1
2

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 558
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kapinės
« Atsakymas #15 Prieš 7 mėnesius »
  Ameli tyliai sukikeno pamačius berniūkščio žvilgsnį kuris sakė "kas tau negerai?" po jos replikos apie psichiatrinę. Na, jis dar nepažįsta blondinę, todėl visi jos keisti veiksmai tik bus jam didelė naujiena. Tai ji gali tave užpulti, tai aprėkti, o gal padaryti tai, ko ir pati nesitikėtų. Jos elgesys nekontroliuojamas.
  Klastūnyno auklėtinė pakėlė vieną antakį išgirdus apie šaudymą - medžioklę.
 - Aišku. - Tyliai tarstelėjo, bei pasijautė truputi nejaukiai. Dar kartą pasitaisius savo plaukų sruogas, kurie erzinančiai vis krito jai ant akių, klastuolė šyptelėjo atgal. - Aš beje esu Ameli. - Prisistatė bernužėliui antruoju vardu, mat pirmojo tiesiog nekenčia.
  Riestanosė apsidairiusi pamatė netoliese tupinčią pelėdą ant storos ąžuolo šakos. Martes truputi pasitraukė nuo vaikėzo bei leido jam susikaupti ties taikiniu.
 - Na, jeigu lankas skirtas gyvūnams šaudyti, tai turbūt ir pelėda puikiai tinka tam? - Su rankos mostu parodė garbaniui gintarinių akių gyvūną. 

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • V kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kapinės
« Atsakymas #16 Prieš 6 mėnesius »
 Akimirkai vaikino ir blondinės žvilgsniai susidūrė, tačiau Mavenas greitai nusuko akis. Jam tai buvo nelabai įprastas poelgis, kadangi garbaniui labai patiko sudaryti akių kontaktus. Tai buvo vienas iš didesnių pomėgių.
  Neramiai mindžikuodamas ir žiūrėdamas į savo sportinius batus Mavenas patyliukais keikėsi. Tai buvo nejaukus momentas. Išgirdęs blondinės vardą vaikis trumpam pakėlė akis į ją, bei nužvelgė. Jai šis vardas visai tiko.
- Aš - Mavenas.- jis greitai ištarė savo pirmą vardą ir susiraukė.- Tiksliau Domantas, mano vardas Domantas.- greitai pasitaisė perbraukdamas per plaukus.
  Amelei kiek pasitraukus į šoną vaikis šyptelėjo parodydamas tik pusę dantų. Greitai pakėlęs lanką jis ir vėl nusitaikė į pelėdą. Akimirkai jo akys nukrypo į blondinės pusę ir jis kiek susiraukė. Mergaičiukė atrodė susidomėjusi visu tuo ir jis tikrai labai norėjo pasirodyti, kaip taikliai gali pataikyti pelėdai tarp akių, tačiau kažkas jį nuo to sustabdė. Nuleidęs lanką ir pilnai pasisuko į Ameli.
- Gal nori pamėginti šauti iš lanko?
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 558
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kapinės
« Atsakymas #17 Prieš 6 mėnesius »
  - Tai ką gi. Gal ir galėčiau pasakyti, kad man visai malonu susipažinti su tavimi, Domantai. - Šyptelėjo bernužėliui su pirštu sukiodama savo plaukų sruogą.
  Jau įsistebėjus į Domantą ir laukiant, kada jis sumedžios šią gintarinių akių pelėdą, net nesitikėjo, kad šis pasiūlys Clemencei pačiai sumedžioti. Aišku, klastuolė tik pakėlė nosį aukštyn ir tik vėjavaikiškai šyptelėjo.
  - Meh. - Truputį suraukė savo nosį. - O tai kaip tada, tu juk prarasi tokį gerą šansą pasirodyti prieš mane, koks tipo esi hot boy kuris šaudo su lanku? - Kiek rimtai, kiek linksmai pasakė jaunuoliui dar kartą nusišypsojus. - Iš karto, tu šauk, o tada gal jau ir aš galėsiu. - Padarė pauzę. - Galėsi mane pamokyti. - Mirktelėjo garbaniui.
  Besikalbėdama, dar kartą pažiūrėjo į tą pelėdą, bet rodos, šioji jau nuskrido savo keliais.
 - Na, va. Pametėm savo grobį. - Išpūtė lūpas it septynmetė mergiotė iš kurios ką tik atėmė saldainį.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • V kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kapinės
« Atsakymas #18 Prieš 6 mėnesius »
  Išgirdęs mergiotės atsakymą vaikis kiek nustebo. Jam nelabai patiko, kaip ji jį pavadino „hot boy“, tačiau neperlabiausiai kreipęs dėmesį į tai tik gūžtelėjo. Vos tik jis vėl įtempė lanką pelėda tarsi kažko pasibaidžiusi nuskrido. Mavenas kiek susiraukė, bet didelio pykčio neparodė. Garbanius pilnai pasisuko į blondinę ir ištiesė jai lanką.
- Dabar bandysi?- jis kiek šyptelėjo iš aukšto žvelgdamas į Ameli.
  Laukdamas jos atsakymo vaikis apsižvalgė po kapines ieškodamas kokio nors taikinio. Buvo medis ant kurio tupėjo pelėda, tačiau nebuvo labai geras taikinys. Vėliau jis įsiklausė į aplinką, tikėdamasis išgirsti kaip koks nors gyvūnas krebžda. Ir jis išgirdo. Garbanius nuleido lanką ir kita ranka pačiupęs Ameli, bei parodęs, kad ši tylėtų išvedė iš kapinių. Užėjęs už tvoros vaikis vėl įsiklausė, visai netoli kažkas krebždėjo, tarsi ko nors ieškotų. Jis greitai pasuko link ten ir pastebėjo lapę. Šyptelėjęs puse lūpų jis pasisuko į Ameli.
- Ši lapė bus tavo taikinys.
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 558
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kapinės
« Atsakymas #19 Prieš 5 mėnesius »
  Pagal Clemencę, Domantas elgėsi taip, lyg šis it būtų per dozavęs raminamųjų tablečių - man taip ir norisi jam pasakyti, tu išvis bent gyvas?? - jos veidas nuo tokio nesupratimo buvo visas susiraukęs, ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl garbanius į kai kurias situacijas reaguoja labai ramiai.
 - Tu bent klausai ką sakau? Juk sakau, iškarto tu šauk, o tada aš. - Pasirodė, kad riestanosės žodžiai buvo tik veltui, jau geriau ji galėjo ir patylėti.
 - Nors žinai, nesvarbu. - Klastuoliui čiupus škotės ranką, ši tik sugebėjo tai pakomentuoti, o jam dar parodžius, kad Clemenciją tylėtu, tai klastuolė tik pagalvojo, kad kokio velnio jai reikėjo eiti į tas kapines. Galėjo ramiai būti ligoninėje, o ne tūsintis su tą ligoninės priežastimi.
  Pagaliau sustojus, trylikametė dar kartą pažiūrėjo į jaunuolį tikėdamasi kažko išgirsti. Ir išgirdo, kaip jai sako į ką jai reikės šaudyti.
 - Duok šen tu man lanką, - taip atrodė, lyg ji išrovė lanką iš klastuolio rankų, nors ir galėjo ramiai paimti.
  Kai šokoladinės akys jau irgi pastebėjo gan mažą lapę, jos žvilgsnis nukrypo link vaikėzo akių.
 - Tai gal parodysi kaip šaudyti? - Pusiau nusišypsojo jam.

*

Neprisijungęs Mavenas Domantas Morgenstern

  • V kursas
  • *
  • 22
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kapinės
« Atsakymas #20 Prieš 5 mėnesius »
  Mavenas kiek sukikeno, kai mielai Clemence buvo suraukusi veidą, tarsi jai kažkas neįtiktų. Tačiau dėl to nieko nesakė, tik tylėjo, tačiau kai ši pradėjo ir vėl nepatenkinta burbėti jis norėjo ją kaip nors užčiaupti. Domantui nepatiko triukšmas ar kai kiti žmonės per daug kalba, o Clemencė buvo per daug hyperaktyvi, o galbūt net turėjo ADHD sindromą. Kai smulkioji blondinė kone išplėšė iš Domanto lanką, jis nustebęs pakėlė antakius ir net kiek susijaudino, kad ši jo nesulaužytų. Vaikis pernelyg ilgai truko kol pasidarė sau tinkamą lanką.
- O tave dar pamokyti reikia?- jis kiek sukikeno, tačiau greitai nusiraminęs linktelėjo.
  Garbanius priėjo prie blondinės ir tarsi apkabino ją už pečių. Jo lūpos prisilietė prie ausies ir jis tyliai pradėjo šnibždėti.
- Visų pirmą, turi išsitiesti, dabar esi pernelyg įsitempusi ir kiek sukumpusi, atsipalaiduok,- jo dešinioji ranka švelniai prilietė merginos nugarą, o kairioji buvo prie krūtinės, atsargiai paliesdamas jos raktikaulį vaikis ištiesino merginą. Pamatęs, kaip ji neteisingai laiko lanką, jis tik atsiduso.- Alkūnę žemiau, vos vos,- jis atsargiai prisilietęs prie mergiotės alkūnės ir ją patvarkė.- Reguliuok pagal burną. Paliesk burną ranka.- dar kiek patikslino, kad ši nesusipainiotų. Tada jis lėtai nuslinko ir suspaudė delną, kuriuo ji laikė lanko kotą.- Atpalaiduok ranką. Įkvėpk. Paleisk.
I love the way your eyes light up when someon says, “ It might be dangerous”.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • III kursas
  • *
  • 558
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
Ats: Kapinės
« Atsakymas #21 Prieš 5 mėnesius »
  Tiesą pasakius, Clemencija irgi pradėjo tyliai kikenti pamačiusi kaip ir Mavenas juokiasi. O jos veide galima buvo pastebėti labai retą dalyką - šypseną. Nors ir Ameli šypsojosi dažnai, bet tos šypsenos dažnai reikšdavo ką nors blogo ar ten sarkastiško. O čia kitaip. Čia mergaitė nuoširdžiai nusišypsojo.
  - Na, šauti į šalia esančius žmonės galėčiau, - su žvilgsniu apžiūrėjo visą Domanto kūną, tuo pačiu metu kai jis "apkabino" blondinę. Jo šnibždėjimas kuteno jaunuolę, todėl ši kreivai šyptelėjo, o jos pečiai truputį susikūprino. Bet ne, tada šis toliau šnibždėdamas ir taip kutendamas ją, pasakė dar, kad turėtų išsitiesti! Rudaakė prikando lūpą ir pasistengė jo tuos prisilietimus tik iškentėti.
  - O taip, tu žinai kaip reikia merginas "pamaloninti". - Na, o kaip klastuolei apsieiti be sarkastiško komentaro?
  Toliau kandant savo apatinę lūpą vos ne iki kraujo, mergaitė tik stengėsi nieko nesakyti apie to Maveno prisilietimus. Na, jis tik stengiasi padėti. Bet klastuolei buvo truputį pernelyg tai jau keista. Bet jau jam pabaigus, Amelija iškarto atsiduso - na pagaliau. 
  Klastūnyno globotinė giliai įkvėpė ir iškvėpė orą. Trumpam užmerkė akis. Pabandė atsipalaiduoti. Ir vėl atmerkė savąsias akis. Jos tikslas - lapė. Nusitaikius link jos, jaunuolė trumpam sustojo. Ji visiškai nejudėjo it tiesiog temptų laiką. Bet prarijus seiles, ji šovė strėlę link jos.
   Nepataikė.
  Martes kreivai šyptelėjo. Lapei pajautus pavojų ji nieko nelaukiant pabėgo ir dingo iš porelės akių. Klastuolė nuleido savo lanką ir pažiūrėjo į Maveną.
  - Kaip matai, man nepavyko. - Pasikasė savo nosį ir dar kartą pažiūrėjo į tą vietą kur buvo lapė. - Hm, - ir vėl nusišypsojo, - žinai, aš turiu geresnę idėją kaip galima būtų medžioti. - Čiupo Domanto ranką. - Eime, į Hogvartsą, ten tau ir parodysiu. - Mirktelėjo garbaniui ir iš lėto jos žingsniai pradėjo eiti link Hogvartso pilies. 

*

Neprisijungęs Dafydd Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #22 Prieš 2 mėnesius »
Dafydd pagaliau išlindo į lauką. Jis buvo labai pavargęs ir viskuo nepatenkintas. Mokslai nusibodo, aplinkiniai irgi, o ir kur nueiti nėra... Tad klastuolis nutarė, kad reikėtų nueiti ten, kur teoriškai negalima. Jis žinojo, kad visi mokiniai nuolat eina į Uždraustąjį mišką, dėl to pats ten nė kojos nekėlė. Tačiau dabar iš neturėjimo ką veikti velsietis nutarė galiausiai ten apsilankyti.
Kurį laiką Dafydd ėjo be jokio tikslo. Galiausiai jis priėjo kažkokius vartus, ant kurių kabėjo aptrupėjusi lentelė su užrašu

Citata
Kapinės
.

- Puiku, - tyliai tarstelėjo Dafydd. Gyvų draugų jis nesusirado. Tad tikėjosi, kad bent su negyvaisiais galės pasišnekėti. Pats nenorėjo to pripažinti, tačiau kartais velsiečiui trūko bendravimo. O panašu, kad artimiausiu metu tai gali būti vienintelė galimybė...
Kurį laiką Dafydd ėjo per kapines žiūrinėdamas kapus. Galiausiai pamatė vieną kapą, kuris atrodė tikrai senas. Ant akmens buvo iškalta data. Ji buvo gerokai apsitrynusi, tačiau jeigu Dafydd įžvelgė teisingai, tas žmogus mirė dar XIX amžiuje.
- Nuostabu, - tyliai sumurmėjo klastuolis ir sustojo. - Labas, - pratarė jis ir pasijuto be galo kvailai.

*

Neprisijungęs Erika Nors

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #23 Prieš 2 mėnesius »
Klastuolė išėjo į kiemą, nes jai nusibodo būti toje tvankioje pilyje. Norėjo pabūt lauke. Viena su savo mintimis. Nusprendė kad reiktų nueit į kapines, nes jose buvo palaidotas  jos proproprosenelis, kurio vardu ji buvo pavadinta. Erikas Norsas.
Visi sako, kad mano akys kaip jo. aš taip nemanau. Mano akys, priešingai nei jo, dar gyvos Erika šyptelėjo. Su panašiomis mintimis ji nusileido nuo kalno ir priėjo kapines. Gerai... Erikai patiko senos kapinės ir panašūs dalykai. Ji netikėjo, nei zombiais, nei kažkuo panašaus, todėl nebijojo jose būti net sutemus. Pravėrė girgždančius vartelius ir lėtai patraukė prie proproprosenelio kapo. Ji čia ateidavo gan dažnai, todėl įsiminė kapo vietą. Devinta eilė, tryliktas kapas... Ir ji nuėjo. Pirma eilė, antra eilė... Eidama pro kiekvieną eilę, Erika braukė pirštais per antkapius. Tai darydama ji pajusdavo senovę. Pajusdavo, kad visi čia palaidoti žmonės kažkada buvo vaikai ir galbūt turėjo panašius įsitikinimus ir mintis... Pagaliau priėjo savo proproprosenelio kapo eilę ir nustėro. Dar kelis kartus atskaičiavo eidama artyn. Taip, tai tikrai jo kapas. Ant jo sėdėjo kažkoks vaikinas. Kodėl? Kaip ji drįsta? negi jis taip pat jo giminė?
- Ėi!!!- riktelėjo Erika.

*

Neprisijungęs Dafydd Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #24 Prieš 2 mėnesius »
Dafydd stryktelėjo. Ko jau jis nesitikėjo, tai kad kažkokia maža mergiūkštė čia rėkaus! Klastuolis žvilgtelėjęs pamatė, kad ji yra iš to paties koledžo, tačiau tai nė kiek nesumažino jo pykčio. Velsietis palaukė, kol mergaitė prieis arčiau ir tada piktai paklausė:
- Ko tu čia rėkauji? Ar nežinai, kad kapinėse reikia elgtis tyliai?
Dafydd nusisuko nuo mergaitės ir vėl pažvelgė į kapą. Berniukas buvo beveik patikėjęs, kad pavyks pabendrauti. Jis jau buvo susikaupęs ir, atrodė, beveik šnekasi su čia palaidotu žmogumi. O čia kažkokia mažė turi būtinai trukdyti...
- Klausyk, - neslėpdamas nepasitenkinimo vėl atsisuko į mergaitę Dafydd. - Aš labai noriu pabūti vienas. Gal būtum tokia maloni ir teiktumeis čia atšliaužti kokį nors kitą kartą?
Dafydd žinojo, kad mergaitė turi tokią pat teisę čia būti kaip ir jis. Tiesą sakant, kad jie abu neturi teisės. Tačiau berniukui tas nerūpėjo. Svarbiausias dalykas dabar buvo atsikratyti mergaite. Tad jis išsitraukė lazdelę ir sušnypštė:
- Jeigu tuojau pat neišsinešdinsi, aš tau padėsiu.

*

Neprisijungęs Erika Nors

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #25 Prieš 2 mėnesius »
Erika šyptelėjo, kai pamatė jog išgąsdino vaikiną. Į jo klausimą klastuolė neatsakė, bet į pastabą suregavo.
- Ne, negalėčiau,- Erika tikrai neleis kažkokiam berniokui nurodinėti kada jei ateit aplankyt giminių kapų,- tu man nenurodinėk, kada norėsiu tada ir ateisiu. Čia ilsisi mano proproprosenelis ir ateisiu pas jį kada norėsiu.
Erikai buvo absoliučiai nesvarbu nei kad vaikinas vyresnis, nei kad iš to paties koledžo. Mergaitei jis nepatiko. Jai iš vis nepatiko kai kas nors nurodinėja ką daryti.
- Ha! Dar pažiūrėsim kas kam padės,- ištarė Erika ir išsitraukė lazdelę.
Bet muštynių pirma pradėt nenorėjo, todėl tik išbūrė puokštę gėlių ant proproprosenelio kapo. Lazdelės neįsikišo į kišenę. Buvo pasiruošusi gintis, nes nežinia ko galima tikėtis iš tokio stačioko.

*

Neprisijungęs Dafydd Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #26 Prieš 2 mėnesius »
Dafydd šiek tiek sutriko. Jeigu iš tiesų čia guli mergaitės giminaitis, gal ir negerai... Tačiau velsietis negalėjo leisti, kad kažkokia mažė pamatytų sutrikimą, tad skubiai sugalvojo taktiką.
- Ak. Tavo propropro... Nepasakok man pasakų. Iš kur jis čia galėtų būti?
Dafydd atsistojo ir apėjo aplink kapą. Kadangi užrašas buvo gerokai apsitrynęs, jis negalėjo įskaityti pavardės. Kita vertus, ir mergiotės pavardės jis nežinojo.
- Ooo, kokie mes drąsūs, - nusišaipė Dafydd, kai mergaitė išsitraukė lazdelę. Ir piktdžiugiškai nusikvatojo, kai ji išbūrė gėles. Tačiau faktas, kad ji jas padėjo ant to paties kapo šiek tiek sutrikdė berniuką. Ko gero, ji tik bando mane pagąsdinti bandė raminti save klastuolis. Norėdamas parodyti, kad jam nė kiek nerūpi mergaitės buvimas, velsietis dar kartą užlipo ant to paties kapo. Jis smalsiai laukė, ką gi darys mažoji klastuolė, tad tik stovėjo ir apsimetė besąs labai susikaupęs.

*

Neprisijungęs Erika Nors

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #27 Prieš 2 mėnesius »
- Na... Mano proproprosenelis buvo nusipelnęs Hogvartso profesorius, todėl čia ir guli.
Erikai tai visai nebepatiko, kad kažkoks berniokas trainiojasi aplink jos giminaičio kapą ir dar taip įžūliai kalba su ja. Mergaitė priėjo prie antkapio ir patrynė jį savo rankove ten, kur turėjo būti pavardė. Raidės išryškėjo.
- Norsas. Matai? Čia aiškiausiai parašyta Norsas. N-O-R-S-A-S.- išskiemenavo Erika.
- Ha! Sakydamas mes greičiausiai neturėjai omenį savęs,- numetė kandžią pastabėlę vaikinui.
- Nėra ko čia žvengti. Negi pats nededi gėlių ant artimųjų kapų?- mažoji klastuolė susiraukė,- nes kol kas atrodo, kad ne. Ir beje, gal malonėtum pats nykti iš čia.
Erika netikėjo, kad šitaip kalba su vyresniu už save ir dar stipriau suspaudė lazdelę. Jaunoji Nors stovėjo tvirtai ir laukė. Laukė blogiausio, bet tikėjosi geriausio.

*

Neprisijungęs Dafydd Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #28 Prieš 2 mėnesius »
- Ak. Nusipelnęs profesorius, - nusišaipė Dafydd. Jis mintyse tikėjo, kad tai, ką sako mergaitė, yra tiesa, tačiau nutarė, kad geriausia yra išlaikyti tokią poziciją. Na jau ne, Dafydd tikrai neatsiprašinės.
- Žinai... Mano proprosenelis buvo pats Anglijos karalius, - nusišaipė velsietis.
Mergaitei nutrynus raides, Dafydd perskaitė pavardę. Jis, žinoma, nežinojo, kad atėjūnė tikrai yra Nors. Tad kodėl jis turėtų pripažinti savo klaidą?
- Tai tu Nors? - paklausė klastuolis. - Kaip keista, nes mano irgi tokia pavardė. Ir ne, aš gėlių ant kapų nededu. Kam? Juk tas žmogus vis tiek nežino.
Vis dėlto Dafydd nulipo nuo kapo ir pradėjo vaikščioti aplinkui jį. Jis slapčiomis stengėsi apžvelgti kitus kapus, svarstydamas, ar nebūtų geriau nueiti kur nors kitur, nes mergiotė jau gerokai erzino. Tačiau berniukui staiga į galvą šovė mintis. Jis pasisuko taip, kad mergaitė nematytų, ką jis daro su burtų lazdele. Tada mostelėjo ir sušnibždėjo burtažodį. Artimiausio medžio šaka triokštelėjo ir nukrito ant netoliese esančio kapo. Dafydd atsisuko į mergaitę.
- Ar čia tavo darbas?!

*

Neprisijungęs Erika Nors

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Kapinės
« Atsakymas #29 Prieš 2 mėnesius »
- Taip, tu visiškai teisus.- pašaipiai tarė Erika.
- Hahaha, kaip juokinga, Mano tėvas pasaulio valdovas,- atsikirto klastuolė ir parodė vaikinui liežuvį.
- Taip aš Nors. Ir kaip šios giminės atstovė, netikiu, kad tu taip pat Norsas.
Kai klastuolis pasakė, jog nededa gėlių ant artimųjų kapų, mergaitė sutriko , bet to neparodė ir nepasimetė.
- Tikrai? Na, tada tu esi beširdis...- Erika nelabai norėjo pradėti barnį, todėl paskutinį sakinio žodį ištarė mintyse.
Kai pamatė kas ką tik atsitiko, ji kažkodėl nujautė, jog čia bernioko darbas ir nebesusilaikė.
- ĖIII ! Ką čia išdarinėji??? Čia ilsisi žmogus! kažkam brangus žmogus!!! Pagalvok, kaip pats jaustumeisi jei čia ilsėtus tau artimas žmogus?!
Erika nutilo ir susiraukus nusisuko ir atsisėdo tiesiog ant žemės. Jautė, jog paskė viską, ką jautė šiam vaikinui. Išsiliejus ir išsirėkus, vienuolikametei norėjosi verkti, bet ji iš visų jėgų bandė susilaikyti.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019