0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Teorinę dalį Bel leido sau praleisti. Na, neišmanymas, kalbant apie ūką, ėmė viršų, tad tiek jau čia to leidimo. Visgi kitų atsakymus mergiotė sekė. Ir dar ne bet kaip, o atidžiai. Aišku, prieš pradedant kalbėti profesorei, visą anksčiau girdėtą informaciją tamsiaplaukei teko pamiršti. Na, žinote, mažiau painiavos.
Išklausiusi užduoties, dvylikametė nusprendė pradėti dirbti. Pamažu nutipenusi prie profesorės stalo, mergiotė pasičiupo vieną iš lapelių bei grįžo suolan.
- Hantel, - perskaitė burtažodį ir durė lazdele į orą.
Suspindusioje hologramoje mergiotė išvydo gelsvą bei raudoną. Tai viskas, ką jai pavyko įsiminti. Na, tačiau to juk turėtų pakakti - vargu, ar kosmose bus Hantelio ūko kopijų. Penkiolika. Tamsa. Aplink skraidančios uolienų atraižos, taip ir laukiančios, kol galės kliudyti antrakursę bei nusinešti jos mieląją galvelę ir.. Sunkumas ant plaučių. Būtent todėl Bel nenorėjo čia ilgėliau užsilikti. Šiaip ne taip prisitaikiusi judėti, paauglė apsižvalgė - jos dešinėje, ganėtinai toli nuo pačios grifės bolavo pienės geltonio ir kraujo raudonio spalvos dujų telkinys. Iš toli jis atrodė nepaprastai. Su deguonies stygiumi ilgakasė pagaliau prisiyrė prie ūko. Sušnabždėjusi reikiamą burtą, grifė stebėjo, kaip lazdelė pamažu susiurbia dujas. Klasė.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Vis dar giliai kvėpuodamas Drakundukas ilgą laiką tylėjo ir klausėsi mokytojos pasakojimų apie ūkus, tačiau jam vis dar buvo neramu, ką galėjo pagalvoti šalia sėdėjusi grifų gūžtos narė, bet nesiryžo jos užkalbinti, todėl liko sėdėti po stalu ir tyliai sau mintyse galvoti apie baisų pasaulį. Netrukus pasigirdo Grinčo ausyse antroji praktinė užduotis. Tyliai išropojęs iš po stalo keturiomis ir atsistojęs, jaunuolis nusivalė baltomis dulkėmis apsitrynusius nuo grindų kelius ir po to lėtai priėjo prie mokytojos stalo, kuriame buvo stalčiukas su burtažodžių lapeliais. Burtažodžių nebebuvo labai daug, todėl Drakundukui, nebuvo sunku išsirinkti. Vos ištraukęs lapelį, jį išvyniojo delnuose ir į jį žiūrėdamas įdėmiai stengėsi ištarti aiškiai burtažodį:
- Magnel elbus, - vos ištaręs burtažodį berniukas stengėsi stovėti stipriai ant žemės ir netrukus lazdelę nukreipė į lentą: čia pasirodė hologramos  pavidalo Tarantulo ūkas. Berniukas liko stovėti sustingęs: jį žavėjo ir gąsdino matomas vaizdas, kuris atrodė, kad truks amžinybę. Tarantulo ūkas buvo be galo šviesus jeme mirgėjo mažos tarsi taškeliai, sustingę laike, žvaigždės. O protarpiais matėsi šviesiai mėlyna susimaišiusi su geltonais, rudais spalvos rūkais. Pats ūkas buvo išsidriekęs į netvarkingą formą, mažumėlę primenančią medžio šaknis. Tai buvo reginys, kuris truko vos penkiolika sekundžių. Kai jos prabėgo, visas šis stebuklas pranyko. Staiga berniukas ėmė jausti, kai jį apleidžia žemės trauka, kai jis pakyla, kai šalia stovėjusi mokytoja ir esanti aplinkui klasė pavirsta į dulkes: vaizdas aptemsta, o jo vietoje iškyla juoda beorė, bekraštė erdvė, kurioje netrukus ima ryškėti pamažu žvaigždės, planetos, taškeliai. Grinčas labai išsigando: jis nenumanė, į kurią kryptį skristi, todėl norėjo rėkti ir spardytis, bet jis sklendė ore tarsi balionėlis, kurį vis gaudavo per savąjį gimtadienį...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Išvydusi klasę, antrametė giliau įkvėpė oro. Ji ir vėl pilnavertiškai mėgavosi deguonimi girdama save, jog puikiai išsisuko neuždusdama kosmose. Tiesa, kabinete miegantys hogiečiai Bel sumėtė - negi tai tebuvo haliucinacija? Na, geriau pagalvojus, mokykla juk nesiųstų mokinių į atvirą kosmosą. Tai žinoma..
Tačiau nepaisant to, kelių jos bendraklasių darbai buvo išties įspūdingi. Atsilikti grifė nenorėjo, todėl, palaukusi, kol eilė atsilaisvins, pakilo iš vietos ir pati Foun. Priėjusi kiek arčiau profesorės, ši sušnabždėjo:
- Nilu.
Dar neseniai kosmose matytas ūkas dabar kabojo klasėje. Keista, tačiau išlindo iš lazdelės nepakitęs. Prieš pradėdama kalbėti, mergaitė įsižnybo sau į ranką, norėdama įsitikinti, jog tai nėra tik dar viena iliuzija.
- Hantelio ūkas, - žvilgtelėjo į profesorę. - Planetiškasis ūkas, esantis Laputės žvaigždyne. Šis ūkas nuo Saulės nutolęs 125000 šviesmečių, - trumpai apibūdino, vildamasi, jog to pakaks.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 46
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Grinčas vis dar sklendė kosmose. Jis vis dar negalėjo patikėti, kad yra kosmose ir gali jeme daryti, ką nori, todėl nusprendė pirmą sykį gyvenime būti savimi: pirmiausia jaunuolis iš džiaugsmo įsijautė į supermeną ir ėmė aplink, apsiversdamas kūlversčiu bei aukštyn galva sklandyti kosmose.  Jam be galo tai patiko, todėl taip sklendė keturias valandas iki kol ėmė jausti, kad jį kažkas traukia ir pamažu juntama gravitacija ėmė vis labiau traukti. Berniukas iš pradžių to negalėjo suprasti, bet priartėjęs per arti suprato, kad jį baigia įtraukti į save juodoji skylė, todėl ėmė ne savuoju balsu rėkti. Skylė jį traukė spirale, todėl tai buvo tarsi atrakcionas Grinčui, bet netrukus judėjimas spirale tapo per daug greitas: Burundukas jautė, kaip jo oda ėmė kaisti, o rūbai pamažu degti, todėl spiegdamas ir pasitelkęs kerus iš juodosios skylės ištrūko, kaip begalėdamas greičiau. Netrukus, pasiekęs šviesos greitį, Drakundukas, nesuprato, link kurios krypties jis skrieja, tik pajuto skausmą į veidą. Susiėmęs abejomis rankomis už nosies Drakundukas pajautė smalsumą, į ką jis atsitrenkė. Todėl nuskriejęs truputį toliau jis pamatė, kai jo atsimušimas pakeitė mėnulio trajektoriją ir palydovas ėmė skrieti nebe aplink žemę, o aplink Venerą. Išsigandęs jaunuolis ėmė atsiprašinėti žemės ir mėnulio, todėl atsiprašęs greitai nuskrido, kad jo nepastebėtų NASA ir neapkaltintų už tai. Po šio nutikimo  Drakundukas nusprendė daugiau nebetyrinėti kosmoso: jis nebenorėjo daugiau užsitraukti bėdų. Vos prisiminęs pamokos užduotį, dėl kurios jis atsirado kosmose, galiausiai ėmė ieškoti Tarantulo ūko. Tačiau pradžioje tikslo Drakundukui buvo sunku ieškoti ūko, mat jį traukė žvaigždės ir be galo didelis smalsumas susipažinti su stebuklais kupinu kosmosu. Bet beieškant ūko  kelionėje, Grinčas neišvengiamai regėjo daugybė nuostabių dalykų: jis lietė baltąją nykštukę, o beskriejant Magelano debesiu, palietė skriejančias, tamsiai mėlynai šviečiančias daleles, kurios priminė berniukui safyro gabalėlius. Vėliau Drakundukas pamatė be galo milžinišką saulę, o už jos pastebėjo besislepiantį gulbės žvaigždyną. Šie vaizdai jaunuolį privertė pasijausti tarsi sapne, iš kurio jis nenorėjo pribusti ir grįžti į žemę. Bekeliaudamas tamsiuoju ūku mažumelę jau pavargęs Drakundukas pastebėjo už tamsaus ūko esančius pirmuosius šviesiai rudus atspalvius. Priskridęs dar arčiau ir išsklaidęs su burtų lazdele tamsųjį ūką, galiausiai Drakundukas pamatė, tai ko ieškojo - tai buvo Tarantulo ūkas, kuris tikrovėje privertė jaunuolį išsižioti ir keletą akimirkų sklęsti vietoje. Netrukus priskridęs arčiau Berniukas siekė paliesti ūką, tačiau visa tai buvo dujos, todėl paliesti buvo galima tik žvilgsniu. Bet tas žvilgsnis buvo nuostabus jaunuoliui. Jis jautė tiek daug jausmų, kurie pynėsi vienas su kitu ir kartu varžėsi, kuris daugiau paveiks sielą. Akimirką trečiakursiui atrodė, jog jis pamiršo savąją užduotį. Bet greitai prisiminęs ją pajautė liudesį: jis nenorėjo grįžti į klasę ir būti tuo keistuoliu, kuriuo palaikė grifų gūžtos narė, jis norėjo būti savimi kaip kosmose buvo.  Keletą akimirkų pamąstęs apie gyvenimą, Drakundukas ištarė Ulin burtažodį ir visas šis ūkas, į kurį žvelgė Drakundukas ėmė nykti pamažu lyg aušra. Ūkas nyko. Jo spalvos darėsi blankesnės, jis prarado rudus, mėlynus, geltonus, violetinius atspalvius liko tamsa, kurią regėjo berniukas juodoje skylėje. Netrukus jaunuolis pajautė, kai krenta žemyn ir veidu į žemę ir atsitrenkęs susiprato, kad jis yra ant grindų, visas apdegęs ir juodai suodinas, o plaukai buvo atsistoję ant galvos. Susigėdęs Drakundukas atsistojo ir kosėdamas išsitraukė lazdelę tardamas nilu burtažodį, po kelių akimirkų lazdelė sušvytėjo, o klasėje pasklido be galo didelė gausybė spalvų, tačiau jos mažai guodė jaunuolį, kosmose matytas peizažas buvo labiau prie širdies Drakundukui. Po kelių akimirkų visos spalvos ėmė pamažu jungtis viena su kita, sudarydamos linkius, kilpas, išsimėtymus, tarpelius - tai buvo Tarantulo ūko formos. Kai jos baigė jungtis jaunuolis pristatė šį ūką:
- Tai tarantulo ūkas. Jo spalvos yra labai gražios. Manau, kad tai vienas iš netaisyklingosios formos ūkų, kurių yra labai daug kosmose, ir jo tėvas galėjo būti labai masyvi sprogusi žvaigždė. Bet kaip suprantu iš išsidėstymo gali būti, kad šiame ūke vyksta naujos žvaigždės gimimas, todėl išsidėstymas nėra tolygus ir paprastas, - baigęs kalbėti Drakundukas pasijautė tarsi profesorius, ir greitai nubėgo visas pajuodęs po suolu, pavalgyti, nes buvo be galo pasiilgęs kugelio, kurio taip ir nespėjo suvalgyti..Niam niam niam kugelis...
niam niam niam

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
Rodos, ji nebuvo viena, kuri pratylėjo teorinės dalies metu. Toli gražu. O tai išties ramino grifę - ji niekada nenorėjo išsiskirti iš kitų. Taigi tyliai (kaip ir visi) išklausiusi kiekvieno atsakymo, mergiotė svarstė, iš kur atsiranda tokių visažinių? Na, o galbūt problema buvo ji pati - vakarais galėtų kokią knygą paskaityti, užuot švaistydama laiką miegui. Gal net apie ūką papasakotų..
Virškinti užduoties, o tiksliau užduočių, grifei ilgai neteko. Viskas buvo aišku. Pasiėmusi vieną iš paskutiniųjų lapelių, šviesiaplaukė grįžo į suolą.
- Titus, - išskaitė burtą ir bakstelėjo lazdele.
Netrukus ore sukirbo ir minėtoji holograma. Tinklo ūkas. Išties, antrakursė išvydo prieš save siūlines ūko gijas, labai primenančias tinklą. Dvi gijas - mėlyną bei raudoną. Netoliese žibėjo ir ryški žvaigždė. Vaizdas išties pribloškė, kai staiga šis nutrūko. Kosmosas.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Blindinukė užmetė akis į korteles.
- Hmmm.. kortelės,- atsiduso ir išsitraukė vieną. Joje mergina pamatė keistoką dūmų debesį. Pagal viską tai buvo ūkas. Jis priminė chameleoną. Bent jau paveiksliuky sudarė būtent tokį vaizdą. Žinoma merginai pasidarė įdomu ar šis ūkas nekeičia spalvos. Juk chameleonai tai keičia. Todėl nieko nelaukusi gerai įsižiūrėjo į halogramą ir užsimerkė. Giliai įkvėpė ir pajuto kaip pamažu viskas aplink rimsta. Mergina pradeda nebegirdėti garsų iš klasės. O ir pasijuto esanti kiek lengvesnė nei įprastai.
- Aaa ,- blondinukė kiek cyptelėjo, nes susidūrė su pusiausvyros problema. Akimirką ji pamanė, kad krenta. Todėl greitai atmerkė akis ir pamatė, kad sklando... Kosmose? Mergina buvo kosmose todėl kiek išsigando ir kiek pamišo, kad turi šiokią tokią užduotį. Todėl mėgavosi pasakiškai magišku vaizdu prieš akis. Gi ne visada gali tai išvysti..
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Berniukas per daug nesidžiaugė praktikos užduotimi. Jam visokie tokie darbeliai nebuvo numeris vienas. Todėl tik giliai atsiduso ir išsitraukė lazdelę.
- Accio halogramą , - Marceliui visai jerūpėjo kokia būtent kortelė pas jį atskries. Todėl pagavo ją savo rankoje ir apvertė taip, kad galėtų išvysti kas pavaizduota. O paveiksliukas buvo mistiškas. Susiformavęs rutulys, o jo viduje kažkas lyg spindėjo. Toks vaizdas, kad ūko vidury kirbėjo švieselė. Žvaigždinis ūkas berniukas nusprendė ir greitai užsimerkė. Paėmė į rankas burtų lazdelę ir tyliai sumurmėjo:
- Talum, - pajuto kaip kažkas pakilo į orą. Tai buvo kortelė ir berniukas atmerkęs akis aiškiai išvydo kosmosą, kuriame sklendėjo ne vienas ūkas. Kaip atpažinti žvaigždinį ūką berniukas tiksliai nežinojo, bet buvo tikras, kad jam padės švieselė jo ūko vidury. Todėl kiek pasimosukavęs rankomis pradėjo naršyti tarp ūkų kosmose.

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
O čia mergiotei net žandikaulis atsikabino. Jeigu tai, ką matė hologramoje, ją pribloškė, dabar vaizdas buvo kur kas įspūdingesnis. Juodą erdvę pildė skrajojantys įvairiausių dydžių uolienos gabalėliai, tarpžvaigždinės dulkės bei panašūs dalykai, ko Alisa niekad nebuvo ir tikriausiai nebūtų mačiusi gyvenime. Visgi susikoncentruoti Bagley turėjo ties ūku. Gerai apsidairiusi, netoli savęs ši išvydo ir blankų objektą, primenanatį hologramoje matytą ūką. Priskridusi prie jo, grifė įsitikino, jog tai visgi ūkas. Na, arba kažkas panašaus į ūką. Pasinaudojusi girdėtu burtažodžiu, Alisa pasisavino dujų telkinį ir, paskutinįkart apžvelgusi erdvę, užmerkė akis. Atsimerkusi ši neberegėjo kosmosui būdingų dalykų. Veikiau tai buvo Žemė. O tiksliau, astronomijos klasė. Negaišdama laiko, ši patraukė profesorės link. Luktelėjusi, kol sulauks bendramokslių dėmesio, pradėjo:
- Nilu. Tinklo ūkas. Pluoštinis ūkas Gulbės žvaigždyne. Sprogusios supernovos liekana. Nuotolis – apie 2600 šviesmečių, - pažvelgė į profesorę it sakydama, jog nebeturi ką pridurti.