas suskambėjo po kelių akimirkų, Klarė atsidūrė kabinete pačiu laiku. Pamoka apie kaukus? Klarė net nežinojo ko tikėtis. Bent kiek nurimo tik įsispraudusi beveik į patį eilės galą. Didžiausios baimės ilgaplaukė neturėjo. Ne neturėjo, bet tiesiog nežinojo kokia ji. Galėjo įtarti kuo pasivers padaras, tačiau kaštonplaukės baimės buvo labai plačios ir abstrakčios.
Žaliaakė stebėjo, kaip kiti eilėje esantys mokiniai susiduria su savo didžiausiomis baimėmis. Ore jau galėjai jausti adrenaliną ir nerimą. Vieniems mokiniams baisiausi rodėsi Hogvartso mokyklos profesoriai: paprastai tokie įsibaiminę buvo tik mokyklos naujokai. Praėjus bent metams pripranti prie profesorių ir jų savitumo. Kiti bijojo visko: nuo žiobariškų transporto priemonių iki įvairiausio amžiaus savo pačių pavidalų. Ši baimė Klarei buvo pati keisčiausia. Bijoti savęs pačios. Ką reikėtų padaryti praeityje, jog buvimas savimi pačią gąsdintų? Ilgaplaukė nebuvo pati švenčiausia nei žiobarų, nei magijos mokykloje, kartais save už poelgius gerokai smerkė. Žingsnius nuolat apgalvodavo, jog kiti iš jos nesijuoktų, tačiau net ji savęs nebijojo.
Susinervinusi kaštonplaukė daug kalbėdavo. Tačiau dabar vyko pamoka. Nors kita vertus tai nesustabdė kvailų minčių nuo lindimo į bandančią susikaupti galvą.
Eilė iki kauko nenumaldomai trumpėjo. Padaras vertėsi įvariausiais pavidalais. Trumpėjo atstumas ir tarp Klarės skrandžio ir gerklės. Priekyje tebuvo vienas žmogus. Nepažįstamas. Aukštaūgės skrandis šoko tango. Ir štai atėjo lemtinga akimirka. Grifei teks stoti prieš nežinomybę: teks stoti prieš kauką.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
Matthew pradėjo panikuoti. Jis miglotai prisiminė, kad turi prisiminti kažką juokingo ir panaudoti kažkokį burtažodį. Tačiau jis niekaip negalėjo prisiminti, koks tai burtažodis, o vien jau žiūrėjimas profesoriui į akis jį vertė drebėti iš siaubo. Berniukas niekaip negalėjo susikaupti. Kas nors... Juokingo... Su von Sjuardu?.. Ne... Neįmanoma... Net mintyse rišliai sudėlioti sakinio nesugebėjo Matthew.
Po kiek laiko jis prisiminė bent jau burtažodį ir sucypė:
- Riddikulus!
Žinoma, nieko neįvyko, nes Matthew neturėjo jokio juokingo prisiminimo. Tačiau berniukas apsidžiaugė, kad bent jau sugeba ištarti žodį, kad ir kaip apgailėtinai beskambėtų jo balsas. Kurį laiką pagalvojęs pirmakursis prisiminė prieš tai buvusią Nuodų ir vaistų pamoką. O jeigu įsivaizduočiau, kaip jis gamina kažkokį eliksyrą ir juodai susimauna? Net nežinau, tarkim, kas nors sprogsta ir pan ir jo barzda tampa rausva? Matthew nutarė, kad toks variantas turėtų tikti. Tačiau tada jis vėl pakėlė akis į kauką, profesorius von Sjuardas jau buvo prie pat jo, tad Matthew vėl supanikavo ir bandė bent kelis žingsnius atsitraukti. Kai atstumas tarp berniuko ir kauko buvo keli žingsniai, Matthew pabandė dar kartą:
- Riddikulus!
Nieko neįvyko. Maža to, Matthew pasirodė, kad von Sjuardas pikdžiugiškai šyptelėjo. Nagi, dink iš čia! beviltiškai pagalvojo pirmakursis ir riktelėjo:
- Riddikulus!
Šį kartą, atrodo, pavyko, nors ir ne idealiai. Von Sjuardo barzda nusidažė švelniai rausva spalva. Matthew tikėjosi, kad ji bus gerokai ryškesnė, tačiau jis nutarė, kad užduotis įveikta, tad patenkintas skubiai pasišalino iš eilės ir pasitraukė kiek galima arčiau klasės durų. Berniukas jautėsi gerokai išsekęs.

*

kablelis

Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
- Riddikulus! - dar kartą sušuko Stevie, visai pamiršusi, kad šie kerai veikia tik tada, kai burtininkas sugalvoja, kaip baisųjį daiktą paversti juokingu. Žinoma, nieko neįvyko.  Antrakursė pasijuto ne tiek išsigandusi, kiek beviltiška, tarsi kovotų su psichais. Mergaitė pabandė dar kartą, bet ir vėl nieko. Ką man dabar daryti? vos neverkdama galvojo Stevie. Maža to, ji dar prisiminė, kad bando įveikti kauką pirma, tad visi žiūri, kaip jai sekasi.... Vis dėlto antrakursė gerai pagalvojo ir prisiminė, kad reikia kažko juokingo. Juk pats burtažodis tą sako! pagalvojo mergaitė ir pradėjo skubiai galvoti, kaip padaryti tą dėžę juokingą. Stevie dėžės viduje beprotiškai daužėsi. Tikroji mergaitė net pasvarstė, ar kaukui neskauda ir beveik pradėjo jo gailėtis. Tačiau jai dabar svarbiausia buvo sugalvoti, ką padaryti, kad tas vaizdas būtų juokingas. Žinoma, reikia pašalinti dėžę nutarė Stevie, bet staiga išsigando: o kaip atrodys ji, esanti dėžėje? Vis dėlto buvo akivaizdu, kad dėžę reikia sunaikinti. Tik kaip tą padaryti juokingai? Staiga Stevei į galvą šovė mintis: jai paprasčiausiai tereikia tą dėžę vos paliesti, bet ta turi išsitaškyti į gabalus ir išlakstyti į visas puses. Antrakursė susikaupė ir užtikrintai ištarė:
- Riddikulus!
Pavyko! Stevie, esanti, dėžės viduje, vos palietė dėžę, tačiau atrodė, kad koks uraganas pralėkė, nes dėžė išlakstė po visą klasę. Mergaitė apsidžiaugė, kad dėžėje esanti Stevie atrodo taip pat, ir pasitraukė į klasės galą.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
   Marcus'as stojo prieš kauką. Net tą slenkstinę akimirką, skiriančią jį nuo ramybės būsenos iki susidūrimo su savo baime, nenustojo spėlioti, ką išvys. Ir nenustojo vaikyti baimės iš savęs dar nė nesusidūręs su ja. Kaukas keistai pašoko ir nusileido prieš jį, berniuko širdis, rodos, šokinėjo kartu su juo ir dar šokliau. Kaip ant batuto, dievaži.
   Transformacija į baimę buvo staigi ir netikėta. Tik Marcus'o sąmonę suvokimas pasiekė vėliau, kartu ir baimė. Nors veikiau tai, ką jis pamatė, buvo simboliškas baimės atvaizdas. Visgi susidoroti reikėjo ir su juo.
   Prieš Sarcasmisoną stovėjo aukšta būtybė juodu apdriskusiu apsiaustu ir su gobtuvu ant galvos. Iš rankovių galų išsikišę styrojo pageltę kaulai, jokios mėsos, jokios odos. Atpažinti šį padarą galėjo net žiopliausias žiobaras. Tai buvo giltinė.
   - Riddikulus, - negalvodamas sumurmėjo grifiukas. Jau atsistojęs vykduti užduoties  buvo paruošęs šį burtažodį ant liežuvio galo. Bet niekas neįvyko, kaip ir reikėjo tikėtis. Gobtuvui pasislinkus Marcus išvydo besišypsančią kaukolę. O jeigu... Jeigu ji mėgtų skaniai pavalgyti?
   - Riddikulus... - su šypsena sumurmėjo vaikis ir giltinė atsikando saldžios jos rankose atsiradusios spurgos. Grifas prunkštelėjo.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Miona užsimetė ant peties kuprinę ir greit išskubėjo iš bendrojo kambario. Mergaitė nė kiek nevėlavo, tačiau apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos jai itin patiko, tad ir skubėti buvo ko. Ten nesijautė tokia pažeidžiama, nes vis mokėsi, kaip užsiauginti šarvus, kuriais ateityje ginsis. Ta mintis ją visada pakylėdavo aukščiau. Žinojo, kad geba tiek pat, kiek ir kiti Hogvartso mokiniai, tačiau dažniausiai bijodavo tai parodyti.
Aplenkusi besišnekučiuojančių mergaičių būrelį, mergaitė paspartino žingsnį ir jau netrukus buvo apsigynimo nuo juodosios magijos klasėje. Čia buvo kiek šilčiau, nei koridoriuje. Šilumą teikė židinyje linksmai spragsinti ugnelė. Kabinete nebuvo jokių suolų ir kėdžių, kas visada trikdė mergaitę. Pamokų metu visada tekdavo arba stovėti, arba sėdėti ant šaltų akmeninių grindų, kurios stingdė kaulus, o nuskambėjus varpui vos galėdavai pajudinti galūnes, nes šios būdavo nutirpusios.
Apžiūrint kabinetą mergaitės akys sustojo ties mokytojos akimis ir, vos girdimai pasisveikinusi, toliau tęsė apžiūrą. Akys niekaip negalėjo praleisti didžiulės skrynios kabineto vidurje. Ji buvo viena didžiausių kada nors mergaitės matytų. Žalvaris spindėjo žalsvumu. Miona taip įsižiūrėjo į skrynią, kad akimirką pasivaideno, jog ši sukrutėjo. Nupurčiusi mintis, mergaitė atsistojo pamėgstoje vietoje netoli lango, o, tuo pačiu, ir mokytojos.
Netrukus mergaitė jau klausė mokytojos pristatomos užduoties. Kaukas pavirsta į baimę? O ne... - nusigando šviesiaplaukė. Ji itin bijojo parodyti savo baimę kitam, tad greitai atsistojo eilės gale ir pasistengė susikaupti. Mergaitė pabandė sugalvoti kažką ne tokio baisaus, bet įkyrios mintys lindo į galvą, o josios eilė susigrumti su kauku - artėjo.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
Šešiolikmetės širdis daužėsi, tarsi važinėtųsi amerikietškais kalneliais, o akys rodėsi iššoks iš joms skirtos vietos kaukolėje.
Kaukas pasivertė kalno dalimi. Didelis plyšys žiojėjo kalno dešinėje. Ir nors ši buvo žymiai mažesnė, ir pakankamai skirtinga, nuo olos, kuri tikrame gyvenime sukėlė Klarei ne tik daug streso, tačiau ir problemų jos palyginti mažame ir jauname gyvenime. Dabar nė negalėjo pagalvoti, kad negalėtų nebaigti mokyklos. Baimė greičiausiai buvo ne pačios olos. Nors ir ten siaubingų potyrių netrūko. Bet nežinia, susijusi su ateitimi. Asmenybės žlugimas šiuolaikinėje visuomenėje. Taip šią vos netapusią buvusia Grifų Gūžtos auklėtinės situaciją būtų pavadinę žiobarai.
Strazdanės galvoje bėgo valandos. Kabinete esantiems mokiniams tai atrodė kaip dar viena akimirka, kai mokinys susidūręs su kauku išbaldavo, tarsi Hogvartso vaiduoklis. Ir ji negalėjo rast išeities, sprendimo kaip paversti tokią situaciją juokinga. Nors turėjo tik įsivaizduoti kaip pakeisti atvaizdą. Bet ji užsigalvojo apie tai, kaip pakeisti situaciją. Čia ir buvo didžiausia klaida. Tuo ir buvo pavojingi kaukai tiems, kas turėjo neįprastų, ne tokių banalių, kaip tamsa ar pikti šunys, baimių: jie sugebėdavo aptikti būtent tą dalelę, kurią užkabinus nebeatsikelsi.
Laimė, jog kaštonplaukė pasižymėjo itin gera vaizduote. Nuo mažens krėtė visokius pokštus net tiems, kas juos buvo girdėjęs jau trisdešimt kartų. Ir vis tiek pasimautų. Vaizduotė ir gebėjimas piešti. Tiksliau, vaizdžiai mąstyti. Be to, baimė, kuri čia ir pasirodė, suteikė Klarei ir šiokį tokį pranašumą. Ji buvo susidūrusi su realiomis pabaisomis jų aplinkoje. Ne mokykloje, kur dabar, jei neįveiks šio kauko, galbūt gaus negerą pažymį. Tačiau profesorė būtų ją arba pataisiusi, paskatinusi arba tiesiog leidusi susitaikyti su laikinu pralaimėjimu. Realiame gyvenime to nebuvo. Įsivaizduodama kalną subyrantį kaip tūkstančius spalvotų vaikiškų kamuoliukų, tokius paveikslus tapydami techniką vadino puantilizmu, grifė pagaliau ištarė burtažodį:
- Riddikulus! - Ir kaukas išsiskirstė į kamuoliukus, galinčius užpildyti nedidelę žaidimo aikštelę. Pamokos prasme tai buvo pergalė. Ji nugalėjo kauką iš pirmo karto. Kabinete galėjai girdėti jau atsipalaidavusių mokinių juoką. Įveikę savuosius kaukus kiti mokiniai stebėjo ir juokėsi iš kvailiausių vaizduotės vaisių padarinių.
Bet dabar strazdanotais Klarės skruostais riedėjo ašaros. Šešiolikmetė nebuvo pasiruošusi susidurti su tokiu emociniu krūviu ir dar pamokoje. Tik keli profesoriai žinojo apie tai, kodėl grifės niekas nematė pamokose visus metus. Ir nors Hogvarste ji palengva vėl apsiprato, negalėjai matyti jokio susikaustymo, matyto rudens mėnesiais, ji pasijuto silpna. Aplinkiniai pamatė tai, ko niekada neturėjo žinoti.
Ramiai, lyg nieko nebūtų nutikę, grifiukė nukėblino į eilės galą. Tačiau tikrasis tikslas buvo durys kabineto gale. Kol kiti buvo pernelyg įsiaudrinę, pravėrė varčią kuo mažiau, tikėdamasi neišgirsti visos gamos garsų, kurią dažniausiai skleisdavo kiekvienas Hogvartse esantis vyris. Išsliūkino lauk. Tik koridoriuje, kur beveik niekas nematė, ji leido emocijoms užlieti kūną. Isterišką kūkčiojimą slopino stora mokyklinio apsiausto rankovė. Ji dar nebuvo pasiruošusi susidurti su tuo kas įvyko, viešai. Plaukai lipo prie dabar jau lipnaus nuo ašarų veido. Akys užtino, tarsi niekada nemačiusios saulės šviesos. Nesuprasdavo, kaip kartais palaužti iš kitų pamokų išeidavo mokiniai. O dabar štai pati negalėjo susiimti, kaip mažas, apie savo jausmus pernelyg nemąstantis vaikas. Šiaip jau visai daili mergaitė dabar atrodė kaip pats kaukas. Tokia nepatraukli, kad galėtų vaidinti rusvaplaukę pagiežą žiobarų siaubo filme. Ir tokia kvailė, kad leido emocijoms paimti viršų. Ranka nuslydo nuo veido ir kumštis rado sprendimą, kaip išlieti susikaupusią emociją. Nukentėjo jos pačios kojos. Savigailą pakeitė įsiūtis. Žinojo, kad nuo smūgių kojas rytoj skaudės, tačiau šiandien jau niekas neberūpėjo.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Kaukas buvo vos per du mokinius nuo Mionos. Mergaitė stengėsi kvėpuoti lygiai, nes baimė ėmė tiesiog dusinti. Šviesiaplaukei ėmė dingotis, kad kaukui dar nespėjus pavirsti josios baisiausiu košmaru, ji čia pat išsidrėbs ant žemės, o kaukas ją praris ir iš josios liks tik mantija.
Mionai sukilo šleikštulys, ir mergaitė pradėjo svarstyti, ar geriausia nebūtų čia pat nešdintis iš kabineto ir pasislėpti nenaudojamame tualete, kuriame galėtų linksmai paplepėti su vaiduokle. Jai patiko šnekučiuotis su čia šmėsčiojančiais vaiduokliais. Tiek įdomių istorijų paklausydavo.
Tačiau pirmakursė greit grįžo į realybę. Priešais ją kažkas leipo juokais, o mergaitę krėtė šaltis. Drabužiai po mantija buvo kiaurai šlapi nuo prakaito. Vienuolikmetėdar sykį pamėgino įsivaizduoti kažką smagesnio, tačiau į galvą lindo tą įkyri baimė, ir kuo kaukas pavirs.
Po mažiau nei kelių minučių mergaitei teko stoti į akistatą su kauku. Šis rinkosi pavidalą ilgiau  nei kitų mokinių. Vienuolikmetė buvo beapsidžiaugianti, kad jai pavyko apmulkinti šį padarą, tačiau, josios nelaimei, jis pavirto į tai, ko ypač bijojo mergaitė.
Prieš Mioną ėmė sklandyti didžiulė vapsva, bemaž tokio dydžio, kaip pati grifiukė. Šviesiaplaukei gerklėje įstrigo gumulas, o akyse ėmė tvenktis ašaros. Mergaitė ypač bijojo šių vabzdžių. Kai Miona buvo dar tik šešerių metų, jai įgėlė vienas šių pabaisų. Na, jis nebuvo toks didelis, kaip priešais ją sklandantis, tačiau vaizduotė piešė būtent tokį. Po ranka nebuvo vaistų, kuriais būtų galėję tėvai padėti dukrai, tad teko greitai vykti į žiobarų ligoninę. Mergaitė buvo vos per žingsnį nuo mirties. Nuo tada panelė jautė paranojišką baimę šiems vabzdžiams.
Miona jautė įtampą kabinete. Ji nežinojo, ar jai pavyks įveikti baimę. Nežinojo, kokią  išdaigą iškrėsti vapsai. Grifiukė be proto bijojo ir tik tai sukosi jos galvoje. Mergaitė stovėjo stipriai užsimerkusi, o rankose gniaužė lazdelę.
Tačiau staiga Miona prisiminė patyčias ir koks tai jausmas. Prisiminė, kaip iš jos tyčiodavosi, kai jai kažkas nepavykdavo. Mergaitė giliai įkvėpė ir nusprendė. Niekam daugiau neleisiu iš savęs šaipytis. Šitai mergaitei įkvėpė jėgų ir ji plačiai atsimerkusi iškėlė lazdelę.
- Riddiculus, - kai nieko neįvyko, mergaitė suriko garsiau: - Riddiculus!
Vapsvos juodi ir geltoni dryžiai pavirto vystyklais, šalia atsirado nedidelis vežimėlis, ir vapsva, dailiai suvystyta, nusileido į vežimėlį. Dar į jį įkrito keli žaisliukai ir kaukas pranyko.
Mergaitė šyptelėjo puse lūpų ir grįžo į savo vietą. Jautėsi nugalėjusi viską ir atgimusi iš naujo.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
Iš pradžių tai atrodė gana nekaltai - mažas paukštelis sau ramiausiai plasnojo ore, todėl Ellie sutriko. Ar ji turėjo išsigąsti? Tikriausiai, kad ne. Dar ne. Harmoniją nutraukė baisi agonija. Paukštis, it skerdžiamas iš vidaus, ėmė cypti. Elė negalėjo to stebėti, todėl užsimerkė. Ore raitydamasis iš skausmo, dunktelėjo žemėn. Priešais pačią grifę. Mirties ir skausmo baimė. Giliai pasąmonėje mergiotė suvokė, ką turi daryti, tačiau kaip gi galima pasijuokti iš šios situacijos? Genialių minčių ji neturėjo, todėl teko pasitenkinti ir pirma šovusia. Susidariusi galvoje aiškų vaizdinį, grifė įkvėpė gilesnį oro gurkšnį.
- Riddikulus, - nukreipė lazdelę į paukštį.
Netrukus kažkas ėmė vykti. Šmėkliška gyvūnėlio versija atsiskyrė nuo jau nebekvėpuojančio paukštelio kūno ir ėmė kilti aukštyn. Tik staiga gyvūnas, o gal geriau sakyti, jo dvasia atsargiai pakėlė galvą ir žvilgtelėjo į Ellie. Sutikęs jos žvilgsnį, šis valiūkiškai mergiotei mirktelėjo. It būtų flirtavęs. Barlow sukikeno bei nuleido lazdelę - užduotis tikriausiai buvo baigta.
a forest bird never wants a cage

Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Lucy stovėjo šiek tiek nuošaliau ir stebėjo, kaip sekasi vaikams. Juoktis ji nesijuokė, tik šypteldavo ir stengdavosi padrąsinti vaikus. O baimių kokių įdomių mergina pamatė, aišku, gilintis nenorėjo, bet tikėjosi, kad vaikai įveiks kauką ir galbūt tai bent kiek padrąsins juos kitą kartą stojant prieš tikrą pavojų. Tik ją nustebino, kad daugelis vaikų išbėgdavo po kauko lyg niekur nieko. Nors, aišku, šioks toks lūžis pamačius kažką tokio, bet visgi... Pamoka buvo pamoka, o tokie dalykai šiek tiek trikdė, nors vytis jų nežadėjo. Lucy stengėsi juos suprasti, bet ne per geriausiai jai tai sekėsi.
Dar keli vaikai, o profesorė jau, regis, viską darė automatiškai, kaip robotas. Vienam šypsnis, kitam padrąsinantys žodeliai. Turbūt vaikai galėjo pamanyti, kad jai visiškai neįdomu ir kad ji visiškai šaltas žmogus. Nors iš dalies mergina tokia ir buvo.
Ir štai, jos akys užkliuvo už kažkokio grifiuko baimės. Ji pamatė kitą profesorių, kurį nepersenai buvo sutikusi bibliotekoje. Merginos akys išsiplėtė, ji nesitikėjo, kad kažkas tokio vyruko galėjo bijoti. Nebent... Bet tą mintį Lucy nustūmė šalin. Matydama, kad vaikiui ne taip jau puikiai sekasi ji jau norėjo padėti, tačiau štai, profesorė išvydo Sjuardą su rožine barzda. Tyliai sukikenusi dėl tokio dalyko, kadangi jai tai atrodė iš tikrųjų juokinga, ji žvilgtelėjo į laikrodį ant savo riešo, pagaliau išmąstė tokį užsidėti, ir vėl stebėjo besidarbuojančius vaikus. Lucy pamatė dar vieną vaiką išeinantį pro duris, tiksliau ji jau nebebuvo toks vaikas, bet jos mintis apie tai išblaškė pasigirdęs skambutis.
-Šaunuoliai mokinukai, sėkmės jums,- atsisveikinusi su visais vienu kartu Lucy uždarė kauką toje pačioje skrynioje ir dėkingai atsidususi atsisėdo ant jos.