0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 272
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Kapinės
« Atsakymas #120 Prieš 1 savaitę »
Vėl, tylią naktį, norėjosi kur nors pasprukti, toliau nuo mokinių ir triukšmo. Uždraustasis miškas, visad gąsdino jaunuolę, tačiau šį kartą baimės, nerimai buvo dzin. Vaikštinėdama, su žiebtuvėliu nusuko tolyn, tolyn, žinoma šį kartą ėjo kartu ir Ocelis. Katinas keistai, šlubuodamas ėjo paskui mergaitę, o ją kratė šiurpuliai. Matėsi keisti vaizdai, panašu buvo, jog tai tiesiog vizijos, tačiau ne, matėsi kapinės. Christina greitai nulėkė arčiau, o katiną pasiėmė sau į rankas. Priėjusi prie kapinių, išvydo keistą švieselę, kuri švietė tiesiai į princesės veidą. Jaunoji princesė šiek tiek susinervino, bet ir apsidžiaugė, kad bent yra tokioje šiurpioje vietoje ne viena.
- Gal nustosi?
Pasipiktinusi garbanė, prisėdo prie kažkokio kapo ir pradėjo galvoti, žinoma pasitiesė rožinį pledą, tikrai nesipurvintų savo dailaus, juodo, klasiško sijonėlio. Atsisėdusi, šiek tiek pamastė, kas būtų jei kažkada ir ji ten gyventų. Tikriausiai, būčiau sugraužta kirmėlių.. Dar kartą atsisukusi į mergaitę, Christina tarė vėl kelis žodžius.
- Gal turi kokio maisto? Jo reikia Oceliui, kai jis gauna maisto, pasidaro energingesnis, stipresnis, gali visad apginti, o niekas nežino ar čia kuris iš lavonų prisikels.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Christina Granger »
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • V kursas
  • *
  • 56
  • Taškai: 68
  • Fui
Ats: Kapinės
« Atsakymas #121 Prieš 3 dienas »
 Atpažinusi Christiną, mergina nusišypsojo.
 -Labas, Chris. Nepažinai manęs? Čia aš, Alisa!
 Ji tikėjosi, kad grifiukė ją atpažins. Baisiai nenorėjo išgirsti, kad ši miela rudaplaukė jos nepamena. Mergaitės susibendravo, o sugadinti draugystę - nemalonus reikalas.
 - Ne, deja maisto neturiu. Nors, pala...Atrodo yra keletas sausainiukų...Tik nežinau, ar Ocelui jų galima, - grabaliodama kišenėje, ištarė vela.
 Ji atsisėdo ir įdėmiau žvilgtelėjo į Christiną. Tyrinėjo jos veidą. Jis penktakursei patiko. Gal kiek įžūlokas, bet mielas, impulsyvus, mylintis. Švilpė nedrąsiai paėmė draugės ranką.
 - Čia labai šalta. Dieve, tavo rankos kaip ledas, - nuoširdžiai išsigando penkiolikmetė.
 Ji akimirksniu išsitraukė iš savo kuprinėlės sulankstytą apklotėlį ir apklojo grifiukę. Tada, surinkusi keletą po kojomis gulėjusiu šakų, sukrovė jas į krūvą. Išsitraukė burtų lazdelę ir tarstelėjo:
 -Incendio!
 Lauželis užsiliepsnojo. Tuomet Alisa užkaitė arbatos ir jau po akimirkos sušalusiai antrakursei po nosyte atsirado puodelis karštutėlės ir labai gardžios arbatos.
 Pagaliau pasirūpinusi šia rudaplauke, mergina vėl prisėdo šalia.
 -Tikiuosi, tavęs nesuerzino toks rūpestis. Na, tu tokia sušalusi, pamaniau, galiu sušildyti, - kalbėjo vela.
Neprašykite galeonų, negausite. Jokios užuojautos, aš iš prigimties bloga teta :D
P.S. Nekenčiu prašytojų.
P.P.S.Čia bajeris :D

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 272
  • Taškai: 139
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Kapinės
« Atsakymas #122 Prieš 1 dieną »
Galbūt kažką iš praeities princesė ir prisiminė, bet ta mergiotė visiškai jai neberūpėjo.
- Sveika, Alisa, prisimenu, prisimenu aš tave.- Šaltu tonu atsakė mergaitė.
Vis dar tebelaukusi, kol gaus savo katinui maisto, išgirdo atsakymą. Atsakymas kiek praliūdino jaunąją princesę, bet ką jau padarysi, nebuvo tai nebuvo.
- Žinok nesvarbu, jam viskas galima, nei man jis labai rūpi nei ką, tiesiog kiek baisu būti šioje šiurpioje vietoje, o Ocelis tikrai gera apsauga.
Garbanė sėdėjo prie kapinių, o visą kūną krėtė šaltis. Norėjosi eiti namo, tačiau gal šiek tiek ši vieta mergaitei ir patiko, o dar ir buvo ne viena.
- Žinau, man labai šalta, išvis čia šalta.
Kai mergaitė paėmė jos ranką, Christina ją patraukė toliau. Jeronimai, tegul traukiasi, nes tuoj gaus iš manęs įsakymą.. Nors, gal tas rūpestis ir patiko mokinei.
- Ačiū, būtum puiki tarnaitė pas mane pilyje.- Šyptelėjo princesė.
Kai atsirado ugnelė, Vilės dukra dar labiau nusišypsojo ir apsikabino draugę.
- Oho, tu tikrai labai, labai gera! Ir ačiū už arbatą, ne, man tavo rūpestis nei kiek ne erzina, bet paklausyk, aš labai pasikeičiau po to karto kai mes buvome susitikusios, aš esu išdidesnė ir nesupyk dėl to.
Laukusi kol draugė atsakys, Ocelis garsiai sumiaukė.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.