0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė pastoviniavo, pailsėjo ir vėl žvilgtelėjo į receptų knygą.
Citata
3. Suvožtus sumuštinius pamirkyti kiaušinio ir pieno plakinyje iš abiejų pusių.
Atsisukusi į turimus sumuštinius mergaitė ėmė mąstyti. Ji puikiai nesuprato, ką turėjo reikšti suvožti sumuštiniai. Tada numojo ranka ir įmetė juos į dubenį su pienu ir kiaušiniais. Kiek mirkyti grifiukė nesuprato, tad palaikė kiek ilgiau. Dar kiek apsidairiusi, nustūmusi ant žemės nereikalingus dalykus mergaitė vėl ėmė skaityti, kas parašyta receptų knygoje.
Citata
4. Kepti iš abiejų pusių, keptuvėje ištirpintame svieste po kelias minutes. Patiekti šiltus. Skanaus!
-Aha... Pirma sviestas...-su savimi kalbėdama ji padėjo keptuvę ir įmetė į ją sviestą. O kol jis lydėsi Elridė Ištraukė sumuštinius iš dubens. Jų nedėjo kažkur ant stalo, o stebėjo, kaip sviestas toliau lydosi ir kada galės įdėti juos į keptuvę. Nė pilna minutė nepraėjo, o sumuštiniai atsirado keptuvėje. Mergaitė dar kartą persiskaitė receptą ir ėmė vartyti sumuštinius. Bet, aišku, iš nežinia, kur, turėjo atsirasti musė. Ji zyzė palei žaliaplaukės ausis, nutūpė ant jos rankos, kas labai išblaškė. Elridė ėmė gaudyti tą musę, visiškai pamiršusi apie savo sumuštinius. O ir pagauti tą mažą padarėlį sekėsi ne per geriausiai. Musė nutūpdavo jai ant rankos, o kai paauglė bandydavo ją, užmušti trenkdama laisva ranka, musė tiesiog nuskrisdavo, o mergaitė trenkdavo sau. Susinervavus, kad taip yra, grifiukė nuvijo ją kažkur tolyn ir atsisukusi į savo sumuštinius sustingo. Nežinia, kiek laiko ji vaikėsi tą musę, tačiau sumuštiniai buvo juodi ir jautėsi svilėsiu kvapas. Mergaitė nežinojo, ką daryti, tad tiesiog žiūrėjo sustingusi, o tada keptuvėje esantys degėsiai užsidegė. Pasimetusi, pikta ir susinervavusi Elridė išsitraukė burtų lazdelę.
-Aguamenti,-nukreipusi į keptuvę grifiukė tikėjosi, kad ugnies nebebus. Ir, ačiū Dievui, ugnį užgesino, bet, turbūt, tik todėl, kad srovė buvo stipri. Mergaitė apžiūrėjo savo pridegusius sumuštinius su didžiuliu nusivylimu, daryti naujų ji nenorėjo, bet taip pat nenorėjo, kad jos pastangos nueitų veltui. Žaliaakė dar kartą susirinko reikalingus ingredientus ir viską atliko, kaip ir aną kartą. Pasiėmusi naują keptuvę, nes senąją numetę ant žemės, kur jau darėsi gan didelis šiukšlynas, įdėjo sumuštinius į ją ir vartė kas kelias sekundes. Aišku, musė mergaitę ir vėl aplankė, tik šį kartą Elridė ją ignoravo, kad ir kaip nervavosi dėl to erzinančio garso. Praėjo kelios minutės, o sumuštiniai jau gražiai apskrudo.
Apsidžiaugusi, kad jai vis dėl to pavyko sudėjo juos ant lėkštės ir palaukusi, kol atvės, sukirto viską keliais kąsniais. Nors skonis, jos manymu, buvo net pats geriausias.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Būtų norėjusi pradėti ruošti kitus ingridientus, bet gana greit įsitikino, jog rusvą spalvą įgauti turinčius miltus reikėjo maišyti. Arčiausiai esantys prie skardos bandė kiek svilti, o viršutiniai rudavo žymiai greičiau, nei esantys supilto kauburėlio viduryje. Buvo sunku nepaskleisti jų po visą orkaitę, todėl juos mažu samteliu varstė itin atsargiai. Ilgai rankų išlaikyti orkaitėje nepavyko, mat nors ir atrodo nedidelis orkaitei šimto laipsnių karštis, tačiau svilino pirštus taip smarkiai, kad jei nebus atsargi, galės parodyti profesoriui kepintus kaulėtus pirštelius.
Po bent penkių minučių, miltai pasidarė panašesni į rudąjį nendrių cukrų, nei į tai, kaip įprastai atrodė miltai, ir atsargiai, nenusidegindama rankų, kaip tai vis darydavo namuose, kai gaminant aplink sukiodavosi jaunesni Karterių dvyniai.
Šeštakursė nusipurčiusi kelis žiupsnelius miltų nuo rankų, vėl žvilgtelėjo į tolesnę gaminimo eigą:
Citata
Persijoti miltus dar kartą ir palaukti, kol atvės. Sumaišyti cukrų, taukus, maltus riešutus ir miltus, kol gausime vientisą masę.
Kad ir kaip norėčiau to nedaryti, bet šluostyti po šitų pyragėlių reikės daug, galvojo nubraukdama smulkius plaukus nuo veido, kurie kuteno ir neleido ramiai dirbti. Išsibūrusi didelį dubenį, nes taip buvo smagiau, supylė miltus, maltus riešutus, cukrų ir taukus, kas būsimą tešlą kiek šlykštoką, ir ėmė maišyti rankomis. Galėjo tai daryti šaukštu, bet taip lieka gumuliukų. O ir kur kas greičiau rankomis.
Išminkiusi tešlą padalino ją trimis dalimis. Į vieną įminkė kakavos miltelius, į kitą cinamono, o trečiajai teko pasistengti. Nulupusi citrinos žievelę, tarkavo ją žiobariška tarka. Jau po minutės norėjo sustoti, mat sugebėjo nusitarkuoti kairės rankos krumplį. Bet tokią žaizdą po pamokos jau gali užsigydyti ir pati. Tokių žaizdelių atsirado ir daugiau, kol sutarkavo visą žievę. Po įsipjovimo popieriumi tai buvo antras pagal nemalonumą smulkus sužalojimas. Nusideginimų smulkiais ji nelaikė, mat šie itin sunkiai gijo.
Nykščiu įspaudusi duobutę tešloje, suspaudė nuluptą citriną, kol įlašėjo keliolika lašų. Tiksliai nematavo. Į tą pačią duobutę sukišo ir sutarkuotą žievelę. Užspaudusi tešlą suspaudė kaip blyną. Ši buvo žymiai drėgnesnė, nei kitos. Greičiausiai dėl citrinos sulčių.
Susiradusi kočėlą pasiruošė kitam atsakingam darbui. Reikėjo iškočioti tešlą ir išspausti pyragėlius. Tai buvo linksmas darbas. Formai susirado nedidelę apvalią stiklinę.
Citata
Pyragėlius formuoti ~1,5 centimetro storio. Kepti 20 minučių 180 laipsnių temperatūroje, kol gražiai paskrus ir taps trapūs. Iškeptus galite pabarstyti sukraus pudra.
Iš kiekvieno tešlos gumulėlio pavyko padaryti apie dvyliką pyragėlių. Pašovė į orkaitę ir laukė, kol saldumynai apskrus. Netrukus pradėjo gardžiai kvepėti, ir šešiolikmetė, vis patikrindama, kad mantecados nesusviltų, laukė rezultato. Ant iškeptų pyragėliu nutarė cukraus pudros neberti.
- Profesoriau, ar galima visus pavaišinti? - Tarė grūsdama jau antrą saldėsį burnon. Jie pavyko geriau, nei tikėjosi.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Profesoriui patiko sėdėti krėsle ir stebėti dirbusius mokinius. Daugybė garsų užpildė kabinetą, net akys visko aprėpti nespėjo.
- Marseli, - tarstelėjo augintiniui, kai šis snukiu ėmė baksnoti į nuleistą ranką, - Marseli, - pakartojo, bet baksnojimai nesiliovė. - Marseli!
Dylan'as žvilgtelėjo į šunį ir pastebėjo, jog šalimais buvusiame dubenėlyje nebeliko vandens.
- Ak, taigi, - tingiai pasikėlė iš vietos, kilstelėjo dubenį. Išsitiesęs vaikinas dar kartą nužvelgė dirbusius burtininkus. Viskas atrodė gerai, niekas nesipešė, bent jau tuo momentu. Su indeliu rankoje, juodu apsiaustu apsitaisęs vaikinas tyliai ir kabineto šonu, palei sieną, kad netrukdytų mokiniams, it šešėlis patraukė link gale buvusios kriauklės. Viena buvo ir kabineto priekyje, tačiau neveikė. Itin atsargiai jis slinko atgalios - bijojo papilti vandenį iš dubenėlio. Tie patys dvyniai, kai šis ėjo pro šalį, vėl ėmė peštis, tačiau dabar nebeturėjo kaip jų nubausti - rankose laikė indą, kuriame buvęs vanduo kartais vos neplūstelėdavo, tad galėjo tik piktokai dėbtelti. Ir tai nesitikėjo, kad jie pamatys profesoriaus žvilgsnį bei nustos peštis.
- Žinoma, galima pavaišinti visus, - šyptelėjo mokinei, skubiai atsakydamas į jos klausimą. Retriveris jau laukė vandens, o vos tik Dylan'as jį padėjo priešais - ėmė godžiai lakti.
Vaikinas išsitiesė, o kabinetą užpildė varpo dūžių skambesys.
- Taigi, ši pamoka baigta. Galite eiti, - nužvelgė, ar visur tvarka, - smagių vasaros atostogų! - spėjo šūktelti prieš išėjus paskutiniam mokiniui.
Ir štai. Jis vėl vienas kartu su savo mažuoju draugu.
- Metas pradėti kabineto pavertimą, - retriveris pastatė ausis ir pakraipė galvą, kol jo šeimininkas nusviedė juodą apsiaustą ant krėslo atlošo ir atsiraitojo marškinių rankovės, - na, atvertimą iš virtuvės.
Profesorius atsiduso ir puolė tvarkyti kabinetą.