0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
 Berniukas neramiai išklausė kitų atsakymų, bijodamas nesėkmės ar platesnės informacijos iš kitų. Laimei, Theodore nesuklydo ir jis uždirbo taškų koledžui. Beliko tik išdidžiai nusišypsoti, kol niekas nepamatė jo tokioje baimės būsenoje. Išklausęs paprastą užduotį, antrakursis vos susilaikė nesuplojęs šaltomis rankomis.
 Ant lapelio, kurį gavo juodplaukis, buvo užrašytas ūkas: Didysis Oriono. Šalimais rado ir burtažodį. Ko gero, laikas pradėti.
 – Orion! – drąsiai ir garsiai tarė klastuolis. Tuoj pat prieš jį iškilo mažas holograminis ūkas. Įsiminti jį buvo vienas juokas. 15 sekundžių. Neįsižiūrėjęs atidžiai pamatė keturias besimaišančias spalvas. 14 sekundžių. Violetinė. 13 sekundžių. Rožinė. 12 sekundžių. Balta. 11 sekundžių. Juoda. 10 sekundžių. Reikėjo laiko, penkių taktų, sekundžių, jog pamatytum jų daugiau, iš arčiau. 9 sekundės. Oranžinė, geltona. 8 sekundės. Ruda, pilka. 7 sekundės.  Žalia, žydra spalvos. 6 sekundės. Difuzinis ūkas Oriono žvaigždyne. 5 sekundės. Kažkur apie pusantro tūkstančio šviesmečių dydis. 4 sekundės. Vandenilis, Helis, Deguonis, Anglis, Azotas. Berniukas bandė prisiminti kuo daugiau informacijos apie šį ūką. 3 sekundės. Daug žvaigždžių, Infraraudonųjų spindulių šaltiniai. Žvaigždžių spiečius ir molekulinis debesis. 2 sekundės. Teo dar peržvelgė visas spalvas ir formą. 1 sekundė. Panašėjo į vaizdą, kaip vaikas laikytų didelį, spalvotą kamuolį. Gražu. Laikas.
 Staiga holograma ištirpo. Geriausia, jog klastuolis moka taip greitai viską įsiminti, kitaip užduotis būtų daug sunkoka. Su ta pačia sekunde, antrakursis atsirado kitoje aplinkoje. Klasė virto visata.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Theodore Sher Maden »
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Kiek prastai išsimiegojusi Davina išsiraitė iš lovos ir skubėdama apsirengė. Tada mergina tekina pasileido ieškoti atronomijos pamokos kabineto. Jai ne itin sekėsi visur suspėti laiku, galbūt todėl jog merginai kiekviena naktis buvo tik dar vienas košmaras?
Davina kiek uždususi užlėkė laiptais ir įlėkė į klasę. Pačiu laiku. Pagalvojo mergaitė ir susiradusi laisvą vietą atsisėdo prie vieno klastuolio. Mokytoja uždavė klausimus į kuriuos mergina deja ne itin turėjo atsakymų, tad tiesiog sėdėjo ir klausėsi ką sakė kiti.
Neilgai trukus mokytoja ėmė girti bei duoti pastabas už gerus ar blogus atsakymus, o mergina sėdėjo ir bandė įsilieti į pamoką bent jos klausydama nors miegas deja ėmė viršų.
Vienas klastuolis pamosavo ranka Davinai prieš veidą, o mergaitė sumišusi apsidairė aplink.
-Ei, nemiegam,-tarė vaikinas ir atsistojęs nuėjo pasiimti lapelio ant kurio dailiomis raidėmis buvo užrašytas ūko pavadinimas.

*

Neprisijungęs Davina Malburn

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fight for your farytale.
Mergaitė pakilo iš savo vietos ir lyg tempdama milžiniškus akmenis iš paskos patraukė mokytojos stalo link. Vaikai apspitę jį vis pasiimdavo po lapelį ir ištarę burtažodį dingdavo. Vieni susiraukę bandydavo įskaityti jiems dar negirdėtus pavadinimus, o kiti tiesiog pašaipei šyptelėję ištardavo burtažodį be jokio vargo.
Davinai visai tai atrodė keista, tačiau ji ėmė pratintis prie tokių pamokų ir gyvenimo Hogvartse. Prasibrovusi pro grifukę mergaitė pasiėmė lapelį ant kurio buvo parašyta ūko gana keistas, tačiau įdomus pavadinimas. Paėjusi tolėliau Davina perskaitė jį dar kelis kartus mintyse ir garsiai ištarė:
-Undinės ašara!-vos ištarus burtažodį Davinai prieš akis atsivėrė nuostabus vaizdas.
Mergaitė išvydo gana didelę ašaros formos ūką kuriame atrodė galėjo tilpti visi žvaigždynai. Jis buvo nuostabus ir žibėjo tamsiomis, tačiau be proto įsimintinomis spalvomis. Liko dešimt sekundžių. Prisiminė Davina ir atidžiai peržvelgė ašarą.
Staiga vaizdas išnyko ir klasė pavirto į begalinį kosmosą. Aplink kiek merginos akys aprėpė buvo pilna įvairiausių tipų ūkų. Vieni priminė neaiškių formų derinius, kiti gyvūnus arba daiktus. Tačiau Davina vis dar nematė savojo. Nematė tos nepakartojamos sirenos ašaros.
Atrodė laikas bėgo neįtikinamai greitai, o mergaitė vis blaškėsi visatoje nerasdama savojo ūko kol galiausiai atrodo po geros valandos ji jį išvydo. Davina išvydo spinduliuojantį ūką besislepiantį už kitų.
-Ulin.-tarė mergina ir su šypsena veide sugrįžo atgal į klasę. Ji buvo viena iš paskutiniųjų, tačiau be galo džiaugėsi jog jai visgi pavyko įgyvendinti užduotį.

*

Neprisijungęs Rosette la Claire

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
Kosmosas atrodė nuostabiai. Tamsiai violetinė spalva šiek tiek maišėsi su juoda, sukurdama labai gražų atvaizdą. Reikia susikaupti, pamanė mergaitė ir įnirtingai pradėjo ieškoti savosios hologramos. Viskas aplink ją atrodė labai keistai, visur ji matė įvairias figūras, gyvūnus, žmones, daiktus, tačiau niekur nematė pelėdos. Kai jai viskas jau atrodė beviltiška, ji pamatė atvaizdą medžio, ant kurio tupėjo pelėda ir įdėmiai į ją žiūrėjo. Mergaitė apsidžiaugusi pribėgo ir ištarė ulin, tačiau nieko neįvyko. Lazdelė nesugėrė ūko, o Samantha vis dar buvo čia. Staiga čia buvusioj hologramoj pelėda pasiuto, atrodo, kad jei būtų gyva, tikrai būtų puolus mergaitę. Pirmakursė puolė bėgti su baisiu išgąsčiu akyse, jai net atrodė, jog prabėgo vieną iš savo bendrakursių, tačiau nesuprato, tikriausiai pasivaideno. Samanthai atrodė, kad ji pagaliau rado tinkamą pelėdą. Ištarė ulin ir stebėjo, kaip ūkas pagaliau susigeria į jos lazdelę, ir ji atsirado klasėje. Širdis vis dar labai stipriai daužėsi, tačiau džiaugėsi, jog pagaliau ji saugi.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Užsirengęs megztinį Lukas iš lėto keliavo link astronomijos kabineto. ,,Žvaigždės, žvaigždės, kosmosas NUOBODU" galvojo Lukas. Atsisėdęs į suolą berniukas ėmė laukti pamokos pradžios. Išklausęs praktiką berniukas nieko nežinojo apie ūką, tad nusprendė šiek tiek numigti. Atsikėlė kaip tik tada kai profesorė aiškino teoriją, tiksliau jį pažadino Morisas. Išklausęs teoriją pasiėmė nuo stalo lapelį, atsisėdo į savo vietą, perskaitė pavadinimą kuris jam nieko nesakė, ištarė burtažodį ir pamatė vaizdą. Kosmose po pievą bėgiojo rudas ponis, su baltais karčiais ir uodega. Daugiau pamatyti nebespėjo, nes atsidūrė tuščiame kosmose. Tolumoje matėsi saulės sistema. Pasiėmęs žiūronus kuriuos ryte buvo įsidėjęs į kišenę lyg žinodamas, kad jų gali prireikti. Apsidairęs aplinkui pamatė link saulės plaukiančią pievą kurioje ganėsi ponis. Stengdamasis kuo greičiau nuplaukti iki ten ir sugerti ūką, nes iš toli nenorėjo sugerti niekeno kito ūko. Priplaukęs paskubomis ištarė burtažodį ulin kuris sugėrė ūką ir Lukas atsidūrė klasėje.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Morisas Banoveris

Morisas subjures keliavo link astronomijos kabineto. Berniukas buvo subjures ne dėl to, kad astronomijos pamoka, o todėl, kad laukė ne maloniai snigo, o lyjo stambiais lašais. Įžengęs į klasę pasisveikino su mokytoja ir klestelėjo į suolą. Prasidėjus pamokai Morisas išklausė teoriją ir bandė kažką prisiminti ką yra skaitęs apie ūką, bet pervertęs visus savo galvos stalčius nerado nieko, tik prisiminė, kad tą informaciją įdėjo į milžinišką seifą taip pat savo galvoje kurio kodo neprisiminė, o jį žinantis žmogus miegojo šalia. ,,Tegul pamiega vistiek nieko nepasakys naujo" mąstė Morisas. Kai mokytoja baigė taisyti atsakymus ir dalinti taškus berniukas pažadino klastuolį, kad bent praktiką išgirstu. Išklausęs praktiką Morisas pasiėmė nuo stalo lapelį perskaitė pavadinimą kuris jam pasirodė keistas, ištarė burtažodį ir pamatė priešais save mišką. Jame dar spėjo pamatyti bėgančia stirną ir ant medžių luoksinčia voveraitę. Atsidūręs kosmose kuris labai priminė labirintą. Staiga Morisui toptelėjo, kad ten ir yra labirintas. Bandydamas jį įveikti berniukas sugaišo gal 10 minučių. Kol prisiminė, kad kosmose neveikia žemės trauka tad atsispyrė nuo žemės ir pakilo aukštai. Pakilęs aukštai Morisas ėmė ieškoti savo ūko. Po 5 minučių berniukas pamatė jį tolumoje, tad nedelsdamas ištarė ulin ir atsidūrė klasėje kurioje jau sėdėjo Lukas.

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
 Teodoras buvo perkeltas į visatos visumą. Kol kas visas kūno dalis turėjo su savimi. Lazdelę irgi. Reikia pradėti. Jautėsi keistai. Lyg eitų skrisdamas arba skrisdamas eitų. Aplinka atrodė graži. Spalvų daug, bet nėra per ryškiai ir nebado akių. Keista. Visi ūkai priminė tą iš hologramos. Bet taip sakytų tik kiti vaikai, ne Teodoras. Jis atrado, kuom kiekvienas išskirtinis ir kodėl toli gražu nepriminė jojo išsitraukto ūko.
 Nardė visatoje kaip namuose. Tarsi viską pažinotų taip gerai, kaip net savęs nepažįsta. Tiesa ta, kad čia jis pirmąkart. Nenuostabu. Šen bei ten užmatė dalykus, kuriuos seniai norėjo pamatyti per teleskopą, ar tiksliau, tėtis norėjo, o berniukas tik stebėjo jo bandymus. Tada šiaip apžvelgė aplinką. Turėjo laiko. Ūką jis jau rado, bet nenorėjo pasirodyti baisiai greitas ir paliko laiko sau apžiūrėti visatą, pasisupti ant mėnulio kaip mituose ir įsidurti žvaigžde pirštą, kurios atrodo kaip vaikų piešiniuose. Juokinga, nes taip išties nėra. O Theo prarado visą vaikystės džiaugsmą, žinodamas, kad žvaigždės tik dujos. Karštos.
 Kelionė per kosmosą tęsiasi toliau.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Pirmakursis norėjo nusirauti visus savo plaukus ir lėkti iš klasės kiek tik kojos neša. Eh, jeigu tik būtų bent kažką sunarpliojęs ir vieną kitą tašką savo koledžui uždirbęs... Žaliaakis tikrai nesitikėjo, kad visi gaus taškų už tokią panašią informaciją.
Šį kart jau galvodamas apie akių išsidūrimą Oliveris prisivertė išklausyti ilgutėliausio profesorės monologo, mintyse ją išbraukdamas iš mėgstamų mokytojų sąrašo ir pridėdamas prie nemėgstamų. Nors ir žinojo, kad už taškų negavimą kaltas tik jis pats - nereikėjo tylėti ir būti tokiam pasipūtusiam.
Keliems mokiniams jau nuėjus pasiimti lapelių, klastuolis ir pats atsistojo ir suraukęs antakius ėmė žingsniuoti profesorės stalo link. Būtent tada jam kilo geniali idėja - nors gal ir visai priešingai. Gal būt mokytoja išvis nesureaguos, gal būt paliks po pamokų, o gal atims taškų už blogą elgesį. Kad ir kaip ten bebūtų, Oliveriui jau neberūpėjo. Imdamas lapelį jis ''netyčia'' užkliuvo visai čia pat stūksančią pieštukinę, ir ta, būdama gan sunki, su garsu nuvirto, po stalą pažerdama įvairius rašiklius, plunksnas, pieštukus ir dar kitokias priemones. Apsimesdamas, kad nieko nenutiko, vienuolikmetis grįžo į suolą. Kiek pasigailėjo savo poelgio, bet jei galėtų grįžti laiku ir pakeisti savo sprendimą, ko gero nekeistų. Gal profesorė net nepastebėjo, kad čia aš nuverčiau pieštukinę? Vis gi, nenorėdamas rizikuoti, Oliveris paskubomis perskaitė ūko pavadinimą bei burtažodį, kurį tuoj pat ištarė.
   - Megao, - bet nieko neįvyko.
Po perkūnais tuos kerus. Veik! Jis antrą kartą mostelėjo lazdele ir prieš akis iškilo nemaža holograma. Huh, tai štai kaip atrodo Omegos ūkas... Mokinys, išplėtęs akis, stebėjo raudonas ir žalias dujas. Na, atsiminti neturėtų būti sunku. Vaizdas tuoj pat dingo ir žaliaakis pajuto, kaip jo akys sunksta, o jam norisi užmigti. Iš visų jėgų bandydamas atsispirti pagundai užsimerkti, Oliveris pabandė rankų pagalba laikyti akis pramerktas - bet šios jau nebeklausė. Galiausiai berniukas pasidavė ir sukrito suole.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
    Astronomija buvo toks dalykas, kuris vieną dieną Lisetei patiko, o kitą dieną nuo jo vertė vemti. Ši diena nebuvo iš tų, kuriose mergaičiukė su malonumu klausytųsi visko, ką pasakoja profesorė bei mokiniai. Visgi į pamoką atėjo, juk artėja mokyklos baigimas, o ką daryti po jo, rausvaplaukė nežinojo... Kaip gali žinoti, kas tau patinka ir kas sekasi, jei nesilankai pamokose, net jei ir neplanuoji sieti savo ateities su magija? Nors kur daugiau nusiplaksi nemokėdama žiobariškų mokslų...
    Nutraukusi savo mintis apie, ko gero, sužlugdytą ateitį, septintakursė įdėmiau įsiklausė į profesorę Tonks, aiškinančią, ką reikės daryti praktikos metu. Neatrodo itin sunku,- pamintijo mėlynakė ir nukulniavo profesorės stalo link. Iš ten buvusių lapelių Lisetė išsitraukė su smagiausiu pavadinimu: „Raganos Galva“. Puiku,- mintyse šyptelėjo ir sugrįžo į savo suolą.
-Nebuleuse,- garsiai perskaitė burtažodį, buvusį ant lapelio, ir mostelėjo lazdele. Prieš mėlynas septyniolikmetės akis atsirado nelabai didelis, gal gerų dvidešimties centimetrų pločio ir panašaus ilgio holograma. Prireikė gerų penkių sekundžių (o juk klastuolė turėjo tik penkiolika!), kol gyvatėlė suprato, kodėl šis ūkas taip įdomiai pavadintas. Ir tikrai, jis buvo panašus į profilį moters, kurią tiek knygose, tiek animaciniuose filmukuose vaizduoja kaip raganą: didelis smakras ir ilga nosis. Klastūnyno prefektei nespėjus visiškai įsižiūrėti į ūko hologramą, ši pradingo, o mergina atsirado kosmose. Bent jau numanė, kad sunku nebus, juk reikia ieškoti ūko, panašaus į raganą.
   
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Grįžus į klasę Lukas palaukė, kol grįš Morisas. Jam grįžus jo paklausė:
 -Koks pas tave buvo ūkas? Pas mane tai arkliukas pievoje.
Praėjus šiek tiek laiko nuėjo prie profesorės ir apibūdino savo ūką.
 -Mano ūke šviesiai žalios, bet ne salotinės spalvos pievoje, kurioje augo pienės, dobilai ir žibutės ganėsi arkliukas,- pradėjo klastuolis. -Jis buvo rudas su kai kur tamsesnėmis dėmėmis. Karčiai ir uodega buvo šviesiai baltos spalvos. Ant jo galvos priekyje buvo balta dėmelė. Arkliuko priekinės ir kairė galinė kojinė buvo juoda, o galinė dešinė balta,- dar šiek tiek pagalvojęs ar turi ką pasakyti nieko neišgalvojo. -Nilu,- ištarė, kad mokytoja galėtų apžiūrėti jo ūką. Jau norėjo eiti, bet kai ką prisiminė. -Mano ūkas vadinosi Vešli Žolė.
Palikęs mokytoją apžiūrėti ūko klastuolis atsisėdo į savo vietą ir laukė pamokos galo. Šiek tiek baimindamasis, kad ne taip kažką padarė. Nors nebuvo tuo tikras. Kad labai nesinervintų nusprendė pamiegoti iki pamokos galo. Tad padėjo galvą ir užmigo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i think pain is the best discipline
 Aplinkui tik spalvų margumynas. Vėl pradėjo erzinti akis. Berniukas kiek pasitrynė jas, tačiau tas niekaip nepadėjo. Reikėjo grįžti prie savo ūko. Iš pirmo pasirodė, jog klastuolis pasiklydo, bet vėl sugrįžo į reikiamą kelią. Priėjo ir dar kartelį įsižiūrėjo į keistos formos visatos dujų darinį. Išsitraukė lazdelę iš palto kišenės.
 – Ulin! – ištarė ir ūkas po truputi susigėrė į lazdelės galiuką.
 Netrukus berniukas jau buvo klasėje. Reikėjo pristatyti radinį, tačiau Teodoras nesuprato kodėl. Bet užduotis buvo užduotis. Štai ir jo eilė:
 - Mano ištrauktas ūkas vadinasi Didysis Orionas, – jis pradėjo, – Nilu, – Šermano ūkas išsiskleidė. Pasirodė beveik ta pati holograma, tik gyvesnė ir gražesnė nei anksčiau. Ar tik berniukas priprato prie jos vaizdo.
 – Iš pradžių matosi kelios spalvos, bet įsižiūrėjus ir daugiau. Yra difuzinis. Forma primena mažą žmogų, laikantis didelį kamuolį. Nors galima įmatyti ir kitų detalių. Nežinau ar svarbu iš ko sudarytas, bet daugiausiai yra vandenilio, helio, dar prisideda deguonis, azotas, anglis ir kiti. Mačiau infraraudonųjų spindulių šaltinių, žvaigždžių, aišku, visur yra, dar matėsi molekulinis debesis. Tiek informacijos žinau, girdėjau, mačiau, jaučiau, – užbaigė Teodoras Šermanas.
The world is power. Everything is decided by the superiority or inferiority of one's power.
Get that through your head. You are weak. That's why you are going to lose.

*

Morisas Banoveris

Po kosmoso juodumos Morisui reikėjo priprasti prie klasės šviesos, tad neiškarto atsakė į Luko klausimą.
 -Pas mane buvo miškas su neplėšriais žvėreliais.
Palaukęs kol kitas klastuolis užleis jam vietą priėjo prie mokytojo.
-Nilu,- ištarė taip pradėdamas apibūdinimą. Leidęs profesorei šiek tiek pasižiūrėti pradėjo apibūdinti ūką.
 -Miškas daugiausiai susideda iš spygliuočių medžių, bet gerai įsižiūrėjus matosi ir lapuočių. Kaip matote po tuo medžiu,- parodė su lazdele į medį. -yra kiškio ola kurioje jis gyvena. Štai grįžta namo. Nuo kiškio pasižiūrėjus į dešinės pusės galima pamatyti kelis mažus stirniukus kurie žaidžia vienas su kitu. Šitame miške nėra plėšrūnų tad gyvūnams čia yra puiki vieta gyventi, nesibaiminant, kad juos suės. Jei perbrauktumėte per medį pajaustumėte žievės iškilimus, įdubimus ir nelygumus. Mano ūko pavadinimas Miškas be plėšrūnų. Baigęs kalbėti grįžo į savo vietą ir atsigėrė vandens.

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Vos atmerkęs akis rudaplaukis žioptelėjo. Vietoj astronomijos klasės jis sėdėjo kosmose. Sklandė, tiksliau. Kaip ir profesorė minėjo, čia tikrai galima kvėpuoti, tik gal kiek sunkiau. Oliveris ėmė po truputį judinti rankas ir kojas, vis negalėdamas atsistebėti... viskuo. Tuo, kad jis kosmose, ir kad kosmosas toks gražus, kad jis kuo puikiausiai kvėpuoja bei skraido. Žinoma, netrukus susivokė, jog tai tik iliuzija ir jis šiuo metu atsijungęs guli viename iš Hogvartso bokštų. Tačiau iliuzija neturėtų labai daug skirtis nuo tikrovės, ar ne?
Kiek pasivartaliojęs tai į vieną pusę, tai į kitą, mokinys nutarė daugiau nebegaišti ir imtis užduoties. Jis ėmė žvalgytis raudono su žaliu ūko. Atrodo, visai netoli kabojo nedidukė tamsiai violetinė planeta, šiek tiek toliau nuo jos sklandė pilkas ūkas. Priešingoje pusėje klastuolis pamatė dar keletą planetų, viena, šviesiai ruda su tamsesniais dryžiais, buvo tiesiog milžiniška. Ir tada jo akys užkliuvo už kažkokių žalių dujų, kurios atrodė esančios labai toli. Berniukas atsiduso, bet nenorėjo daugiau gaišti, taigi pabandė paeiti. Bet vietoj to padarė lėtą frontflip'ą. Šaunu. Ir kaip aš turiu judėt į priekį tada? Oliveris ėmė maskatuotis, bet vistiek normaliai nepavykus pajudėti iš vietos, šiek tiek pagalvojo, ir nusprendė tiesiog plaukti. Palyginus greitai slinkdamas varlyte žaliaakis susigėdo, tarsi kas žiūrėtų.
Žaliosios dujos po truputį artėjo, bet raudonųjų vis dar nesimatė. Gal čia net ne tas ūkas? Mokinys sustojo ir apsidairė. Tikrojo Omegos ūko niekur nesimatė. Ir tarsi to nebūtų gana, labai arti esanti planetukė ėmė traukti vienuolikmetį link savęs. Išplėtęs akis klastuolis norėjo kažko griebtis, bet aplinkui nieko nebuvo. Po keliolikos sekundžių nesėkmingo bandymo atsispirti traukai, Oliveris ėmė žaibišku greičiu kristi. Berniukas karštligiškai bandė kažką sugalvoti, o kai iki žemės paviršiaus liko tik keli šimtai metrų, jo galvoje suskambėjo tik vienas, bet labai svarbus žodis: lazdelė. Pirmakursis šiaip ne taip išsitraukė savo burtų lazdelę iš kelnių kišenės ir sugebėjo ištarti burtažodį, nukreipęs lazdelę į save:
 - Winggardium leviosa!
Rudaplaukis lengvai nusileido ant tamsiai žalios planetos ir nusijuokė negalėdamas patikėti, kad iš tiesų pavyko. Ir kaip tik tada iš žemės ėmė lysti kažkokie šlykštūs padarai, panašūs į tarakonus, bet tris kartus didesni. Velnias.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Išgirdusi ko mokytoja nori iš čia klasėje esančių mokinių Klara kokią minutę sėdėjo visiškai nejudėdama. Ji praktiškai nori, kad mergaitė nukeliautų į kosmosą ir ten paimtų kažkokį ūką! Kas čia dabar?
Paėmusi lapelį mergaitė atsisėdo į savo vietą ir stebėjo kaip kiti mokiniai taria burtažodžius ir nukeliauja į kosmosą, tik jų kūnai liko keistai sėdėti klasėje. O po kurio laiko jie atsimerkė ir žvalgėsi po klasę. Mergaitė galiausiai prisiminė, kad viskas tik iliuzija. Na žinoma, juk niekas vienuolikmetės nesiųstų į atvirą kosmosą...
Galiausiai, žinoma, dar prieš tai tyliai sau perskaičiusi ir įsitikinusi, kad šis žodis jai ištariamas, mergaitė mostelėjo lazdele ir perskaitė burtažodį:
-Ogonius!
Netrukus priešais ją pasirodė nedidelė holograma ir mergaitė ne iš kart suprato, kad turi stengtis įsiminti viską ką mato ir, kad neturi tam daug laiko. Vaizdas priešais ją atrodė toks gražus. Atrodė kaip į viršų besiruošiantis kilti paukštis, plačiais milžiniškais, liepsnas primenančiais sparnais ir ilga raudona, kaip besileidžianti Saulė, uodega.
Klara suprato kodėl tas ūkas buvo pavadintas Feniksu.
O paskui ji suprato, kad laikas pasibaigė ir ji atsidūrė kosmose.

*

Neprisijungęs Ashley Shaw

  • ****
  • 241
  • Lytis: Moteris
  • a wizard soul trapped inside a muggle body
Netrukus visi kibo į darbus. Aišku, nėra ko laukti, pamoka juk netrunka tiek jau ilgai, jog spėtum ir numigti valandėlę, ir įvykdyti paskirtas užduotis. Žinoma, gali teikti prioritetą miegui, tačiau tikriausiai tokiu atveju būtų pasiūlyta grįžti į savo kambarį, o pamokon ateiti išsimiegojus.
Išvydusi, kaip daugumos sąmonė palieka kūną ir, tikriausiai, dabar jau nardo po atvirą kosmosą, Ashley susivokė klasėje esanti viena. Šios dalies ji bene labiausiai nemėgo. Sekti tiksinčias laikrodžio rodykles kaštonplaukė nebenorėjo - pagailo galvelės. Kitos veiklos profesorė, deja, nelabai ir neturėjo. Tiesa, išversta pieštukinė vis dar gulėjo ant jos stalo. Šyptelėjusi, ši atsisėdo į kėdę bei pamažu ėmė rinkti rašymo priemones. Galbūt ji turėjo įsižeisti, galbūt nusistebėti tokiu elgesiu, tačiau dabar mergina tik šypsojosi ir atsargiai rankiojo daiktus. Šiai įdėjus pieštukinėn paskutinįjį rašiklį, ėmė busti ir pirmieji mokiniai. Žvilgtelėjusi į laikrodį, mergina įsitikino, jog dar ganėtinai anksti. Na, tačiau kuo greičiau, tuo geriau. Apžvelgdama kiekvieną sugrįžusįjį, mergina pagiriamai jam šypteldavo. Penkiolika minučių, - užmetė akį laikrodin.
P. S.I hope you're happy.