0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 100
Ats: Kapinės
« Atsakymas #150 Prieš 2 mėnesius »
Palikusios pavėsinę, mergaitės miško takeliais patraukė pilies link. Ar bent jos taip manė, kad eina į pilį. Medžiai buvo tankūs, šviesos pro jų šakas nebuvo matyti. Tad varniukės neturėjo jokio orientyro, pagal kurį galėtų vadovautis ieškant kelio atgal.
Ir staiga jos išėjo į laukymę, kurioje medžių nebuvo. Vietoje jų stypsojo įvairių formų ir dydžių kryžiai ir paminklai.
- Pro šią vietą tikrai nėjau, - išsigandusi pasakė Nelanna. - Man atrodo, kad mes nuėjome į priešingą pusę.
Varniukei patiko laiką leisti miške, bet dar labiau jai patiko žinoti, kur yra. Nežinomybė ją baugino.
- Taip, esu girdėjusi apie žemesniąsias formas. Tėtis pasakojo, kaip kartą per savo ekspediciją buvo su jomis susidūręs. Vien nuo jo pasakojimo mane purtė šiurpas. Nenorėčiau jų sutikti pati.
Tėčio darbas Nelannai patiko, ji mielai prisijungtų prie jo ekspedicijos ir kartu nukeliautų į užkeiktas šventyklas, burtais apsaugotus požeminius kapus ar bet kur, kur jiems tenka keliauti ir iš ten pargabenti magiškus artifaktus. Bet ten esantys pavojai, kad ir tos pačios žemesniosios formos, mergaitę baugino. Būtų visai smagu, jei ne tos baisiosios būtybės, nuo kurių dar reikia mokėti apsiginti..., galvojo mergaitė.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • III kursas
  • *
  • 175
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #151 Prieš 2 mėnesius »
Gruodė sutiko su Nelannos nuomone, kad jos nuėjo į kitą pusę nei reikėjo.
- Tai reiškia, kad pilis dabar labai toli. Ar manai, kad mes sugebėsime kažkaip grįžti? - Balse skambėjo baimė, nors bandė įkalbėti save nepanikuoti. Viskas gerai. Ramybės, tiktai ramybės. Bandė kartoti Vieno savo mėgstamo personažo žodžius.
- Na... Bet juk čia tuščia. Veltui prisigalvoju apie tas žemesniąsias formas. Gal joms miške net nepatinka. - O taip. Bet patinka vilkolakiams, nuodingiems vorams ir panašiems padarams. Suskambo galvoje baimingas balselis. Tada jai pasirodė, kad tolumoje, už kažkokio paminklo esančiuose krūmuose kažkas sušlamėjo.
- Ar tu girdėjai? - Tyliai paklausė. Tai tik vaizduotė. Galvojo. Mes tuojau apsisuksime ir eisime iš čia. Raminosi. Bet paskui pagalvojo visai priešingai. Eisime painiais takeliais ir pasiklysimedar labiau.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 100
Ats: Kapinės
« Atsakymas #152 Prieš mėnesį »
Nelanna draugės balse išgirdo baimę. Ji privalėjo sugalvoti, kaip jas abi iš čia ištraukti. Ir, žinoma, pirmiausia pasistengti nusiraminti ir padėti nusiraminti Gruodei.
- Viskas bus gerai, tik nesijaudink. Rasime kelią į pilį, - Nelanna bandė drąsinti draugę, bet iš tiesų ji pati nežinojo, kaip išpildyti šį pažadą.
Staiga jai pasirodė, kad Gruodė krūptelėjo lyg kažką pamačiusi ar pajutusi. Varniukė apsižvalgė bandydama pamatyti, kas patraukė draugės dėmesį, tačiau nieko nepastebėjo.
- Ne, aš nieko negirdėjau. Ir nieko nemačiau. Labai tikiuosi, kad tau tik pasirodė, nes jei ten iš tiesų koks nors padaras, tai bijau, kad bent jau man nepavyks nuo jo apsiginti, - jos ryžtas parvesti jas abi į pilį vis mažėjo, bet dėl draugės privalėjo susiimti ir būti stipri. Stipresnė, nei atrodė. - Ar tau sekasi apsigynimas nuo juodosios magijos? Galbūt tau pavyktų atsikratyti tais padarais, jeigu mes juos tikrai sutiktume?
Nelanna nenorėjo pasirodyti esanti silpna, jai žūt būt reikėjo suimti save į rankas, nes jei nepavyks jai susitvarkyti su savimi čia, netoli Hogvartso pilies, ir jei tėtis tą sužinos, jos tikrai niekada nebeims kartu. O šito mergaitė norėjo užvis labiausiai.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • III kursas
  • *
  • 175
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #153 Prieš 3 savaites »
Gruodė raminosi Nelannos žodžiais ir savo mintimis. Tikrai, kam veltui gąsdintis?
- Ne. Kerėti man sekasi tragiškai. Nemėgstu apsigynimo nuo juodosios magijos. - Atsakė Nelannai. O tada, sušlamėjo sparnai ir nuo kažkokio medžio staigiai pakilęs ir pro jas pralėkęs paukštis privertė Gruodės širdį plakti pašėlusiu tempu.
- Siūlau tiesiog dingti iš čia. Vis tiek turime eiti. - Gruodė pradėjo galvoti apie tai  kodėl gi jos išvis čia sustojo. Reikėjo tuojau pat apsisukti ir eiti šalin. O tada pasigirdo vilkų kaukimas. Dar tolimas, bet toks baugus. Ji prisiminė Džeko Londono knygas. Ir kai kurias scenas. Kad ir Baltosios Ilties pradžią. O jei mus čia sumedžios vilkai? Mokykla dabar pasirodė tokia tolima. O jeigu miške tikrai teks praleisti visą naktį?
- Ar tu moki laipioti į medžius? - Staiga paklausė. Jei ką medis gali tapti labai saugiu prieglobsčiu. Bent jau trumpam. Ir vėl pasigirdo vilkų staugimas. Ir Gruodei pasirodė, kad jis artėja.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 100
Ats: Kapinės
« Atsakymas #154 Prieš 2 dienas »
Nelanna išgirdo nuo medžio šakos pakilusį paukštį ir matė, kaip draugė krūptelėjo išgirdusi tą patį. Jai labai nepatiko šita vieta, nes joje jautėsi kraupiai. Supratusi, kad ne tik ji, bet ir Gruodė nėra stipri apsigynimo nuo juodosios magijos bei kerėjimo srityse, mergaitė kaip niekad norėjo kuo greičiau dingti iš šios nesmagios vietos. Kol niekas joms nenutiko.
- Į medį galiu nesunkiai įlipti. Vaikystėje su kaimynais žiobarais dažnai eidavome į mišką ir karstydavomės medžiais. Neabejoju, kad dar nepraradau šitų įgūdžių, - pasakė Nelanna. - Ar manai, kad mums gali tekti įlipti į medį? Beje, o tu pati ar moki laipioti medžiais?
Prieš akimirką nugirstas vilko staugimas vis garsėjo. Atrodė, kad prie pirmojo vilko prisijungė dar bent keli. Nelanna krūptelėjo išgirdusi už kelių metrų garsiai lūžtančią šaką, tarsi kažkas didelis ir sunkus būtų ant jos užlipęs.