0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
 Persefonė visad svarstydavo, ko ji bijo, jei išvis bijo (taip neįmanoma, tiesa?), o dabar turi progą sužinoti ne tik naują burtažodį, bet ir savo didžiausią baimę. Įdomu, gal ne didžiausią?
 Prieš plačias akis atsivėrė oranžinė liepsna ir mergaitė kiek atsitraukė atgal. Viskas netikra. Tai melas ir iliuzija. Kaukas. Štai, dabar varnanagei viskas aišku. Viskas dėl mamos. Ugnis ją ne tik baugino, bet ir liūdino.
 Kaukas buvo ne paprasta mažytė žvakės liepsnelė, o aukšta, galinga ir karšta atvira ugnis, griaunanti visą gyvenimą. Žmogus, kad ir pati pirmakursė prie raudonai oranžinės gražuolės atrodė it liliputas, viduje susigūžęs iš baimės, tik lazdelė priekyje norėjo stoti į kovą ir susigrumti su aštriais kaip saulės liežuviais.
 Kai buvo pilnai pasiruošusi ir burna neatrodė tokia sausa nuo įsivaizduojamo karščio, Persefonė užmiršo burtažodį. Tiesiog ėmė ir užmiršo. Baimė ją vijosi, o vienintelis ginklas prarastas be gyvybės esančioje dykumoje. Pavojinga. Laiko mažėjo, o ugnis varnės mintyse didėjo, nors kaukas nesikeitė, tik laidėsi spalvingomis žiežirbomis.
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Raven Fitzbert

  • Magijos istorikas
  • ***
  • 62
  • Lytis: Moteris
  • the choice we’ve made, will never be a sacrifice in vain
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
 Sukaupti visas jėgas į save ir nugalėti baimę nebuvo vienas juokas. Labiau vargas. Sunkus. Sulaukęs kol balsas nebe taip drebėjo, sušuko tiesiai į kauko veidą:
 – Riddiculus! – ir, Heizelio laimei, viskas pavyko. Nakties dangaus spalvos juodi dūmai pavirto spalvingais, kurie dažo rūbus ir odą, itin populiarūs Indijos gyventojų, o norintys stebėti kitų mokinių baimę, akys iš pradžių persimainė į daug, įvairių spalvų mažų vandens balionėlių, kurie po truputį susprogdavo ir iš visko liko tik spalvoti dūmai, daugiau niekas. Štai toks reginys jam sukėlė juoką. Kaip cirkas tik be palapinės, be artistų, be popkornų ar cukraus vatos, be gyvūnų, tačiau jie gali atsirasti iš kitų baimių. Yra žiūrovai ir vedėjas bei cirko direktorius. Tokios mintys vėl kėlė juoką. Viskas baigta.
 Jo eilė praėjo ir Viljamsas palaimingai atsipūtė. Išėjo iš eilės priekio ir ėjimą perleido kitam vaikui. Po visko atrodo, nebuvo taip ir sunku, bet patirtis sakė ką kitą. Jis išgyveno ne tokį ir baisiausią dalyką, beveik viskas – netikra. O dabar beliko sulaukti pamokos galo.
everybody has something, some hidden ability they take for granted. we’re all geniuses, we all have a talent.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • be your own anchor.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
 Neliko nieko, tik akistata su baime beginklei mergaitei. Karšti ugnies liežuviai norėjo nemaloniai pakutenti Persefonės rausvus skruostus, tad reikėjo kažko imtis. Ji – varnanagė ir visada ras įšeitį. Ir rado! Nepasakysiu kaip, nepasakysiu kokiu greičiu ir pirmakursės lazdelė pradėjo daryti stebuklus.
 – Riddiculus! – ištarė, o baimė, ugnies baimė, tiksliau, pati ugnis po truputi virto spalvingu konfeti. Kažkada tokios žiobariškos juostelės ir žvaigždutės ją pažadino lovoje ryte gimtadienio proga. Viskas krito į išorę. Tai buvo nuostabu ir juokinga, žaisminga.
 Persefonė iš pradžių tik šypsojosi. Šypsotis ji itin mėgsta, tačiau juoktis... Nemoka. Neina. Tai be galo keista. Bet kauką nugalės tik nuoširdžiu ir nedirbtiniu juoku. Jai pavyko, visada pavyksta. Nusijuokė. Kartą, du. Ilgiau. Žinojo, kad viskas pagal planą ir štai nuo šios akimirkos – užduotis įveikta.
 
Hope is harmony. A just heart, moving toward the light. That is all. Despair is hope’s polar opposite. It is messy and confusing. Despair swallows up love, hatred, and everything else. Because not knowing where you will end up is despair. Despair is what even you cannot predict. Only despair’s unpredictability will save you from a boring future.


*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
   Klastuolis neramiai trypė vietoje, kol galiausiai atėjo jo eilė stoti prieš kauką. Vis dar nežinodamas, ko tikėtis, jis paėjėjo į priekį. Kaukas netrukus pasivertė į trumpų rudų plaukų ir žalių akių mergaičiukę su neaiškiu daiktu, įsmeigtu į jos pilvą. Pro žydrus marškinėlius sunkėsi tamsus kraujas ir ji tuoj pat krito ant žemės. Išplėtęs akis Oliveris stebėjo savo kruviną septynmetę sesutę, kurios pilve buvo vis dar įstrigęs mėsininko peilis. Pamiršęs, kad tai netikra, pirmakursis staigiai pribėgo prie mergaitės ir paėmė jos mažytę rankelę. Patikrinęs pulsą net nustėro iš baimės - ji buvo nebegyva. Mokinio kvėpavimas pasunkėjo, o smegenys nebesuvokė, kas darosi. Vienintelė atėjusi mintis buvo ištraukti tą nelabą daiktą iš jo sesės kūnelio. Tačiau rankų jis nė nepajudino. Kokia esmė? Ji juk vistiek mirusi, dabar jau nieks nepadės.
Oliveris lėtai pakėlė galvą, pažvelgdamas į mokinių eilę ir staiga prisimindamas, kad jis pamokoje ir kad visa tai - netikra. Ak, kokia gėda. Ir ko jis čia sėdi dabar, vos ne verkdamas dėl savo mirusios sesės, kuri iš tiesų yra kaukas? Vienuolikmetis šiaip ne taip prisivertė atsistoti. Tai netikra. Ji vis dar gyva ir sveika. Šitas kaukas tik bando mane apgauti. SUSIKAUPK, po velnių! Galvok apie kažką juokingo. Nagi. Atsitraukęs jis išsiėmė lazdelę ir šiek tiek drebančia ranką nukreipė ją į kauką. Kas gali būti juokingo apie jo mirusią seserį? Berniukas, kad ir kiek galvotų, niekaip nerado sprendimo. Vienintelė kilusi idėja buvo labai banali, tačiau, ko gero, verta pabandymo. Tereikia labai gerai įsivaizduoti... Tau pavyks. Oliveris giliai įkvėpė ir kiek tik galima tvirtesniu balsu ištarė:
   - Riddiculus!

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Berniukas į pamoką nukeliavo su dideliu užsidegimu ir noru. Ne už kalnų jo laukė atostogos, todėl klastuoliui buvo ne taip ir niūru kiekvieną rytą keltis ir kiek dar paplušėti tarp klasių sienų. O ir egzaminuose norėjo pasirodyti ne blogai. Taigi šypsena veide ir vėjavaikiška nuotaika. Žinoma, negalima pamiršti ir smalsumo, kuris matėsi juodaplaukio akyse. Kiekviena apsigynimo nuo juodosios magijos pamoka jį priverčia ne tik pamąstyti, bet ir smagiai praleisti laiką. Jis visada manė, kad šiais neramiais laikais tai tikrai svarbu. Kadangi buvo kilęs iš burtininkų šeimos, jam buvo nesunku įsisavinti kerėjimo, transifigūracijos ar magijos istorijos pamokas. Už tai gali padėkoti tėvams ir knygoms. Na, o juodosios magijos subtilybių ne visada sužinosi. Koks save gerbiantis tėvas eitų pulti pasakoti savo vaikui apie tai, kad tokia magija egzistuoja, o ir skatintų jį domėtis kaip apsiginti. Dažniausiai tėvai bando apsaugoti vaikus nuo tokios informacijos. Tai buvo dažnas atvejis arba tik Marcelio šeimoje. Jis to nežinojo, kadangi niekada apie tai nekėlė diskusijos su bendraamžiais.
Taigi berniukas taip pozityviai nusiteikęs atėjo ir į klasę. Kiek stabtelėjęs ir apsidairęs, klastuolis išklausė profesorės užduotį. Apsidžiaugęs, bet kartu ir su šiokia tokia baime jis atsistojo į eilutę. Jo galvoje sukosi daugybė galimų baimės įvaizdžių, bet koks tas vinintelis bus kauko pavidalo jis nežinojo.
Vis svarstydamas dairėsi aplink ir matė kaip pamažu artėja jo eilė. Nerimavo? Taip, pirmakursis tikrai nerimavo, bet save ramino mintimi, kad profesorė čia pat ir jam nieko nenutiks.

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
   Rudaplaukė mergaitė staigiai pašoko, nusiplėšė nuo pilvo netikrą peilį(tiksliau, pusę jo) ir iš po nugaros išsitraukė kečiupo buteliuką. Oliveriui net nespėjus sureaguoti, ji stipriai suspaudė pakuotę ir nemažai kečiupo atsidūrė ant mokinio apsiausto. Blankiai stebėdamas dėmę jis jau norėjo užrėkti ant sesers, tačiau vietoj to išleido kažką panašaus į juoką. Juk, vis dėl to, Cora gyva, o kaukui nugalėti reikėjo nusijuokti. Klastuolis atsitraukė, nepaleisdamas sesės-kauko iš akių, kol galiausiai ji pasivertė į kito mokinio baimę. Žaliaakio kvėpavimas visiškai nurimo, o kūną apėmė nenusakomas lengvumas ir atsipalaidavimas. Jis jautėsi taip, tarsi ką tik būtų pats miręs ir prisikėlęs.
Pamoka dar nesibaigė, bet jis savo užduotį įvykdė. Taigi, kam čia likti ir nieko nedaryti? Oliveris nuslinko prie durų, jas atidarė ir kiek pašaipiai sušuko:       
   - Viso gero!
   Išėjęs pro duris kuo greičiau nudūmė į tualetą. Kečiupo dėmė niekur nedingo, o ir pačiam pirmakursiui reikėjo apie daug ką pamąstyti.       

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 89
  • Taškai:
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Įsprūdusi pro besidarančių durų plyšelį, Ellie nužvelgė klasę. Suolų nebuvo, o prie tos neaiškios ir dar garsus skleidžiančios skrynios mergiotė stovėti nenorėjo. Todėl ši priėjo prie didesnės bendraklasių krūvelės. Profesorei kalbant, garbanė negalėjo susikoncentruoti ties ja, mat visą laiką stebėjo, rodos, tuoj sprogsiančią dėžę. O sprogtų ji iš vidaus. Nereikėjo būti Eifeliu, jog susivoktum, kad glūdi skrynioje kažkoks padaras. Ir išties, profesorei patvirtinus, jog tai kaukas, Barlow luktelėjo, kol susiformuos eilės pradžia bei užsiėmė vietą gale. Ilgai laukti neteko, kol savo baimes įveikė stovėjusieji grifės priekyje. Atėjo laikas ir jai. Ir tiesa, nors stebėdama kitus tamsiaplaukė stengėsi negalvoti apie savas baimes, dabar mintys pasipylė su kaupu. Kokia yra mano didžiausia baimė? Ar tai aukštis? Karštis? Skausmas? Meilė? Rodos, Ellie dvejonės trikdė kauką - prieš ją buvusiojo mokinio baimė vis dar tebestūksojo grifės priešaky, kai staiga kažkas ėmė keistis. Keitėsi ir jos širdutės plakimo dažnis. Su nerimu akyse, grifė žvelgė į padarą. Virsmas baigėsi. Kaukas įgavo aiškią formą. Ellie baimės formą.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Klara koją po kojos vilkosi į pamoką. O ji taip nenorėjo! Mielai pasiliktų minkštoje ir šiltoje lovoje. Ypač kai praeita pamoka mergaitė praėjo ne taip sklandžiai kaip ji tikėjosi. Bet ji slapta vylėsi, kad dabar jai nebus taip sunku.
Atėjusi į klasę iš kart nusivylė, mat nebuvo jokių suolų, o tai iš karto skelbė, jog teorijos gali ir nebūti. Tik viduryje klasės stovėjo didelė skrynia. Ji atrodė taip keistai, visa metalinė ir užrakinta, tarsi kažkas pavojingo ten būtų laikoma...
Ir vos tik mergaitė pagalvojo skrynioje kažkas sujudėjo. Tiksliau, visa skrynia tiesiog kratėsi. Klara apgalvojo savo galimybes slapta išsmukti iš pamokos. Bet kai profesorė pristatė kas ten taip baladojasi skrynioje Klara šiek tiek nurimo. Tik kaukas. Nieko ypatingo. O ir būdas jį įveikti taip pat neatrodė per daug sunkus. Labai panašiai ji elgdavosi kai naktį bijodavo tamsios spintos.
Kai visi pradėjo stoti į eilutę, mergaitė pasirinko patį galą. Ji norėjo pamatyti kaip kitiems seksis, bet iškarto pasigailėjo savo sprendimo. Jos galvoje kaip karuselė sukosi mintys. Ji vis negalėjo negalvoti apie savo didžiausią baimę.
Ir štai nepraėjus daug laiko ji stovėjo priešais... savo motiną.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
 Teodoras bandė gyvą (nors ji tokia būti neturėtų!) mergaitę paversti juokinga. Kaip sunku tokiam kaip šis klastuolis. Iš mirusiųjų ar prisikėlusiųjų juoktis – pavojinga, negražu ir keista. Nenormalu. Nors lazdelė buvo priekyje, antrakursis nejučiomis nuleido ją ties keliais. Reikėjo bandyti ir vėl, gi netrukdys kitiems mokiniams, kuriems garantuotai seksis dvigubai geriau. Jie turi jausmus ir baimės žmogiškos, moka susitvarkyti su realybe, pateptą praeitimi ir dar visaip kitaip.
 – Riddiculus! – šiaip ne taip ištarė ir stebėjo, kaip baimė virsta juokingu dalyku. Ar jis bent toks turėtų būti.
 Rouzės neliko ir vietoj rudaplaukės dabar stovėjo žmogus su jo mylimiausios kaukolės veidu. Gyva mergaitė susipynusi su skeletu. Idealu. Kaukolė nusišypsojo. Ir tai sujuokino berniuką. Vis geriau nei matyti prisikėlusią draugę. Juokas net peraugo iki tokio trūkčiojančio, ašarų pilno juoko. Priminė isterinį. Tačiau tai viskas, kas išgelbėjo Teodorą nuo baimės. Nuo baimės, kad geriausia draugė Rouzė – vėl gyva. Ji gali grįžti ir žaisti jausmais. Ironiška. Tarsi būtų nuspėta ateitis.
 Klastuolis nebegalėjo kentėti. Po juoko nusilpo ir beveik pamiršo kauką. Tuojau išbėgo iš klasės ir iš pačios pilies, vildamasis, kad jo poilsio dabar niekas netrukdys. Bet susitrukdė pats sau, grįždamas prie levandomis kvepiančio jos kapo ir suklupo ant kelių, visiškai palaužtas tiesos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Theodore Sher Maden »
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Klara išsižiojo iš nuostabos. Nors ir tiksliai nežinojo ko tikėjosi, bet tikrai ne savo motinos. Ji juk jos nebijo. Netgi antraip. Ji buvo ir yra vienintelė, kuria mergaitė pasitikėjo ir mylėjo labiausiai. Net ir tada kai ji pranešė, jog ji turi palikti savo gimtinę, namus ir draugus. Net kai tarp jų atsirado jos patėvis, Klaros jausmai nepasikeitė. Tai kodėl dabar kaukas ja pasivertė?
Klara greitai suprato kodėl. Nors kaukas atrodė be galo panašus į jos motiną, aiškiai matėsi vienas skirtumas: jos veide nešvietė šypsena, akyse nespindėjo meilė. Ji šaltai, su neapykanta, žvelgė į Klarą, tarsi ji nebebūtų jos dukra...
Ji žinojo, kad viskas netikra ir ką ji turi padaryti, bet niekaip negalėjo pajudinti rankos, ištarti burtažodį. Jos lūpos virpėjo, atrodė tuoj pratrūks, kai jos mama pagiežingai nužvelgusi ją nusisuko.
-Ne!-suriko, išsigandusi, kad jos mama ją taip ir paliks, tik tada prisiminė burtažodį.-Riddiculus!
Rodos, nieko nenutiko. Sekundę Klara pagalvojo, kad jai nepavyko. Juk ji taip ir nebandė įsivaizduoti kažką linksmo. Tik jos motina vėl atsisuko į ją. Vėl šypsodamasi ir žvelgdama su meile. Taip kaip visada į ją žiūrėdavo. Mergaitė iš laimės ir palengvėjimo pratrūko juoktis. Tai tik kaukas. Viskas gerai. Niekas jos nepaliko. Ji skubiai pasitraukė ir išbėgo iš klasės. Jai būtinai prireikė ramios vietelės kur nors nusiraminti. Juk ne kasdien pamatysi tai ko net pats nežinojai, kad bijojai.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Klastuolė su didžiausiu noru kulniavo į pamoką. Vis dėlto apsiginimas nuo juodosios magijos buvo ta pamoka, kuri kėlė patį didžiausią džiaugsmą ir susidomėjimą. Nors gerai, kaip tikra klastuolė ji prijautė ir nuodams bei vaistams. Tačiau nepaisant šių faktų, mergina buvo nusiteikus pozityviai ir kabineto duris atidarė su didelia jėga. Žengusi per slenksnį juodų kelnių savininkė kiek stabtelėjo. Klasė buvo tuštoka, o jos viduryje buvo skrynia. Tai paliko šiokią tokią intrigą.
Blondinė patraukė kiek į kampą, atokiau ir sukluso, kadangi kaip tik tuo metu profesorė pradėjo pamoką. Kaukai mergaitei jau buvo pažįstami iš knygų puslapių, na o praktiškai jai neteko su jais susidurti.
Baimės baimės baimės.. eh, turiu tik vieną, bet įdomu ar tai tikroji mano baimė. Kaip kaukas gali pavirsti vandeniu, - susimąstė prefektė. Todėl su didžiausiu smalsumu žengė į eilę ir laukė susidūrimo su kauku, kuris turėjo atskleisti mergaitės didžiausią baimę.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Galiausiai laukiant eilėje ir kiek nerimaujant atėjo berniuko eilė. Supratęs, kad tuoj tuoj kaukas pakeis savo pavidalą į berniuko pačią didžiausią baimę, šis sugniaužė stipriau burtų lazdelę, o mintyse vis kartojo burtažodį.
Atsistojas priešais šią magiškąją būtybę, berniukas akimirką užsimerkė ir atmerkęs prieš save išvydo didelią gyvatę. Šioji priminė trigubai didesnę nei realybėje angį. Ji jau žiojosi praryti berniuką, bet berniuko vaizduotė ir sušuktas burtažodis:
- Riddiculus, - privertė gyvatę išpūsti muilo burbulus. Nuo tokio vaizdo ir pats kaukas gyvatės pavidalu pasimetė. Vis dėlto kaip jis norėdamas kąsti/valgyti, gali spjaudytis.. Muilo burbulais? Pasirodo gali.
Berniukas kiek sukikeno ir greitai pasišalino iš eilutės užleisdamas eilę kitiems bendramoksliams.
Marcel'is puikiai suvokė kodėl bųtent ši baimė jam nedavė ramybės. Berniukas visada norėjo auginti namie gyvatę, bet tam prieštaravo jo motina. Šį norą nužudė vienas berniuko sapnas. Jo metu jo auginta gyvatė užaugo didesnė nei anakonda ir apsijuosė klastuolio kaimyną.. Ir aišku pabaigoje jį suėdė. Nuo tos nakties, pirmakursis nei norėjo auginti šio šaltakraujo gyvūno, nei jautėsi prie jo saugus. Iš noro tai peraugo į baimę.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Mergina gana rami laukė savo eilės ir galiausiai... Sulaukė. Ji pvelgė į kauką kitu pavidalu, kuris kiek nuo juoko spurdėjo iš nerimo. Tačiau labai labai greitai jis pradėjo keisti pavidalą, kadangi Hope baimė buvo labai aiški. Visų centre buvo tiesiog tamsi figūra, kurios veido nesimatė dėl kapišono. Iš pirmos pusės tai tebuvo paprastas žmogus su juodu treningu ir tamsiomis pištinėmis, rankoje laikantis telefoną. Hope visai nenustebo išvydusi tai, nors ji manė, kad didžiausia jos fobija yra vanduo.
Šis siluetas buvo iš sapno. Žinoma, kad viskas buvo susiję su tuo, kad ji tiesiog buvo serialų maniakė. Vienas iš serialų, kuris ją patraukė iš žiobarų pasaulio buvo "Jaunosios Melagės". Vieną vakarą, ji su savo geriausia drauge ir dar keliomis merginomis nakvojo svetur. Galvojo, kad pasidaryti merginų vakaronę ir sulaukti apdovanojimų transliacijos - puiki idėja. Kai staiga atėjo žinutė, kurios autorius pasivadino "-A", o pats žinutės turinys buvo kiek provokuojantis ir įtraukiantis tiek Hope, tiek kitą merginą. Žinoma, iš pradžių buvo viskas nuleista juokais. Bet kuomet apie 3 val nakties prie vartų pasirodė jaunuolis, dėvintis raudoną aprangą.. Pasidarė nejuokinga. Vis dėlto kitą rytą paaiškėjo, kad visos žinutės ir istorija buvo sugalvota Hope geriausios draugės. Tačiau kelios naktys po, blondinė sapnavo sapną. Ji gavo žinutę nuo -A, kurioje buvo parašyta:
Citata
Dar vis maištausi?
-A
Taip, klastuolė visada buvo maištaujanti ir jos taip lengvai nebuvo galima išgąsdinti. Bet sapne, po šios žinutės ji išgirdo beldimą į duris. Atsargiai atvėrusi, staiga išvydo ne draugę, kuri rėkė, kad blondinė turi nueiti pažiūrėti, kas vyksta ant kelio, bet krūmuose tą pačią žmogystą, kuria apsimetė kaukas. Bet tai truko akimirką. Tuomet rami mergina nužingsniavo per tamsa apgaubtą keliuką link pagrindinės gatvės. O ten.. Visai šalia jos namų, buvo įvykusi avarija. Ir... Po kelių akimirkų Hope pradėjo bėgti ir rėkti tuo pačiu metu, nes ten ji matė nebejudantį žmogaus kūną. Žmogų be kurio atrodė viskas tampa beprasmiška. Po to sapno mergina pašoko persigandusi. Atrodo kvaila, bet ji bijojo. Klastuolė visada bijojo prarasti jai artimą žmogų. Štai kokia buvo jos baimė.
Taigi, ji žvelgė tiesiai stiprią energiją perduodančiu žvilgsniu į kauką. Ranka stipriai iš pykčio sugniaužė lazdelę. Tada pabandė kauką išsivaizduoti su redučiais nemokančią važiuoti žmogų ir sušuko burtažodį:
- Riddiculus, - įsivaizduojama žmogysta tokia ir patapo, kokią ji nupiešė vaizduotėje. Hope nesijuokė, bet rami nuėjo, žinodama, kad užduotis atlikta.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Hope Džein Shilck »
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Lukas sunkiai, bet su didžiausiu noru kėlėsi į Apsiginimo nuo juodosios magijos pamoką kurios klastuolis gal ir nelabai mėgo, bet ten bent būdavo įdomu. Žingsniuodamas šaltais Hogvartso kolidoriais vaikinas niuniavo kažkokią dainą, bet jeigu jo būtų paklausę ką jis jiems būtų atsakęs, kad  ir pats nežino ką. Atidaręs duris pastebėjo kad suolų nėra. Na tada teks stovėti arba sėdėti ant šaltos žemės. Lukas pasisveikino su profesore ir atsisėdo ant palangės kažkur per vidurį kabineto. Išklausęs praktiką klastuolis šiek tiek pasimetė ir sutriko. Kokia mano didžiausia baimė? Tikiuosi ne koks šuo ar katė. Atsistojęs į eilutę prie spintos kuri puikiai atitiko klastuolių spalvas vaikinas stebėjo kaip vieniems iš karto kitiems ne pavyksta įveikti kauką ir dar prajuokinti kitus. Įdomu kaip man seksis. Spėju, kad greičiausiai susimausiu ir mano baime pasivertęs kaukas užmuš mane. Oj tada bus, oj bus smagu. Ir tada atėjo Luko nelaukta akimirka. Klastuolis stovėjo eilės priekyje, o kaukas ėmė mainytis į kažką. Į jo baimę.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Ats: Trečia ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Morisas lengvai kėlėsi iš lovos, nes iš jos jau buvo atsikėlęs. Tad neteko dar kartą ropštis į ją, o vėliau sunkiai ir pavargusiam bandyti išsiropšti. Morisas žingsniavo šaltais kolidoriais, bet šalčio jis nejautė. Gal jam kažkas išbūrė burbulą kuris apsaugo nuo šalčio, o gal jis turėjo židinį savyje kurį kuriano malkomis. Niekas nežinojo, o tuo labiau Morisas. Nuostabus metus laikas. Aplinkui šalta nuo -10 iki -15 laipsnių celsijaus ir dar daugiau. O pavasarį kai būna jau 10 laipsnių šilumos pradedu degti kaip kaip ant 40 laipsnių šilumos. Baisus dalykas, bet kol kas pakenčiamas. Įėjęs į klasę ne iš karto pastebėjo, kad nėra stalų, bet tik tada kai pasisveikino su profesore ir norėjo sėstis į vietą ir vos nenukrito ant užpakalio žemyn. Apsidairęs pamatė, kad priekyje kabineto stovi užrakinta spinta. Įdomu ko šiandien mokysimės jeigu nėra stalų ir ką turėsime daryti su šita spinta. Profesorei pasakius, kad turėsime įveikti kauką Morisas jau iš karto persigando, nes klastuolis jau žinojo savo baimę, bet bijojo, kad iš jo ims juoktis. Atsistojęs už Luko vaikinas stebėjo kaip kitiems sekasi įveikti
savo baimes. Stovint antram už Luko vaikinas jam palinkėjo sėkmės:
 -Sėkmės. Įveik tą bjaurybę.