1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Jis dar gaus savo po tokio bernioko elgesio merginą aplankė tokia minti. Ji tiksliai žinojo, kokios atlygio jis gali tikėtis. Dar kartą pavarčiusi akis, mergina pasidavė žiobariškų linksmybių pojūčiui. Ji įsikabino į kėdės kraštą ir taip pat pasidavė vėjo pojūčiui. Tai buvo malonu. Iš pradžių kiek nedrąsu, bet vėliau.. linksma? Jau po kokių kelių kalnelių mergina kvatojosi visa gerkle. Užmetusi vis žvilgsnį į Marcelį, matė, kad ir jos draugui buvo linksma. Po kiek laiko, nustojus mėgautis amerikietiškų kalnelių linksmybėmis, abu nuskubėjo batuto link. Mergina įvertinusi, kad batai nebus draugai, šokinėjant ant jų, greitai numetė kiek į šalį ir stryktelėjo ant šokinėjimo atrakcijono. Buvo linksma tiesiog pakilti į orą ir išsivėpti kaip nors. Žinojo, kad atrodė visiškai nesveikai, bet svarbiausiai buvo linksma.
Širdis tiesiog kalatojosi, kadangi nebuvo pripratusi tiek šokinėti. Todėl nuo tokių linksmybių kvėpuoti buvo kiek sunkoka. Hope šypsojosi ir ore sulenkusi kojas, vėl jas ištiesdavo nusileisdama.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Pamatęs, kad jo bendrakoledžė jau kiek atsipalaidavusi ir pasidavusi žiobariškai laisvei, atsipalaidavo ir Marcel. Jis ir kvatojo, ir spiegė kartu abu. Kuomet buvo metas išlipti iš kalnelių, berniukas bijojo, kad tik išlipęs nenukristų, bet sėkmingai žengęs ant šalto klasės grindinio, kartu su Hope nurūko prie batutų. Šokinėjo taip, lyg būtų susitarę. Ji aukštyn, jis žemyn. Jis aukštyn, ji žemyn. Vaipėsi, kvatojo. Atrodo, kad ir laikas pradėjo slinkti žaibiškai. Net nepajuto, kaip buvo metas baigti batuto linksmybes ir traukti karuselės link. Jei jau išbandyti - išbandyti viską, - manė jis.
Mostelėjęs draugei ranka, atsargiai nulipo nuo batuto ir patraukė prie arkliukų, kurie jam priminė kiek gimtuosius kraštus. Nors niekada ir negyveno Rusijos kraštuose, bet dažnai ten leisdavo vaikystę, o tokios karuselės buvo nr. 1 visai netoli jo tėvų turėtos vilos. Pasirinkęs žavų arkliuką atsisėdo ant jo ir užsimerkės mėgavosi ta ramybe. Jo organizmui šis lėtasis karusėlės ritmas patiko. Kadangi po kalnelių ir po šokinėjimo buvo pradėję trūkti oro jo smegenims.

 Kai Ellie pasiūlė kalnelius, Jasmine šyptelėjo. Taip, grifai garsėjo drąsa. Nebuvo keista tai išgirsti iš bendrakoledžės, tad pažvelgė į kalnelius ir kiek nusiminė, mat tikėjosi didingesnių. Jei čia būtų tikri...
 -Žinoma, galime. Turbūt tai žymiai įdomiau nei koks batutas,- šyptelėjo trečiakursei ir pamatė vieną kiek sutrikusį grifiuką, su kuprinėle. Vėliau įpranti visko nešiotis kuo mažiau...
 Tiesa, šioje žiobarotyros klasėje buvo palyginus nemažai prižiūrimojo koledžo mokinukų, kas maloniai glostė širdį ir priminė už tai suvalgyti karamelinio pyrago gabalėlį. Arba paprašyti sesers atsiųsti porą skardų šokoladinių keksiukų ir pavaišinti grifus.
 -Kas mes tokie per žmonės, jei neleistume,- sukikeno pamačiusi dar vieną grifiukę, priėjusią prie jų. Bella, jei neklydo.- Žadėjome eiti prie kalniukų, tad manau, kad nuo jų ir pradėsime, o vėliau, jei norėsime, išbandysime ir kitas pramogas,- trumpai nupasakojo situaciją ir laukdama kitų patvirtinimo, pradėjo eiti link kalnelių. Jei nesupykins - lauks pusėtini įspūdžiai.  Juk vis dėl to kalneliai netikri, tad adrenalino, plūstančio venomis bus žymiai mažiau. Ir aišku, jokie skanėstai neišlips lauk.
Mano nuomonė yra teisinga mano nuomonės atžvilgiu

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Marceliui patraukus nuo batutų Hope kiek nusiminė, nes jai batutai tikrai patiko, bet buvo pažadėjusi jam, kad neliks vienas. Atsargiai, netrukdydama kitiems, mergina nusliuogė žemyn nuo batuto ir atsirėmusi į batuto rėmą, užsidėjo batus. Užsisagsčiusi juos, strykinėdama nukeliavo prie paskutinės, jos širdžiai mielos karuselės. Karuselė lėtai sukosi, todėl akimis išsirinkusi arksliuką, palaukė, kol jis atsisuks netoli jos. Užsliugusi ant jo, prisiglaudė kiek prie plastikinių jo karčių. Tai buvo tikra palaima. Nebereikėjo patirti to adrenalino, o ir ramuma savaip svaigino. Galiausiai apsukusi kelis ratus, mergina nulipo nuo karuselės arkliuko ir patraukė link sienos. atsirėmė į ją, nusileido žemyn ir atsisėdusi ant grindų stebėjo kitus, kurie tiesiog šurmuliavo ir taškėsi energija. Mergina pasiilgo žiobariškojo pasaulio. Pasiilgo ten esančių visai paprastų žmonių, kurių didžiausia problema - kaip užsidirbti ir kaip juos išleisti. Atrodo jų paprastas gyvenimas buvo daug laimingesnis ir paprastesnis. Nes burtininkai visuomet ieškodavo kaip kariauti su pasauliu negu ieškodavo laimės paprastuose dalykuose. Su tokiomis mintimis, Hope laukė praktikos pabaigos.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Marcel lygiai taip pat pasidavė ramybės jausmui ir paskendo prisiinimuose apie žiobarų pasaulį. Jis mėgdavo stryksėti su draugais žiobarais po atrakcionų parką ir suktis būtent tokiose karuselėse. Apsukus taip kokius 10 ratų, berniukas nulipo ir nuėjo atokiau nuo visų. Buvo ir daugiau jau baigusių praktiką, todėl prisėdo kiek nuošaliau. Jis nemėgo būti dėmesio centre. Todėl ir bendrauti nebuvo itin megėjęs. Stebėdamas, kaip kiti linksminasi, berniukas laukė praktikos pabaigos. Jis norėjo grįžti į savo kampelį bendrame klastūnyno kambaryje ir parašyti laišką tėvams. Papasakoti, kad ir čia - Hoggvartse galima pasijusti kaip namuose. Ir nors buvo iš burtininkų šeimos, žiobarų pasaulis jam visada atrodė mielas ir jaukus. Juk ten yra žiobariškų linkmybių, ten gali pabėgti nuo magiško pasaulio.

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 557
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
  Netgi nekaltame atrakcione Saimonas pasijautė nejaukiai. Kai kurie mokiniai linksminasi, jaučia adrenaliną, o jis sėdi vaikiškame atrakcione. Prisipažinus, kiekvienam gi būtu nejauku. Todėl klastuolis nelaukiant kol tas atrakcionas pasibaigs, vos kažkaip išlipo iš jos.
  Daglasas-Braunas nedelsiant pradėjo eiti link kito atrakciono. Tas buvo jau kiek rimtesnis. Daugiau adrenalino ir linksmumo. Bet ir daugiau baimės jausmo. Su drebančiomis kojomis, vaikinas įlipo į tokią kabiną, kur reikės laukti, kol prasidės atrakcionas. Bet minutei nepraėjus, Saimonas rėkaujant išlipo iš tos kabinos ir bėgo kuo toliau nuo atrakcionų, nes matyt, jam visgi buvo baisu. Turbūt dabar jam ir Žiobarotyros pamoka bus kažkas tokio pragariško.

*

Neprisijungęs Marcus Green

  • IV kursas
  • *
  • 193
  • Taškai: 30
  • Lytis: Vyras
  • Jūs esate visiški bepročiai.
   Marcus'as buvo grynakraujis ir tokio genotipo europiečių principai neleido jam per daug lįsti į žiobariškus reikalus. Tačiau jo paties reikalams besiklostant ne taip, kaip buvo numatyta, teko daryti protingą išvadą, jog mokytis reikia visko, ko tik įmanoma. Nes nebus galeonų, kad viską užglaistytum.
   Būtent dėl šios priežasties grifiukas šiandien sėdėjo Žiobarotyros pamokoje, nors ir visiškai nesiklausė, ką reikės daryti. Po teisybe, buvo toks užsimąstęs, kad nė nežinojo, ar pamoką veda profesorė, ar profesorius. Juk ir pamokų anksčiau nelaikė.
   Bukas žioplys.
   Kai po klasę it kepamų sausainių kvapas pasklido tylūs pašnekesiai, Marcus'as staiga susigaudė nežinąs, nė ką reikės čia daryti. Todėl nerangiai ir nedrąsiai apsidairė ir priėjo prie, atrodo, panašaus amžiaus to paties koledžo merginų. Tai buvo kažkokia baltaplaukė Endlercat, kažkokia Urtė ir dar kažkokia moksleivė, kurios pavardės Marcus'as neperskaitė.
   - Atsiprašau... - sumurmėjo jis priėjęs. - Ką čia reikės daryti? Praklausiau...

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i just took a dna test.
 Teodoras, kiek pasilenkęs dar paglostė retriverį. Šie šunys būna ištikimi, aklųjų vedliai, taip pat protingi medžiotojai. O ir išdresuoti lyg detektyvą galima, gal vadovui neteks atpažinti savo tikrojo augintinio. Na, nebuvo jau toks blogas, nedarytų taip. Jam tik reikia kompanijos. Į tas baugias kapines. Neturi laiko laukti Keitės. O gal turi?
 – Puiku, užeisiu pas jus vėliau, – tarstelėjo ištiesdamas nugarą. Truputi paskaudo glostant.
 Vėliau kiek nusivylė, jog profesorius nėra bailiukas ir eis kartu. Gal reikėtų mesti kokią kandžią repliką? Ne. Įsėdo į vagonėlį pirmas. Baisiai nepatogu. Vis nuobodesnis tas pasaulis. Šuo irgi čia. Amerikietiški kalneliai pajudėjo. Vagonėliai vartaliojosi, tačiau Teodorui pavyko išspausti menką šypsenėlę. Su profesoriumi kiek smagiau. Gali stebėti jo veidą ir gestus. Būti lyg su sau lygiu žmogumi.
 – Kiek laiko truko atrakcionų darbai? O gal kerėjimo pramokęs iš mūsų mieliausiojo profesorius Oberono ir šitaip pažengęs? – užklausė vyro, jausdamas, kaip pasisuka šonan. Įdomu, ar mokytojas jį išgirdo. Ar atsakys? Galbūt.
Imagine you can make a war. And just leave. And start to laugh.

*

Neprisijungęs Persefonė Peloquin

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • mommy, why do i feel sad?
 Švilpės šypsena buvo tokia nuoširdi ir karuselei besisukantis buvo taip gera, ramu ir šilta širdy prisiminti ją. Kartais Persefonei taip trūksta tokių dalykų. Jai pačiai reikia atsipalaiduoti. Bent mokėti. Kai viduje esi šaltesnė, menka šypsena išlydo ledus ir taip gera ir miela viduje. O kaip paprasta. Tokiai pirmakursei.
 Mėlynasis arkliukas kilo viršun. Leidosi. Viduje kažkas suposi, tarsi kilnojosi visi vidaus organai. Nemalonus jausmas. Lyg keliavimas oro balionu anoje pamokoje. Tik čia buvo linksmiau ir kiek lengviau kęsti pykinimą. Nors nebuvo taip ir blogai. Su laiku užmiršo ir pradėjo linksmintis. Nusijuokė. Karuselė dar ilgai nesustojo, sukosi ratu, šokdino arkliukus ir vaikus. Įdomi patirtis. Verta. Ir pamoka tokia ypatinga.
 Dabar varnė pagalvojo. Gal kai nulips nuo žydrojo draugo eis susipažinti su ta paslaptinga švilpute. Tikriausiai.
it's really hard for me to say just how I feel, i'm scared that i'll got thrown away like a banana peel.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Toliau sėdėdama Elridė nė nepastebėjo, kaip prie jos priėjo dar viena grifė. Pakėlusi akis mergaitė nužvelgė vyresnėlę ir ramiai šyptelėjusi papurtė galvą, kad nieko prieš. Regis, kažkas taip pat nelabai turi nuotaikos dirbti... Vos po kelių sekundžių mergaitė atsiėmė savo žodžius.
-Na, gal...-numykusi mergaitė pasikrapštė pakaušį ir jos žvilgsnis nukrypo prie batuto.-Šokinėji ir tiek, nieko ypatingo,-šyptelėjusi merginai atsakė ši.
Elridė nė atsistoti nespėjo ir prie jų priėjo dar vieną grifiukė. Čia skaitosi, per sekundę pavirsti žmonių magnetu, ką? Dabar jau nebepatenkinta, kad žmonės norėjo dirbti su ja mergaitė mintyse atsiduso, bet nusivylimo neparodė. Nusprendusi, kad visgi reiktų išnaudoti progą ji ramiai šyptelėjo.
-Žinoma,- taip atsakiusi mergaitė atsistojo ir pasirąžė. Sėdėti taip ilgai ne pats geriausias dalykas.
-Na, einam prie batuto?-paklaususi mergaitė nužvelgė dar vieną atėjūną.-Hem... Išbandyti visus čia esančius atrakcionus?-atsakiusi mergina patraukė pečiais ir nebelaukdama, kol kas sureaguos pavartė akis.
-Tai einam iki to batuto, ar ne? Nes čia amžinybę nestypsosiu,- taip pasakiusi mergaitė patraukė link jo, nelaukdama niekieno reakcijos. Jei norės, eis iš paskos.

*

Neprisijungęs Leonora Rivels

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • can i get "yes, your majesty?"
Martelės akys švytėjo džiaugsmu. Tokia karuselė ir gali laisvai suptis, nepaisant prisiminimų. Lengva. Tyra. Jauku. Baltas arkliukas supo mergaitę aukštyn, vis nemaloniai nuleisdamas žemyn. Ir kaip žiobarai mėgsta tokius dalykus? Kosmosas. Niekada tas nebus aišku. Tikriausiai?  Švilpė stipriai laikėsi karuselės, o, jei arkliukas nuspręs ją numesti? Kas tada bus. Įdomu. Bet pamoka jai patiko. Tik galėjo būti kokios tabeletės, kurios pašalina blogus jausmus krūtinėj.
 Bet vaikiškas atrakcionas nebuvo jau toks ir baisus. Gal tik vienai pirmakursei taip atrodė. Net keista. Žirgai, jei taip juos galima pavadinti, jojo ratuku. Kilnojo visus, taip pat ir Elif. Nuo sukimosi į vieną pusę svaigo galva. Nejau ji čia atėjo skųstis? Užsimerkė ir nusijuokė. Taip daug smagiau.
 Pagaliau karuselė sustojo ir mergaitė, kiek svyruodama, nušoko nuo jos, tvirtai pėdomis įsikibdama žemę.
ωнєи тнє ѕиσωѕ fαℓℓ αи∂ тнє ωнιтє ωιи∂ѕ вℓσω, тнє ℓσиє ωσℓf ∂ιєѕ вυт тнє ρα¢к ѕυяνινєѕ.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Dylan'as tikrai nebuvo vienas iš azarto mėgėjų, amerikietiškų kalnelių taip pat nelabai mėgo, tačiau pasirūpino, jog pamokoje būtų tokio dydžio kalneliai, kurie tikrai nesukeltų pykinimo jausmo ar padėtų išvemti suvalgytą maistą.
Kalneliai pajudėjo ir profesorius, drauge su mokiniu pamažu leidosi žemyn. Išties, vaikinas net nebuvo pagalvojęs, jog kam nors kils klausimų apie kalnelius, nors širdyje to ir vylėsi.
- Na, užtruko keletą savaičių sujungti visas detales. Kadangi buvau numatęs tokią pamoką, dar mokslo metų pradžioje išnaršiojau daugybę žiobariškų parduotuvių ir užsisakiau reikiamas detales, - pakėlė galvą aukščiau, o viena akimi žvilgtelėjo į Marselį, kuris tupėjo krėsle ir stebėjo šeimininką. Išgirdęs klausimą apie kerėjimo profesorių, pirmąsias keletą sekundžių sumišo, tačiau vėliau viskas grįžo į vietas.
- Kerėjimo profesoriaus pagalbos neprireikė, - šyptelėjo, mat kalneliai pasiekė žemę. Pakilo iš sėdimos vietos ir išlipo.
- Kaip ir sakiau, - apsidairė, patikrindamas ar visi sveiki, - vieną kartą nusileidau.

*

Neprisijungęs Ellie Barlow

  • IV kursas
  • *
  • 88
  • Taškai:
Kas tas batutas? - mintijo Ellie. Rodos, apie žiobarus ši žinojo kur kas mažiau, nei galėjo įsivaizduoti. Aišku, pačios prefektės užklausti Barlow nedrįso - pripažinkim, kiek kvailokai skambėtų. Vietoj to ji burbtelėjo kažką panašaus į  „puiku“.
Netrukus mergiočių komanda ėmė pilnėti - tik spėk sveikintis tai su vienu, tai su kitu prie jų prisijungusiu grifu. Pritariamai palinkčiojusi Džesei, Elė visiems pasiūlė pagaliau pradėti. Nutipenusi prie kalnelių, ši nepastebimai apžvelgė konstrukciją, mat kiek abejojo dėl jos stabilumo. Žinoma, tamsiaplaukė net neįsivaizdavo, jog egzistuoja ir dar daug kartų didesnė kalnelių versija, tačiau galbūt tai ir gerai - mažiau galvą suks.
Pasiekusi atrakcioną, ši luktelėjo kitų, o tada atsargiai įsirangė į vieną iš vagonėlių. Vietų buvo keturios - dviem žmonėm gale ir dviem žmonėm priekyje. Elė įsitaisė gale.
- Na, tai ko laukiat? - atsisuko į draugus. - Lipam, lipam, kol nepradėjo važiuoti, - ragino nurydama karčią tiesą, jog bijo atrakcioną bandyti viena.
a forest bird never wants a cage

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Pašokinėjęs keletą minučių, Oliveris išlipo iš batuto ir užleido vietą kažkokiam kitam pirmakursiui, kuris atrodė tikrai per daug laimingas žiūrėdamas į atrakcioną. Rudaplaukis kiek pasitraukė nuo batuto ir atsiduso. Pamoka jam nepatinka. Daug mieliau žaistų lauke nei šiame mini atrakcionų parke. Pažvelgęs į laikrodį dar kartą atsiduso, tik liūdniau. Liko dar labai daug laiko ir klastuolis neišmanė, ką su juo daryti. Galėtų atsisėsti į suolą ir palaukti pamokos galo, galėtų eiti išbandyti kitų atrakcionų, galėtų tiesiog išeiti iš pamokos arba pasakyti profesoriui, kad jam skauda pilvą...
Pirmakursį iš minčių pažadino pro jį pralėkę keli mokiniai ir Oliveris piktai jiems šūktelėjo, kad žiūrėtų kur bėga. Paniuręs berniukas nusliūkino iki lango ir ėmė tiesiog gėrėtis vaizdu - vėjo taršomais medžių lapais, plonutėliu baltutėlio sniego sluoksniu, karts nuo karto praskrendančiomis pelėdomis. Nors kiemas atrodė gyvas kaip niekad, jame nebuvo nei vieno mokinio, nei vieno profesoriaus. Gal ir gerai... Žmonės bjauroja gamtą, ne puošia.
Žaliaakis atidarė langą ir užsimerkė. Netrukus pajuto į jį dvelkiantį gaivų, šaltą vėją ir šyptelėjo. Klastuolis iškart pasijautė geriau.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Grinčas sekė einančius naujus draugus, tačiau pradžioje nenumanė, kad jie eina link vagonėlių, todėl vos išgirdęs, jog ketinama išbandyti kalnelius, sunerimo ir išsigando. Niekada nesu buvęs ant kalnelių..o jei bevažiuojant jais prasidės pasaulio pabaiga..arba dangus ims mėtytis meteoritais..kaip reikės išlipti iš vagonėlio? Hm... tikriausiai nušokt pavyks..mąstė sau Drakundukas, stengdamasis neparodyti, kad jam labai baisu. Laukdamas, kol naujieji draugai - grifiukai - įlips pirmieji, berniukas stebėjo aplinką ir kalnelių aukštumą. Jam sunkiai sekėsi suprasti, kaip galima iš jų išlipti gyvam, tačiau stengėsi neprarasti drąsos iki paskutinių sekundžių. Netrukus, sulaukęs Ellie įlipimo į vagonėlį, šiek tiek svirduliuodamas ir išbalęs Drakundukas įlipo į vagonėlį. Tada, apsisukęs aplink save, nusprendė atsisėsti gale, šalia Ellie. Čia atsisėdęs Drakundukas, veikiamas stiprios baimės, iš kuprinės išsitraukė sausainių pakelį ir ėmė valgyti, manydamas, kad maistas padės nusiraminti. Ir netrukus draugiškai pasiūlė sausainių draugams, susėdusiems tame pačiame vagonėlyje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019