1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Atvirame kosmose Klara ne iškarto susigaudė kas vykstą. Ji jautėsi lengva kaip plunksnelė viduryje... spalvų gausybės. Violetinė, raudona, ruda, mėlyna, rožinė... tiek daug spalvų, kai kurių net ir pati svajotoja negalėtų apibūdinti. O dar žvaigždės! Nedideli spindintys taškeliai, tarsi kokios dulkelės. Vienoj, kitoj vietoj tingiai besisukančios milžiniškos planetos. O pažvelgusi žemyn po savimi ji iš siaubo aiktelėjo. Ji grynai, to žodžio prasme, kabojo viduryje kosmoso. Mergaitės kojos pradėjo linkti ir virpėti. Ji žinojo, kad tai iliuzija, bet jos smegenys ir savisaugos instinktas su tuo nesutiko! Ją apėmė tokia keista baimė, kad mergaitė tiesiog susirietė į kamuoliuką ir stipriai užsimerkė. Pasidavė kosmosui.
Ir kurį laiką ji taip sklendė kosmosu bijodama prasimerkti, kai jos veidą, rankas pradėjo kažkas šildyti, tarsi ji sėdėtų prie laužo. Pirma mintis jai atėjusi į galvą, buvo ta, kad ji artėja prie Saulės. Tik tada ji prisiminė ūką, kurio turi ieškoti.
Įsidrąsinusi mergaitė atsimerkė ir pažvelgė priešais save. Iš pradžių ji pamatė tik raudonas liepsnas, bet išsitiesusi ir pakėlusi galvą, mergaitė pastebėjo kylančio paukščio kontūrus. O tas paukštis atrodė dar gražiau negu toje hologramoje. Raudonos maišytos su oranžine liepsnos šoko kažkokį Klarai paslaptingą šokį. Liepsnojantys sparnai didingai išplėsti, galva iškelta. Mergaitė prisiminė visus pasakojimus apie iš pelenų prisikeliantį paukštį.
O kai pažvelgė į jį atidžiau pastebėjo netgi žarijas ir anglis primenančias planetas ir lyg žiežirbas atrodančias žvaigždes. Kaži ar ten yra gyvybė, viskas, rodos, ten tiktais degė.
Ji dar ir toliau besigėrėtų šiuo įspūdingu vaizdu, bet Klara prisiminė ką turi padaryti.
-Ulin,-ištarė mergaitė burtažodį ir mostelėjo lazdele ūko pusėn. Ir lazdelė, tarsi dulkių siurblys, sugėrė ūką.

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
   Kaip Marcus'as be astronomijos? Aišku, kad be šansų. Grifiuką traukė žvaižgždės ir dangus. Kartkartėm pasijusdavo ne toks vienišas tik žiūrėdamas į naktinį dangų. Todėl kulnas už kulno ir berniukas atsidūrė astronomijos bokšto kabinete pas savo koledžo vadovę. Kita vertus, šiek tiek daugiau drąsos Marcus'ui suteikė tai, kad gana sėkmingai bendravo ir bendradarbiavo su koledžo draugėmis per žiobarotyros pamoką.
   Teorinę dalį vaikis pratylėjo, mat nė nenumanė, kas tas ūkas, o štai praktikoje gavo truputį padirbėti. Ūkai. Nuėjęs pas mokytoją Marcus'as pasiėmė pirmą pakliuvusį lapelį. ,,Raganos galva", - skelbė užrašas ant jo. Pakliuvo toksai superinis, reikėtų tikėtis, kad klasėje nėra feminisčių raganų. Ot tai pakiltų vėjelis...
   - Geworen, - sumurmėjo Marcus'as labai jau keistą burtažodį. Ūko holograma netrukus suspindo priešais berniuką. Ką gi, reikėjo pripažinti, kad ūko pavadinimas buvo taiklus. Lyg aukštyn žvelgianti senstelėjusi ragana iš žiobarų pasakų. Berniukas šyptelėjo. Rodos, šį ūką atrasti bet atpažinti sunku nebus. Kita vertus... Juk jis naršys visą visatą, ar ne? O ši begalinė...
   Laikas ištirpo žaibiškai, o Marcus'ą apgaubė žėrinti tamsa...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Marcus Sarcasmison »

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 108
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
     Europėlė tyliai sėdėjo savo vietoje ir klausėsi, ką kalba profesorė Tonks bei mokiniai. Šios astronomijos praktika mažylei pasirodė visai įdomi, nors, tiesą sakant, mergaičiukė norėtų daugiau tikrų pamokų, o ne tokių, kur viskas daroma bala žino kur. Argi nebūtų smagu kokią naktį kartu su profesore ir mokiniais išeiti į lauką stebėti žvaigždžių ir ieškoti žvaigždynų? Kad ir kaip ten bebūtų, baltapūkė labai nesiskundė ir ramiai nužingsniavo prie profesorės stalo pasiimti lapelio.
Citata
„Dievo akis“

Helix

     Perskaičiusi, kas buvo lapelyje, antrakursė grįžo į savo vietą ir, mostelėjusi burtų lazdele, ištarė kiek ryškiau parašytą žodį, kuris, spėjo, ir buvo burtažodis.
-Helix,- prieš pilkas dvylikametės akis išdygo ūko holograma. Ir tikrai, šis buvo panašus į akį, galbūt nebūtinai dievo, bet tikrai akis! Po penkiolikos sekundžių hologramos stebėjimo, ši dingo, o Europėlė buvo iškelta į dangų, kuriame matėsi tūkstančiai, ne, milijonai žvaigždžių ir įvairiausių kitų dangaus kūnų, tarp kurių klastuolė turėjo rasti „Dievo akį“.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Europa Ziegler »

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VI kursas
  • *
  • 434
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Danguje, kurį prieš savo mėlynas ir dideles akis matė klastuolė, buvo daugybė ūkų ir dar bala žino ko... Ir kaipgi dabar septyniolikmetei surasti tą raganą? Daug laiko irgi nebuvo, juk pamoka su galu... Visgi Lisetė, geras dešimt minučių pasiknaisiojusi danguje, surado tą violetinį raganos veido profilį. Iš didelio žalio megztinio kišenės išsitraukusi burtų lazdelę, klastuolė nukreipė ją į Raganos Galvą:
-Ulin,- burtų lazdelė tarsi koks siurblys įtraukė violetinę dėmę iš naktinio dangaus, ir Klastūnyno globotinė sugrįžo į astronomijos klasę. Panašu, kad dauguma mokinių jau baiginėjo darbą. Žinoma, o kaip kitaip, juk septyniolikmetė tiek laiko sugaišo bandydama surasti tą prakeiktą Raganos galvą!
-Nilu,- susierzinusi dėl užtempto laiko ištarė, ir prieš ją bei kitus klasėje buvusius mokinius išniro tokios raganos, kokią vaizduoja knygose bei animaciniuose filmuose, profilis. Dar sekundėlę šitaip stovėjusi, Lisetė nuleido lazdelę žemyn ir atsisėdo į savo vietą laukti pamokos galo.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Europa Ziegler

  • IV kursas
  • *
  • 108
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • merde
Laimei, ilgai ieškoti neteko. Matyt šis ūkas buvo pavadintas „Dievo akimi“, nes yra itin didelis ir ryškus... Europėlė visai neskubėjo, juk turėjo beveik visą pamoką, tad dar įdėmiai apžvelgė dangų. Kiek čia įvairiausių žvaigždžių: vienos ryškesnės, kitos blausesnės, vienos mažesnės, kitos didesnės. Vaje! Nuo tokios gausybės net galva sukosi. Dar sekundėlę apsidairiusi, dvylikametė vėl susirado savo ūką ir burtų lazdelę nukreipė į jį:
-Ulin,- „Dievo akis“ buvo saugiai uždaryta Klastūnyno globotinės lazdelėje, o pati mokinukė grįžo į Astronomijos klasę. Dauguma mokinių, panašu, jau buvo baigę darbą, tačiau vis dar sėdėjo klasėje, o tai reiškė, kad Europa grįžo pačiu laiku.
-Nilu,- iš lazdelės išlindo ir klasės viduryje ėmė kyboti ūkas, panašus į akį. Įsitikinusi, jog profesorė Tonks spėjo pamatyti, kad darbas atliktas, baltapūkė atsisėdo į savo vietą ir, rankomis pasirėmusi galvą, laukė, kol baigsis pamoka.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 509
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Stevie įdėmiai klausėsi praktikos ir jautėsi šiek tiek nusivylusi. Nors tai buvo jos mėgstamiausia pamoka, mergaitei pradėjo čia kažko trūkti. Ji buvo gerokai nustebusi ir nepatenkinta, kad pirmoji astronomijos pamoka buvo sujungta su kerėjimu. O dabar dar negavo visų taškų už teorinį klausimą... Teks bent praktikoj atidirbti pagalvojo Stevie ir lėtai nuslinko išsitraukti lapelio. Kaip jau buvo pripratusi, ji nežiūrėjo, ką traukia, bet žvilgtelėjusi ji vėl pajuto nusivylimą: mergaitei kliuvo Katės akies ūkas, o antrakursė kačių tiesiog negalėjo pakęsti. Na, kai sekasi, tai sekasi. Stevie žinojo, kaip atrodo jai reikiamas ūkas, tačiau dėl visa ko ji ištarė burtažodį ir žvilgtelėjo į hologramą. Jis atrodė taip, kaip antrakursė ir tikėjosi. Palaukusi dar dešimt sekundžių, kurias ji nebežiūrėjo į ūką, Stevie pajuto esanti atvirame kosmose. O šis vaizdas vis dėlto vertas pastangų ateiti į astronomijos pamokas susižavėjusi pagalvojo Stevie. Vaizdas buvo tiesiog nuostabus. Mergaitė tik strykčiojo iš vienos vietos į kitą, kad galėtų kuo ilgiau pasižvalgyti. Vis dėlto ji po kiek laiko prisiminė, kad šiuo metu yra pamokoje ir kad reikia atlikti užduotį. Grifiukė ne be nusivylimo pasileido ieškoti jai reikiamo Katės akies ūko.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 203
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Neįmanoma čia gauti visų taškų piktinosi Matthew, kai profesorė Tonks vardino taškus už teorinę dalį. Kaip tada iš viso įtikti? Ir ko aš čia atėjau? klausinėjo savęs berniukas. Išgirdęs praktinę užduotį jis kurį laiką galvojo tiesiog nieko nedaryti ir maištauti. Tačiau netrukus jis suprato, kad išeiti iš klasės neišdrįs, o sėdėti ir nieko neveikti tiesiog neįdomu. Dar neįdomiau negu astronomijos pamoka... Tad galiausiai nupėdinęs iki profesorės stalo, kur buvo ne tiek jau daug lapelių, Matthew pasiėmė vieną iš jų ir perskaitė, kad jam atiteko Šiaurės Amerikos ūkas. Lengva. Juk jis turi būti panašus į Šiaurės Amerikos ūką pagalvojo Matthew. Jis išsitraukė lazdelę ir ištarė:
- Niujorkas-Sietlas-Dalasas.
Nieko neįvyko. Žinoma pagalvojo Matthew ir pabandė dar kartą. Šį kartą pasisekė geriau: holograma pasimatė, tačiau ji buvo labai neryški, tad pirmakursiui buvo sunku gerai įsiminti, kaip atrodo ūkas. Jis tikėjosi, kad šis bandymas nebus užskaitytas, tačiau praėjus penkiolikai sekundžių jis pasijuto esantis kosmose, kuriame buvo daugybė ūkų. Tiesiog nuo-sta-bu.

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 509
  • Taškai: 95
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Stevie niekaip negalėjo rasti ūko. Kai ji pamanė, kad jau rado, paaiškėjo, kad ten Pelėdos ūkas. Vėliau antrakursei pasirodė, kad Katės akies ūkas paprasčiausiai nuo jos sprunka. Stevie įsivaizdavo, kad, ko gero, visi kiti jau seniai grįžo į klasę ir tik ji čia dar klaidžioja po kosmosą. Ką gi, aš nuolat kaip ateivė vaikštau ir nieko nematau. Ko gero, nekeista, kad užsilikau ir beveik tikrame kosmose nusišaipė iš savęs grifiukė. Pagaliau ji pamatė kažką, kas tikrai turėjo būti Katės akies ūkas. Jeigu ne, aš jo nebeieškosiu pagalvojo Stevie, mintyse prakeikdama visas pasaulio kates. Kita vertus, kaip aš grįšiu į klasę, jeigu nerasiu to prakeikto ūko? Stevie piktokai susimąstė, ką pagalvotų profesorė Tonks, jeigu Stevie negrįžtų į klasę. Nors gal net nepastebėtų. Jeigu jau neduoda maksimumo už teoriją... vis dar įskaudinta dėl to vienintelio prarasto taškelio galvojo Stevie. Vis dėlto spėlioti, ar profesorė Tonks pastebėtų, kad Stevie negrįžo, neteks, nes ūkas, kurį pastebėjo grifiukė, ir buvo jai reikiamas ūkas. Stevie prisiartino prie jo ir garsiai pasakė:
- Ulin!
Bent kartą burtai pavyko iš pirmo karto. Ūkas klusniai "sulindo" į lazdelę. Netrukus Stevie vėl pasijuto esanti klasėje. Ji priėjo prie mokytojos ir ištarė:
- Nilu.
Katės akies ūkas išlindo iš lazdelės ir pakibo ore. Stevie su neslepiama neapykanta pažiūrėjo į vargšą ūką ir atsisėdo į laisvą suolą.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 203
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
- Accio! - sušuko Matthew, nes jis nė už ką nesitikėjo rasti jam reikiamą ūką. - Accio Šiaurės Amerikos ūkas!
Nieko neįvyko. Pirmakursis nepatenkintas žvalgėsi. Jis lyg ir suprato, kad čia yra gražu ir jis galėtų tuo pasimėgauti. Tačiau Matthew labiau rūpėjo padūsauti, kaip jam viskas nesiseka ir koks sudėtingas yra gyvenimas. Kodėl tas ūkas negalėjo normaliai matytis? Juk kerus ištariau. Ir kaip aš galiu per penkiolika sekundžių įsiminti, kaip atrodo ūkas, kai jie visi yra tokie panašūs?
Matthew kurį laiką nedarė nieko. Netgi nesipiktino. Tiesiog stovėjo ir nejudėjo. Po kurio laiko pirmakursis suprato, kad kažkaip į klasę vis tiek grįžti reikės. Todėl jis nutarė šiek tiek paieškoti Šiaurės Amerikos ūko, o, jeigu ką, parsigabenti bet kokį. Juk ūkas nežinos, kas buvo parašyta ant lapelio, ar ne? paklausė savęs Matthew. Kurį laiką jis apžiūrinėjo ūkus, tačiau nė vienas jam nepriminė tos hologramos, kurią berniukui pavyko iškviesti. Turbūt dėl to, kad aš jos negalėjau tinkamai matyti pagalvojo Matthew. Netrukus jis pamatė kažkokį raudoną ūką, o, kiek prisiminė, holograma buvo lyg ir šiek tiek rausva. Tiks.
Pirmakursis prisiartino prie ūko ir, išsitraukęs lazdelę, pasakė:
- Ulin.
Ūkas nė krust. Matthew kilstelėjo antakius ir pakartojo kerus. Šį kartą ūkas krustelėjo, bet į lazdelę nesusigėrė.
- Ulin! - dar kartą sušuko Matthew, šį kartą garsiau. Pagaliau piktai pagalvojo, kai lazdelė sugėrė ūką. Matthew grįžo į klasę ir kurį laiką tik stebėjo, kaip kiti pristato savo ūkus. Berniukas pagalvojo, kad, jeigu ką, pasakys, kad lapelį pametė, nors neabejojo, kad taip apgauti mokytojos nepavyks. O gal čia tas ūkas vis dėlto? pagalvojo Matthew ir ne be jaudulio ištarė:
- Nilu.
Ūkas išlindo iš lazdelės, tačiau Matthew pasirodė, kad jis yra visiškai nepanašus į tą hologramą, kurios, tiesą sakant, berniukas visai neprisiminė. Bet ji tikrai atrodė kitaip niūriai pagalvojo Matthew.

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
 Davinai atsiradus klasėje ji buvo kiek sutrikusi. Tas visas grožis pranyko iškart vos sugavus ūką, tačiau mergaitė žinojo jog ji dar jį pamatys kai parodys visai klasei. Ją tebe žavėjo kosmosas, tad apsilankymas jame buvo išties nuostabi pramoga.
Mergina lėtai priėjo prie mokytojos stalo ir ištarė burtažodį. Mergaitės lazdelės galas sutvisko.
-Nilu. - ūkas staiga lyg išsilaisvindamas pasklido po visą patalpą. Jis ėmė klajoti virš mokinių galvų, klajojo lyg dvasia neberandanti kūno, tačiau po truputį tas ūkas ėmė panašėti į ašarą.
Pirmakursė sutrikusi žvalgėsi aplink, tačiau staiga ūkas ėmė trauktis ir sustojo ties mergina, ašaros pavidalo. Jis tviskėjo lyg deimantas, tačiau Davina kažko neįžvelgė jame, tam nuostabiam ūkui trūko spalvų kokias matė visatoje. Trūko kosmoso galybės ir žvaigždžių šviesų..
Kiek susikrimtusi pirmakursė vis dar žvelgė į ašaros formos ūką. Davina visą gyvenimą prisimins raibuliuojančius ūkus, žvaigždes spindinčias danguje bei planetas kurios sukiojosi netoliese..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Davina Malburn »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Šilumą staigiai pakeitė vėsa ir mergaitės oda ir vėl pašiurpo. Atsimerkusi jai prireikė laiko kol apsiprato su pasikeitusia aplinka. Ji jautėsi tarsi sapne arba lyg matytų viską pro pilkšvą šydą. Visos spalvos atrodė tokios blausios ir netikros, o ji jautėsi tokia sunki tarsi koks akmuo.
Atėjus jos eilei pristatyti savo ūką mergaitė atsistojo priešais kitus mokinius ir neleisdama sau delsti ištarė burtažodį:
-Nilu,-iš pradžių po klasę pasklido šiluma, o tik vėliau pasirodė ir pats ūkas visa savo didybe. Mergaitė pasitraukė į šoną leisdama profesorei ir mokiniams pamatyti ūką. Po kurio laiko, ūkas pranyko ir mergaitė grįžo į savo vietą. Ji padėjo galvą ant rankų ir stebėjo kaip kiti mokiniai pristato savo ūkus, bet ji nieko negirdėjo. Jos mintys vis sukosi apie pasaulį ir, kad ji tik nedidelė jo dalis.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Elridė kaip kažkokį kvailį nužvelgė šalia atsisėdusi vaikinuką. Jai jis elgėsi labai labai keistai. Jam viskas gerai? Nužvelgusi dar kartą mergaitė tik pavartė akis palaikydama jį nevispročiu. Slėptis po stalu? Juokinga.
Prasidėjus praktikai mergaitė lėtai, neskubėdama patraukė link profesorės stalo. Ko tik žmonės neprisigalvoja... Pasirąžiusi ji pasiėmė lapuką ir patraukė atgal į savo suolą. Jai tikrai buvo keista sėdėti prie to grifo, tačiau mergina pasistengė nekreipti į jį dėmesio. Perskaičiusi pavadinimą mergaitė patraukė pečiais, nors tikėjosi kažko mandresnio.
-Kretva ornian-ištarusi burtažodį, kuris taip pat buvo ant lapelio, nors jai atrodė gan juokingas, Elridė bakstelėjo lazdele. Pasirodžiusi holograma mergaitę nustebino, ji turėjo vos penkiolika sekundžių, o tas ūkas jai buvo toks gražus. Jis priminė tą nuostabų vaizdą, kai vakare saulė jau būna beveik nusileidusi už horizonto ir dangų nudažo visokiausiomis spalvomis, tik ūke nebuvo jokios oranžinės, ar raudonos, tai buvo lyg debesis nusidažęs violetine ir mėlyna spalvomis.
-Ogo...-išsižiojusi mergaitė visai pamiršo, kad jai reikia tą ūką įsiminti. Ji pateko į nesvarios būsenos erdvę, kur beje, jai ne per labiausiai patiko. Viskas, ką žinojo mergaitė, tai, kad tas ūkas labai gražus ir kad jis yra oriono ūkas. Pamačiusi kosmose esančią šiukšlę ji rankomis pasiyrė iki jos ir atsispyrė kažkur tolyn.
Elridė nežinojo, ką turėtų daryti, ji nesuvokė, kaip tas ūkas turėtų atrodyti tikrovėje, ar jis tikrai yra tokių nuostabių spalvų, o galbūt, kai jį išvys ūkas pasipildys dar daugiau spalvų?. Ji mintyse grįžo į klasė ir susivokė, kad visgi įsiminė tą nelemtą ūką, nes turėjo jį galvoje. Žaliaakė vis dar buvo nustebus, koks jis gražus, o ir tos spalvos... Pagaliau ji atsimerkė, nes susivokė, kad iš minčių ūko neištrauks ir teks jį atrasti. Mergaitė atsispyrė nuo dar vienos šiukšlės, pasitaikiusios po kojomis, kai ėmė matyti kažką, kas priminė, tą nuostabų vaizdą matytą klasėje.

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Oliveris sustingo stebėdamas keistus padarus, kurių kiekvieną sekundę daugėjo dvigubai. Stipriai rankoje sugniaužęs lazdelę jis paleido kerus į vieną iš ''tarakonų'', bet tas nė nemirktelėjo. Netrukus mokinys jau buvo apsuptas galybe šlykščių gyvių, ir pasijuto kaip niekad mažas ir bejėgis. Vienintelė likusi išeitis buvo grįžti į kosmosą, tad klastuolis melsdamasis, kad pavyktų, ištarė tą patį burtažodį, kurį panaudojo ir lengvam nusileidimui. Netrukus jis ėmė po truputį kilti, stengdamasis lazdelę išlaikyti nukreiptą į save. Nudelbęs žvilgsnį žemėn dar spėjo pamatyti atgal į žemę sulendančius ''tarakonus'', kol galiausiai planeta pasiliko tokia pat tuščia kaip atrodė ir anksčiau. Žaliaakis giliai įkvėpė ir iškvėpė, bandydamas nuraminti vis dar smarkiai besiplakančią širdį ir vis dar negalėdamas patikėti ką tik įvykusia bene didžiausia jo gyvenime keistenybe. Grįžęs atgal į kosmosą Oliveris vėl ėmė žvalgytis. Omegos ūkas tarsi šaipėsi iš berniuko niekaip nepasirodydamas. Eh, vistiek nieko kito nelieka. Vienuolikmetis nusprendė tiesiog plaukti kosmosu, tikėdamasis, kad galiausiai suras ko ieško.
Keista, o gal ir visai nekeista, bet kosmose mokinio laikrodis neveikė. Net ir negalėdamas tiksliai sužinoti laiko, jautė, kad greitai pamoka baigsis ir jam į klasę reikės grįžti tuščiomis. Beprarasdamas viltį klastuolis pagaliau pamatė ieškomą ūką ir vos nesušuko iš džiaugsmo. Jis pradėjo dar stipriau irtis, artindamasis prie Omegos ūko dar greičiau. Ir štai, po ilgo ieškojimo, prieš jį plaukiojo nuostabus vaizdinys.
   - Ulin, - nieko nelaukdamas ištarė.
   Ūkas tuoj pat ėmė lįsti į burtų lazdelę, o jam galutinai išnykus, Oliveris vėl pasijuto mieguistas. Šį kart jis nesipriešino ir pats užsimerkė, pajusdamas po jo kūną dvelkiantį lengvumą. Tačiau tas lengvumas tuoj pat dingo ir vietoj jo rudaplaukis pajuto kietą pagrindą ir kažką skysto, tekančio iš jo burnos. Jis lėtai pravėrė akis, pamirksėjo, o pamatęs priseiliotą stalą nusivalė lūpas ir nusipurtė. Niekad nemanė, kad kažkada seiliosis per miegus. Šlykštu. Išsitraukęs lazdelę mokinys pasekė kitų pavyzdžiu ir nužingsniavo prie profesorės stalo (jau visai pamiršęs apie nuverstą pieštukinę).
   - Err... Kaip ten... Ehm, nilu!
   Iš lazdelės ėmė veržtis ūkas, pripildydamas visą kambarį. Žinoma, buvo matyti mažesnė jo versija, tačiau tiksli iki paskutinės žvaigždelės. Vis gi, kad ir kur patalpintum žalią su raudonu Omegos ūką, gražiausias jis visąlaik bus kosmose. Pirmakursis vos spėjo paskutinį kartą žvilgtelėti į ūką, kai tas išnyko, šį kart nesulįsdamas atgal į lazdelę. Nuslinkęs link suolo Oliveris paskendo savo mintyse. Vis gi, pamoka buvo gan linksma. 

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Atsispyrusi nuo dar vienos po kojomis pasitaikiusios šiukšlės Elridė išsižiojo. Ten tikrai buvo tas ūkas, kurio jai reikėjo. Daugybė žvaigždžių, daugybė spalvų... Mergina grožėjosi tuo vaizdu visiškai pamiršusi užduotį. Jis jai kiek priminė menininkų paveikslus, kur nelabai suvoksi, kas pavaizduota, bet vaizdinys vis tiek gražus. Žiūrėdama į jį mergaitė ėmė ieškoti kažkokios formos, tai buvo kaip didelis debesis, o vaikystėje ji mėgo juos stebėti, nes jie priminė kažką formomis. Ūkas priminė kriauklės formą, bet tokią didelę ir gražią... Elridė tik tada suprato, koks didelis tas ūkas yra.
Toliau grožintis merginai toptelėjo, kad reikia pabaigti užduotį, o ūku galės pasigrožėti ir klasėje. Tik bėda, kad mergaitė nelabai atsiminė, kokį burtažodį reikėjo naudoti. Išsitraukusi burtų lazdelę  ji klaidžiojo mintyse. Po  minutės Elridė pajautė, kaip ėmė kaisti jos žandai. Kadangi ji negebėjo atsiminti burtažodžio grifę suėmė didžiulis nervas, dėl ko ėmė mušti karštis. Bet įvyko nušvitimas, ar kažkoks stebuklas. Ji atsiminė pirmą raidė, o po jos ir kitas.
-Ulin,-su džiaugsmu ištarusi burtažodį mergaitė stebėjo, kaip išnyksta tas ūkas. Ji užsimerkė, nes nelabai mėgo to vaizdo, kai keičiasi aplinka, ir pajautė, kaip atsidūrė klasėje. Šiek tiek labiau atsipalaidavusi baltapūkė jau žinojo, kokį burtažodį turės panaudoti, tad per daug nesinervavo.
-Nilu,-burtažodis suveikė, o Elridė galėjo vėl žavėtis tuo nuostabiu ūku. Tikrai, kaip kriauklė... Ir tokia graži... Mergaitė atsisėdo į suolą ir ėmė laukti pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
   Tos teleportacijos sekundės ir laikas, kol akys priprasdavo prie pasikeitusios aplinkos, Marcus'ui atrodydavo nuostabios. Šiek tiek baugios, bet užpildytos žavingu laukimu ir jauduliu. Kol akyse buvo tamsu, vaikis vaizduote atkūrinėjo ūką, kurį matė holo... Iliuzijoje? Nebeatsiminė, kaip tas daiktas vadinosi. Nors tai kaip ir nebuvo esmė.
   Berniuką supo beribės kartkartėmis tai šen, tai ten sublizgančios kosmoso platybės. Apsidairęs grifas sutriko, mat tikrai nė nenumanė, į kurią pusę jam keliauti. Pasklendė truputį į kairę, tuomet į priekį, apsidairė dar sykį. Visi tolimiausi horizontai buvo juodi. Daryk ką nori. Atsidusęs vaikis sklendė į bet kurią pusę toliau. Bala nematė. Gal netyčia ras.
   Po kelių minučių sklendimo ir žvalgymosi Marcus'as mažumėlę aptingo, o jo dėmesys atbuko. Kaži, ar įmanoma beribėje visatoje ką nors rasti.
   Sako, likimas - labai jau nenuspėjamas dalykas. Kai Marcus'as visai sulėtėjo ir sustojo, jis netyčia apsivertė ore. Tai, ką išvydo aukštai virš savęs, suteikė vilčių. Daugybė šviesos, tik toji šviesa bent jau iš apačios atrodė beformė. Pakilęs Marcus'as kurį laiką it maitvanagis suko ratus aplink šį ūką, bet po kiek laiko nusprendė, kad tai tikrai ne tas, kurio jam reikia. Tad dabar dairėsi jau ir aukštyn, ir žemyn.
   - Po paraliais, - keiktelėjo jis, išvydęs raganos viršugalvį praktiškai ten, kur jis, ko gero, buvo dar pačioje pradžioje užduoties, kai pateko į šią iliuziją. Laukė nemažas skrydis atgal.
   - Ulin, - tarė jis, kai atkeliavo, ir visas ūkas kaip dulkių siurbliu buvo įtrauktas į burtų lazdelę. ,,Kažin, o galiu jį pasilikti?" - pamintijo Marcus prieš pat grįžtant į klasę. Visgi atsidūręs suole nusprendė pasielgti sąžiningai.
   - Nilu, - pasakė, išburdamas ūką prieš Ashley Tonks. Ūkas vėl buvo praktiškai toks pat mažas, kaip ir tas, kurį jam teko pamatyti pamokos pradžioje. Iliuzijai tirpstant ore grifiukas atsiduso ir nuėjo į savo vietą.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019