0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Kapinės
« Atsakymas #135 Prieš 2 metus »
     Atskriejo ne kas kitas, o kerai. Ir kodėl, po galais, kerai toks didelis blogis?! Jie visad trukdo... Plūdosi juodaplaukė. Juk taip nesąžininga! Ją išdavė tas, kurį ji mylėjo, o dabar, kai ji jam bando atkeršyti už tai, jis vėl ją kankina!
     Nespėjus Vanesai susivokti kokia anų kerų galia, ji prarado galimybę judėti. Tai įvyko taip staigiai, kad ji prarado pusiausvyrą ir sustingusi krito ant kietos žemės. Auč... Be tai po galais! Kaip aš dabar pasieksiu savo, kai negaliu nė mirktelėti?! Nejudėjimas vampyrei prilygo mirčiai, tad ji iškart nusprendė, kad šie kerai yra jos nemėgstamiausi.
     Sutelkusi visas savo mintis ir visą savo galią pabandė dešinės rankos pirštus sulenkt - gal, jei labai labai stengiesi, iš kerų pavyksta išsivaduoti ir be lazdelės? Deja, kad ir kiek ji stengėsi, Elizabetė nieko nepešė. Ji taip supyko ant Vegardo (nors ji jau ir taip pyko. Taip, kad net nebebuvo galima smarkiau pykti), jog šis taip pažemino ją. Ji nekentė jo nuo pat kojų pirštų iki tų kelių styrančių plaukelių ant jo galvos.
     Ir tada jis kažką suriko. Pala ką? Gali šnekėt normaliai? NIEKO NESUPRANTU! Nervinosi vampyrė, nes per tą laiką, kurį ji praleido miške, jai iš galvos buvo išgaravusios visutėliai visos anglų kalbos žinios ir jai klastuolio žodžiai buvo tarsi neaiškus zyzimas. Jei dar kartą suburbėsi kažkokią nesąmonę, tada aš... Ji nebežinojo ką dar gali jam pagrasinti, nes Vegardo mirtis jau ir taip jau buvo įėjusi į Elizabetės planus.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Kapinės
« Atsakymas #136 Prieš 2 metus »
Vieną minutę Evanns suprato į kokį pavojų ką tik įsivėlė ir nors Elizabet neturėjo burtų lazdelės kokias turėjo ji ir jos mylimas klastuolis Vegard, bet ta beprotė vampyrė vis vien galėjo būti daug stipresnė. Po kiek laiko Vegard kažkur nubėgo palikdamas Luną su šita be prote vienas. Na ką gi panašu aš turėsiu su Elizabet tvarkytis pati viena. Na bent jau tikiuosi , kad jis nubėgo pagalbos ir tikiuosi jis greitai grįš. Švilpė be galo persigando , bet  tik tam , kad to neparodytų Vanesai iškėlė lazdelė į viršų. Bet Evanns susimovė ir ją puolė Elizabet , bet visai švilpiukės  bent vienas iš nežinia kur atskrido ir nuvertė Elizabet ant žemės. Evanns nusišypsojo ir kažkur į toli  sušuko:
- Šaunuolis Vegard.- Luna pritupė šalia Vanesos ir nutaikė savo burtų lazdelę prie pat Elizabet veido ir šiurkščiai ištarė :
- Viskas baigta Vanesa,  dar bent vienas žodis gausi smūgi ir nuo manęs.- Luna tik vaidino drąsią iš tiesų ji dar vis jos bijojo , bet nepaisant to atsistojo ir pasitraukė nuo klastuolės. Vegard išgelbėjo Lunai gyvybę kaip tai prieš tai padarė ji ir už tai Evanns jam buvo be galo dėkinga.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Kapinės
« Atsakymas #137 Prieš 2 metus »
Vegard išsiviepė. Sustingusi Elizabet atrodė daug patrauklesnė ir įdomesnė. Apsiaustas buvo išteptas žemėmis nuo galvos iki kojų. Įsidėjęs lazdelę atgal į apsiausto kišenę jis pažvelgė į Elizabet.
- Eh, kad tu žinotum tiesą... - Tyliai, labai tyliai išlemeno vaikinas.
Žvilgsnis perėjo nuo Elizabet prie Lunos.
- Rodos mes laimės kūdikiai, Evanns. - Tvirtu ir piktoku balsu tarė žvelgdamas Lunai tiesiai į akis.
Ką daryti dabar? Atkerėti? Palikti gulėti čia? Išvaryti Luna ir tada atkerėjus mirti? Ar visgi parnešti į Hogvartsą? Vietą, kurioje ja pasirūpins. Bet kokiu atveju, šią akimirką visi atrodė klaikiai. Luna ir Vegard buvo purvini, išvargę. Elizabet... Suplėšytais drabužiais ir pakrikusiais nervais. Parnešus į Hogvartsą galimas daiktas jog ji užpuls ką kitą. To leisti nebuvo galima, bet meilė Elizabet... Ji neleido Vegard išeiti ir paiikti.
- Turime ją parnešti į pilį, jeigu ne... Ji mirs. - Vis dar žiūrėdamas į Elizabet garsiai ištarė Klastuolis.
Juodaplaukis tikėjosi jog Elizabet nebus labai sunki. Išvargino diena, dabar šis nesusipratimas, stipriai trūko jėgų. Giliai įkvėpęs jis pasilenkė pakelti mylimosios. Nebuvo ji tokia ir sunki, vieni kaulai ir oda.
- Eime, Luna. Turime grįžti į Hogvartsą. Jeigu negrįšime tau klius nuo Dubajaus, o man nuo Clark.
Vegard pradėjo eiti, realiai galėjo bėgti, bet kam naudoti paskutinius energijos išteklius? Praėjo penkiolika minučių, Vegard stovėjo prie durų. Įėjęs į mokyklą pamatė kažkokį profesorių ir sušvilpė. Tas pamatęs situaciją žaibiškai atlėkė ir atrodė įpykęs.
- Varšgė mergaitė... SAETERHAUG! KLASTŪNYNAS NETENKA 10 TAŠKŲ! - Profesorius rėkė taip jog rodės tuoj visą Hogvartsą prikels.
- Maldauju, pasirūpinkite ja... Ją reikia skubiai gabenti pas panelę Pomfri, daugiau gaišti nebegalima... Jeigu gaišime dar parą, ji mirs. - Balsas virpėjo, nežiniai nuo nuovargio ar nuo skausmo.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kapinės
« Atsakymas #138 Prieš 2 metus »
Teleskopas buvo saugiai (arba ne) įsitaisęs Elliw rankose. Ar jis ten gali būti saugus, buvo sudėtingas klausimas. Mergaitė be galo mylėjo astronomijos prietaisus, tačiau jos rankose esantys daiktai taip dažnai duždavo, kad niekas, esantis jos rankose, negalėjo jaustis saugus. Vis dėlto velsietė buvo įsitikinusi, kad didžiausia pasaulio brangenybė yra visiškai saugi. Argi ji galėtų ką nors padaryti teleskopui? Žinoma, ne. Vadinasi, astronomijos prietaisas buvo saugus.
Klastuolė laikė brangenybę rankose ir ėjo... Kažkur. Jai nebuvo svarbu, kur eiti. Rūpėjo vienas dalykas: atsidurti kuo toliau nuo neLiucijos, ne neLiucijos, ne ne neLiucijos ir ne ne ne neLiucijos. Problema buvo ta, kad Elliw nė neįsivaizdavo, kur tas bjaurias mergiūkštes rasti. Kitaip sakant, ji nežinojo ir to, kur reikia eiti, kad atsidurtų toliau nuo jų. Ir vis dėlto ji ėjo. Praėjo keletą medžių, tačiau vis tiek nesuprato, kur esanti. Dėl visa ko apsižvalgė, ar nepamatysianti Liucijos, Sabrinos ar Joanos trečiosios. Deja, trys geros mergaitės buvo seniai išnykusios. Rudaplaukė labai norėjo jas sutikti, tačiau beveik prarado šią viltį: labai jau seniai nematė nė vienos iš trijų draugių. Šis faktas kiek liūdino, bet Elliw neilgai trukus pamiršo, kad yra liūdna. Taigi ji ir nebuvo liūdna.
Vis dar laikydama teleskopą velsietė ėjo per mišką. Ji pasiekė kažkokią vietą, kurioje lygiais (ir ne tik) tarpais stovėjo kažkokie akmenys. Elliw to visiškai nesuprato, bet ir nesigilino. O kokia prasmė, jei ji netrukus vis tiek pamirš į ką gilinosi? Neverta švaistyti nei energijos, nei laiko. Žinoma, mergaitė netruko pamiršti ir šią šaunią išvadą, tad tiesiog ėjo per uždraustojo miško kapines. Vis dar nežinojo, kur yra, tačiau čia buvo ne taip jau ir blogai. Bent jau nesimatė visokių bjaurių mergiūkščių. Nusišypsojusi mergaitė atsisėdo ant artimiausio kapo, tačiau akmuo sudrebėjo, ir ji nusivertė ant žemės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #139 Prieš 2 metus »
Dar viena diena buvo nuobodi kaip ir visada. Vaikinas iš karto jautė kad iš nuobodulio numirs ir šiandien jam paskutinė diena tad jis iškarto ir žygiavo į kapines, kad bent jau nereikėtu kažkam jo nešti ir tris kart išmesti žemyn galva. Aišku jis duobės nekas nes per daug TINGI ir šiaip kodėl jis turi visada viską pats daryti? Net savo kapą išsikasti gal dar pačiam ir užsikasti reiks? Nu tingus asilai jau visai. Eidamas Džeimsas vis murmėjo vieną ir tą patį žodį tingiu ir tik po poros sekundžių prisiminė apie mokykloje iškylanti užrašą kai pasakai Tingiu atsiranda "Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva" kas tie Llewellynai? Tikriausiai įmantresnis blynų pavadinimas, bet kodėl jie tingi? Išvis kas ta prerogatyva? Skamba kaip kokia azkabano kamera ai tikriausiai reikšmė toki " azkabano kamera kurioje laikomi blynai ir jų fanai". Džeimsui jau atsibodo gilintis į blynus visokius nors jis dabar laisvai suvalgytų bent pusšimtį blynu. Mastydamas apie blynus jis sugebėjo pamiršti kur eina ir šiaip kuo esąs nu bet nieko tokio kažkada prisimins kai blynus pames taip pat kai viską ir visada. Staiga jis prisiminė, kad eina į kapines pasikasti. Džeimsui iki kapinių buvo like kokie 300 metrų bet aišku kaip kelionė be nelaimės? Priekyje stovėjo žolės kupstas už kurio vaikis sugebėjo užkliūti ir nusiversti veidu į žemę jam dar būtų pasisekę jeigu būtų nukrites ant žolės ir nesusižeides bet taip nebūna jis nukrito ant akmens ir susitrenkė savo galvą aišku kaip be žaizdų ar melyniu ant vaikino veido buvo ir jos. Supykes Džeimas pamatė pakankamai didelį akmenį kurį galetu iškelti su kerais.
- Wingardium Leviosa
Ir akmuo pakiles visu greičiu skrido į vieną iš ankapių kurį vaikinas suskaldė į 3 dalis. Pamates atidžiau prie vieno iš ankapių buvo mergaitė su kažkokiu pagaliu tikriausiai dar viena bomžė prie mokyklos valkiojasi kadangi vaikinui buvo atsibode bomžai jis suriko:
- Eik lauk iš mokyklos teritorijos ubage tu! Tik staigiai!
Tikriausiai mergina jo neišgirdo tad vaikinas priėjo arčiau jei viską paaiškinti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Džeimsas Peledinis »


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kapinės
« Atsakymas #140 Prieš 2 metus »
Elliw pasikasė pakaušį. Neprisiminė, kodėl, tačiau jį skaudėjo. Ar gali būti, kad dėl to kaltas teleskopas? Ko gero, nelabai. Teleskopas yra gera mergaitė geras prietaisas, taigi tikrai taip nepadarytų. Tad kas galėjo būti dėl to kaltas? Savaime suprantama, prieš akis iškilo keturių bjaurių mergiūkščių vaizdas. NeLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija ir ne ne ne neLiucija buvo kaltos dėl visko šiame pasaulyje! Taigi jos kaltos ir dėl to, kad... Dėl ko Elliw jas ten kaltino? Tai seniai buvo išnykę iš atminties, bet viena velsietė žinojo puikiai: tai yra tik tų keturių bjaurybių kaltė!
Aplinkui pasigirdo kažkoks trenksmas. Mergaitė išsigando ir dėl visa ko patikrino, ar jos teleskopas sveikas ir gyvas (?). Taip ir buvo, tad ji netrukus pamiršo, kodėl spokso į didžiausią brangenybę. Šis klausimas kiek sutrikdė, be ne labiau nei tai padarė kažkoks rėkti pradėjęs balsas. Elliw supykusi atsisuko ir pamatė dar nematytą bjaurią mergiūkštę. Po kiek laiko susiprato, kad tai ne mergiūkštė. Tai buvo bjaurus berniūkštis, nė kiek negeresnis už tas keturias bjaurybes. Taip, tik jis kaltas, kad... Na, nesvarbu. Jis buvo dėl kažko kaltas, o tai Elliw visiškai nepatiko. Ji susiraukė ir atsistojo. Ne, jis tikrai nebuvo ne Liucija, nei Sabrina, nei Joana trečioji. Kodėl ji niekada nesutinka tų gerų mergaičių? Kodėl pasaulyje tiek daug bjaurybių, kurie trukdo jai gyventi? Kodėl gyvenimas toks nesąžiningas?
Elliw buvo liūdna. Ji norėjo tiesiog pasiimti teleskopą ir eiti kur nors kitur. Kur nors, kur visokie bjaurybės nedaužo jos teleskopų. Rudaplaukė visai pamiršo, kad prietaisą laiko rankose, tad buvo visiškai įsitikinusi, kad jį pametė.
- Tai tu kalta! - suriko ji mergiūkštei, mat neprisiminė, kad toji mergiūkštė yra berniūkštis. Su pykčiu atsisuko ir paklausė: - Kur mano teleskopas?!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Andrew Link Grey Vilson

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #141 Prieš 2 metus »
Visas pasaulis apstus kvailių ir bomžų bet kodėl? Tai buvo neaišku. Ką vaikinas tokio padarė kad jam tokia kančia sedėti tarp idiotu.o gal tam ir yra atostogos? Kad pailsėti nuo jų? Nors ne idiotai visur jie net per atostogas nesiilsi taip pat kaip ir bomža nu bet ką jau padarysi. Noors galima juos po biški sumesti į rusį.  Džeimsas to tikrai nesiruošė daryti nes jau nebeturėjo vietos rusį. Tiksliau galvojo kad nebeturės nes įsivaizdavo jog ten yra daug blynu visiems metams arba dviems dienoms. Įsižiurėjas labiau Džeimsas suprato kad visų pirmą ten ne pagalys jos rankose o teleskopas Ir kad ten nėra labai bomžė o tesiog mergaitė. Rudaplaukio užkabino auksinis žvilgantis teleskopas su trymis juodomis kojimis kurį mergina turėjo apsikabinusi kaip patį svarbiausią daiktą pasaulyje. Tad Džeimsas pamatęs kaip ji laiko tą teleskopą gerai įsižiurėjas ir susikaupes pašnibždomis tarė:
-Reducto
Kerai vaikinukui pavyko gerai bet kai teleskopas pabiro į šipulius jis suprato kad jam gresia mirtinas pavojus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Džeimsas Peledinis »


He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Kapinės
« Atsakymas #142 Prieš 2 metus »
Jones pavardės savininkas šį vakarą tyliai išsmuko iš pilies. Ėjo su kuprine, kadangi pasivaikščioti vedėsi tikrai labai pavojingą žvėrį. Galiausiai jis nuėjo pakankamai toli nuo pilies. Netoli kapinių. Tai buvo puiki vieta paleisti nundu. Ryan'as lėtai atvėrė savo kuprinę ir išleido į leopardą panašų žvėrį. Nors gyvūno žingsniai ir buvo tylūs, vaikinas negalėjo rizikuoti ėjimu kartu su juo. Jei profesorius pamatytų gelsvų plaukų savininką su šiuo gyvūnų, greičiausiai atimtų jo katuką. Na, nundu tik truputį buvo panašus į katiną, tiksliau į leopardą, bet gyvūnų mylėtojui jis buvo it tikras katinukas. Jis buvo geras, meilus. Tereikėjo jį prisiaukinti. Na, ir išrinkti vardą, tačiau vaikinui nepavyko to padaryti. Septintakursis niekaip negalėjo sumąstyti tinkamo vardo šiai nuostabiai būtybei, kadangi kiekvienas pasiūlytas vardas nundu nepatikdavo ir gyvūnas supykdavo. Ir apskritai, leopardas labai pyko todėl, kad neturi vardo.
- Aš nesuprantu, kodėl tau niekas netinka, - tarė eidamas į priekį su milžiniško dydžio kate. Gyvūnas išleido urgztelėjimą taip išreikšdamas pyktį. Vaikinukas pavartė akis ir įėjo į kapines. Čia užsilipo ant žemesnės medžio šakos ir stebėjo kapines bei savo gyvūną stovintį čia pat.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #143 Prieš 2 metus »
 Diena pasitaikė pakankamai graži, kad Sarah nelindėtų pilyje. Susisupusi į žieminį apsiaustą, klastuolė patraukė miško link. Žinoma, ji buvo girdėjusi, kad šią vietą vadina Uždraustuoju mišku, bet jokių ženklų, įspėjančių mokinius apie tykantį pavojų, ar kerų, kurie šiuos atbaidytų, ji nematė, tad nusprendė, kad visa tai yra bobutės pasakos.
 Miške kvepėjo drėgme. Samanos, paliestos mergaitės batų, sugerdavo bet kokį garsą. Vinguriuotas, vos įžiūrimas takelis rudaplaukę vedė kažkur. Per daug negalvodama, kur eina, Sarah sekė juo, dairydamasi į milžiniškus, tamsius medžius.
 Išties, miškas buvo nuostabus.
 Netrukus pasidarė šviesiai ir pasirodė proskyna. Metalinė tvora, į kurią klastuolė beveik atsitrenkė, atrodė nenatūraliai. Vis tiek, tyliai sau kažką niūniuodama, Rebecca ėjo palei ją tol, kol rado vartelius. Bakstelėjusi ant jų pritvirtinta metalinį paukštį, ji, it kokia šmėkla, klaidžiojo nuo antkapio prie antkapio.
 Kapinės. Ir kas galėtų pagalvoti, kad miške slepiasi kapinės? Ir dar prižiūrėtos - nesimatė šiukšlių, keletas augančių gėlyčių atrodė prižiūrimos, o negęstančios žvakės žibėjo mirusiųjų dvasioms.
 Ir tada pasigirdo garsas, kurio neturėjo būti. Kažkas buvo šalia. Sustingusi iš baimės, Sarah pakėlė akis. Į ją spoksojo milžiniška katė. Nežinia, kas tuo metu suveikė klastuolės galvoje, bet ji pabandė žengti žingsnį atgal. Trakštelėjo šakelė. Rudaplaukė galėjo prisiekti, kad tas padaras godžiai žiūri į ją.
 Apsisukusi, Sarah norėjo bėgti, bet paslydo ant samanų kupsto ir drėbėsi ant žemės. Knyga, laikyta rankose, nučiuožė tolyn. Bijodama net kvėpuoti, Rebecca nejudėjo.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Kapinės
« Atsakymas #144 Prieš 2 metus »
Švilpynės koledžo atstovas apžvelgė kapines. Čia ilsėjosi tiek daug žmonių, tačiau kodėl šios kapinės yra būtent uždraustajame miške? Galbūt šie žmonės nebuvo pakankamai geri, kad būtų palaidoti kitur? Šie klausimai vertė vaikiną susimąstyti. Dar jis mąstė apie tai - kas gi turėtų prižiūrėti visas kapines? Juk jos yra tikrai nemažos, čia palaidota nemažai žmonių...
Jo mąstymą nutraukė nundu judėjimas. Gyvūnas pradėjo lėtai sėlinti link artėjančio silueto. Tai nėra labai gerai pagalvojo švilpis pasislinkdamas ir atsisėsdamas ant šakos krašto. Jei kas jis galėtų tiesiog vienu judesiu atsidurti ant žemės ir niekas nenukentėtų. Na, nebent jis pats jei nusileistų kaip nors blogai ar neteisingai, tačiau svarbiausia, kad jo augintinis nesupyktų ir nepultų. Greitai siluetas išriškėjo. Pasirodo link jo ir augintinio artėjo mergaitė, jaunesnė už jį bent keletų metų. Jones greitu judesiu nučiuožė nuo šakos kai trakštelėjo šakelė.
- Ne, - pasakė griežtu tonu šviesių plaukų savininkas. Leopardas urgztelėjo, tačiau nieko nedarė ir atsitraukė nuo merginos gulinčios ant žemės.
- Atleisk už mano augintinį, - tarė ištiesdamas ranką jai. - Jis geras, bet jaunas. Šiaip žmonių nepuola.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #145 Prieš 2 metus »
 Gulėti ant šlapios žemės, kurioje rangėsi visokie kirminai ir numirėliai, tikrai nebuvo malonu. Sarah stengėsi kvėpuoti pro burną, kad tik nejaustų puvėsių kvapo. Logiškai mąstant, tie puvėsiai turėjo būti tik visokie nukritę lapeliai, šapeliai ir gyvūnėliai. Tačiau panikos apimtose smegenyse logikos nebuvo nė lašo, tad Rebecca galėjo tik įsivaizduoti, kaip lavonai lėtai, ėdami kirmėlių suyra ir po to kaip dulkės įsivėlę į žemę dabar bando patekti į jos kvėpavimo takus.
 Gal taip ir įvykdavo demonų apsėdimai? Žmonės prisikvėpuodavo numirėlių ir štai, reikia kviesti rabiną!
 Kol mergaitė mąstė apie negyvėlius ir tai, kad tuoj pati tokiu pavirs, pasigirdo balsas. Sarah, bijodama staigia pajudėti, atsimerkė, giliai įkvėpė ir lėtai pasikėlė nuo žemės. Jos pasišiaušusiuose plaukuose styrojo parudavę spygliai bei šakelės, o ant žandų matėsi rudos ir žalios dėmės nuo samanų. Kaip kokios karo spalvos prieš mūšį.
 Išplėtusi akis, klastuolė spoksojo į anksčiau niekada nematytą vaikiną. Tada nusišypsojo, suglaudė delnus ir tarė:
-Baruch Hashem! Jau bent kol kas tas padaras manęs nesudraskys.
Atsargiai pasitraukusi dar toliau nuo milžiniškos katės, Sarah paėmė knygą, kuri, deja, buvo šiek tiek purvina (ir šiek tiek buvo švelnus apibūdinimas). Atsistojusi, mergaitė net nebandė nusivalyti žemių ir šiūkų nuo savęs.
-Visi padarai geri tol, kol neišalksta. Sakyk, ar tai legalu?-kalbėdama apie mistinį ,,tai", Sarah ranka parodė į gyvūną.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Kapinės
« Atsakymas #146 Prieš 2 metus »
Vaikinukas kiek smalsiu žvilgsniu stebėjo mergaitę. Jam buvo įdomu kokia ten knyga buvo nukritusi ant žemės, kadangi tai galėjo būti ir jo tėvo knyga. Apskritai jis mėgo domėtis tuo ką skaito kiti. Iš tiesų, žinojimas ką skaito kiti, tikrai padėti perprasti žmogų ir jo charakterį. Skaitomos knygos tikrai labai daug pasakydavo apie žmogų. O jei žmogus iš viso neskaito, galima daryti atitinkamas išvadas - jis greičiausiai bukas.
Greitai iš ilgaplaukės lūpų pasigirdo keistos kalbos žodžiai. Ryan'as susimąstė kilsteldamas savo antakius. Kalba buvo labai įdomi, tačiau jis jau buvo kažkur ją girdėjęs. Greičiausiai, jei netyčia nepainiojo kalbų, kadangi toks variantas irgi buvo tikėtinas. Juk jo smegenys tikrai negalėjo atsiminti visų kada nors girdėtų kalbų, kadangi jų švilpis buvo girdėjęs tikrai nemažai.
- Jis apskritai tavęs nesudraskys, - pasakė rudų akių savininkas užtikrintu balso tonu. Jis pažinojo savo augintinį(nors jį ir turėjo dar neilgai), tad nebijojo kalbėti užtikrintai. Visi jo augintiniai buvo auklėjami nuo pat jų gavimo ir galiausiai jie buvo visiškai pilnai išauklėjami.
- Na, legalu, - numykė kiek meluodamas. Tokį augintinį auginti legalų pilnamečiui, bet Jones pavardės nešiotojas kol kas nebuvo toks, tad augino šį augintinį šiek tiek nelegaliai.
- Kokią knygą skaitai? - paklausė norėdamas nukreipti temą ir rodydamas į knyga esančią mergaitės rankose.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
Ats: Kapinės
« Atsakymas #147 Prieš 2 metus »
-Legalu, ane,-Sarah nepatikliai dėbtelėjo į keistąją katę ir dar keistesnį jos šeimininką. Iš dalies norėjosi eiti kur kitur susirasti ramų kampą „Uždraustajame“ miške, tačiau ta didelė katė kėlė smalsumą.
 Tarsi prisiminusi rankose laikomą knygą, klastuolė žvilgtelėjo į ją ir garsiai perskaitė:
-Marija Jones. Augalai pa-aiš-kin-ti papras-tai. Neišlaikysiu herbologijos. Vadovėlis, kai skaitau, na... Mano anglų labai prasta! Namuose niekas angliškai nekalba, kartais radijo žinios. Ir tėtis. Bet jis kalba retai. Ir aš dažniausiai būnu pas bubbę, o ji angliškai nemoka. Tai aš kai skaitau vadovėlį...-Sarah šiek tiek susigėdo,-Ten labai daug nežinomų žodžių. O mokytojas mane išmetė iš šiltnamio. Aš jo bijau.
 Rebecca nuleido galvą. Iš po beveik žemę siekiančio sijono kyšojo nunešioti odiniai batai.
-O tu gal gerai moki herbologiją? Arba tavo katė?-kažkaip vis dar susigėdusi paklausė ji nepažįstamojo,-Aš Sarah.
 Mergaitė bandė atrodyti absoliučiai rami, tačiau jai visiškai nesisekė.
-Sakyk, o kur tu tokią katę laikai? Po lova miegot ji tai netilps!-galiausiai smalsiai paklausė ji. Rebecca pabandė įsivaizduoti tokį padarą bandantį sutilpti po sofa ar kur, tačiau tik sukikeno. Regis, tą katę reiktų sumažinti kerais.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Kapinės
« Atsakymas #148 Prieš 2 metus »
- Taip, legalu, - toliau išsijuosęs melavo vaikinas. Jis tikrai negalėjo sakyti tiesos. Tik ne pirmai sutiktai mergaitei miške, kuri to paklausė. Jis turėjo būti atsargus ir prieš kalbėdamas ir ką nors pasakydamas gerai pagalvoti.
- Supratau, - tarė išgirdęs bendrapavardės pavardę. Deja, greičiausiai tai nebuvo jo giminaitė, kadangi Ryan'iui ji nebuvo girdėta. - Na, herbologijos vadovėlis gana sunkiai suprantamas anksčiau buvo ir man. O mokytojas išmetė iš šiltnamio? Keista. Šiaip kiek buvau jo pamokose jis neatrodė labai baisus, tik kiek keistas, - pasakė Jones pavardės nešiotojas. Jis labai seniai buvo herbologijos pamokoje, kadangi dabar jam ne tai rūpėjo. Dažniausiai turėdavo per daug reikalų su gyvūnais, kuriuos reikdavo vedžioti ar gydyti. Kartais reikėdavo juos raminti ar dresuoti. Keliais žodžiais, tai sunkus darbas. Tačiau kartais perskaitydavo knygų apie herbologiją arba pasiskaitydavo vadovėlį.
- Aš herbologiją moku. Na, ne visiškai tobulai, kadangi magiškų gyvūnų priežiūrą moku, bet kažkiek padėti tikrai galiu. Deja, ne. Mano katė nemoka herbologijos, - tarė gelsvai rudų plaukų savininkas nusijuokdamas. Ta pilkšvų akių savininkė buvo gana linksma ir faina. - O aš Ryan. Mano katė vardo bent kol kas neturi, - pasakė su šypsena veide. Nundu suurzgė, tačiau ramiai liko savo vietoje toliau.
- Aš manau, kad tu juoksiesi, bet laikau jį po lovą. Tik tai kiek kitokiu būdu, - ištarė Ryan'as nejaukiai pasikasydamas kaklą.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Kapinės
« Atsakymas #149 Prieš 1 metus »
Gruodė šiurpo dėl to, kur jos atsirado, klajodamos po mišką. O klaidžiojo išties ilgai. Gruodė ir Nelanna stovėjo kapinėse. Esančiose kažkur miške. Mergaitė jau prisigalvojo visokiausių siaubingų dalykų. Apie šmėklas, piktus iš žemės lendančius numirėlius ir panašius dalykus. Norėjosi paimti Nelanną už rankos dėl drąsos. Bet ji tiesiog stovėjo sustingusi ir dairėsi.
Galvoje sukosi knyga, kuri atsirado Gruodės rankose visai netyčia. Tai buvo kažkokios šeštakursės vadovėlis, kurį ta mergina paliko didžiojoje salėje, o Gruodė paskui jai sugražino. Bet prieš tai pavartė jį.
- O dieve, ar tu esi girdėjusi apie žemesniąsias formas? - Tyliai sušnabždėjo Varnė. Tos formos sukosi dabar Gruodės galvoje ir atrodė, kad tuojau iššoks iš už kokio antkapio ir čiups už rankos. Tada nusitemps tolyn, kažkur, kur niekas daugiau jos neberegės.
Buvo aišku. Jos visiškai pasiklydo. Jau geriau būtų naktį praleisti toje pavėsinėje, bet ne čia. Baimingai galvojo Gruodė.