[Alenya Ryan]

Pačiame miestelio vyduryje stovėjo namas. Jis niekuo neišsiskyrė. Nebuvo nei prabangus, nei didelis. Jis buvo dviejų aukštų, su dailiu, raudonų čerpių stogu. Langai buvo paprastesni už paprastus, durys iš tamsaus bukmedžio. Paties namo sienos buvo plytinės, beveik juodos. Namo vidiniam kieme buvo nedidelis sodelis, kurį geriausiai prižiūrėjo Rebeccos mama. Ten augo keli žiobariški augalai, taip pat pomidorai ir paprikos. Buvo pasėts kelios gėlyės. Veja buvo žalia žalia ir labai rūpestingai nupjauta. Sodelio šone stovėjo sūpynės. Tėtis žiobarų žurnale pamatė tokias sūpynes ir šeimai jas pats sumeistravo. Prie (vėl žiobariško) medžio, kurio pavadinimo mergaitė neprisiminė, buvo ištrypta žolė. Matyt jos sesutė Roberta vėl bandė į jį įlipti.
Patys namai buvo tikrai jaukūs. Kartais ateinantys svečiai nesuprasdavo, kaip čia telpa penki žmonės, tačiau patiems Ryan'ams jo buvo per akis. Svetainėje nebuvo galima rasti nėriniuotų pagalvėlių užvalkalų ar staltiesių. Ji buvo pakankamai moderni. Sofa buvo didelė, šalia jos stovėjo vienas mažas foteliukas. Staliukas buvo stiklinis, ne kartą taisytas, nes Rebeccos sesė Roksana ant jo vis ką nors užmesdavo. Ant jo mėtėsi knygos ir daugybė žurnalų. Virtuvinis stalas buvo iš šviesaus medžio. Šalia stovėjo odinės kėdės. Indai krauklėje patys plovėsi. Virtuvės stalviršiai buvo taip nuvalyti, kad net blizgėjo. Laiptai į antrą aukštą buvo padengti kilimu, kaip ir likęs aukštas. Vonia buvo labai moderni. Grindys iškart šildydavo nuspaudus mygtuką. Prie sienos stovėjo dvi kriauklės, dušo kabina buvo ganėtiai didelė. Vonia buvo visiškai paprasta. Priešais vonios kambarį stovėjo Rebeccos tėvų miegamasis. Jame buvo didelė lova ir vienut vienutėlė spinta. Robertos kambarys buvo ryškiai rožinės spalvos. Tėvai nespėjo keitinėti sienos spalvų pagal mažosios Rebeccos sesers norus. Laimei, buvo galima naudotis magija. Ant lovos buvo bet kaip sumesta milijonas pliušinių žaislų, kampe stovėjusi spinta buvo plačiai atverta ir buvo galima matyti kaip šauniai ji sutvarkyta. Roksanos kambarys buvo apkabinėtas plakatais. Ten buvo judančios fotografijos jos mėgstamų kvidičo žaidėjų, Laimės Deivių grupės nuotrauka. Pačios Rebecos kambarys jai labiausiai patiko. Šalia dvigulės, paklotos lovos, stovėjęs staliukas, buvo gražiai sutvarkytas. Rebecca turėjo didžiulę spntą, kurioje laikė viską. Nuo drabužių iki šokoladinių varlių.
Nors šis namas nebuvo pats magiškiausias burtininkų namas, nebuvo jis ir pernelyg tvarkingas. Tačiau šeimai, kuri čia gyveno jis labai daug ką reiškė.