0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #150 Prieš 4 mėnesius »
Palikusios pavėsinę, mergaitės miško takeliais patraukė pilies link. Ar bent jos taip manė, kad eina į pilį. Medžiai buvo tankūs, šviesos pro jų šakas nebuvo matyti. Tad varniukės neturėjo jokio orientyro, pagal kurį galėtų vadovautis ieškant kelio atgal.
Ir staiga jos išėjo į laukymę, kurioje medžių nebuvo. Vietoje jų stypsojo įvairių formų ir dydžių kryžiai ir paminklai.
- Pro šią vietą tikrai nėjau, - išsigandusi pasakė Nelanna. - Man atrodo, kad mes nuėjome į priešingą pusę.
Varniukei patiko laiką leisti miške, bet dar labiau jai patiko žinoti, kur yra. Nežinomybė ją baugino.
- Taip, esu girdėjusi apie žemesniąsias formas. Tėtis pasakojo, kaip kartą per savo ekspediciją buvo su jomis susidūręs. Vien nuo jo pasakojimo mane purtė šiurpas. Nenorėčiau jų sutikti pati.
Tėčio darbas Nelannai patiko, ji mielai prisijungtų prie jo ekspedicijos ir kartu nukeliautų į užkeiktas šventyklas, burtais apsaugotus požeminius kapus ar bet kur, kur jiems tenka keliauti ir iš ten pargabenti magiškus artifaktus. Bet ten esantys pavojai, kad ir tos pačios žemesniosios formos, mergaitę baugino. Būtų visai smagu, jei ne tos baisiosios būtybės, nuo kurių dar reikia mokėti apsiginti..., galvojo mergaitė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #151 Prieš 4 mėnesius »
Gruodė sutiko su Nelannos nuomone, kad jos nuėjo į kitą pusę nei reikėjo.
- Tai reiškia, kad pilis dabar labai toli. Ar manai, kad mes sugebėsime kažkaip grįžti? - Balse skambėjo baimė, nors bandė įkalbėti save nepanikuoti. Viskas gerai. Ramybės, tiktai ramybės. Bandė kartoti Vieno savo mėgstamo personažo žodžius.
- Na... Bet juk čia tuščia. Veltui prisigalvoju apie tas žemesniąsias formas. Gal joms miške net nepatinka. - O taip. Bet patinka vilkolakiams, nuodingiems vorams ir panašiems padarams. Suskambo galvoje baimingas balselis. Tada jai pasirodė, kad tolumoje, už kažkokio paminklo esančiuose krūmuose kažkas sušlamėjo.
- Ar tu girdėjai? - Tyliai paklausė. Tai tik vaizduotė. Galvojo. Mes tuojau apsisuksime ir eisime iš čia. Raminosi. Bet paskui pagalvojo visai priešingai. Eisime painiais takeliais ir pasiklysimedar labiau.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #152 Prieš 3 mėnesius »
Nelanna draugės balse išgirdo baimę. Ji privalėjo sugalvoti, kaip jas abi iš čia ištraukti. Ir, žinoma, pirmiausia pasistengti nusiraminti ir padėti nusiraminti Gruodei.
- Viskas bus gerai, tik nesijaudink. Rasime kelią į pilį, - Nelanna bandė drąsinti draugę, bet iš tiesų ji pati nežinojo, kaip išpildyti šį pažadą.
Staiga jai pasirodė, kad Gruodė krūptelėjo lyg kažką pamačiusi ar pajutusi. Varniukė apsižvalgė bandydama pamatyti, kas patraukė draugės dėmesį, tačiau nieko nepastebėjo.
- Ne, aš nieko negirdėjau. Ir nieko nemačiau. Labai tikiuosi, kad tau tik pasirodė, nes jei ten iš tiesų koks nors padaras, tai bijau, kad bent jau man nepavyks nuo jo apsiginti, - jos ryžtas parvesti jas abi į pilį vis mažėjo, bet dėl draugės privalėjo susiimti ir būti stipri. Stipresnė, nei atrodė. - Ar tau sekasi apsigynimas nuo juodosios magijos? Galbūt tau pavyktų atsikratyti tais padarais, jeigu mes juos tikrai sutiktume?
Nelanna nenorėjo pasirodyti esanti silpna, jai žūt būt reikėjo suimti save į rankas, nes jei nepavyks jai susitvarkyti su savimi čia, netoli Hogvartso pilies, ir jei tėtis tą sužinos, jos tikrai niekada nebeims kartu. O šito mergaitė norėjo užvis labiausiai.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #153 Prieš 2 mėnesius »
Gruodė raminosi Nelannos žodžiais ir savo mintimis. Tikrai, kam veltui gąsdintis?
- Ne. Kerėti man sekasi tragiškai. Nemėgstu apsigynimo nuo juodosios magijos. - Atsakė Nelannai. O tada, sušlamėjo sparnai ir nuo kažkokio medžio staigiai pakilęs ir pro jas pralėkęs paukštis privertė Gruodės širdį plakti pašėlusiu tempu.
- Siūlau tiesiog dingti iš čia. Vis tiek turime eiti. - Gruodė pradėjo galvoti apie tai  kodėl gi jos išvis čia sustojo. Reikėjo tuojau pat apsisukti ir eiti šalin. O tada pasigirdo vilkų kaukimas. Dar tolimas, bet toks baugus. Ji prisiminė Džeko Londono knygas. Ir kai kurias scenas. Kad ir Baltosios Ilties pradžią. O jei mus čia sumedžios vilkai? Mokykla dabar pasirodė tokia tolima. O jeigu miške tikrai teks praleisti visą naktį?
- Ar tu moki laipioti į medžius? - Staiga paklausė. Jei ką medis gali tapti labai saugiu prieglobsčiu. Bent jau trumpam. Ir vėl pasigirdo vilkų staugimas. Ir Gruodei pasirodė, kad jis artėja.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #154 Prieš 2 mėnesius »
Nelanna išgirdo nuo medžio šakos pakilusį paukštį ir matė, kaip draugė krūptelėjo išgirdusi tą patį. Jai labai nepatiko šita vieta, nes joje jautėsi kraupiai. Supratusi, kad ne tik ji, bet ir Gruodė nėra stipri apsigynimo nuo juodosios magijos bei kerėjimo srityse, mergaitė kaip niekad norėjo kuo greičiau dingti iš šios nesmagios vietos. Kol niekas joms nenutiko.
- Į medį galiu nesunkiai įlipti. Vaikystėje su kaimynais žiobarais dažnai eidavome į mišką ir karstydavomės medžiais. Neabejoju, kad dar nepraradau šitų įgūdžių, - pasakė Nelanna. - Ar manai, kad mums gali tekti įlipti į medį? Beje, o tu pati ar moki laipioti medžiais?
Prieš akimirką nugirstas vilko staugimas vis garsėjo. Atrodė, kad prie pirmojo vilko prisijungė dar bent keli. Nelanna krūptelėjo išgirdusi už kelių metrų garsiai lūžtančią šaką, tarsi kažkas didelis ir sunkus būtų ant jos užlipęs.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #155 Prieš mėnesį »
- Gal. Aš nežinau. Bet medžiais niekada nesikarsčiau. Ilgai gulėjau ligoninėje. - Pasakė.
Kažkam po kojomis trakštelėjo ir lūžo šaka. O tada ji pamatė. Vilką. Didelį, turbūt išalkusį ir piktą. Gal tai buvo gaujos žvalgas. Mergaitė nežinojo. Žinojo tik tai, kad tuojau taps to padaro pagrindiniu patiekalu.
Pasirodė ir daugiau vilkų. Jie bėgo darniai, gražiai išsirikiavę. Ir tada Gruodė neišlaikė ir suklykė. Tas klyksmas ją išgąsdino dar labiau. Nes jį pagavo aidas ir išsklaidė po visą mišką. Mama! Noriu namo! Šaukė mintyse. Bet dabar čia buvo tik ji ir kita mergaitė. Panašaus amžiaus. Tikriausiai irgi išsigandusi. Čia nebuvo nieko, kas galėtų padėti.
Ar spėtume įsikarti į medį? Gruodė to taip ir nespėjo sužinoti. Nes kai kas išniro iš tamsos. Kažkas didelis skriejo uždengdamas dangų.
- Tai tas padaras, kurį mačiau aš, o tu ne. - Tyliai pasakė Nelannai. Dabar jie suris mus pasidalindami. Pagalvojo. Čiupo Nelannai už rankos ir pabandė užlysti už medžio kartu su ja. Labai prasta priebėga, bet kojos kažkaip neklausė. O burtų lazdelė liko kažkur antrame plane.
Tų keistų sparnuotų padarų pasirodė ir daugiau. Sparnuotieji arkliai pradėjo leistis žemyn. Jie puolė ne mergaites, o vilkus.
- Ar tu nematai? Juk turi matyti? Žiūrėk kas dedasi su vilkais. - Vėl sušnabždėjo.
Keistieji arkliai ir vilkai susikovė. Sparnuotieji žirgai puldinėjo vilkus, kartais šaudavo į orą ir taip išsisukdavo nuo jų dantų. Vilkams pasidarė prastai. Pasigirdo kaukimas, inkštimas. Jie pradėjo blaškytis.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #156 Prieš mėnesį »
Nelanna sustingo ir bijojo pajudėti. Ji visai nenorėjo sužinoti, kas sukėlė tą trakštelėjimą. Tačiau visai netrukus ją iš neilgo transo pažadino Gruodės riksmas. Varniukė pažvelgė į tą pusę, kurioje buvo išgirdusi šakos lūžio garsą, ir ten pamatė vilką. Miško gyvūnų ji niekada nebuvo mačiusi. Ją sukaustė baimė ir jos užvaldyta mergaitė nežinojo, ką daryti. Galbūt reikėtų lipti į medį, kaip siūlė Gruodė. O gal bandyti lėtai pasišalinti. Šitaip begalvojant, Nelanna pajuto keistą jausmą, tačiau nieko nepamatė. Kai Gruodė paaiškino, kad prie jų priartėjo tas pats padaras, kurį jos buvo sutikusios prie pavėsinės, kažkiek lengviau pasidarė. Bet kaip gali pasidaryti lengviau, kai nematai to padaro, tik žinai, kas jis egzistuoja. Keistas buvo jausmas. Kai Gruodė čiupo jai už rankos ir pabandė nusitempti į šoną, Nelanna nesipriešino. Juk Gruodė mato tą keistą nematomą padarą, o ji ne. Tad tik pasidavė naujosios draugės vedama.
Keistasis jausmas sustiprėjo. Nelanna nesuprato, kas vyksta, tad tikėjosi, kad Gruodė jai paaiškins. Jeigu tai susiję su tuo padaru, kuris jai nematomas. Ir tikrai, neilgai trukus Gruodė paminėjo vilkus ir Nelanna pažvelgė į jų pusę. Iššiepę nasrus vilkai kažką puldinėjo. Aišku, Nelanna nematė, su kuo jie kovoja, tad vaizdas buvo keistas. Tarsi jie pultų orą. Kąsnis šen, letenos mostas ten.. Tokio vaizdo Nelanna nebuvo mačiusi ir tikėjosi, kad daugiau nieko panašaus neteks pamatyti. Vilkai pradėjo blaškytis ir po keleto minučių nėrė į tamsą. Ten, iš kur atėjo. Nelannai buvo sunku atgauti kvapą. Ji tarsi sulaikiusi kvėpavimą tyliai žiūrėjo į tą pusę, kur ką tik vilkai kovojo su nematomais padarais.
- Ar tie padarai jau išnyko? Ar nenuskriaus jie mūsų?

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #157 Prieš 4 savaites »
Gruodė nenorėjo nei krustelėti. Tyliai gūžėsi už medžio. Net kvėpuoti stengėsi vos ne vos. Vilkus tie keisti padarai išgujo. Bet patys trauktis nesiruošė.
- Jie čia. - Tyliai drebančiu nuo baimės balsu pasakė mergaitė. O dar svajojau, kad patirsiu nuotykių kaip žiedų valdove. Va prašom. Nenoriu jokių nuotykių. Noriu namo. Pas mamą.
- Aš nežinau kaip grįžti į mokyklą. Aš... Aš... Labai noriu namo. - Iš akių pradėjo ristis ašaros.
Jose susidėjo daugybė dalykų. Juk tai buvo pirmieuji mergaitės metai šiame nepažįstamame pasaulyje. Ji nieko čia nepažinojo. Troško tik draugystės. Troško atsikratyti savo baimių. Bet jai nesisekė šioje mokykloje. Buvo sunku. Dar ta magija. Lazdelė visai neklausė. Ji čia jautėsi tokia svetima. O dabar dar šitas miškas...
Pro ašaras ji matė, kaip vienas tų žirgų prieina prie jos ir Nelannos.
- Jis čia. Gali paliesti tą padarą ranka. - Sušniurkščiojo pro ašaras.  Padaras neatrodė blogai nusiteikęs. Jis tik pritūpė. Atrodė, kad laukia, kol tos dvi mergaitės užlips jam ant nugaros.
- Jis tupi. Žinai, atrodo, kad kažko laukia. - Pasakė. Ašaros vis dar ritosi iš akių.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #158 Prieš 1 savaitę »
Gruodei pasakius, kad keistieji nematomi padarai vis dar čia, Nelanna dar labiau išsigando. Nors ir nematė jų, bet vien žinojimas, kad jie šalia, kėlė nerimą. Staiga Gruodė pradėjo verkti ir Nelanna nežinojo, kaip nuraminti draugę.
- Ak, Gruode... Labai norėčiau mus iš čia išvesti, bet ir pati jau nebežinau, kurioje pusėje pilis, - liūdnu balsu pasakė varniukė. - Jei tik nebūtų tų keistų padarų, vilkų ar dar bala žino kokių būtybių, kurios gali netikėtai mus aplankyti, tikrai būtų lengviau rasti kelią atgal. O dabar bent jau aš bijau net pajudėti.
Netikėtai Gruodė pasakė, kad vienas iš nematomų padarų priėjo prie jos. Nelanna atsargiai pakėlė ranką ir užčiuopė kažką švelnaus. Koks minkštas kailis..., pagalvojo varniukė.
- Gal jis nieko mums nepadarys, jeigu priėjo arčiau ir leidosi glostomas? O jei mes ant jo užliptume? Gal parneštų mus į miško pakraštį? - paklausė draugės. - Tik aš neturiu nė menkiausio supratimo, kaip man tą padaryti.
Nelanna taip norėjo grįžti atgal, kad netgi pasiryžo tokiai avantiūrai. Labai norėjo tikėti, kad viskas išsispręs ir jau netrukus jos abi bus šiltoje pilyje, jaukiame Varno Nago bendrajame kambaryje.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #159 Prieš 3 dienas »
Ašaros ritosi iš akių. Ji vis negalėjo nusiraminti. Bijojo visko. O labiausiai padaro stovinčio šalia jų. Dar baiminosi, kad net jeigu jos ir paliks šią baisią vietą dar giliau nuklys į mišką. O ten? Kas ten galėtų laukti Gruodė net nenorėjo žinoti.
Bet padaras stovėjo ramus ir toliau lyg laukė ką mergaitės darys toliau. Nelanna glostė jį. Ir nieko. skeletinis arklys neparodė jokio priešiškumo. Tai matydama mergaitė pamažu aprimo. nusišluostė ašaras.
- Bet iš kur jam žinoti, kad mes norime į miško pakraštį? - Prašneko pakimusiu nuo verkimo balsu.
- O jeigu jis nuneš mus dar toliau? - Bet ar buvo iš ko rinktis? Gruodė matė tris išeitis. Pirma, padaras jas praleis, neseks. Ir jos arba pasiklys dar labiau. Arba po nežinia kiek laiko grįš į pilį. Antra, padaras nuneš jas į miško gilumą. Trečia ir pati neitikimiausia. Žirgas nulakdins jas į pamiškę.
- Nori pabandyti? Mes neturim iš ko rinktis ar ne? - Toliau svarstė.
- Galiu tave apvesti taip, kad galėtum ant jo užlipti. - Jeigu jis leisis. Pamanė.
Varniukė paėmė Nelannai už rankos ir pavedėjo taip, kad būtų patogu užlipti ant arklio.
- Na, kol kas nieko. Ramu. Spręsk ką daryti. Tu vis tiek turi daugiau patirties magijos pasaulyje. Ar gyvūnas gali žinoti ko mes iš jo norime? Ar verta ant jo skristi?