0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VI kursas
  • *
  • 135
  • Taškai: 201
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 4 savaites »
 Neatsakinėjusi į teorinį klausimą (mat buvo apie kažką užsisvajojusi), Jasmine atidžiai klausėsi praktinės užduoties sąlygos. Keistas buvo dalykas tos ale... Kažkokios būtybės, kurių pavadinimo net nesivargino ištarti, mat žinojo, kad geriausiu atveju apsikvailins, blogiausiu - nusilauš liežuvį.
 Mokinukė atidžiai apžiūrinėjo gautą statulėlę - ryškiaspalvę didžiųjų kačių atstovę su paukščio sparnais ir drakono uodega, tas meksikietiškas padaras atrodė per daug ryškus šiam pasauliui. Jei jau statulėlė tokia, koks jis bus realybėje? Niūriai pamąstė ir pastebėjo, kad portalas jau atvertas ir į klasę veržiasi daugybė įvairių būtybių, lyg pabėgusių iš magizoologijos laboratorijos ir dar pakeliui užsukusių į dažų parduotuvę, kurioje buvo parduodami ypatingai ryškūs dažai.
 Pirmiausia - stebėti.
 Grifės melsvos akys užkliuvo už kažko panašaus į laputę, dar pagrinde papuoštos ryškiai oranžine spalva, letenos buvo ryškiai geltonos, pilvelis raudonas. Laputės išskirtinumas buvo ypatingai didelės ausys, išorėje tamsiai mėlynos, o viduje - elektrinės spalvos. Viską vainikavo mažutė it kokio kiškučio uodegėlė, kuri, keista, bet buvo baltos spalvos ir tas baltumas išsiskyrė iš viso to margumyno, vos ne švietė. Tiesiog puiku. Sek baltą uodegėlę ir tavo pažymiai pasitaisys.
 Stebėdama ta keistąjį gyvūną, raganėlė rankoje gniaužė dar neužburtą amuletą, kuris kol kas buvo bevertis. O jei ir mes kokią dieną būsime tiesiog mokymo priemonės? Siaubas, jei pagalvoji su kiek gyvūnų ir būtybių mums buvo tekę atlikti praktiką...
 Amneta atsiduso ir ėmė stebėti laputės (na, bent ją taip praminė) elgesį.
Laikrodį matau, laiką jau žinau...

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • III kursas
  • *
  • 81
  • Taškai: 212
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 savaites »
Vietoj to, jog bandytų bent jau paspėlioti, kokiu būdu alebrikės grąžintos namo, pasitelkiant vos užburtą amuletą, Ellie patylėjo. Ši mieliau atidžiai ištyrinėjo ant stalo stūksančias būtybių statulėles.
Galiausiai gavusi leidimą pradėti, ši nepuolė stačia galva gaudyti dvasių, kaip antai elgėsi kiti. Pirmiau reikėjo užkerėti medalioną. Na, o kam vėliau taip apsisunkinti? Dabar užsikeri, o tuomet jau ir gaudai.
- Meki Kano, - kiek tylėliau iškriokė grifė.
Akimirką rodėsi, jog nieko neįvyko - kerai nesuveikė, tačiau tą pačią sekundę visas dvejones nuvijo medaliono spalvos pasikeitimas. Į tamsiai mėlyną ėmė lietis bala žino iš kur atsiradusi balta. Tačiau tos dvi spalvos visiškai nesusimaišė, po savęs palikdamos švelniai žydrą. Ne, jodvi it plaukiojo viena kitoje, neprarasdamos savų atspalvių. O tas plaukiojimas grifiokė veikė it hipnozė - nustojo egzistuoti viskas, kas buvo už medaliono ribų - klasė, laikas, žmonės ir net ji pati. Beliko balta ir tamsiai mėlyna. Ir jeigu ne ta alebrikė katės kūnu bei drugelio sparnais, o tiksliau jeigu ne jos voveriška uodega, šmėstelėjusi mergiotei tiesiai prieš nosį, Elė tikriausiai taip ir būtų prasėdėjusi toliau. Kas čia dabar per šposai? Negi jau niekas negalėjo įspėti, jog ir medalionas gali trukdyti atlikti užduotį? Velnias, šitiek laiko sugaišau.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Jasmine Diana Amneta

  • VI kursas
  • *
  • 135
  • Taškai: 201
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 savaites »
 Laputė vikriai visur bėgiojo. Lyg koks šunelis uostinėjo žemę. Mergumynas, tačiau net pro ją prabėgus keliems gyvūnėliams ir jai prisidėjus prie jų, balta uodegėlė matėsi iš toli.
 Kiti mokiniai tuo metu mėgino užburti amuletus, tačiau grifiukės galvoje šėlo kitokia mintis. Daugybė liuoksinčių ar bėgančių padarėlių turbūt nė nemėgino sustoti, apibėgo apie porą suolų. Amneta tikrai būtų pametusi ilgaausę laputę, jei ne ta keista balta uodegėlė.
 Keli gyvūnėliai nubėgo toliau, o laputė, pasilikusi su kažkokiu vėžliuku, visu išmargintu įvairiausiais raštais (tačiau ne tokiais ryškiais, kaip nusižiūrėta laputė). Jie abu tupėjo ramiai, niekur nebėgo. Tik lyg kažką pajutę, atsitraukė per porą žingsnių. O tuo metu pasigirdo kažkieno ištartas burtažodis. Tai bijote amuletų, mielieji? Paklaususi mintyse šių padarėlių, pora žingsnių paėjo arčiau link jų. Keista, bet laputė ir vėžliukas ne taip jau ir bėgo, kaip ji tikėjosi. Tiesiog atsikėlę, lengvu žingsneliu (kažkaip per greitai, kaip vėžliui) ėjo link sienos. Pagausiu, ausis nurausiu! Mintyse suskambėjo tėčio, gaudančio Clau, kai buvo maža, balsas.
 Jasmine palengva artinosi, rankoje spausbama amuleto virvelę, o tada šoko. Šoko į laputės pusę, bandydama ją sugauti.
Laikrodį matau, laiką jau žinau...

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • II kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 90
  • Lytis: Moteris
  • A garlic a day keeps everyone away.
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 savaites »
Besirausdama savo atmintinėje, Mayra toliau stebėjo alebrikę, o ši tik ir siūbavosi ant sietyno ir, atrodė, šaipėsi iš mergaitės pastangų ją sugauti. Galiausiai, klastuolės galvoje gimė planas. Nukreipusi lazdelę į dvasią, mergaitė ištarė:
-Glacius.
Šalčio debesis užšaldė sietyną, bet alebrikė buvo gudri ir paskutinę akimirką šoktelėjo į šoną. Vadinasi, ji neatspari šiems kerams. Mayra nubėgo paskui dvasią. O ši visaip vinguriavo tarp mokinių ir stengėsi atsikratyti juodaplaukės, bet Mayra nepasidavė. Galiausiai, ji pasislėpė tarp suolų ir stebėjo, ką darys alebrikė. Dvasia apskrido ratą aplink klasę ir vėl nutūpė ant sietyno, kuris jau baigė atitirpti ir nuo kurio lašėjo šalti vandens lašeliai mokiniams ant galvų. Mayra prisėlino prie alebrikės ir nukreipusi į ją sušnabždėjo:
-Glacius.
Šalčio banga šiaip ne taip pasiekė margaspalvę dvasią ir ji užšalo. Patenkinta, Mayra atsistojusi ir nukreipusi lazdelę į amuletą tarė:
-Wingardium Leviosa.
Amuletas šiek tiek pakilo nuo rankos ir mergaitė atsargiai jį su lazdele nuvedė link alebrikės, kuri užšalusi tupėjo ant sietyno. Dailiai užkabinusi amuletą, Mayra manė, kad užduotį atliko, tad atsisėdo į suolą ir toliau stebėjo visą tą chaosą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • II kursas
  • *
  • 86
  • Taškai: 80
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 3 savaites »
Kadangi amuletą mokytojas sakė užmesti, Markas paėmė jį ir metė į alebrikę. Amuletas atsitrenkęs į dvasią nukrito, o ši atsisuko ir pastebėjusi Marką ėmė blaškytis po klasę. Atsidusęs, klastuolis iškėlė lazdelę ir tarė:
-Accio amuletas.
Amuletas greitai nusileido berniuko delne, bet rudaplaukis dabar jau pametė savo dvasią. Įsimetęs pakabuką į kišenę, berniukas apėjo aplink klasę, visur besidairydamas savosios alebrikės ir kartais pastebėdamas su kitomis besigrumiančius mokinius. Ramiai bežingsniuodamas, Markas, tiesiogine to žodžio prasme, atsitrenkė į savo alebrikę. Abudu nustebę sekundėlę žiūrėjo vienas į kitą, bet smegenims (ar tokias turi alebrikės?) apdorojus informaciją, Markas pasileido bėgti iš paskos dvasiai, kuri, išsigandusi berniuko, stengėsi pasislėpti nuo jo.

Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 3 savaites »
Alebrikė žavingai pakėlė akis, sumurkė ir netikėtai stryktelėjo nuo žemės. Savo priekines letenas uždėjo Oberonui ant pečių. Profesorius kelis kartus švelniai perbraukė ranka per ilgą padaro nugarą. Pastaroji iškišo liežuvį ir lyžtelėjo nuo šerių šiurkštų vyro veidą. Profesoriui nusijuokus, gepardas sumurkė ir, nušokęs nuo jo, išskleidė sparnus ir nuskriejo tiesiai į portalą.
Pasitaisęs savo garbanas, vaikinas nusivalė gepardo liežuvio paliktus pėdsakus bei atsigręžė į savo mokinius, kurie intensyviai vykdė praktinę pamokos dalį. Viena mergaitė po klasę gaudė margaspalvę lapę, kita - katytę ir t.t. Žodžiu, visi mokiniai buvo užsiėmę. Profesoriui patiko matyti tokį vaizdelį. Gal užduotis nebuvo iš lengvųjų, tačiau išties buvo įdomi.
Vaikinas giliai įkvėpė ir jau ruošėsi iš arčiau apžvelgti mokinių pastangas, kai netikėtai išgirdo, kaip viena iš mokinių į jį kreipėsi. Atsigręžęs į ją, maloniai linktelėjo.
- Taip, panele? - atsakė į kreipinį. - Na... Tai priklauso nuo alebrikės charakterio būdo. Kai kurios iškart mauna į savo pasaulį, kai tuo tarpu kitos lieka tol, kol nusilpsta taip, kad vos įstengia grįžti atgal.
Atsakęs į mokinės klausimą, Oberonas nutipeno prie kitų mokinių.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • I kursas
  • *
  • 74
  • Taškai: 186
  • Lytis: Moteris
  • Prefektė
Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 3 savaites »
Blondinukė su smalsumu žvelgė į šias spalvotas būtybes. Hope buvo ryškių spalvų manijakė, todėl ji mielai būtų susidraugavusi su kokia viena iš jų ir paprašiusi likti. Taip, tai buvo naivu, todėl mergina susikoncentravo į užduotį.
Pirmiausiai, mergina nusitaikė į amuletą. Vis dėlto reikėjo jį paiimti. Tačiau nesivargino ir pasikvietė jį burtažodžiu.
- Accio, amuletą, - taip amuletas atskriejo tiesiai į merginos rankas. Sugavusi jį, blondinė kiek šyptelėjo ir kiek svajingu žvilgsniu pažvelgė į ryškiaspalvią būtybę.
- Taigi taigi, mieloji, - ji sukuždėjo ir išsitraukė veidrodį, kadangi žinojo, kadveidrodžiai galėjo sukurti perėją tarp kelių dimensijų. Todėl tikėjo, kad būtent toks būdas jai padės prisivilioti alebrikę.
I'm the best of the best. I'm Hope Shilck.

~`

YOU NEED TO BE COLD IF YOU WANNA BE QUEEN


Ats: Pirmoji pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 savaites »
Tereikėjo pažvelgti į laikrodį, kai Oberonas net išsižiojo. Iki pamokos galo buvo telikusios kelios sekundės. Jis apsidairė, garbanas mestelėjo šalin ir greitu žingsniu prisistatė prie savo darbo stalo. Atsikosėjo ir prakalbo:
- Mokiniai, iki pamokos galo liko, - vėl užmetė akį į laikrodį. - Trys, dvi... Na, nieko neliko. Pamoka baigta.
Pasakė ir šyptelėjo. Nors po patalpą ir lakstė kelios alebrikės, tačiau pamoka jau buvo pasibaigus.
Iš klasės išėjus paskutiniajam mokiniui, vaikinas išsitraukė savo burtų lazdelę ir kelis amuletus. Be amuletų būtybių jis niekaip neišvarys. Giliai įkvėpė ir pradėjo darbuotis.

Po gero pusvalandžio.

Nors veidu ir žliaugė sūrūs prakaito lašai, tačiau patalpoje tvarka buvo įvesta. Visos alebrikės sugautos ir sugrąžintos į savo pasaulį. Vaikinas tik garsiai atsiduso ir krestelėjo ant grindų.
- Na ir padūkę tie padarai. Vos neuždusau juos begaudydamas.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2017