1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Grinčas Drakundukas

  • IV kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Šaldytuvas...keičia pasaulį!
Tai buvo gražus saulėtos dienos rytas. Grinčas nenoriai kėlėsi iš miego patalo. Apsirengęs rudą švarkelį ir juodas lopytas kelnes, berniukas nuskubėjo Hogvartso akmeniniais koridoriais pavalgyti pusryčių į valgomąją salę. Čia be Drakunduko buvo ir daugiau mokinių, todėl, atsisėdęs ir prisidėjęs į kuprinę maisto, berniukas pavalgė daug gardžios košės. O po pusryčių ryto, pasėmęs kuprinę, pilną prikrauto maisto ir kompoto, Drakundukas nuskubėjo į žiobatyros pamoką. Mažumėlę skubėdamas, pusiau bėgte berniukas nubėgo prie kabineto. Tačiau bebėgdamas berniukas pajuto, jog pavargo. Vos gaudydamas kvapą nuo bėgimo, dvylikametis pamiršo pasukti kabineto durų rankeną, todėl nejausdamas, kad pro neatidarytas duris eina, atsitrenkė į jas, bet netrukus susigaudęs, kad pamiršo pasukti rankeną, sėkmingai pravėrė duris. Vaje..kiek daug mokinių..mažumėlę tyliai sau galvojo Drakundukas ir netrukus pasisveikino mokytojui:
- Laba diena, mokytojau! - pasisveikinęs jam, Drakundukas liko stovėti sustingęs. Jo akyse mirgėjo išsiilgti atrakcionai. O Viešpatie..kaip tai nuostabu! Norėčiau ant batuto..ne gal geriau ant kalnelių!...o gal geriau laikas pavalgyti... spėliojo tyliai pusiau išsigandęs ir išalkęs berniukas. Tačiau netrukus jo tylųjį minčių traukinį nutraukė garsus, klasėje netylantis šurmulys. Grinčas labai nejaukiai jautėsi klasėje būdamas vienas ir neturėdamas su kuo bendrauti, todėl nusprendė prieiti prie dviejų grifų gūžtos narių ir pabandyti su jais susidraugauti. Pamatęs netoliese esančias grifes, kurios atrodė draugiškos, lėtai priėjo prie jų sakydamas:
- Laba diena!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Grinčas Drakundukas »
niam niam niam

*

Neprisijungęs Elke Arlette Nieuwhof

  • I kursas
  • *
  • 63
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • always take a banana to a party
  Klastuolė vis dar nebuvo padariusi pirmosios pramogos pasirinkimo, kai prieš akis išdygo puikiai pažįstama prancūzaitė – ne kas kitas kaip panelė Lisetė la Claire. Dionė visada kiek pavydžiai nužiūrėdavo tuos žavingus rožinius plaukus; jie, atrodo, buvo kurti pačių sutverėjo rankų. Kažkada ir pati strazdanė svarstė įnešti dar daugiau spalvotų vėjų į savo visai neniūrų gyvenimą bei leisti jiems gerokai papleventi plaukus, tačiau galiausiai susiprato, kokia kankynė būtų dažytas bangas prižiūrėti. Ak, kaip pasisekė metamorfmagams.
  - Labužėlis, - mitriai prabilo Veterfold. – Žinoma, jog neprieštarausiu, kaip tik ir ieškojau ko nors, kas galėtų dar labiau paturbinti jau ir taip neprastą užduotį. O mūsų koledžo vadovas visai nėra blogas profesorius, tiesa? – klausimą sušnabždėjo palinkusi.
  Prisiminusi, kad pamoka, nors ir lengva, visgi turėjo užduotį, septintakursė parodė iniciatyvą:
  - Pradedam... Mm... Gal pradėkime nuo karuselės? Jeigu kartais apsivemtume, galėtumėme tiesiog nusimuilinti nuo likusios pamokos dalies ir ją praleisti užsiimant savais reikalais. O jei nepasiseks, galėsim, ee, pašokinėt. Manyčiau. Kalnelius galbūt reikėtų pasilikti pabaigai, mat jie patys geriausi. Ar bent taip atrodo. Ką pasakysi?
  Nieko nelaukusi, Dionė pasuko karuselės link, tikėdamasi, jog bendraklasė ją seks. Išsirinkusi švelniai melsvą arkliuką, ant jo užsiropštė bei ėmė laukti, kol pasigirs muzika ir įrenginys ims suktis. Atrodė, kad staiga nusikėlė į sapną. Visuomet svajojo išbandyti žiobariškus atrakcionus, tačiau niekada nebuvo gavusi deramos progos, tad tik užmerkė akis, nusprendusi pasimėgauti šia ypatinga akimirka.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dionė Veterfold »

*

Neprisijungęs Vintė Adamson

  • IV kursas
  • *
  • 504
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • even dearest blue's not there, though poets would find it
  Gulėjo sau Vintė, mėgino įsivaizduoti visus įmanomus josios gyvenimo scenarijus. Galbūt, jei nebūtų prieš trejus metus nukritusi ant parduotuvės laiptų (tiksliai to neprisiminė, tačiau, turint omeny jos kerėpliškumą, taip kažkada turėjo būti nutikę), būtų išėjusi gatvėn puse minutės anksčiau bei buvusi suvažinėta automobilio. O galbūt būtų nusipirkusi laimingesnį loterijos bilietą ir gavusi milijoną. Galbūt, jei jos mama prieš trylika metų būtų nukritusi ant parduotuvės laiptų, jos gyvybė net nebūtų užsimezgusi. Galbūt...
  Gulėjo sau Vintė, galvojo, koks pasaulis nuostabus bei neįtikėtinas. Kaip jis atsirado iš nieko. Visiškai nieko. Astronomas tėtis pasakojo apie tą procesą žymiai detaliau, tačiau tai buvo taip sudėtinga, kad antrakursė nusprendė tokiai temai esant nagrinėti ir geresnių vietų nei žiobariško batuto paviršius.
  Gulėjo sau Vintė, svarstė, ar nevertėtų pasiduoti. Na ir kas, jei neišlaikytų egzaminų, nenueitų į pamokas, nesielgtų gražiai...  Kas, jei visiškai susigadintų savo ateitį? Ji juk tik viena iš daugelio milijonų. Nieko nereiškianti. Tad koks skirtumas?
  Gulėjo sau Vintė, mąstė apie visokius kvailus dalykus, kuomet pajuto guma, o kartu ir kūnu, pereinančią bangą. Iš pradžių pamanė, kad sapnuoja, tačiau pramerkusi akis išvydo reiškinio kaltininkę - maždaug bendraamžę klastuolę, panašu, irgi nustebintą kitos moksleivės egzistencija.
  - Nieko tokio, - tyliai sumurmėjo varniukė besisėsdama. – Aš čia tik, na, slėpiausi nuo šurmulio ir... mąsčiau. Visai nenorėčiau tau trukdyti smagiai leisti laiką, tad gal aš jau eisiu, - švelniai tarė, ropodama apsauginio tinklo plyšelio link. Nemanė, kad dabar galėtų su kuo nors dalintis geromis emocijomis, o jeigu nėra gerų emocijų, tai koks dar smagus pasišokinėjimas?

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Atsikėlęs Lukas nusprendė nueiti prie amerikietiškų kalnelių. Bet pirma berniukas stebėjo kaip Oliveris šokinėja ant batuto. Atsistojęs į eilę Lukas ilgai nelaukė, nes beveik visi jau buvo išėje tai ant karuselės, tai ant batutų. Pirmiausia berniukas užvažiavo į aukštą kalną, pasižiūrėjęs žemyn pamatė, kad yra labai aukštai. ,,Tai kažkokie burtai" pamanė jis. Staiga vagonai pradėjo leistis, Lukas apsisuko trijose mirties kilpose, o tada vėl pradėjo kilti aukštyn, pakilęs berniukas krito iki pat žemės, bet paskutinę akimirką, vagonai pasisuko ir berniukas pateko į spiralę kuri iš šono priminė uraganą. Pakilęs iki pat viršaus berniukas atsidūrė ten pat iš kur ir pradėjo važiuoti. Taip pasivažinėjęs gal penkis kartus ir vėl atsistojęs į eilę Lukas pasisveikino su Oliveriu:
 -Labas. Gražus triukai. Gal galėtum išmokyti mane?
Apsidžiaugęs, kad jis sutiko Lukas atsakė į Oliverio klausimą:
 -Aš tiesiog nuėjau ant karuselės pasisupau šiek tiek, atsipalaidavau ir viskas, bet svarbiausia yra atsipalaiduoti.
Nuėjęs su Oliveriu prie mažos karuselės atsisėdo ant arkliukų ir atsipalaidavęs pasisupo. Lukas girdėjo, kad Oliveriui nelabai sekėsi, bet nekreipė į tai jokio dėmesio. Po kelių minučių jis nebegirdėjo nieko tik savo kvėpavimą. Dar pasisupus kelias minutes nulipo nuo arkliuko ir pakvietė Oliverį sekti paskui jį.
  -Na va,- linksmai tarė Lukas. -Atsipalaidavai, dabar galima eiti ir ant amerikietiškų kalnelių.
Išklausęs ką pasakė Oliveris Lukas toliau šnekėjo:
 -Nieko. Priprasi čia nėra nieko baisaus tik taip atrodo ir nepamiršk atsipalaiduoti ir mėgautis važinėjimusi.
Šiek tiek pasivažinėjus Lukas paklausė Oliverio:
 -Tai gal jau galim eiti mokytis?
Lukas nusekė paskui Oliverį su nekantrumu laukdamas jo pamokos.
Arkliukas

*

Neprisijungęs Teodoras Meiden

  • III kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • He's a boy-king, but he's a bastard with a problem.
 Keitės prašymu, Teodoras įėjo į kabinetą. Per visą šį šurmulį dar spėjo nugirsti užduotį, bet nusivaipė. Mokiniai buvo per daug laimingi ir džiaugėsi tokia užduotimi, o klastuolis net menkai šyptelėti negali. Tikrai, kad jau dingo normalios Hogvartso pamokos klasės suoluose. Visur tik bėgioti, lėkioti, žaisti ar miegoti liepia. Neįmanoma tarsi kitaip. Griežtumo nulis, žinių irgi nulis, drausmės nėra, areštų pilna. Koks įkarštis, tačiau visiems patinka. Ir ko mes išmoksime? Kaip žiobarai sukasi karuselėse? Tai gal nuvažiuokime į tikrą atrakcionų parką? Čia net galvos neįmanoma nusisukti! Teo perėjo per klasę, kai kiti mokiniai išsiskirstė. Čia sėdėjo klastuolio koledžo vadovas, tuo pačiu kiek tingus profesorius ir geriausias žmogaus draugas. Tomas tuo nesutinka. Geriausias žmogaus draugas – tai knygos ir protas. Jei jų neturi, tai neturi ir draugų. Kaip keista. Berniukas pakasė šuniui paausį bei vėliau likusį kūną.
 – Jūsų šuo Marselis ypatingai gražus. Ar galėsiu šį pasiskolinti savaitgaliui? – paklausė dar kartelį nužvelgdamas karuseles.
 – Ir aš jus primygtinai kviečiu į amerikietiškus kalnelius kartu! – antrakursis sukryžiavo rankas, tarsi parodydamas, kad kito kelio nėra. Vėliau nusišypsojo. Pergalė kažkada vis tiek ateis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Theodore Sher Maden »
„Imagine you can make a war. And just leave. And start to laugh.”

*

Neprisijungęs Clementine Martes

  • VI kursas
  • *
  • 557
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • dADdY'S GiRl
  Saimonui žiobarotyros pamoka buvo ta vienintelė pamoka, kur jam tikrai gerai sekėsi, juk klastuolis gyveno žiobarų šeimoje ir pats galvojo esąs toks. Todėl jis tikrai daug ką išmano apie tai. Įsitikinęs ir be baimės, Simonas Daglasas-Braunas ėjo į pamoką.
  Išbandyti atrakcionus, skamba visai smagiai. Bet tik ne klastuoliui. Juk jis tokio adrenalino bijo, dar ir taip su sveikata ne kas, o bandydamas tuos atrakcionus, apsivems dar. Bet visgi, jis nesiruošia dabar prašyti savo koledžo vadovo, kad jis duodu kitą darbą jam. Ne, vaikinas nenorėjo skųstis ir todėl nuėjo link atrakciono, kuris neatrodė ant tiek baisiai jam.
  Tai buvo atrakcionas skirtas vaikams. Tai buvo toks atrakcionas, kur yra pastatyti visokie arkliukai ir vienaragiai, ant juos atsisėdi ir jis lėtai važiuoja aplinkui. Tai, ko man dabar reikia.

*

Neprisijungęs Bella Foun

  • III kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
Rytas. Ganėtinai anksti prabudusi, Bella nusprendė, kad vartytis pataluose užteks. Kambaryje buvo kaip niekada tvanku, tad ir ilgėliau jame užsilikti mergaitė nenorėjo. Kuo greičiau susiruošusi, ši nudardėjo laiptais apačion bei išlėkė iš bendrojo kambario -
šiandien ji kaip niekada tryško energija. Tikriausiai tėvai šią energiją nukreiptų į namų ruošos darbus, tačiau viena smulkmenėlė - jų čia juk nebuvo.
Netrukus mergiotė jau stoviniavo prie žiobarotyros klasės durų. Giliau įkvėpusi, ši įslinko į patalpėlę.
- Laaa..., - nesugebėjo užbaigti žodžio, išvydusi visą šiandienos amuniciją. - ..bas rytas, - žvalgėsi po klasę.
Kas tai? - vos gaudė kvapą grifiokė. Mažai ji besidomėjo žiobarų kultūra, tačiau tai, ką matė, jai patiko. Bene didžiausio Bellos dėmesio susilaukė amerikietiški kalneliai. Na, o vienai pramogauti nebuvo taip linksma, todėl apsidairiusi, ši nusprendė prieiti prie draugiškai atrodančių grifų trijulės.
- Sveiki. Gal galiu ir aš prisidėti prie jūsų bei kartu atlikti šią įdomiai keistą užduotį? - nusišypsojo visiems.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Bella Foun »

*

Neprisijungęs Oliver Van Ray

  • II kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Evil is just live spelled backwards
   Puikiai nusiteikęs mokinys įžengė į klasę ir maloniai linktelėjo Klastūnyno vadovui ir jo šuneliui. Oliveris jau rengėsi sėstis į suolą, bet tada pamatė, kad klasė pilna kažkokių... žiobariškų atrakcionų. Jau spėjęs susigadinti savo žiemišką nuotaiką, rudaplaukis nuslinko prie arčiausiai esančio batuto, norėdamas apžiūrėti. Apie batutus buvo skaitęs, bet realybėje dar nebuvo matęs, taigi vis gi šiokia tokia nauda, nes nujautė, kad šią pamoką jos gaus ne per daugiausiai.
   Kol Klastūnyno vadovas aiškino pamokos užduotį, pirmakursis slankiojo nuo vieno atrakciono iki kito, tikėdamasis įgauti norą juos išbandyti ir nors kiek pasidžiaugti šia pamoka. Kad ir kaip mėgo ir gerbė profesorių, šiandien juo nusivylė. Vis gi, kokia nauda iš pramogavimo kvailuose atrakcionuose, kurie net nėra linksmi? Geriau pagalvojus, net ir teorija nebeatrodo taip blogai...
Oliveris pastebėjo, kad daug kas ėmė pramogauti poromis ar net grupėmis, bet kadangi nemėgo bendrauti ir tiesiog nematė reikalo keliese šokinėti ant ir taip ankšto batuto, nusprendė veikti vienas. Nieko nelaukdamas žaliaakis įsiropštė į batutą, bet niekaip nedrįso pradėti šokinėti. Tokios gėdos nejautė visą savo gyvenimą. Net neabejojo, kad atrodys kaip kažkoks besmegenis mažvaikis strakaliojantis nuo vienos vietos prie kitos. Bet tokia jau ši pamoka - tad moksleivis šiaip ne taip prisivertė pajudinti savo kojas.
   Netrukus klastuolis įsišokinėjo, ir nors jam tai buvo naujas jausmas, vistiek nejautė kažkokios jį apėmusios laimės ar džiaugsmo. Nejaugi jis tik vienas toks, kuris gailisi išvis šiandien atsikėlęs iš lovos?

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 289
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
  Vilkėdama paprastą juodą suknelę, Elė atėjo į žiobarotyros pamoką. Toje srityje nebuvo geriausia, bet  šiek tiek nusimanė. Suknelė buvo iki kelių, tad nebuvo per trumpą. Tų merginų, kurios nežioja tokias trumpas sukneles, nesuprasdavo. Kokio velnio? Kad prisitrauktų iškrypėlių, o vėliau verktų, kad buvo išniekintos? Kam to reikia?
  Ji linktelėdama pasisveikino su profesoriumi ir laukė pamokos pradžios. Žinoma, to daryti nereikėjo ilgai. Varpai netrukus suskambėjo, pamoka prasidėjo.
Išgirdusi, kad teorinės pamokos dalies nebus, šiek tiek nusivylė. Mažiau taškų mums. Velnias. Reikia pasivyti grifus su klastuoliais.
  Elė tikėjosi, kad šiandien pamokos tema bus kokia nors apie žiobariškuosius meno kūrinius ar filmus, bet atrakcionai? Tai buvo netikėta. Ji permetė akimis visus esančius ir išsirinko vieną - karuselę. Nenorėjo kažko tokio, kad net klykti pradėtų, tad tas atrakcionas pasirodė labiausiai tinkamas. Ji priėjo prie jo ir užšoko ant juodo arkliuko. Tik spėjo užlipti, kai karuselė pajudėjo. Ji nelėkė mirtinu greičiu, ne. Ji ramiai ir maloniai sukosi aplink savo ašį, lengvai kedendama tamsiaplaukės plaukus. Sukdamasi matė, kaip kiti mokiniai bėga prie kur kas linksmesnių atrakcionų, tad nudžiugo.
  - Nors pabūsiu viena, - sau po nosimi sumurmėjo.

*

Neprisijungęs Leonas Hollandas

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  Nutipeno prie batuto ir net pasimetė. Niekas nepasirinko batuto? Keista. Na, man daugiau vietos bus. Nusiėmė savo baltus "Converse" batelius ir įsivertė vidun. Minutėle pagulėjo ant jo, tada nušliaužė prie tinklelio ir jį sandariai užsegė. Iškart stryktelėjo ant kojų ir pradėjo išdykauti. Vaikinukas atlikinėjo įvairiausius akrobatinius triukus, kokius tik temokėjo.
  Šokinėjant Leono plaukai lakstė į visas puses, rankos buvo iškeltos į orą... Vaikinukui išties patiko ši veikla. Pašokinėti ant batuto ir už tai gauti taškų? Lengviau ir būti negali. Vaikinukas dar kartelį išsišoko į orą ir padarė saltą. Tada pabandė grakščiai nusileisti, bet koja švelniai pakrypo ir jis tėškėsi į tinklą veidu.
  - Velnias, - tetarė jis ir nusijuokė iš savo nerangumo.
  Jis atsegę tinklelį ir išlindo lauk. Pajutęs tvirtą žemę po kojomis, lengvai šyptelėjo ir pabandė pašokinėti. Visada po batutų, žemės trauka taip stipriai yra jaučiama. Tas jausmas varniui visada patikdavo.
  Baigęs išdykauti, apsiavė batus ir krestelėjo ant grindų, nes jau įvykdė praktinę dalį - išbandyti bet kurį atrakcioną. Dabar jis laukė pamokos galo.

*

Neprisijungęs Eleizija Stigler

  • ****
  • 289
  • Lytis: Moteris
  • I put my trust in you my lord
  Sukdamasi karuselėje, varnė pasinėrė į prisiminimą, kai pirmą kartą su šeima nuvyko į žiobarų atrakcionų parką. Prisiminė, kaip iššoko iš mašinos tėčiui tik sustojus automobilių aikštelėje. Ji taip nekantravo, kad net Frankas turėjo prilaikyti, kad ji viena nenudumtų į parką. Ji apie tai taip seniai svajojo. Tik spėjo Stiglerių šeima įžengti į atrakcionų parką, Eleizija griebė vyresnėlį brolį už rankos ir nusitempė prie patraukliausio atrakciono. Tai buvo milžiniškas aštuonkojis, kurio čiuptuvai sukosi kaip sraigtasparnio sparnai. Žinoma, Elė neatiteko reikiamo ūgio ir amžiaus, tad tyliai atsiduso. Tada Frankas ją užsikėlė ant nugaros ir pradėjo sukti kaip tas atrakcionas. Elytė pradėjo linksmai šaukti. Po kelių pasukimų brolis ją nuleido ant žemės ir nusivedė prie paprastesnio atrakciono - karuselės. Nepatikėsite, bet mažoji Elė išsirinko taip pat atrodantį žirgelį kaip dabar.
  Karuselė pradėjo lėtėti. Varniukė iškart pabudo iš svajų ir švelniai perbraukė per dirbtiną žirgą. Jam sustojus, Elė nušoko nuo jo ir persibraukė per savo suknelės klostę. Norėjo, kad ji gultų kitaip. Tada pažvelgė kitus mokinius. Jie vis dar dūko, tačiau vienas varniukas jau sėdėjo ant grindų. Tikriausiai ne ūpe išdykauti. Elė nutipeno prie lango, laukdama pamokos galo.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • ***
  • 108
  • Lytis: Vyras
  • Dubajus sako - Dubajus žino
Priėjęs prie batutų Lukas atsistojo šalia jų ir stebėjo kaip Oliveris lengvai atlieka salto. Oliveris paaiškino kaip reikia visą tai padaryti. Lukas užsiropštė ant kito batuto ir pabandė padaryti taip kaip aiškino Oliveris. Bet berniukui pavykdavo tik pusiau apsiversti ir nukristi ant nugaros. Bet Lukas išklausydamas Oliverio pastabas stengėsi kol jam pagaliau pavyko. Tada Oliveris jį mokino kuo aukščiau išsišokinėti. Lukas po truputį judėjo link savo svajonės. Kai berniukas jau beveik su galva siekė lubas Oliveris ėmė jį mokinti atsispirti nuo lubų ir žemyn galvą leistis apačion.
 -Bet aš galiu susilaužyti galvą taip krisdamas,- piktinosi Lukas.
-Na gerai. Pasitikėsiu tavimi,- atsakė Lukas kai išklausė, kad jeigu kas Oliveris jį išgelbės.
Lukas išsišokinėjo, atsimušė nuo lubų ir ėmė kristi žemyn. Berniukui suveikė kažkoks instinktas, kad jis prieš pasiekdamas žemę apsisuko ir nusileido ant kojų. Oliveris, net paplojo Lukui.
 -Gal jau užteks?- paklausė Lukas. -Kitą kartą išmoksiu tą paskutinį triuką.
Oliveriui sutikus Lukas patraukė prie mokytojo stalo.
Arkliukas

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Dylan'as glostė savąjį bičiulį ir nei kiek nesistebėjo, jog mokinių akys krypo link Marselio - to mielo, jauno ir žaismingo auksaspalvio retriverio. Kartas nuo karto, profesorius pakeldavo akis nuo šuns kailio ir įsitikindavo, jog visi atitinkamai išbando atrakcionus arba, jau pabaigę praktiką, slampinėja pakampiuose. Tačiau labiausiai vaikino širdis nerimavo, kad niekas nesusižeistų pamokoje, nors to nerodė nei vienas ženklas.
- Taip, drauguži, - leido lyžtelti nosį, - bet manęs maudyti nereikia. Turbūt profesorius būtų ir sėdėjęs, jei ne jaunas burtininkas, nepabijojęs atskleisti savo minčių.
- Dėkoju už komplimentus, - nukėlė Marselį nuo kelių ir šis atsisėdo ant žemės, - taip pat ir jis dėkoja. Na, manyčiau, kad dėl savaitgalio būtų galima susitarti, - pakilo iš krėslo, - tiesa, Marseli?
Dylan'as jau manė, kad ties šiais klausimais berniukas sustos ir eis atlikti praktikos, bet pagavo augintinio žvilgsnį ir pažvelgė į Teodorą. Bent jau vardą atsiminė.
- Mielai, - parodė gestą, kviečiantį eiti pirmiau, - nusileisiu tik kartą.
Praleidęs į priekį berniuką, profesorius pamažu žingsniavo link kalnelių, dairėsi kaip kiti šokinėja batutuose ar džiaugiasi karuselėmis. Šalia vaikino ištikimai tipeno retriveris, kartais pavizgindamas uodegą.
- Po tavęs, - spėjo išspausti pasiekus kalnelius ir atsilaisvinus sėdimoms vietoms. - Marseli, pasėdėk čia, - paglostė galvą, o šuo atsisėdo tolėliau kalnelių. Tačiau retriveris ten ilgai neužsisėdėjo, apsisuko ir per keletą akimirkų įsitaisė šeimininko krėsle. Dylan'as įsipatogino sėdimojoje vietoje ir pasiruošė leistis kalneliais.

*

Neprisijungęs Hope Džein Shilck

  • II kursas
  • *
  • 121
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Klastūnyno Prefektė
    • Soundcloud, see u there
Mergina ryte pabudo kiek paniurusi, kadangi kamavo nekokie sapnai. Todėl šiaip ne taip išsikuitus, pasidažius ir pasiėmusi mokslui reikalingus daiktus patraukė klasės link. Fone girdėjosi batų kaukšėjimas, o ir pravertos klasės durys Hope visiškai nepradžiugino.
- Ar jūs juokaujat? - ji kiek garsokai ištarė. Blondinė jau ir anksčiau buvo regėjusi žiobarų atrakcionus, kadangi dėl šeimos ji daug keliavo. Ji nebuvo didelė tokių linksmybių fanė , o ir batai, kuriuos šiandien avėjo visiškai netiko tokiems žaidimams kaip batutai. Bet nieko negalėjo pakeisti. Pavarčiusi akis, nuskubėjo tiesiai prie pažįstamo veido. Sustojo prie Marcelio ir jau iš žvilgsnio leido suprasti, kad šiek nuotykiai ne jai.
- Ar aš viena nesu nusiteikusi tam? - sumurmėjo Hope ir pažiūrėjo į bernioką, kuris tik vaipėsi iš Hope mimikų.
- Aš labai rimtai kalbu , - dar į vaikinuką kartą pažiūrėjo mergina.
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.
But you must remember that you could be great, you know, it’s all here in your head, and Slytherin will help you on the way to greatness, no doubt about that.
Klastūnyno Prefektė Hope Džein Shilck
 (KL2)

*

Neprisijungęs Marcel Rufford

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Marcel'is stovėjo ir stebėjo kitus. Jis jau kurį laiką laukė pasirodančios blondinės draugės. Tik jai įėjus, jis jau iš jos žvilgsnio suprato, kad šindien mergina ne kaip nusiteikusi. Sunėręs rankas ant krūtinės, jis pagaliau sulaukė Hope pasirodančios šalia ir prakalbstančios.
- Nesinervuok, - kilstelėjo Marcel antakį ir tik nusijuokė iš merginos mimikų , - manau, kad šiandien pakeisim tavo gyvenimo būdą. Pagaliau pradėsi pajusti žiobarų džiaugsmus. Vaikinas pakilnojo antakius ir pakėlė merginą ant rankų. Nusitempė ją ant amerikietiškų kalnelių, pasodino ir prirakino, kad mergina neiškristų.
- Dabar bent nepabėgsi , - Marcel prieš apeidamas amerikietiškus kalnelius iš kitos pusės, suvėlė merginai plaukus. Tada atėjęs, atsisėdo prie jos, užsisegė diržą ir laukė, kada prasidės visas šis smagumėlis.
- Manęs nekęsti galėsi po pamokos. O dabar tiesiog mėgaukis.
Berniokas linksminosi žiūrėdamas į merginos pasipiktinimą, kuris tiesiog buvo nupieštas akivaizdžiais dryžiais merginos veide. Kuomet pajuto, kad kalneliai pajudėjo, jis užsimerkė ir megavosi vėjeliu, kuris kuteno veido odą.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019