1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cleo de Venon

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
  • fight for yourself
Mergaitė nežinojo, kurį atrakcioną išbandyti, nes jie visi atrodė taip, tarsi iš jų nereikėtų tikėtis nieko gero. Kol Cleo mąstė, staiga prie jos atsirado tokia šiek tiek keista, tačiau draugiška atrodanti pirmakursė, kurią ji buvo mačius per paskirstymo šventę. Ji paklausė, ar Cleo nenorėtų su ja išbandyti atrakciono, tačiau net nesulaukusi atsakymo pačiupo mergaitę už rankovės ir jau tempėsi link amerikietiškų kalnelių. Na jau ne, mąstė pirmakursė, amerikietiški kalneliai buvo paskutinis dalykas, ką ji norėtų išbandyti. Kol Cleo galvojo, kaip čia kuo gražiau, neužgaunant bendrakursės jausmų, atsakyti ne, išgirdo tą mergaitę sakant, jog jei ji neišbandys bent vieno atrakciono, jai neleis išeiti iš klasės. Kai pirmakursė apsižvalgė, matė, jog visos kitos pramogos jau užimtos, o šalia kiekvienos jų, stovėjo dar bent po kelis vaikus. Taigi Cleo suprato, kad nuo šito jau neišsisuks. Atsisėdusi su ta pačia mergaite į ketvirtą eilę, pirmakursė vėl pradėjo tikėtis, kad laikas praeitų greičiau. Kai žalias, apdaužytas, jei taip galima pavadinti, vagonėlis pradėjo važiuoti, atrodė, kad Cleo maldos išsipildė. Važiuojant viskas vyko taip greitai, kad net buvo sunku atskirti kur vagonėlis, o kur patys kalneliai, visos spalvos liejosi, ir galva atrodė, kad plyšta. Pagaliau šiam atrakcionui sustojus, pirmakursė išlipo. Savo nuomonę apie atrakcionus, deja pakeitė į dar blogesnę pusę, nei buvo ir tikėjosi, jog niekada gyvenime jai nebeteks šitaip pramogauti.

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai: 10
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Vaikinas, kurio vardo iki šiol Nihal nežinojo, lėtai patraukė link amerikietiškų kalnelių. Ši pramoga gal nebus tokia nuobodi, kaip ta anoji, - mįslijo mergina. Žiobarų pramogos grifės visiškai nesudomino, išbandė tik viena ir labai nuobodžią, tačiau buvo like dar pora, batutas ir kalneliai. Na jau ant batuto tikrai nelipsiu, prisiminkim kas nutiko tai panelei iš Grifų Gūžtos.. - mąstė mėlynplaukė, lėtai judėdama link kalnelių. Tyla... jokio bendravimo.. buvo nelabai drąsu, nes Nihal buvo pripratusi daug šnekėti apie viską.. Tačiau tyla ilgai netruko, vaikinas prabilo.. nors tema buvo ir nelabai kokia, tačiau Eris su tuo jau buvo susitaikiusi, nes tai ne pirmas kartas.
- Mano plaukai mėlyni dėl genų, mano tėvas turi mėlynus plaukus, greičiausiai dėl neigiamo magijos poveikio, todėl teko atsigimti į jį, - visiškai be jokios gėdos tarė grifė, nes ji savo išvaizda buvo patenkinta. Juk visada norėjau išsiskirti iš kitų ir su jais nesutapti.. Nihal pamatė, kad grifas susinervino, nes ėmė šnekėti daugiau, o tas klausimas apie akis.. Jau virš visko..
- Akys, - šyptelėjo grifė, - manau jos unikalios, - nusijuokė Nihal, - iš tikrųjų pati nežinau, kodėl jos tokios, klausiau tėvų kelis kartus, tačiau atsakymo neturiu.. - truputi sunerimusi burbtelėjo mėlynplaukė. - tačiau gal jau apie išvaizdą gana, visai norėčiau sužinoti tavo vardą, nes nelabai žinau kaip kreiptis. - Bandydama nukreipti kalbą kita linkme klaustelėjo vaikinuko grifiukė.

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ***
  • 196
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Paklausite, kaip kiti grifai reagavo į Urtės nelaimę? Mateo kuo greičiau pasišalino iš batuto. Atrodo nelabai mėgo nelaimes arba batutus. Vienintelis grifas batute – jis laikėsi krašte visą laiką, tad ir dabar buvo ten, nesimaišydamas po kojomis. Kurios, tiesą sakant, buvo sulindusios po batutu (kalbant apie Urtės kojas). O Elridė, kaip visada savam stiliui. Po nosimi tik burbtelėjo kažką. Bet vis tiek nulipo nuo batuto. Net pats profesorius prisistatė. Visa laimė. Jis liepė Pang nejudėti. Tarsi labai norėčiau judėti... Bet ji buvo dėkinga jam, kad pagydė koją. Ir dar labiau – kad pasakė nebelipti ant atrakcionų.
-Oi, ačiū, nemanau kad norėčiau dar lipti kur nors.
Prisiminusi Elridės žodžius, ji paklausė:
-Argi tikrai nieko čia blogo? Trinktelėjau koją, ir man atrodo ji lūžusi buvo. Ir ne, kaip girdėjai, niekur neisiu. Tikiuosi neprieštarauji, jei su tavimi praleisiu likusią pamokos dalį? Papasakočiau apie save,- grifė nusekė paskui baltaplaukę, ir įsitaisė šalia.
-Tėvai mane nuo mažens ruošė Hogvartsui. Norėjo, kad būčiau pirmūnė, prefektė, seniūnė, ir taip toliau. Deja. Prefektė nesu, kaip matai. Bet moksluose man sekasi, jei reikia sėdėti prie knygučių ir kalti. O šokinėt ar dar kaip nors išsidirbinėt manęs nemokino. Šiaip, galėtumei atlaidžiau žiūrėti į grynakraujus, nes tėvai draudžia viską apie žiobarus. Tipo taip negalima. Nesveika. Užsikrėsim kuo nors. Bet aš manau, kad jie mieli, tiesa? Manau, tikrai būtų faina pagyvent be magijos kada nors. Bet tu tikriausiai gyvenai. Tai va. Iki.
Nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos galą.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • VI kursas
  • *
  • 161
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • New year, new life.
Kaylie jautėsi nelabai smagiai pamačiusi merginos koją. Jai iš tiesų buvo jos gaila. Juk tokia nelaimė, - mįslijo mergina spoksodama į Pang. Grifė išlipo iš batuto tik todėl, kad jo jau nebejudinti, juk jai galėjo būti dar blogiau, skausmas būtų buvęs didesnis. Mateo stovėjo šalia batuto ir niekur nesijudino, viską stebėjo, netrukus ir El išskuodė iš batuto, tačiau jos veide nerimo nebuvo labai matyti, o tas vaikinukas ten ir liko laikydamasis, turbūt stengėsi nejudinti batuto, bet staiga pribėgo mokytojas, kuris padėjo grifei, jis pagydė koją ir uždraudė jai lipti ant atrakcionų. Kay jau irgi nieko nebenorėjo, tik greičiau skuosti iš kabineto. Mergina nuėjo iki baltaplaukės ir tuptelėjo šalia, kad nebesimaišyti niekam po kojomis, tačiau kalbėti su niekuo nenorėjo. Sedėjo ir dairėsi aplink, daugybė vaikų mėgavosi pramogomis ir džiaugėsi, o aš.. - mąstė grifė. Netrukus pribėgo ir Pang, kažką ėmė pasakoti El, tačiau Kay sedėjo ir nieko nebeklausė, o išgirdusi varpą, atsisveikino su panomis ir paliko kabinetą.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Žiemą norvegė tiesiog dievino. Na, pats šaltis jai nelabai patiko, bet visada galima rasti tinkamų drabužių. O tada jau šaltis netrukdo. Torė žingsniavo nuo užšalusio ežero link žiobarotyros pamokos. Neturėtų vėluoti. Rankoje nešėsi pačiūžas ir stebėjo krentantį sniegą. Keletas snaigių pakibo ant mergaitės blakstienų. Toks nuostabus jausmas.
Ji įžengė į klasę. Čia buvo kur kas šilčiau. Trečiakursė nukulniavo link vieno iš nedaugelio suolų ir pasidėjo ant jo pačiūžas, nusirengė striukę ir neperšlampamas kelnes. Padėjo ant stalo kepurę ir šaliką. Po apačia šiltų drabužių buvo pasirengusi bliuzoną ir paprastas kelnes. Pamokos tema jai pasirodė ypatingai smagi, bet šunelis prie profesoriaus dar labiau atkreipė Torės dėmesį. Vos buvo paskelbtas laikas darbui, pirmas dalykas, kurį mergaitė padarė, tai nuskubėjo prie profesoriaus.
  - Koks mielas šunytis!- sušuko.- Ar galima paglostyti?- paklausė ir beveik iš karto pradėjo kasyti šuneliui nugarą. Šis, atrodo, buvo visai patenkintas, todėl mergaitė šypsojosi.- Namuose aš taip pat turiu auksaspalvį retriverį. Jo vardas Maksas,- pasakojo profesoriui. Dar kiek paglosčius šunį mergaitė atsistojo ir pasakė profesoriui, kad bėga išbandyti atrakciono. Apsižvalgiusi pasirinko batutą. Juk batutas visada pakelia nuotaiką. Namuose, kieme, taip pat stovi batutas, tad Torė per daug nesijaudino.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Alisa Bagley

  • III kursas
  • *
  • 26
  • Taškai:
Netrukus ir likusieji grifės draugai užsiėmė savo vietas, o pati karuselė pamažu ėmė judėti. Tiesa, nors didelio greičio ji ir neišvystė, tačiau buvo smagu. Kalbant apie Stevie, mergiotė tepatylėjo, stengdamasi neįsivelti į ginčus. Jos nuomone, tai buvo beprasmis laiko švaistymas. O štai atrakcionai.. Jie dvylikametei patiko.
Į Mathew klausimą Alisa neatsiliepė. Tiesą sakant, paauglė jo net neišgirdo. Na, tačiau kam karuselė gali nepatinkti?
O atrakcionas vis sukosi ir sukosi. Vieną momentą antrametė, rodos, tuoj būtų atpylusi savo skrandžio turinį, tačiau visa laimė, jog tai neįvyko, mat karuselė pamažu sustojo. Luktelėjusi, kol galva nustos svaigti, atsargiai nulipo nuo žirgo.
- Tikriausiai daugiau jau nebespėsime, - kreipėsi į dar vis sėdinčius draugus. - Pamoka jau baigiasi, - žvilgtelėjo į laikrodį. - Tačiau buvo smagu, - šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • IV kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 20
  • Lytis: Vyras
Suzu nedrąsiai, nuleidęs galvą ir šiek tiek nuraudęs klausėsi jos. Jam nebuvo taip sunku suvokti, kad merginai tokie klausimai nepatinka. Berniukui darėsi baisu, kad jis galbūt ją įžeidė.
-A... Atsiprašau, kad klausiau,-patraukęs pečiais vaikinukas mąstė, ar prisistatyti pilnai, ar užteks vardo.-Aš Suzu,- pagaliau susigalvojęs ir šyptelėjęs merginai vaikis ištiesė jai ranką, nors nežinojo, ar žmonės dar taip daro, juolab, kad ji mergina. Kaip su tokiom sveikintis?
Pagaliau priėjus amerikietiškus kalnelius Suzu ramiausiai patraukė link vagonėlių, kaip juos pavadinti jis nelabai žinojo.
-Na, kaip sako... Merginoms pirmenybė,-rodydamas jai sėstis pirmai grifas šyptelėjo. Mat jis atsiminė mamos pamokas dėl mandagumo. Nors, jo manymu, tokių jam nelabai reikėjo, berniukui užtenka, kad su visais mandagiai elgtis ir viskas.
Patogiai įsitaisęs Suzu dar kartą atsisuko į merginą.
-Dar viena nuobodybė, bet kažkaip... Vis dar nesuprantu, kaip žiobarai linksminasi...-kažką bandydamas kalbėti jis šiek tiek prisilaikė, mat jie ėmė judėti.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai: 10
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Nihal manė, kad vaikiną privertė pasijausti nedrąsiai. Juk kam patiktu, jai klausinėtu apie išvaizdą, - mąstė grifė. Jis atsiprašė, nors tikrai nebuvo už ką..
- Nereikia atsiprašinėti, viskas gerai, - šyptelėjo Eris rudaplaukiui. - Aš Nihal, - pamačiusi ištiesta Suzu ranką, ji jam ištiesė taip pat, juk tai mandagumo simbolis.. Suzu, keistas vardas, tokio dar neteko girdėti per visus gyvenimo metus, - einant link kalnelių mįslijo grifė. Ilgai netrukus priėjo ir kalnelius. Vaikinas leido Nihal sėsti pirmai, oho mandagumas, - truputi išraudusi susimąstė mėlynplaukė. Vaikinas ilgai nelaukęs prisėdo šalia. Nespėjus dar pilnai įsitaisyti, vagonas pradėjo judėti, mergina te spėjo prisilaikyti už metalinio vamzdžio, kuris buvo priekį jos, nors tas vagonas greit nevažiavo.
- Aš tikiuosi čia nebus taip nuobodu, kaip buvo ten.. - grifė pamiršo pavadinimą, - ten, kur buvome prieš tai, - nusišypsojo mergina. Net nepajutusi, kaip jie pradėjo važiuoti vis greičiau ir greičiau..

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • IV kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 20
  • Lytis: Vyras
Vaikiui ėmė patikti, kai jie įgavo šiek tiek didesnį greitį. Jis žvilgtelėjo melynplaukės pusėn ir šyptelėjo jai. Suzu nusprendęs, kad gal saugiau būtų prisilaikyti mėgavosi tais kalneliais, nors vis tiek nelabai galėjo suvokti, kodėl žmonėms tai labai patinka. Važiuoji ir viskas, jo manymu, vis tiek geriau sušluota. Juk su ja gali daryti ką nori ir jauti vėją ir būna taip gera ir su ja gali skristi kur nori arba šiaip sau, o čia yra trasa ir viskas. Žiobarai išradingi, bet nuobodžiai išradingi... Baigus važiuoti berniukas išlipo pirmasis ir dar kartą nusišypsojo merginai.
-Nebuvo taip ir nuobodu, ačiū, kad palaikei draugiją...-nežinodamas, ką daugiau pasakyti, Suzu tik patraukė rankomis ir apsidairė. Pamoka ėjo į galą, o jis visiškai nustebo, kad jam tai patiko, na, ne viskas, bet visgi įdomu išbandyti.
-Na... Tikiuosi susitiksim kažkur kitur,-nejaukiai vėl ėmęs kalbėti grifas dar kartą apsidairė, jis nemokėjo bendrauti ir nežinojo, ką pasakyti, tad nusprendė, kad geriau tylėti. Įsitaisęs ant žemės Suzu nusižiovavo ir laukė pamokos galo.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai: 10
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Nihal šis atrakcionas buvo kur kas įdomesnis už tą praeitą, tačiau nesukėlė labai daug emocijų. Žiobarai yra išradingos asmenybės, tačiau galėtu sugalvoti ką nors dar smagiau, šie kalneliai nebuvo labai jau įspūdingi. Trasa, kuri nėra labai ilga, greitis, kuris galėtu būti dar didesnis.. - mąstė mergiotė. Kiti nulipa nuo atrakcionu apimti kažkokių emocijų, o grifė visiškai be jų. Vagonas sustojo ir mergina išlipo iš jo..  paskui Suzu, kuris išlipo pirmas.
- Na, nežinau ar čia buvo labai įdomu, galėtu būti daugiau adrenalino, - šypsojosi Eris.. - Ačiū ir tau.. - tarė mergaičiukė. - Aš irgi tikiuosi, - mirktelėjo viena akimi mėlynplaukė. Jis išties yra drovus arba man taip atrodo, - mįslijo mergina žiopsodama į sėdintį vaikiną, laukdama pamokos pabaigos.
- Dar kartą ačiū.. - tarė Nihal, belaukdama varpo, pranešančio apie pamokos galą.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • V kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We’re dancing on tables
Ats: II Žiobarotyros pamoka visiems kursams |'18 vasara
« Atsakymas #100 Prieš 1 metus »
Mergaitė nukulniavo link vieno iš batutų. Jame jau šokinėjo keletas mokinukų, todėl Torė atsirėmė į metalinį jo kraštą. Na, juk tiek daug žmonių netilps į vieną batutą. Kai grupelė mokinukų išlipo iš batuto, trečiakursė varnytė nusiavė batus ir liko su baltomis kojinaitėmis. Besilaikydama užlipo laipteliai ir įlipo į batutą. Užsegė įėjimą. Na, nemanė, kad galėtų iškristi, bet juk pamokoje derėtų laikytis visų saugumo taisyklių. Mergaitė nuėmė nuo riešo plaukų gumelę ir surišo plaukus į uodegą. Tada atsispyrė ir pradėjo šokinėti. Jai patiko šis jausmas. Tada mergaitė krito ant kelių ir vėl atsistojo. Šis šokinėjimo būdas jai išties patiko. Mergaitė prisiminė kaip šokinėjo ant batuto vasarą, namuose. Torė dar kiek prasimankštino ir padarė salto. Na, nebuvo jis jau toks lyg sviestu pateptas, bet pagalvojus, kad tiek laiko nešokinėjo, tai pasisekė visai neblogai. Mergaitė dar kiek pasivartė, o tada ramiai pašokinėjo. Na, tikriausiai jau pakankamai išbandžiau batutą,- pagalvojo ir prišuoliavo link batuto išėjimo. Nulipo laipteliais ir apsiavė batus. Mergaitė nuėjo link savo suolo ir iš krepšio išsitraukė vandens. Buvo kiek sušilusi, tačiau laiminga. Atsisėdus ant kėdės pažvelgė į laikrodį ir nusprendė, kad neverta aplankyti dar vieno atrakciono. Taigi, mergaitė bent trumpam nuskendo į savo mintis.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • III kursas
  • *
  • 114
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kas įmūrijo Marką į sieną?
Ats: II Žiobarotyros pamoka visiems kursams |'18 vasara
« Atsakymas #101 Prieš 1 metus »
Kiek pasivartęs iš blogumo ant grindų, Markas atsistojo ir nusprendė dar kartą pasivažinėti amerikietiškais kalneliais, juk batutai ir karuselės -pff... vaikų žaidimai! Tad atsistojęs ir nusivalęs nuo savęs dulkes berniukas vėl įsėdo į vagonėlį. Šiam pradėjus judėti, klastuolio organizmas tarsi prisiminė paskutinį važiniavimą ir berniuką pradėjo pykinti...vėl... Vagonėliui staigiai šovus į viršų Markas išsitraukė plastikinį maišelį ir nusileidus ištuštino savo pusryčius į jį. Tvirtai užrišęs maišelį, Markas vėl įsikibo į metalinę apsaugą taip, kad pabalo jo krumpliai. Prasidėjus spiralei, klastuolis norėjo vemti vėl, tik bėda - skrandyje jau nieko nebuvo, tad jam teko kentėti desperatiškus šio organo traukulius. Vagonėliui sustojus, Markas tiesiog išlipo ir pradėjo žiaugčioti, kai išgirdo varpo dūžį, skelbiantį pamokos pabaigą. Kai mokiniai prasiskirstė, Markas atsiprašančiu žvilgsniu pažvelgė į profesorių ir sumurmėjo:
-Atsiprašau...

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: II Žiobarotyros pamoka visiems kursams |'18 vasara
« Atsakymas #102 Prieš 1 metus »
Profesorius, šiek tiek pakalbėjęs apie karusėles, nors nieko gero ir nepasakė, paliko jaunąjį burtininką. Atsitraukė nuo atrakcionų, nužvelgė kabinetą. Nuojauta ir laikrodis bandė pasakyti tą patį - pamokos laikas jau beveik baigėsi. Dylan'as aplenkdamas tai vieną, tai kitą mokinuką, grįžo prie savo vietos. Jis švelniai šyptelėjo mergaitei, šiek tiek papasakojusiai apie savąjį augintinį. Išties, vaikinas nesitikėjo, jog Marselis sulauks šitiek dėmesio.
- Manau, kad visi šauniai praleido šios pamokos laiką, - kaip tik suskambo varpas, - pamoka, kaip suprantate, baigta. Lauksiu visų kitoje pamokoje. Gražios likusios dienos.
Profesorius akimis palydėjo skrandžio turinį išpylusį vaikį ir tik šyptelėjo. Palaukė kol kabinete įsisvyravo tyla, o šuo nežymiai amtelėjo, priversdamas į jį atsisukti Dylan'ą.
- Marseli, - paglostė galvą. - Šiandien pamoka baigėsi. Eime.
Vaikinas atvėrė vieną langą, paskutinį kartą nužvelgė kabinetą ir su šuniu išėjo pro duris. Greitai užrakino duris ir nukulniavo koridoriumi tolyn.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019